"Atiduokite lietuviams Lietuvą"

Ir šiandien, po 30 metų, Rusijos roko karaliais tituluojamos grupės "Mašina vremeni" ("Laiko mašina") lyderis 67-erių Andrejus Makarevičius puikiai prisimena savo dainą "Atiduokite lietuviams Lietuvą" (rus. "Отдайте литовцам Литву").

Sukakties išvakarėse "Kauno dienos" paprašytas papasakoti šios dainos istoriją jis sako, kad jokios ypatingos istorijos ir nėra: "Stebėjau, kas vyksta aplinkui, ir man buvo aišku, kodėl taip vyksta. Tiesiog dainavau tai, ką tuomet galvojau."

Iš pirmo žvilgsnio žodžiai "atiduokite lietuviams Lietuvą" šiandienei kartai gali pasirodyti ne visai tikslūs: juk Lietuva nepriklausomybę atkūrė dar 1990 m. kovo 11-ąją. Tačiau verta priminti, kad paskutinis okupacinės kariuomenės dalinys mūsų valstybės sieną kirto tik po beveik pusketvirtų nepriklausomybės metų – 1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją. Neįtikėtinai vėlai, bet Lietuvai tai pavyko pirmai – metais anksčiau nei Latvijai, Estijai ar net Vokietijai.

Pasinaudodama savo kariniais daliniais Lietuvoje 1991-ųjų sausį sovietų valdžia ir bandė jėga užgniaužti mūsų laisvę. Lietuvos žmonių taikų pasipriešinimą rėmė visas laisvasis pasaulis. Bet ir Maskvoje, iš kur duoti nurodymai žudyti taikius kovotojus už laisvę, buvo tokių, kurie kovojo lietuvių pusėje. A.Makarevičius tai darė savo ginklu – daina.

A.Makarevičius dainavo: "Gal iš tiesų esame labai didelė šeima, tik kažkodėl šeimai nesigyvena be tankų gatvėse, be talonų orui, be katorgos ir be melo" (Feisbuko nuotr.)

Geriau kaimynystėje draugas

Savo dainos žodžiais jis kreipėsi į tuometį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą: "Atiduokite lietuviams Lietuvą, Michailai Sergejevičiau, jėga mielas nebūsi, deja, na, o kraujas – ne vanduo. (...) Geriau kaimynystėje draugas nei priešas "broliškos respublikos" pavidalu. Paleiskite lietuvius – na, ką jie jums padarė?" (rus. "Taк отдайте литовцам Литву, Михаил Сергеевич, мил насильно не будешь, увы, ну а кровь – не вода. (...) Лучше друг по соседству, чем враг в виде "братской республики". Отпустите литовцев – ну что они сделали вам?"

A.Makarevičius dainavo: "Gal iš tiesų esame labai didelė šeima, tik kažkodėl šeimai nesigyvena be tankų gatvėse, be talonų orui, be katorgos ir be melo" (rus. "Может быть мы и вправду большая-большая семья, только что-то семье не живется без танков на улицах, без талонов на воздух, без каторги и без вранья."

Bardas M.Gorbačiovui siūlė "Duoti visiems omonininkams po medalį su Nevzorovo atvaizdu, gerai pavaišinti, o paskui visus paleisti namo" (rus. "Всем омоновцам дать по медали с портретом Невзорова, хорошо угостить, а потом отпустить по домам"), primindamas Rusijos žurnalistą Aleksandrą Nevzorovą, kuris savo reportažuose liaupsino omonininkų siautėjimą Vilniuje, tikino, kad prie TV bokšto savi šaudė savus.

"Leiskite jiems eiti su Dievu ir, be kita ko, ne vėliau, o dabar. Tegu jie į tai atsakydami nusišypso – kaip man to norisi! Ir tada jų šypsenos laimingesnius padarys ir mus" (rus. "Отпустите их с Богом, причем не потом, а сейчас. Пусть они улыбнутся в ответ – как мне этого хочется! И тогда их улыбки счастливее сделают нас") – tokiais žodžiais savo dainą baigė A.Makarevičius.

Politika ir muzika

Šios, kaip ir daugelio kitų "Mašina vremeni" dainų, žodžių ir muzikos autorius pasakoja, kad ją yra keliskart atlikęs koncertuose, bet į plokšteles neįrašinėjo. "Man atrodė, kad tai momentinis, asmeniškas kreipimasis ir vargu ar kam po pusmečio tai gali būti įdomu", – šiandien sako A.Makarevičius.

Bet nors dainos kūrėjas ir atlikėjas manė, kad gal jau po pusmečio tai gali būti neįdomu, štai ir po 30 metų daina tebejaudina, žmonės ja dalijasi socialiniuose tinkluose. Viename komentare pastebėta, kad ji tiktų ir vėlesniems laikams, žodį "Lietuva" pakeitus į Krymą ar nemažai kitų vietovardžių, o kreipinį "Michailai Sergejevičau" – į "Vladimirai Vladimirovičiau".

"Nežinau, ar verta ką kuo nors keisti. Manau, situacija kiekvienąkart kita. Be kita ko, turiu dainą ir apie Krymą", – primena A.Makarevičius.

Po Krymo įvykių jis dalyvavo Taikos marše Maskvoje Ukrainai palaikyti, dainavo Ukrainos mieste Svjatogorske labdaros koncerte vaikams pabėgėliams iš Donecko ir Luhansko sričių paremti, viešai reiškė savo poziciją Rusijos valdžios atžvilgiu. Į tai Kremlius ir jo tarnai netruko duoti atkirtį. A.Makarevičių apšaukė fašistu, Rusijos priešu. Bandė nutraukti jo koncertus, šaukdami, kad jis – tėvynės išdavikas, atšaukti "Mašina vremeni" koncertus. Bet gerbėjų minia vis tiek liko milžiniška, o grupė ir jos lyderis toliau ne tik kūrė naujas dainas, bet ir neslėpė savo pažiūrų.

Gerokai anksčiau viename koncerte pristatydamas "Mašina vremeni" hitą "Povorot" ("Posūkis") jis sakė besitikintis posūkio Rusijoje į gerą pusę. Tačiau šiandien į klausimą, ką jis mano apie posūkius savo šalyje, muzikantas atsako klausimu: "Na, o kaip jūs manote?" Ir pritaria atsakymui – ne į gera, kad iš kur žiūrėsi: ar iš Lietuvos, ar iš Rusijos.

O praėjusią vasarą feisbuko paskyroje ant jo nuotraukos atsirado Baltarusijos vėliava. A.Makarevičius ne kartą kritikavo Baltarusijos režimą, pernai rugsėjį pasirašė laišką, remiantį protestuotojus prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą.

Ir sovietmečiu, ir dabar savo poziciją drąsiai išsakantis A.Makarevičius, paklaustas, ar vis dėlto muzikantas, kūrėjas gali atsiriboti nuo politikos, sako: "Kai kas be to ramiai apsieina, aš neapsieinu. Man ir viena, ir kita – mano gyvenimo dalis, kuri mane supa, kurioje aš dalyvauju pagal savo galimybes, štai ir viskas."

Esminiai pokyčiai neįvyksta per dieną, per metus ir net per dešimt. Manau, Lietuvai viskas bus gerai, nes pokyčiai vyksta gera kryptimi.

Lankosi Lietuvoje

"Aš daug ką atiduočiau, kad pamatyčiau, kuo visa tai baigsis" (rus. "Я бы много отдал, чтоб увидеть чем все это кончится"), 1991-ųjų sausį dainoje "Atiduokite lietuviams Lietuvą" dainavo A.Makarevičius. "Galiausiai taip ir nutiko, kaip man anuomet norėjosi", – šiandien sako muzikantas.

Pasak jo, norint suprasti, kas vyksta šalyje, joje reikia pagyventi, padirbti bent mėnesį, o geriausia – joje gimti, nes tada tau viskas bus aišku. "Bet, žiūrint iš šalies, nors sunkumų Lietuvoje yra, jie įveikiami. Esminiai pokyčiai neįvyksta per dieną, per metus ir net per dešimt. Manau, Lietuvai viskas bus gerai, nes pokyčiai vyksta gera kryptimi", – sako A.Makarevičius.

Beje, jis Lietuvoje – gana dažnas svečias. Ir sovietmečiu, ir dabar čia surengtas ne vienas "Mašina vremeni" koncertas. Bet pastaruosius kelerius metus A.Makarevičius koncertavo Lietuvoje ne tik su savo legendine grupe, bet ir kaip džiazo atlikėjas. "Andrejus yra nuostabus poetas ir atlikėjas su absoliučiai teisingu džiazo svingu ir mąstymu", – taip jį įvertino kartu koncertavęs Lietuvos džiazo žvaigždė Vladimiras Tarasovas. Prieš keletą metų Vilniuje buvo surengta ir A.Makarevičiaus piešinių paroda.

"Mašina vremeni" lig šiol nepraranda populiarumo, nors jau skaičiuoja 51-us metus. Beje, 2019 metais į jų 50-mečio koncertinį turą buvo įtraukti ir Vilnius su Klaipėda. Grupė per daugiau kaip pusšimtį metų nebuvo iširusi, visą laiką aktyviai koncertuoja, kuria ir pristato naujas dainas.

"Mašina vremeni" – apie 1990-uosius ir dabar – neišskiriami ir mylimi publikos. (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

Turėtų būti tokio ilgaamžiškumo paslaptis. Bet grupės įkūrėjas, lyderis ir siela A.Makarevičius sako: "Patikėkite, nėra jokios paslapties, prisiekiu – aš jos nežinau."

Muzikantas neslepia, kad su malonumu ir vėl atvyktų į Lietuvą, kai tik baigsis pandemija ir sulauks tokio kvietimo.

Aleksandrovo vardo ansamblio choras, geriau žinomas kaip Raudonosios armijos, pritariant balalaikoms, traukia pernai sukurtą himną „Mandagūs žmonės“. Jausmingas priedainis skelbia, kad: „Mandagūs žmonės išsaugos Tėvynės šlovę ir garbę.“ Tai odė iki dantų ginkluotiems rusų kariškiams, kurie pernai prieš pat referendumą pasirodė Kryme.

„Mandagių žmonių“ terminą naudojo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, aiškindamas, kad šie kariai – savigynos būrių savanoriai, vėliau pripažinęs, kad iš tiesų Kryme atsiradę „mandagūs žmonės“ – Rusijos specialiųjų pajėgų kariai.

Šią ir daug Rusijos patriotinę dvasią keliančių dainų Raudonosios armijos choristai atvežė į Europą. Organizatoriai skelbia, kad netrukus ateis ir Baltijos valstybių eilė.

Eksperto teigimu, pagrindinis Rusijos karinių artistų tikslas – kelti rusų kovinę dvasią, o kaimynų – sugniuždyti.

„Vakaruose šitą produktą galima prakišti kaip neva kokią egzotiką, ir galbūt komerciniu pagrindu ten žmonės susirenka pasižiūrėti rudų meškų ir balalaikų. Tai galima pavadinti kultūros militarizacija. Iš esmės minkštosios galios klasikinis apibrėžimas reiškia, kad reikia pozityviomis priemonėmis sau priešiškas arba neutralias auditorijas paversti palankias sau“, – aiškina Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Karolis Zikaras.

Šią savaitę būta įvairių spėlionių, kas gi organizuoja Rusijos pasirodymą Lietuvoje gruodžio 6 d. Rusijos diplomatai mums atskleidė, kad visą turą po Europą rengia du organizatoriai. Baltijos šalys išskirtos.

„Po Baltijos šalis juos vežios latviai. Jie čia jau buvo, aiškinosi, klausinėjo. Lietuvoje tuo niekas neužsiima“, – sako Rusijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Andrejus Gasiukas.

Aiškėja, kad išdidžiai Antrojo pasaulinio karo nugalėtojais prisistatantiems Rusijos kariškiams Baltijos šalyse drąsa išgaravo – renginių organizatorius sako, kad į Vilnių, Rygą ir Taliną planavo atvykti keturis kartus mažesnė grupė, jų pasirodymai – tik išrinktiesiems.

„Tai visiškai uždari renginiai veteranams, tėvynainiams ir  Rusijos ambasadų darbuotojams. Tai tiesiog Aleksandrovo ansamblio dovana jiems“, – teigia „ART Music“ vadovas (Latvija) Jevgenijus Sotikovas.

Tačiau, panašu, kad Rusijos gynybos ministerijai nepavyks pamaloninti savo gerbėjų Lietuvoje – net ir toks – pagal kvietimus organizuojamas – renginys žlunga. Nepadėjo dosnus finansavimas ir platūs garsaus latvių prodiuserio ryšiai Lietuvoje.

„Mes nusprendėme Lietuvoje koncerto neorganizuoti. Mums atsakė „Pramogų  bankas“, „Compensa“ ir visos salės Visagine“, – sako J. Sotikovas.

Jis tvirtina, kad sutartis numato, jog Antrojo pasaulinio karo septyniasdešimtmečio koncertai turi vykti tik „išvaduotų“ valstybių sostinėse, tačiau neradus salės Vilniuje, ieškota vietos bet kur. Tam pasitelktos vietinės pajėgos.

„Kreipiausi į savo draugus, tuo užsiėmė mano bičiulis Maskvos namų direktorius Aleksandras Makarovas“, – teigia „ART Music“ vadovas.

A. Makarovas – už Rusijos pinigus Vilniuje statomo kultūros centro vadovas. Anksčiau merdėjusios statybos dabar, kai Rusija įsuko informacinį karą, smarkiai suintensyvėjo.

A. Makarovas neatsiliepė į laidos „Savaitė“ žurnalistų skambučius.

Tuo metu Visagine jau beveik buvo sutarta dėl nuomos. Miesto kultūros centro vadovė Danutė Morkūnienė sakė, kad vieną iš salių gruodžio 6 d. rezervavo viešoji įstaiga meno galerija „Aukštaitijos ežerai“. Šios galerijos vadovė Galina Tigrijevna Udovenko yra ir Rusijos tėvynainių tarybos narė. Jos galerija palaiko dalykinius ryšius su Rusijos ambasada, Sankt Peterburgo vyriausybe. Kultūros centro vadovė tikina nežinojusi, konkrečiai kokiam tikslui išnuomojama salė, tačiau nuomininkė tai neigia.

„Aš nuo jos nieko neslėpiau. Man skambino iš ansamblio direkcijos, bendravau su Sotikovu. Tai uždaras renginys statybininkams. Visi „Vakarų statybos“ valdybos statybininkai yra Rusijos tėvynainiai, kurie atvažiavo iš visos Sovietų sąjungos, tuščioje vietoje pastatė atominę ir Sniečkų“, – meno galerijos „Aukštaitijos ežerai“ direktorė G. Udovenko.

Rusijos informacinius karus tyrinėjantis politologas Nerijus Maliukevičius svarsto, kad Maskva dabar gali bandyti sukelti ažiotažą, Lietuvoje patirtą fiasko išnaudoti propagandiniais tikslais supriešinant Lietuvą su Europos valstybėmis, kurios įsileido uniformuotus Rusijos artistus.

„Akivaizdu, kad tą ažiotažą bandoma panaudoti ir politiniais tikslais, jį kaip tik demonstruoti, to skandalo galbūt net ir siekti“, – tikina VU Tarptautinių mokslų ir politikos instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.

Lietuvos pramogų sales valdantys verslininkai sako, kad su Rusijos atlikėjais dirbti vis sunkiau – negali prognozuoti, kokias nemalonias staigmenas pateiks. Prieš mėnesį sostinėje Rusų šansono festvalyje grupės „Vladimir“ vokalistas netikėtai užtraukė: „Krymas mūsų!”

„Mes negalėjome niekaip sustabdyti tos dainos ir patys buvom šokiruoti ir netikėtai nustebinti. Nors jų buvo primygtinai prašyta būti politiškai korektiškiems, jie vis tiek padarė ant scenos tai, ką norėjo“ koncertų salės „Compensa“ vadybininkė Gintarė Binkevičiūtė.

Rusijos šou žvaigždės savo tėvynėje dažnai vietoje puošnaus rūbo vilki karišką milinę. Štai neseniai Lietuvoje koncertavusi Jelena Vaenga drauge su Aleksandrovo ansambliu ragina eiti į „šventąjį karą“. Duoklę atidavė net seksualusis Dima Bilanas, pernai aneksuotame Kryme filmavęs savo klipą. Pastarojo koncertas suplanuotas Vilniuje vasario 23 d., kaip tik per Rusijos kariuomenės dieną.