Pranešimas pasirodė Maskvai kaltinant Oslą, kad šis blokuoja Rusijos krovinių gabenimą į Svalbardo salyną, o Kremliaus ryšiams su Europos šalimis trūkinėjant dėl rusų karinės invazijos Ukrainoje.

2010 metais Rusija ir Norvegija pasirašė sutartį dėl jūros sienos nustatymo ir bendradarbiavimo Barenco jūroje bei Arkties vandenyne, taip užbaigdamos 40 metų trukusį ginčą.

Tačiau antradienį Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas V. Volodinas pavedė deputatams svarstyti „susitarimo su Norvegija dėl bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne denonsavimo klausimą“, paskelbė Valstybės Dūma.

V. Volodinas parėmė komunistų deputatą Michailą Matvejevą, sakiusį, kad 2010-aisiais Rusija „užleido Norvegijai 175 tūkst. kv. km Barenco jūros“.

„Šiandien Norvegija neleidžia gabenti maisto ir krovinių į Špicbergeną“, – sakė M. Matvejevas. Jo žodžiai cituojami Valstybės Dūmos pareiškime.

Praėjusią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltino Oslą blokuojant krovinių gabenimą į Svalbardą ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais.

Norvegijos Užsienio reikalų ministerija antradienį pabrėžė, kad Oslas ir Maskva „abu suinteresuoti“ palaikyti susitarimą.

„Susitarime dėl demarkacinės linijos nėra nutraukimo išlygos. Bendra praktika ta, kad tokios sutartys dėl sienų nustatymo taikomos neribotam laikui“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP nurodė Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos komunikacijos direktorė Ane Haavardsdatter Lunde (Anė Hovardsdater Lundė).

„Manome, kad Rusija tai gerbia“, – pridūrė ji.

Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias gamtinių išteklių atsargas.

Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.

Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario mėnesį pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vakarai įvedė kelis beprecedenčių sankcijų Rusijai paketus.

Praėjusią savaitę Norvegija paskelbė apie beveik milijardo eurų pagalbą Ukrainai.

Balsavimas surengtas po to, kai Rusija kovo mėnesį buvo pašalinta iš Europos Tarybos, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į Ukrainą.

Šis žingsnis atėmė iš eilinių rusų tai, ką daugelis aktyvistų laikė paskutine viltimi sulaukti teisingumo, ir sužlugdė pastangas integruoti šalį į tarptautinę teisių apsaugos sistemą, teigia stebėtojai.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo Vakarų politikų įrankiu politiniame mūšyje prieš mūsų šalį“, – pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas po balsavimo.

„Kai kurie jo sprendimai tiesiogiai prieštaravo Rusijos konstitucijai, mūsų vertybėms ir tradicijoms“, – sakoma jo pareiškime.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijai Rusija priklausė daugiau nei 20 metų ir buvo didžiausias teismo nagrinėjamų bylų šaltinis.

Pagal naujai priimtą įstatymą Rusija nevykdys EŽTT sprendimų, priimtų po kovo 15 dienos, kai Maskva pareiškė pasitrauksianti iš Europos Tarybos. Tokį sprendimą ji priėmė po to, kai sustiprėjo spaudimas, kad Maskva būtų pašalinta iš šios organizacijos.

V. Volodinas pridūrė, kad bet kokios kompensacijos, kurias teismas priteisė iki kovo 15 dienos, bus mokamos tik rubliais ir tik į Rusijos bankų sąskaitas.

Priimtas įstatymas taip pat suteikia Rusijos teismams teisę panaikinti EŽTT sprendimus.

Vadinamasis „Ruxitas“ iš Europos Tarybos turės toli siekiančių pasekmių.

Žmogaus teisių gynėjai perspėja, kad Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje metu gali sustiprėti spaudimas Rusijos pilietinei visuomenei, pablogėti kalinių padėtis, taip pat galimas mirties bausmės sugrąžinimas.

Tokių veiksmų imamasi žurnalistams pasinaudojus karių socialinėje žiniasklaidoje paskelbtais vaizdo įrašais ir nuotraukomis, ieškant informacijos apie Rusijos karinį dalyvavimą Sirijoje ir Ukrainoje, kur, kaip teigia Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose, Maskva teikia karinę paramą prorusiškiems separatistams.

Rusijos kariškiai ilgą laiką siekė apriboti karių naudojimąsi socialine žiniasklaida, kad būtų išvengta informacijos nutekėjimo.

Nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“ rašė, kad dėl šio įstatymo projekto „mažiau žinosime apie „dedovščiną“ ir kariškius Ukrainoje“.

Įstatymo projektą parengęs Rusijos žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – Gynybos komitetas sakė, kad šia priemone siekiama užtikrinti „nacionalinį saugumą informacijos sferoje“ ir apimti informaciją, kuri nėra klasifikuojama kaip karinės paslaptys.

Įstatymo projekte kariams draudžiama nešiotis „elektroninius prietaisus“, su kuriais galima skelbti internete vaizdo įrašus ir nuotraukas ar atskleisti geolokacinius duomenis.

Juo kariams, šauktiniams ir rezervininkams draudžiama skelbti internete ar suteikti žiniasklaidai informaciją, kuria atskleidžiama, kad jie ar kiti asmenys yra kariuomenėje, kuria apibūdinamos jų pareigos ar buvimo vieta.

Įstatymo projektu taip pat draudžiama skelbti informaciją apie kariuomenės vadų veiksmus ar karinių štabų buvimo vietą.

Valstybės Dūmos deputatai balsavo jau per antrą įstatymo projekto svarstymą, po kurio įvyks galutinis svarstymas ir aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – balsavimas. Galiausiai įstatymą turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Įstatymo projekte perspėjama, kad užsienio slaptosios tarnybos ir „teroristinės organizacijos“ domisi Rusijos karių veikla, ypač tų, kurie tarnauja Sirijoje. Šioje šalyje Rusija nuo 2015 metų vykdo karinę intervenciją, kuria remia sirų prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).

Projekte nurodoma, kad internete paskelbta ar žiniasklaidai suteikta informacija galėtų būti panaudota formuojant „blogesnį požiūrį į Rusijos vyriausybės politiką“.

Įstatymą pažeidusius karius būtų galima atleisti pirma laiko.

Elementarūs mobilieji telefonai be kamerų nebus uždrausti, be to, kariai galės toliau naudotis mobiliaisiais telefonais ne tarnybos metu, valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Krasovas.

Keletas Valstybės Dūmos deputatų ketina siūlyti peržiūrėti visą virtinę įstatymų projektų, kuriais siekiama iš esmės pakeisti Rusijos paso suteikimo tvarką užsienyje gyvenantiems tėvynainiams. Apie tai interneto svetainei pranešė anoniminis šaltinis žemuosiuose parlamento rūmuose.

Siūloma panaikinti pagrindinę kliūtį, neleidžiančią suteikti Rusijos pilietybės gausios rusakalbės diasporos atstovams. Šiuo metu įvairiomis aplinkybėmis užsienyje atsidūrę rusakalbiai gali gauti Rusijos pasą tik tuo atveju jeigu atsisakys pilietybės šalies, kurioje gyvena, tačiau dauguma rusakalbių, kurie dirba ir gyvena užsienyje, yra linkę pasilikti užsienio pilietybę.

Pasak šaltinio, šis reikalavimas iš esmės prieštarauja Rusijos Konstitucijai, kadangi pagrindinis šalies įstatymas leidžia Rusijos piliečiams turėti dvi ir daugiau pilietybių.

Rusijos parlamentarai mano, kad rusiškų pasų išdavimo ribojimas „rusakalbiams gyventojams“ daro tiesioginę žalą, ribodamas Rusijos galimybę daryti įtaką politiniam ir sociokultūriniam klimatui tose šalyse, kuriose rusų diaspora sudaro nemažą gyventojų dalį.

„Teisę gauti Rusijos pilietybę turi turėti kiekvienas mūsų tėvynainis, jeigu tik jis, žinoma, nėra nusikaltėlis, teroristas arba koks nors piktadarys. Tai turi patikrinti FST. Mūsų tėvynainiams reikia suteikti galimybę susisieti su Rusija. Beje, ši iniciatyva nėra nauja. Pavyzdžiui, taip dirba rumunai Moldovoje ir kitose valstybėse. Svarbiausia, kad mūsų įstatymų kūrėjai nepaverstų to eiline informacine parodomąja programa ir (svarbūs) kiti momentai, kurie gali viską sugadinti“, – sakė Georgijus Fedorovas, Rusijos Visuomenės rūmų narys.