RF pasas – nepageidaujamas

Nuo 2001 metų Lietuvoje gyvenantis ekonomikos mokslų daktaras I. Lipsicas viename savo interviu užsiminė, kad Lietuvą, kaip šalį praleisti senatvę, jis su žmona pasirinko sąmoningai.

Apie įspūdžius apsigyvenus Lietuvoje pasakodamas I. Lipsicas labai šiltai atsiliepė apie mūsų šalį.

„Tuo metu Lietuva buvo atvira visiems atvykstantiesiems. Jų pinigai buvo sveikintinas dalykas, buvo lengva atidaryti banko sąskaitą, įkurti firmą. Dabar piliečiams su Rusijos pasu situacija pasikeitė. Dabar visur būtybė su Rusijos pasu yra nepageidautina. Nebent turi leidimą gyventi, tada didelių problemų nekyla“, – savo įspūdžius pasakojo profesorius I. Lipsicas.

Praėjusiais metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių padaugėjo 15 proc. – nuo 189 411 asmenų, 2023 m. pradžioje, iki 221 848.

Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių bendruomenę ir toliau sudaro Ukrainos piliečiai, nors per metus jų sumažėjo.

Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičius padidėjo nuo beveik 49 tūkst. asmenų pernai sausį iki daugiau kaip 62 tūkst. baltarusių šių metų pradžioje.

Į Lietuvą atvykusiųjų iš Rusijos Federacijos (RF) piliečių skaičius pasiekė 15,8 tūkst.

Firmos garantas – butas?

Ekonomistas I. Lipsicas paaiškino, kaip Rusijos piliečiai dažniausiai gaudavo leidimą gyventi Lietuvoje ar kitose ES šalyse.

„Kūrė fiktyvias firmas ir taip gaudavo leidimus gyventi. Daug kas nerimtai į tai pažiūrėjo. Pavyzdžiui, daug kas iš Rusijos persikėlė gyventi į Čekiją. Žmonės pirkdavo butus, o jie tapdavo firmos aktyvais. Butą nuomodavo, ir tai esą buvo firmos veikla“, – pasakojo I. Lipsicas.

Tokiais keliais RF piliečiai sėkmingai pirko turtą ir Lietuvoje.

Ypač jie pageidavo būsto kurortuose – Palangoje ir Druskininkuose.

Grėsmės: autoritetingas ekonomistas I. Lipsicas įsitikinęs, kad negalima atmesti to, kad kartu su kitais persikėlusiaisiais iš Rusijos gali atvykti ne tik žmonės su prokremliškomis pažiūromis, bet ir realūs Rusijos specialiųjų tarnybų agentai. Vaizdo įrašo stop kadras

Klaipėdoje turi 910 būstų

Šiuo metu Rusijos piliečiai Lietuvoje nuosavybės teise valdo 8,9 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto (NT) objektų.

Tik pusė šių NT objektų yra namai ir butai, didžioji dalis – žemės sklypai, negyvenamosios patalpos, negyvenamieji pastatai, pagalbiniai pastatai ir kt.

Rusijos piliečiai Lietuvoje yra prisipirkę 4,1 tūkst. butų. RF piliečiams čia priklauso ir beveik 600 gyvenamųjų namų.

Palangoje Rusijos piliečiams priklauso apie 80 NT objektų, iš kurių yra 35 butai ir 5 gyvenamieji namai.

Neringoje – apie 20 NT objektų. Rusai kurorte nusipirkę šešis butus, taip pat negyvenamosios paskirties objektus. Namų Rusijos piliečiai Neringoje neturi.

Klaipėdos mieste Rusijos piliečiai valdo įspūdingą NT skaičių – apie 910 objektų.

Uostamiestyje Rusijos piliečių vardu registruota 710 butų ir beveik 30 namų.

Klaipėdos rajone registruota 330 NT objektų. Rusai rajone yra nusipirkę 25 butus ir beveik 70 namų.

Vilniuje RF piliečiai yra prisipirkę beveik 2,3 tūkst. NT objektų.

Iš jų – 1,5 tūkst. – butai ir apie 90 namų.

Vilniaus rajone RF piliečių vardu registruoti 525 NT objektai – 50 butų ir 80 namų.

Kauno miesto savivaldybėje Rusijos piliečiams šiuo metu priklauso apie 430 NT objektų, iš kurių 280 butų ir 20 gyvenamųjų namų. Kauno rajone – 160 NT objektų, iš kurių apie 30 butų ir apie 15 gyvenamųjų namų.

Druskininkuose – 95 NT objektai, 40 butų ir apie 10 namų.

Lyginant su praėjusių metų duomenimis, Rusijos piliečių turtas augo.

Šiemet jų vardu registruota 8,9 tūkst. NT objektų, o pernai vasarį tokių objektų buvo 8 650.

Tačiau prisiminus 2022 metus, kai Rusijos piliečiai Lietuvoje valdė 14,2 tūkst. objektų, aiškėja, kad dalis rusų sėkmingai pardavė valdytą turtą Lietuvoje.

O šiemet turto įsigijimo sandoriai vėl ėmė augti.

Sąskaitos – trečiosiose šalyse

Ekonomistas I. Lipsicas atskleidė, kad vizų negavę RF piliečiai susidūrė su didžiule problema.

Įsigiję turto, tačiau netekę galimybės lankytis Lietuvoje, jie negali sumokėti net komunalinių mokesčių, taip pat negali parduoti savo turto.

Apribojus atsiskaitymus grynaisiais pinigais iki 5 tūkst. eurų, uždarius RF piliečiams banko sąskaitas, turto klausimas pakibo ore.

„Kiek aš žinau, juridinių apribojimų Rusijos piliečiams parduodant turtą nėra, pavyzdžiui, per įgaliotą asmenį. Tačiau sunkumai atsiranda registruojant sandorį notariate. Sandorio patvirtinimui pardavėjas turi pateikti banko sąskaitos išrašą. O Rusijos piliečiai, neturintys leidimo gyventi Lietuvoje, tokių sąskaitų neturi. Tai reiškia, kad sandoris tampa neįmanomu“, – teigė I. Lipsicas.

Vienintelė išeitis, pasak ekonomisto, rusų mėginimas atidaryti bankų sąskaitas trečiosiose šalyse.

„Pavyzdžiui, Kazachstane ar Šiaurės Kipre, kur Lietuvos bankai pinigus gali pervesti. Manau, kad tokiu būdu rusai, kažkada įsigiję turto Lietuvoje ir dabar netekę leidimo įvažiuoti į šalį, netekę prieigos prie savo turto, palaipsniui sugebės atsikratyti šiuo turtu. Tačiau kol kas tokie butai ir namai stovi tušti, o sklypai apaugę piktžolėmis“, – pastebėjo I. Lipsicas.

Taip europinėje erdvėje legalizavęsi Rusijos piliečiai įgyja teisę pirkti nekilnojamąjį turtą ir Lietuvoje.

Bėga nuo režimo

I. Lipsicas įsitikinęs, kad rusai mėgins įsigyti turto Lietuvoje ir toliau, tik didelio šuolio nebus.

„Nedidelio sandorių skaičiaus galima tikėtis. Esmė ta, kad Rusijos piliečiai, kurie nesutinka su RF prezidento Vladimiro Putino politika ir gyvenimo būdu šioje šalyje, dabar stengiasi Rusiją palikti. Palaipsniui jie suranda būdus, kaip tai padaryti legaliai. Ne veltui rusiškame internete pilna skelbimų su pasiūlymais už atlygį padėti įforminti leidimą gyventi ar gauti pilietybę ES. Taip europinėje erdvėje legalizavęsi Rusijos piliečiai įgyja teisę pirkti nekilnojamąjį turtą ir Lietuvoje. Jei tik jie turi banko sąskaitas šalyje, kuri išdavė jiems leidimą gyventi“, – kalbėjo ekonomistas.

I. Lipsicas spėja, kad tokie sandoriai bus nežymūs ir įtakos NT verslui neturės.

„Pavyzdžiui, Latvijoje veikusi programa „leidimas gyventi – už investicijas“ kažkada sukėlė tikrą statybų bumą. Tačiau pasikeitus politikai, Rygoje ir jos apylinkėse statybų apimtys smuko“, – tikino I. Lipsicas.

Reali grėsmė – agentai

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, požiūris į Rusijos piliečių imigraciją į šalį pasikeitė.

Baiminamasi, kad dėl gresiančios mobilizacijos iš Rusijos sprunkančių žmonių būriai gali kelti grėsmę Baltijos šalims.

Jei jie sprunka nuo karo, dar nereiškia, kad nepritaria Kremliaus politikai ir pačiam karui.

„Tokie nuogąstavimai turi pagrindo. Istorija byloja, kad agresyvūs režimai dažnai tampa patraukliais ne tik savo šalies ribose, bet ir už jos ribų. Didžiojoje Britanijoje ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo daugybė Hitlerio gerbėjų. Jų buvo net šios šalies aristokratijos tarpe. Veikė „Britų fašistų sąjunga“ (angl. „British Union of Fascists“). Sąjunga veikė iki 1940-ųjų, kol judėjimas buvo uždraustas“, – paaiškino I. Lipsicas.

„Negalime atmesti to, kad kartu su kitais persikėlusiaisiais iš Rusijos gali atvykti ne tik žmonės su prokremliškomis pažiūromis, bet ir realūs specialiųjų tarnybų agentai. Apie tokius faktus jau rašo Europos žiniasklaida. Bėda ta, kad prevenciškai uždarius Rusijos piliečiams įvažiavimą į Lietuvą, ši problema nebus iki galo išspręsta“, – akcentavo I. Lipsicas.

Trūks darbo jėgos?

Ekonomistas I. Lipsicas įsitikinęs, kad Lietuva, siekdama plėtoti savo ekonomiką, bus priversta pritraukti vis daugiau darbuotojų iš užsienio.

„Kaip ir kitos Baltijos šalys, Lietuva išgyvena depopuliacijos procesą. Kol kas tamsiaodžiai Vilniaus viešojo transporto vairuotojai suvokiami kaip egzotika. Bet šis darbo migrantų srautas didės, nors Lietuva čia turi stiprių konkurentų – pastebime, kad, pavyzdžiui, Vokietija užsieniečiams ką tik gerokai supaprastino leidimų gyventi ir net pilietybės gavimo tvarką, siekdama papildyti darbo išteklius. O atsižvelgiant į tai, kad daugelyje trečiojo pasaulio šalių yra daug Kremliaus šalininkų, pavojus, kad prokremliškų pažiūrų asmenys atvyks į Lietuvą, egzistuos net ir tuo atveju, jei šie asmenys bus kitų šalių nei Rusija piliečiai“, – svarstė ekonomistas.

Komentaras

Marius Stračkaitis

Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras

Notarų rūmai neturi specifinės statistikos apie kitų valstybių piliečių atliekamus sandorius. Iš mus pasiekiančios informacijos tikrai negalima daryti išvados, kad būtų ženkliai išaugęs sandorių skaičius, kai Rusijos Federacijos piliečiai pageidauja perleisti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nenumato tiesioginio draudimo Rusijos Federacijos piliečiams, kurių atžvilgiu nėra taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, perleisti jiems priklausantį Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą.

Tačiau Rusijos Federacijos piliečiai, neturintys laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, negali įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, išskyrus, kai Rusijos pilietis nekilnojamąjį turtą paveldi.

Tai numato Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas.

2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, tik jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų. Tad už nekilnojamąjį turtą, kurio kaina yra didesnė nei 5 tūkst. eurų, atsiskaityti grynaisiais pinigais neleidžiama.

Šiame įstatyme yra numatyta išimčių. Pvz., ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais netaikomas, kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais gaunantis asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka turi pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais faktą.

Sandorį tvirtinantis notaras kiekvienu atveju turi įvertinti konkretaus sandorio aplinkybes ir užtikrinti, kad yra laikomasi LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo, teisės aktų, kuriais nustatomos tarptautinės sankcijos, LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo bei kitų įstatymų nuostatų.

Muitinės duomenimis, Lietuvos teritorijoje dar yra asmenų, kurie važinėja su Rusijoje registruotais automobiliais. Iki kovo 11 dienos šie asmenys transporto priemones turėtų įregistruoti Lietuvoje arba išvykti iš ES.

Nuo kovo 11 dienos asmenys, kurie turės automobilius su rusiškais registracijos numeriais bus laikomi pažeidusiais teisės aktų nuostatas ir jiems bus taikoma atsakomybė – skiriama bauda arba automobilio konfiskavimas.

Lietuva įgyvendina Europos Tarybos nurodytus sankcijų reikalavimus, kurie iki praėjusių metų gruodžio 19 dienos leido įvažiavusius automobilius užregistruoti ES. Nuo šių metų kovo 11 dienos Rusijoje registruoti automobiliai negali būti Lietuvos teritorijoje arba iki to laiko turi būti perregistruoti.

Išimtis taikoma Rusijos piliečiams, vykstantiems Rusijoje registruotomis transporto priemonėmis tranzitu į Kaliningrado sritį arba iš jos su supaprastinto tranzito dokumentu (STD). Toks tranzitas per Lietuvos teritoriją negali trukti ilgiau kaip 24 valandas. Vykstant tranzitu transporto priemonėje turi vykti jos savininkas.

Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 343 ir 10.

Ankstesniais metais per mėnesį paprastai būdavo 16–30 Rusijos piliečių, prašančių gauti Estijos pilietybę, o prasidėjus karui Ukrainoje, nuo praėjusių metų kovo jų skaičius išaugo iki 57–83 per mėnesį.

Estijos vidaus reikalų ministerijos patarėja Siiri Leskov (Syri Leskov) teigė, kad Estijos pilietybę įgijusių Rusijos piliečių skaičius per pastaruosius ketverius metus nuolat augo, o nuo 2020 metų beveik padvigubėjo.

Anot pareigūnų, naujų Estijos piliečių, kurie anksčiau buvo Rusijos piliečiai, yra dešimtis kartų daugiau nei tų, kurie anksčiau buvo Ukrainos piliečiai, nes Estijos pilietybės gavimas yra ilgas procesas.

Jos įgijimo sąlygos, be kita ko, apima reikalavimą būti pragyvenus Estijoje ne mažiau kaip aštuonerius metus, iš jų penkerius metus – nuolat, būti išlaikius estų kalbos mokėjimo, Konstitucijos ir Pilietybės akto žinių patikrinimo testus. Jie taip pat turi būti atsisakę ankstesnės pilietybės.

Svarstyti, ar Ukrainos karo pabėgėliai liks čia visam laikui ir prašys pilietybės, anksčiausiai galėsime pradėti po kiek daugiau nei šešerių metų.

Dešimtys tūkstančių šiuo metu Estijoje gyvenančių karo pabėgėlių iš Ukrainos į Baltijos šalį pradėjo vykti praėjusių metų vasario pabaigoje, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją.

„Svarstyti, ar Ukrainos karo pabėgėliai liks čia visam laikui ir prašys pilietybės, anksčiausiai galėsime pradėti po kiek daugiau nei šešerių metų, kai jie Estijoje bus pragyvenę aštuonerius metus“, – sakė S. Leskov.

Tarp tų, kurie Estijos pilietybę gavo iki šių metų lapkričio pabaigos, taip pat yra 379 asmenys, anksčiau turėję nenurodytą pilietybę.

Iš viso, gruodžio 1 dienos duomenimis, Estijoje buvo registruotas 62 251 asmuo, turintis galiojančią teisę gyventi šalyje ir leidimą gyventi su registruota gyvenamąja vieta Estijoje. Keturiais mėnesiais anksčiau tokių žmonių buvo daugiau nei 600 daugiau – 62 888.

Be to, šiais metais Estijos pilietybę gavo 17 asmenų, anksčiau turėjusių Baltarusijos pilietybę, devyni asmenys, anksčiau turėję Latvijos pilietybę, aštuoni asmenys, anksčiau turėję Turkijos pilietybę, ir keturi asmenys, turėję Lietuvos pilietybę. Iki 2023-iųjų lapkričio pabaigos Estijos pilietybę iš viso gavo 860 žmonių.

Pasak jos, maždaug 15,5 tūkst. Rusijos piliečių kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi, o beveik 3 tūkst. – dėl laikino leidimo gyventi. Maždaug 2,2 tūkst. žmonių neatliko kriterijų, būtinų norint toliau gyventi Latvijoje, tačiau tai dar nėra galutinis skaičius, nes žmonės dar teikia dokumentus, o PMLP paprašė sienų apsaugos tarnybos patikrinti, ar kai kas jau išvyko.

„Daugiau kaip tūkstantis žmonių turės būti išsiųsti. Matome, kad daug kas pavėlavo, kas vis dar bandė susitvarkyti, pateikti dokumentus dėl laikino gyvenimo, bet, deja, turime pasakyti jiems, kad jie turi išvykti, nes jiems netaikomas nė vienas įstatymo punktas“, – sakė M. Rozė.

Kaip pranešta, PMLP planavo iki gruodžio vidurio surinkti informaciją, kurie Rusijos piliečiai pateikė būtinus dokumentus dėl leidimo gyventi Latvijoje ir kurie to nepadarė.

Imigracijos įstatyme numatyta, kad Rusijos piliečiams išduoti leidimai nuolat gyventi baigė galioti rugsėjį. Kad galėtų toliau gyventi Latvijoje, Rusijos piliečiai turėjo kreiptis dėl Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo statuso, bet norėdami jį gauti, turėjo pateikti PMLP dokumentus, įrodančius, kad minimaliu lygiu kalba valstybine kalba ir turi pakankamai finansinių išteklių.

Prieš šių sąlygų įsigaliojimą Saeima nusprendė pataisyti Imigracijos įstatymą: Latvijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams buvo suteikti dar dveji metai latvių kalbos testui išlaikyti. Be to, nuo rugsėjo Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai turėjo bent jau gauti laikiną leidimą gyventi.

Kaip nurodo PMLP, nieko dėl savo statuso įteisinimo Latvijoje nepadariusių Rusijos piliečių leidimai gyventi bus atšaukti, jiems bus išsiuntinėti laiškai su prašymu išvykti iš šalies.

Pagal Imigracijos įstatymo pataisas Rusijos piliečiai, latvių kalbos testo neišlaikę dėl pateisinamų priežasčių, gali kreiptis dėl leidimo gyventi iki dvejų metų ir per tą laikotarpį turi išlaikyti testą.

Byloje nustatyta, jog Rusijos piliečiai, žinodami, jog Lietuvos Konstitucija draudžia subjektui, kuris neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nuosavybės teise įsigyti žemę, ją įsigijo statytinio asmens – Žemės ūkio bendrovės vardu, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Visų bylos aplinkybių kontekste nustatyta, jog pagrindinis bendrovės įsteigimo tikslas buvo Rusijos piliečiams, prisidengiant juridiniu asmeniu, įgyti Lietuvos žemę.

Nors bendrovė oficialiai nurodė, jog pagrindinis jos veiklos objektas yra bitynas, bičių auginimas, bičių produktų gavyba bei realizavimas, surinkti duomenys parodė, kad bendrovė deklaruojamos veiklos nevykdo, o pajamų nėra gavusi.

Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu taip pat nenustatyta, kad ši bendrovė vykdytų deklaruojamą ar kitą veiklą, kuriai reikalingi nuosavybės teise įsigyti žemės sklypai.

Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir teisingumo principais, pritaikė modifikuotą restituciją – žemės sklypus ir jų dalis gražino fiziniams ir juridiniams asmenims, iš kurių šie žemės sklypai buvo įgyti.

Už įgytus žemės sklypus sumokėtos atitinkamos pinigų sumos buvo užskaitytos kaip valdymo ir naudojimosi pardavėjams priklausantys už žemę mokesčiai, apimantys laikotarpį nuo pripažintų negaliojančiais sandorių sudarymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo,

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pasak ERR, įstatymo projekte nurodoma, jog Estija nėra pajėgi užtikrinti Rusijos piliečių laisvės nuo Maskvos daromos jiems įtakos.

Įstatymo projektu iš dalies būtų keičiamas Rinkimų įstatymas, nustatant, kad balsuoti negali užsienietis, kuris yra užsienio valstybės, Europos Parlamento arba Estijos parlamento pripažintos šalimi agresore, pilietis.

Nors pažymima, kad įstatymo projektas gali prieštarauti Estijos Konstitucijai ir Europos Sąjungos nuostatoms, tačiau jis grindžiamas Baudžiamojo apeliacinio teismo kolegijos sprendimu, kuriame, be kita ko, teigiama, kad pagrindinės teisės „gali būti išimties tvarka apribotos siekiant apsaugoti kitą pagrindinę teisę ar konstitucines vertybes“.

Artimiausi savivaldos rinkimai Estijoje turi būti surengti 2025 metų spalį.

Apsvarstykime šį pasiūlymą.

Pagal Lietuvos įstatymus, norint kreiptis dėl Lietuvos pilietybės, reikia legaliai gyventi Lietuvoje ilgiau nei 10 metų.

Tai reiškia, kad dabar šis pasiūlymas paliečia teises ir interesus tų Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kurie atvyko į Lietuvą iki Krymo okupacijos, teisėtai gavo laikiną, o vėliau ir nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, teisėtai gyveno šalyje 10 ir daugiau metų.

Šis pasiūlymas tiems žmonėms taip pat apriboja teisę kreiptis dėl Lietuvos pilietybės savo vaikams, atvykusiems į Lietuvą prieš 10 ir daugiau metų, kurie tuomet buvo 5 metų ir vyresni.

Dar po kelerių metų šis apribojimas bus taikomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių vaikams, atvykusiems į Lietuvą iki 5 metų amžiaus ar net gimusiems Lietuvoje.

Kaip tai gali prisidėti prie „nacionalinio saugumo interesų“?

Šiuo metu Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai Rusijos ir Baltarusijos piliečių šeimų, atvykusių į Lietuvą daugiau nei prieš 10 metų, legaliai gyvenusių šalyje, mokėjusių mokesčius, kūrusių verslus, integravusių į Lietuvos visuomenę. Šių piliečių vaikai mokėsi lietuviškose mokyklose ir retas iš jų save sieja su „išvykimo šalimi“. Dauguma šių vaikų puikiai kalba lietuviškai ir savo tėvyne laiko Lietuvą, o ne Rusiją ar Baltarusiją.

O kaip dėl to, kad dauguma šių Rusijos ir Baltarusijos piliečių gyveno Lietuvoje tuos 10 metų, būtent tikėdamiesi pakeisti pilietybę ir pagaliau atsisveikinti su „pirmąja tėvyne“? Būtent tokią galimybę Lietuvos įstatymas šiems žmonėms pažadėjo prieš 10 metų.

Bet koks įstatymas yra socialinė sutartis. Valstybė nustato tam tikras sąlygas ir prisiima tam tikrus įsipareigojimus. O jeigu gyventojai įvykdo sąlygas, valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus.

Užsienio reikalų ministerijos siūlymu šie įsipareigojimai nutraukiami. Vienašališkai.

Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, įstatymų leidėjų ir Užsienio reikalų ministerijos logika dar mažiau aiški.

Jeigu žmonės atvyko į Lietuvą legaliai, gavo leidimą laikinai ar nuolat gyventi, vadinasi, jiems reikia kur nors gyventi. Ir tam reikia nusipirkti namą ar butą.

Ir žmonės, atvykę į Lietuvą prieš metus, dvejus, penkerius, 10 metų, taip ir padarė. Įstatymas tai leido.

O kai žmonės gyvena kelerius metus, kartais keičia gyvenamąjį miestą ar gatvę, tai yra parduoda seną ir perka naują nekilnojamąjį turtą.

Kai ką stebina tai, kad keli tūkstančiai legaliai Lietuvoje gyvenančių rusų šeimų „2020 metais Lietuvoje įsigijo 632 nekilnojamojo turto objektus, 2021 metais – 786, o 2022 metais – 699 nekilnojamojo turto objektus“. Deputatas L. Kasčiūnas remiasi šiais skaičiais, argumentuodamas pritarimą Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvai.

Tačiau kuo šie skaičiai ypatingi? Žmonės gyvena. Jie turi vaikų. Jie nori pagerinti arba pakeisti savo gyvenimo sąlygas. Kas šiuose skaičiuose taip išgąsdino poną L. Kasčiūną? O kaip L. Kasčiūno patvirtintas draudimas dera su privačios nuosavybės neliečiamumo principu ir nekaltumo prezumpcija?

Ir kuo prasikalto šių Rusijos ir Baltarusijos piliečių vaikai, gyvenantys šiuose legaliai įsigytuose namuose ir butuose prieš poną L. Kasčiūną ir Lietuvos užsienio reikalų ministeriją?

Kaip nekilnojamojo turto įsigijimo draudimas gali pasitarnauti nacionalinio saugumo interesams? Ar rusai ir baltarusiai išveš šį turtą?

Negalima kovoti su blogiu kitu blogiu, nes galiausiai blogis nugalės.

Negalima įveikti melo melu, nes galiausiai laimi tiesiog kitas melas.

Jeigu norime gėrio pergalės prieš blogį, tiesos pergalės prieš melą, tuomet turime priešinti blogį gėriui, naudoti gėrio metodus, kurti gėrį. Jei norime nugalėti melą, turime priešinti tiesą melui, naudoti tiesą įtvirtinančius metodus.

Tai daug sunkiau nei tai, ką žmonės buvo įpratę daryti šimtmečius, nugalėdami blogį tik dar didesniu blogiu ir nugalėdami melą didesniu melu. Ir taip – ratu. Būti maloniam, humaniškam, teisingam, gerbti teises ir laisves yra sunkiau nei būti piktam ir agresyviam. Norint pralaužti šį ratą, reikia pasirinkti tai, kas sunkiau.

Žmonės negali pasirinkti tautybės, gimimo vietos ar pilietybės. Bausti žmones pagal jų gimimo vietą, pasą ar pilietybę demokratinėje XXI amžiaus šalyje yra gana nepadoru.

Vilniaus apygardos teismas šiuos Kaliningrado srities gyventojus pripažino kaltais dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kiekvienam skyrė po 24,5 tūkst. eurų baudą.

Įvertinęs tai, kad abu nuteistieji nuo sulaikymo dienos šį vasarį buvo suimti devynis mėnesius iki nuosprendžio, ir kiekvieną jų laisvės atėmimo dieną prilyginus 100 eurų, teismas konstatavo, kad abu užsieniečiai yra įvykdę jiems skirtas bausmes.

Bylos duomenimis, šių metų vasarį asmenys vienoje Vilniuje veikiančioje kriptovaliutų keitykloje iš virtualios piniginės bendrai išgrynino per 29,8 tūkst. eurų – kiekvienas po 14,9 tūkst. eurų.

Žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, kliento anketoje abu melagingai nurodė, kad minėtos lėšos priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės.

Tyrimas atliktas gavus kriptovaliutų keityklos darbuotojų informaciją, kad du Rusijos piliečiai išgrynino pinigus, kurie gali būti įgyti nusikalstamu būdu. Nustatyta, kad į virtualią piniginę pervestos lėšos teisėtai priklauso Rusijoje gyvenančiam asmeniui, kuris buvo pagrobtas.

Kriptovaliutos keityklos darbuotojams kilus įtarimų, nuodugnesnis lėšų patikrinimas parodė, kad kriptovaliuta susijusi su Rusijoje padarytu nusikaltimu, gauta informacijos, kad Rusijoje iškelta baudžiamoji byla dėl žmogaus pagrobimo, kriptovaliutos prievartavimo ir pasikėsinimo į žmogaus gyvybę.

Nustatyta, jog kriptovaliuta buvo pagrobta, o ją Lietuvoje išgryninti norėjo už šį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę Rusijoje atliekančio nuteistojo brolis kartu su savo pažįstamu.

Nuteistieji teisme tvirtino nežinoję, kad virtuali valiuta, kurią jie keitė, gauta nusikalstamu būdu. Tačiau teismas konstatavo, jog nuteistųjų versiją paneigė byloje surinkti įrodymai. Teismas nurodė, kad abu nuteistieji suvokė keičiantys nusikalstamu būdu įgytą virtualią valiutą į grynuosius pinigus ir siekė nuslėpti bei įteisinti šį turtą.

Nuteistiesiems išmokėtos grynųjų sumos bus grąžintos kriptovaliutų keityklai, o teisėtai Rusijos piliečiui priklausanti virtuali valiuta prokuroro nutarimu yra užblokuota ir turės būti grąžinta jos savininkui.

Tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra, jį atliko Vilniaus kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrėjai.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo vyriausybės sprendimas uždrausti ne pirmo būtinumo keliones iš Rusijos, jos piliečių srautas į Latviją sumažėjo 38 proc.

Praėjusią savaitę į Latviją atvyko 1391 Rusijos pilietis, o maždaug šešis kartus daugiau rusų atvyko į kaimynines šalis – Estiją (8378 Rusijos piliečių) ir Lietuvą (7016 Rusijos piliečių).

Nuo rugsėjo 19 dienos į Latviją iš Rusijos ir Baltarusijos leista įvažiuoti 15 108 Rusijos piliečiams, kurie atitiko griežtus išimties reikalavimus.

Apie 14 procentų iš jų atvyko į Latviją su C ir D kategorijos vizomis, o 41 proc. turėjo leidimus gyventi šalyje, įskaitant Latvijos piliečių šeimos narius, studentus, dirbančius asmenis ir tuos, kuriems leista atvykti į Latviją dėl humanitarinių priežasčių.

Beveik pusė rusų atvyksta į Latviją su kitose šalyse išduotomis vizomis ir leidimais gyventi, o tai reiškia, kad Latvija nėra jų kelionės tikslas, bet Latviją jie kerta tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis.

Praėjusią savaitę į Latviją nebuvo leista įvažiuoti 39 Rusijos piliečiams, o nuo rugsėjo 19 dienos pasienyje buvo apgręžtas 391 rusas.

Apie bandymus neteisėtai kirsti Latvijos žaliąją sieną neužfiksuota.

Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius (Naujoji vienybė) rugsėjo mėnesį paskelbė, kad saugumo sumetimais Latvija neišduos humanitarinių ar kitų vizų tiems Rusijos piliečiams, kurie bėga iš savo šalies, kad išvengtų mobilizacijos, ir nepakeis nuo rugsėjo 19 dienos įvestų sienos kirtimo apribojimų Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizas.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje Šengeno vizos Rusijos piliečiams šiuo metu neišduodamos, o jų Lietuvoje įsigyjamo NT skaičiui mažėjant nesmarkiai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kaščiūnas sako, kad inicijuojamos teisės aktų pataisos, kurias priėmus Rusijos piliečiai negalėtų įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje nepaprastosios padėties metu.

Vidaus reikalų ministerija teigia, kad nekilojamojo turto turėjimas Lietuvoje nesuteikia teisės gauti leidimo gyventi mūsų šalyje ar nacionalinės vizos, taip pat nėra pagrindas įleisti Rusijos piliečių į Lietuvą.

Registrų centro duomenimis, Baltarusijos piliečiai šiemet Lietuvoje įsigijo 376, o praėjusiais metais – 393 NT objektus.

Vidutinė šiais metais Rusijos ir Baltarusijos piliečių Lietuvoje sudarytų sandorių vertė yra apie 80–90 tūkst. eurų.