„Teisingumo ministerija kreipėsi į Maskvos miesto teismą su prašymu panaikinti Maskvos Helsinkio grupę ir uždrausti jos veiklą Rusijos teritorijoje“, – sakoma nevyriausybinės organizacijos pareiškime jos interneto svetainėje.

Ši grupė yra naujausia iš daugelio pilietinės visuomenės organizacijų, kurios Rusijoje buvo uždarytos arba patyrė susidorojimą; ši tendencija sustiprėjo prasidėjus puolimui Ukrainoje.

Ministerija apkaltino nevyriausybinę organizaciją, kad ji pažeidė savo teisinį statusą, nes vykdė veiklą už Maskvos regiono ribų.

Pareiškime teigiama, kad tai buvo „teismo procesų stebėjimas, kreipimasis į regionines valdžios institucijas ir dalyvavimas organizacijos regioninių partnerių renginiuose“.

„Ministerija mano, kad šie šiurkštūs pažeidimai yra teisiškai nepataisomi, todėl mano, kad organizaciją būtina likviduoti“, – rašoma pareiškime.

Antradienį pateiktas prašymas šiuo metu nagrinėjamas, sakė Maskvos teismo atstovas spaudai.

Maskvos Helsinkio grupė buvo įkurta 1976 metais, sovietmečiu, ir yra seniausia Rusijoje veikianti žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija.

Ištisus dešimtmečius jai vadovavo Liudmila Aleksejeva, sovietmečio disidentė, tapusi pasipriešinimo simboliu šiuolaikinėje Rusijoje ir mirusi 2018 metais.

Šie įvykiai primena 2021 metų gruodį įvykusį vienos gerbiamiausių šalies žmogaus teisių organizacijų „Memorial“ likvidavimą.

Vyriausybė, siekdama nutildyti kritikus, taiko daugybę teisės aktų, įskaitant įstatymą, pagal kurį už „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimą skiriama iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dauguma opozicijos atstovų šiuo metu yra kalėjime arba pabėgo iš šalies.

Tai įvyko Rusijos generalinei prokuratūrai paskelbus, kad „užsienio agentų leidinių“ „Bellingcat“, „Insider“ ir Čekijos instituto CEELI darbas yra nepageidaujamas Rusijoje.

Nepageidaujamomis organizacijomis Rusijoje pripažįstamos užsienio ar tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla „gali kelti grėsmę Rusijos Federacijos konstitucinės santvarkos pagrindams, šalies gynybiniam pajėgumui ar valstybės saugumui“.

Tokių organizacijų veikla Rusijos Federacijos teritorijoje draudžiama. Už šio draudimo pažeidimą gresia administracinės ir baudžiamosios nuobaudos.

Nyderlanduose įsikūręs žurnalistinių tyrimų tinklalapis „Bellingcat“ garsėja savo tyrimais, susijusiais su Rusijos karu Ukrainoje, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimu, keleivinio lėktuvo „Boeing 737“ numušimu prie Teherano ir Malaizijos lėktuvo „Boeing 777“ numušimu Rytų Ukrainoje.

„Bellingcat“ žurnalistai drauge su Latvijoje registruotu „Insider“ atliko tyrimą ir paskelbė, kad Rusijos specialiosios tarnybos parūpino padirbtų pasų buvusiam Donecko separatistinės „liaudies respublikos“ gynybos ministrui“ Igoriui Girkinui, dar vadinamam Strelkovu, taip pat buvusiam Luhansko separatistų lyderiui Igoriui Plotnickiui ir A. Navalno nuodytojams.

Jie taip pat paskelbė publikaciją apie bendrą tyrimą dėl buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo, taip pat bandymo apnuodyti verslininką Emilianą Gebrevą.

Rusijos saugumo tarnyba (FSB) išvakarėse pranešė neva užkardžiusi ukrainiečių žvalgybos operaciją užgrobti Rusijos kovinius lėktuvus, kurioje esą dalyvavo „Bellingcat“ žurnalistas Christas Grozevas.

„Spalio 8 dieną, laikantis galiojančių Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimų, į užsienio žiniasklaidos priemonių, atliekančių užsienio agento funkcijas, registrą įtraukti Galina Arapova, Tatjana Voltskaja, Andrejus Zacharovas, Jekaterina Klepikovskaja, Romanas Perlas, Jevgenijus Simonovas, Jelena Solovjova, Danilas Sotnikovas, Jelizaveta Surnačiova“, – sakoma ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Remiantis atvirais šaltiniais, T. Voltskaja yra laisvai samdoma RFE/RL korespondentė Sankt Peterburge, J. Klepikovskaja bendradarbiauja šio radijo projekte „Sever.Realii“, A. Zacharovas yra buvęs leidinio „Projekt“ žurnalistas, dabar dirbantis britų transliuotojo BBC Maskvos redakcijoje, J. Somonovas bendradarbiauja su RFE/RL, J. Surnačiova yra buvusi „Projekt“ darbuotoja, J. Solovjova – „The New Times“ korespondentė, G. Arapova vadovauja Žiniasklaidos teisių gynimo centrui, o R. Perlas bendradarbiauja su televizijos kanalu „Current Time“.

BBC penktadienį pareiškė nesutinkantis su Rusijos valdžios sprendimu įtraukti A. Zacharovą į „užsienio agentų“ sąrašą.

„BBC kategoriškai atmeta Rusijos valdžios sprendimą įtraukti Andrejų Zacharovą iš mūsų Maskvos redakcijos į „fizinių asmenų, atliekančių užsienio agento funkcijas, registrą“, – sakoma pranešime.

„BBC, kaip nepriklausomo ir patikimo informacijos šaltinio, reputacija yra plačiai žinoma visame pasaulyje. 80 metų „BBC News“ Rusijos tarnyba yra gyvybiškai svarbus tikslių ir nešališkų naujienų šaltinis rusakalbei auditorijai“, – sakoma pranešime.

Jame priduriama, kad dabar pagrindinis prioritetas yra palaikyti savo kolegą, kad „jis ir visi jo kolegos galėtų tęsti darbą nušviečiant įvykius Rusijoje šiuo svarbiu metu“.

Įstatymas, leidžiantis valdžiai įvardyti organizacijas „užsienio agentėmis“, buvo priimtas 2012 metais ir iš pradžių buvo taikomas nevyriausybinėms organizacijoms.

2017 metais jis buvo išplėstas, įtraukiant galimybę taikyti tokį statusą žiniasklaidos priemonėms, kai Kremliaus finansuojama televizija RT, anksčiau vadinta „Russia Today“, buvo paskelbta „užsienio agente“ Jungtinėse Valstijose.

Rusija gruodžio mėnesį dar kartą atnaujino minimą įstatymą: dabar jis gali būti taikomas ir privatiems asmenims, taip pat padidintos potencialios bausmės už jo nuostatų nesilaikymą, numatant galimą laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

Užsienio agentėmis įvardytos organizacijos privalo deklaruoti savo finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visas savo publikacijas, įskaitant žinutes socialiniuose tinkluose. Už šių reikalavimų nesilaikymą joms gali būti skiriamos baudos.

„Užsienio agento“ etiketė taip pat gali atgrasyti reklamos užsakovus ir apsunkina žurnalistų darbą.

„Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 metų lapkričio 10 dienos sprendimas byloje „Navalnas ir Gunka prieš Rusiją“ neskundžiamas, nes EŽTT atsisakė nagrinėti pareiškėjų teiginius, kad Rusijos valdžios institucijos pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 18 straipsnį (teisių apribojimų taikymo ribos)", – sakoma pranešime.

Remiantis juo, Rusijos teisingumo ministerija proceso metu „pristatė savo poziciją, kad įgaliotų valstybės institucijų veiksmai, patraukiant atitinkamus pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo kaip nors politiškai motyvuoti“.

„EŽTT likusioje dalyje pateiktos išvados remiasi nusistovėjusia teisminių precedentų praktika, plačiai naudojama panašiose bylose įvairių valstybių – Europos Tarybos narių – atžvilgiu“, – nurodė ministerija.

EŽTT 2020 metų lapkričio 10 dieną nurodė Maskvai išmokėti A. Navalnui 8,5 tūkst. eurų kompensaciją už moralinę žalą, patirtą dėl jo sulaikymo per antivyriausybinius protestus 2012 metų gegužės 6 dieną Maskvoje.

Ši byla yra susijusi su A. Navalno ir dar vieno ieškovo, Vadimo Gunkos, sulaikymu per politinę akciją Maskvos Bolotnajos aikštėje. Po tos demonstracijos jiedu buvo naktį laikomi nuovadoje ir vėliau buvo patraukti administracinėn atsakomybėn.

Teisėjai nutarė, kad A. Navalno atžvilgiu buvo pažeistos kelios Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos, tokios kaip žeminančio elgesio draudimas, taip pat teisė į laisvę ir saugumą bei teisingą bylos nagrinėjimą.

„Teismas nustatė, kad su ponu Navalnu buvo elgiamasi žeminančiai, remiantis internete paskelbtu jo sulaikymo vaizdo įrašu, – nurodė teismas. – Įraše matyti, kad priemonės, kurias taikė policijos pareigūnai – A. Navalno rankos užlaužimas, sukėlęs jo riksmą, – nebuvo būtinos, kad jis būtų pristatytas į policiją, nes jis nerodė pasipriešinimo.“

2012 metų gegužės 6 dieną Maskvoje vykusi su miesto valdžia suderinta opozicijos akcija Bolotnajos aikštėje peraugo į demonstrantų susirėmimus su policija. Per juos buvo sulaikyta daugiau nei 400 žmonių, įskaitant A. Navalną.

Tą pačią dieną jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl raginimo kelti masinius neramumus ir jėgos panaudojimo prieš valdžios pareigūną. 2013 metų sausį ši byla buvo sujungta su kita byla dėl masinių neramumų organizavimo byla, kurioje buvo 29 figūrantai.

Rusijos teisingumo ministerija praėjusį pirmadienį kreipėsi į teismą, prašydama uždaryti fondą dėl nenurodytų pažeidimų. Teismas priėmė sprendimą teisingumo ministerijos naudai, nurodydamas uždaryti fondą.

Rusijos teisingumo ministerija teigė, kad fondas ne tik neteisėtai leido lėšas A. Navalno rinkimų kampanijai, bet padarė ir kitų pažeidimų, pavyzdžiui, nurodė neteisingą fondo adresą ir pažeidė įstatymą, reglamentuojantį asmens duomenų naudojimą.

Kaip pranešama, A. Navalnas ragina savo šalininkus sausio 28 dieną protestuoti visos šalies mastu prieš būsimus Rusijos prezidento rinkimus, kurie numatyti kovo 18 dieną. Opozicijos lyderiui A. Navalnui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose dėl teistumo.

Teisingumo ministerija nurodė, kad paprašė Maskvos teismo dėl nenurodomų pažeidimų uždaryti fondą „Penktasis metų laikas“, kuris nuomoja patalpas A. Navalno štabams ir įdarbina jo kampanijos darbuotojus.

Kiek vėliau A. Navalnas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog tokie Teisingumo ministerijos veiksmai atspindi valdžios baimę, kad „rinkėjai streikuos“.

Pagarsėjęs Kremliaus kritikas ir kovotojas su korupcija A. Navalnas pastaruosius metus aktyviai agitavo visuomenę išrinkti jį valstybės vadovu. Pareigūnai tvirtino, kad jis negali kandidatuoti, nes yra teismo pripažintas kaltu dėl valstybės turto grobstymo, nors daugelis tą bylą laiko politiškai motyvuota.

Centrinė rinkimų komisija praeitą mėnesį oficialiai uždraudė A. Navalnui balotiruotis. Opozicijos lyderis į šį sprendimą reagavo raginimu boikotuoti rinkimus ir pateikė apeliaciją Aukščiausiojo Teismo bet jo skundas buvo atmestas.

Prognozuojama, kad kovo 18-ąją vyksiančius rinkimus lengvai laimės dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. Kaip rodo apklausos, jį palaiko daugiau kaip 80 proc. Rusijos gyventojų.

Tarptautinei žiniasklaidai taikytinas priemones Rusija pradėjo rengti dėl to, kad Kremliaus finansuojama televizija RT, anksčiau vadinta „Russia Today“, buvo priversta užsiregistruoti Jungtinėse Valstijose dirbančia „užsienio agente“.

Žemieji parlamento rūmai Valstybės Dūma praėjusią savaitę išnagrinėjo šio įstatymo projektą pagreitinta tvarka ir vienbalsiai jam pritarė.

Po registracijos Rusijoje tarptautinės žiniasklaidos priemonės privalės laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie šiuo metu taikomi užsienio šalių finansuojamoms nevyriausybinėms organizacijoms. Atitinkamas įstatymas dėl NVO registravimo „užsienio agentais“ Rusijoje buvo priimtas 2012 metais.

Panašų įstatymą pritaikius Rusijoje veikiančioms ir finansavimą iš užsienio gaunančioms NVO, nemažai jų turėjo užsidaryti.

Kitos skundėsi, kad vyriausybinės institucijos atsisako bendradarbiauti su „užsienio agento“ etikete pažymėtomis organizacijomis, nes daugeliui rusų ši etiketė asocijuojasi su Šaltojo karo šnipinėjimų ir išdavysčių era.

Naujasis įstatymas reikalauja, kad JAV ir kitos užsienio žiniasklaidos priemonės naudotų šią etiketę visuose dokumentuose, o jų finansai ir personalas būtų griežtai kontroliuojami.

Rusijos Federacijos taryba įstatymą patvirtino rytiniame posėdyje, pranešė naujienų agentūra TASS. Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas.

Kremliaus žmogaus teisių taryba rekomendavo Federacijos tarybai nepatvirtinti siūlomo įstatymo projekto dėl nepakankamai išbaigto jo teksto ir perspėjo, kad jį bus sudėtinga taikyti protingai.

„Rusijos Federacijos teisingumo ministerija gali pasirinktinai pažymėti „užsienio agento“ etikete bet kokią užsienio žiniasklaidos priemonę“, – sakoma pirmadienį paskelbtame Žmogaus teisių tarybos pareiškime.

Rusijos teisingumo ministerija praėjusią savaitę pranešė informavusi JAV finansuojamą „Amerikos balsą“ ir „Laisvosios Europos radiją/Laisvės radiją“, kad jie gali būti teisiškai įpareigoti užsiregistruoti „užsienio agentais“.

Kremliaus finansuojama ir jos ruporu laikoma televizija RT praėjusią savaitę pranešė, kad iki JAV Teisingumo departamento nustatyto termino pabaigos užsiregistravo kaip Jungtinėse Valstijose dirbantis „užsienio agentas“.

Vašingtonas laiko televiziją RT Maskvos propagandos ruporu ir rugsėjį paprašė jos užsiregistruoti pagal Užsienio agentų registracijos aktą. Šis aktas yra skirtas užsienio šalių politiniams interesams atstovaujantiems teisininkams ir lobistams.

Maskvoje įsikūręs transliuotojas yra minimas tyrimuose dėl numanomo Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.