Toks sprendimas priimtas po to, kai Rusija pirmadienį pablogino diplomatinius santykius su Estija ir nurodė jos ambasadoriui išvykti iš šalies, pateikusi tokį patį kaltinimą Talinui.

Estija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir paprašė Rusijos ambasadoriaus išvykti iš Talino, o Latvija pirmadienį taip pat liepė Rusijos ambasadoriui išvykti ir pareiškė, kad nutraukia diplomatinius santykius.

„Latvijos ambasadoriui Mariui Riekstiniui buvo nurodyta per dvi savaites išvykti iš Rusijos Federacijos“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje pranešime. Latvija pirmadienį paskelbė, kad paprašė Rusijos ambasadoriaus išvykti.

Ministerija pridūrė, kad Latvijos sprendimas nutraukti diplomatinius santykius turės „pasekmių“.

Maskva apkaltino abi Baltijos šalis „visiška rusofobija“ ir „priešiškais žingsniais prieš Rusiją“.

Įtampa tarp Rusijos ir jos Europos kaimynių išaugo po to, kai praėjusių metų vasario 24 dieną prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Balandžio mėnesį, reaguodama į Ukrainos Bučos mieste aptiktus žiaurius nusikaltimus, kita Baltijos valstybė, Lietuva, nutraukė diplomatinius santykius su Rusija.

Taip tiesiai buvo pasakyta pirmą kartą. Per Kaliningrado tranzito skandalą M.Zacharova žadėjo, kad bus imamasi "ne diplomatinių, o praktinių priemonių".

Na, nesigilinsime šį kartą, kiek kalti yra patys lietuviai (tiksliau – trumparegė LR valdžia), kad kilo tas skandalas, nes 2004 m. sutartis su šalimi agresore, kaip ten bebūtų, iki šiol tebegalioja ir ji veikiausiai buvo pažeista.

Tačiau, jei kalbėsime apie vadinamąją rusofobiją, šiuo atveju svarbesnis yra priežasties aspektas. O kodėl jūs norite, ponia M.Zacharova, kad nebūtų rusofobijos, jei padarėte viską, kad ji kuo plačiau išsikerotų?

Pradėkime nuo 1940–1941 m., kai SSRS okupavo Lietuvą, o tūkstančius žmonių ištrėmė į Sibirą (vien 1941 m. birželio 14–19 d. išvežė 17 485) ir ėmė kalti į galvas, kad SSRS dabar lietuviams privalo būti "mylima plačioji tėvynė". Po 1944–1945 m. – naujas smurto, žudymų, kankinimų, trėmimų etapas, kurio metu buvo pražudyti šimtai tūkstančių gyventojų. Ar čia už tai reikia dabar dėkoti Rusijai, ją mylėti ir gerbti?

O kas vyksta dabar? Šiemet vasario 24-ąją Rusijos Federacija pradėjo karą prieš Ukrainą, esą tai ne valstybė, o ukrainiečiai – ne ukrainiečiai. Labai girdėta ta retorika – juk šitaip per Antrąjį pasaulinį karą kalbėjo Adolfas Hitleris apie lietuvius. Ar tai reiškia, kad Rusijos Federacija perėmė jo mokymą? Tikrai taip.

Ką daro Rusijos kariuomenė Ukrainos teritorijoje? Bučoje į galvas šaudė vietiniams gyventojams tiesiog gatvėje. Raketomis sprogdino gimdyklas ir daugiabučius namus. Kapinėmis pavertė Mariupolį. Nužudė 370 ukrainiečių vaikų ir toliau žudo. O gal Maša Zacharova peržiūrėjo tą garsų vaizdo įrašą, kaip gyvulys Rusijos Federacijos kariuomenės uniforma seksualiai išprievartavo kūdikį, visą tą savo "žygdarbį" nufilmavo ir dar išsiuntinėjo bičiuliams? Matyt, tikėjosi, kad paskelbs didvyriu ir duos ordiną. O gal ponia matė ir nufilmuotus kankinimus, pavyzdžiui, kaip siauraakis sadistas nupjauna lytinį organą belaisviui, kuris po to miršta?

Ir ką jūs, gerbiamieji, rimtai norite, kad po šito "gėrio" visi Rusiją įsimylėtų? Kad nebūtų rusofobijos?

Taip, rusofobija tikrai egzistuoja, ir kuo toliau, tuo labiau įsigali, bet tam visas prielaidas sukūrė pati Maskvoje įsitvirtinusi fašistinė valdžia, kuri atkartoja A.Hitlerio fašistinės Vokietijos istoriją. Beliko sulaukti tik Niurnbergo.

„Vokietijos vyriausybės nariai sistemingai kursto rusofobinę isteriją kone kasdieniais viešais išpuoliais prieš mūsų šalį“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Pareiškime sakoma, kad Berlyno valdžia „pastaruoju metu pakerta istorinio susitaikymo procesą tarp rusų ir vokiečių“ po Antrojo pasaulinio karo. Berlynas „kelia pavojų Rusijos ir Vokietijos dešimtmečių pastangoms įveikti pokario nesantaiką, priešiškumą ir nepasitikėjimą tarp mūsų šalių tautų“, nurodė ministerija. Jos teigimu, „antirusiška propagandos kampanija“ provokuoja „nemotyvuotą agresiją, kone prilygstančią masinei psichozei“ prieš rusus ir rusakalbius Vokietijoje.

Ministerija taip pat apkaltino NATO narę Vokietiją stiprinant savo karinius pajėgumus prie vakarinių Rusijos sienų, „tai mūsų žmonėms primena karčiausius Rusijos ir Vokietijos santykių laikotarpius, įskaitant įvykius prieš 1945 m. gegužę“.

Anksčiau trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos Maskvoje, pažymėdamas dieną, kai Rusijai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

Įtampa tarp Maskvos ir Berlyno išaugo Vokietijai pasmerkus Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje, prisidėjus prie tarptautinių sankcijų Maskvai ir pradėjus tiekti ginklus Kyjivui. Praėjusią savaitę Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sumažino dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“, motyvuodama atidėtais remonto darbais, Berlynas šį žingsnį pavadino „ekonominiu puolimu“.

„Tam, ką jie daro su paminklais ir kitais klausimais, kuriuos tiesiogiai reglamentuoja tarpvyriausybiniais susitarimai, neįmanoma rasti jokio kito protu paremto paaiškinimo kaip tik rusofobija ir absoliutus savo įsipareigojimų pamiršimas“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS cituoja spaudos konferencijoje Tadžikijos sostinėje Dušanbėje kalbėjusį S. Lavrovą.

„Man būtų sunku įtarti mūsų kolegas lietuvius, kad jie turi kokią nors ilgalaikę strategiją. Jie atlieka agresyvesnės rusofobiškosios NATO ir Europos Sąjungos dalies nuolatinio dirgiklio vaidmenį“, – teigė S. Rusijos diplomatijos vadovas.

Vasario 24 dieną Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje iš viešos aplinkos, daugiausia sovietinių karių kapinių, pradėti šalinti likę okupacinės kariuomenės kariams skirti paminklai ir kiti atminimo ženklai.

Šalia Rusų kultūros centro kabo Ukrainos vėliava, tačiau centro atstovai tikina tapę diskriminacijos taikiniu.

„Tikrai sunki situacija. Aš jaučiuosi kalta“, – tikino Rusų kultūros centro vadovė Natalija Kapočė.

O štai taip apie šiandienines nuotaikas kalbėjo Trakuose gyvenantis Erikas Murinas.

„Kažkokią kaltę, manau, jautė visi rusai. Ypač gėdą“, – sakė jis.

Nuskamba ir, matyt, liūdniausias žodis, kurį taria Lietuvoje gyvenantys rusai.

„Baimė, sakyčiau. Baimė. Kada pasirodė labai daug pareiškimų, man atsirado jausmas, kad mes pradėjome teisintis“, – kalbėjo N. Kapočė.

„Labai gerai pamenu: kai stovėjau akcijoje „Laisvė šviečia“, man mama parašė žinutę. Galvojau: jei paskambins, tikrai neatsiliepsiu rusiškai, nes būtų labai prasta vieta tą daryti“, – šnekėjo E. Murinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jų pozicija aiški kaip diena ir naktis – Rusų kultūros centras palaikymą išreiškė išsikėlęs šalies vėliavą. Už tai – riebus atsakas. Esą jie – išdavikai.

„Gavau labai daug žiaurių, šlykščių komentarų. Tikrai buvo labai šlykštu. Man rašė ir asmeniškai. Rašė rusai, kurie palaiko, – yra tokių“, – apgailestavo N. Kapočė.

E. Murinas feisbuke taip pat kovoja su propaganda – teikia realybę atspindinčią rusakalbiams.

„Yra keli žmonės ir naciais pavadinę. Jie jau priduoti į e-policiją“, – tvirtino jis.

Palaikymas Ukrainai – ir iš Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros. Jiems taip pat teko kovoti su internetinių trolių armija.

Tad jausdami gėdą prieš lietuvius, o iš rusų sulaukdami aršios kritikos, pašnekovai sako: turime suprasti tuos, kurie itin įtemptu metu vengia išsakyti savo poziciją.

Visiems reikia paaiškinti, kad V. Putinas – ne visa Rusija.

„Yra, kurie palaiko, bet tyli. Aš labai suprantu tą poziciją, nes dabar per daug visko“, – sakė N. Kapočė.

„Visiems reikia paaiškinti, kad V. Putinas – ne visa Rusija“, – teigė Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas Pavelas Lavrinecas.

Kad lietuviai griežtai negali atsigręžti prieš rusų tautybės žmones Lietuvoje, vis dažniau pasigirsta ir socialiniuose tinkluose. Iki šiol rusofobijos pašnekovai sakė nejautę. Ir net dabar šie sumišę jausmai, kaip patys sako, matyt, jų pačių galvose.

„Kiek matau, ką kalba lietuviai, nemanau, kad kažkas iš tikrųjų diskriminuoja. Daugiausia yra mūsų galvoje“, – svarstė E. Murinas.

Viename bene daugiausiai rusų apgyvendintame sostinės rajone Naujininkuose pozicija – taip pat kone vieninga.

„Aš nieko nepalaikau, negaliu žiūrėti į tą Rusiją. Bet mums atjungti kanalai – čia yra labai blogai. Nežinau, ką daryti. Atjungė visus kanalus, kuriuos aš norėjau žiūrėti. Man buvo įdomu“, – skundėsi viena pensininkė.

„Žmogžudys, agresorius. Teisti reikia“, – komentavo kita.

VU paramą ukrainiečiams šiandien simbolizuoja kiemelyje iškelta Ukrainos vėliava. Bet ir durys čia atviros visai nuo karo kenčiančiai Ukrainos aukštųjų mokyklų bendruomenei. O štai bendrystė su Rusijos ir Baltarusijos universitetais jau nutrūkusi. Tik solidarumo su Ukraina nuotaikas temdo kitas reiškinys.

„Vakar kai kurie mūsų bendruomenės nariai gavo šmeižikiškus, net iš dalies grasinančius laiškus, kurie yra parašyti dėl to, kad jie yra rusų tautybės“, – sakė VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

Rektorius teigė dėl laiškų jau kreipęsis į policiją – diskriminacijos prieš Lietuvos rusus aukštoji mokykla nepateisina.

„Lietuvos rusai yra tokie patys piliečiai, kaip ir visi. Mes aiškiai sakome, kad netoleruojame jokių neapykantos, žeminimo, šantažo apraiškų tautybės pagrindu“, – tikino R. Petrauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Neapykantos apraiškos – ne tik universitete, bet ir internete. Feisbuke Šiaulių drabužių parduotuvė pasidalijo nuotrauka, kad neaptarnaus visų Rusijos piliečių. Tą daryti ragino ir kitus. Tiesa, nuotrauka jau ištrinta, o įvykį tiria policija.

„Tai parodo visuomenės nepasiruošimą skirti tokių dalykų – yra žmogus, kalba, gimtoji kalba ir kažkokia politinė pozicija“, – aiškino A. Puškino muziejaus vadovė Nadežda Petrauskienė.

Stop kadras

Premjerė ragino nepriskirti V. Putino ir A. Lukašenkos nusikaltimų Lietuvos rusams bei baltarusiams, mat šios tautinės mažumos palaiko ne režimų, o mūsų šalies poziciją.

„Nė kiek neabejoju, kad Lietuvoje gyvenantys rusų ar baltarusių tautybės žmonės tikrai yra mūsų patriotai, kaip ir mes visi, bendrai remia Ukrainą“, – teigė Ingrida Šimonytė.

„Piktindamiesi dėl to, jausdami bejėgiškumą turime dėl Rusijos agresijos nekaltinti visų rusakalbių ar rusų kilmės asmenų“, – tvirtino lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Kultūros ministras sakė: jei lietuviai nesugebės atskirti V. Putino garbintojų nuo rusų tautybės mažumos, šia silpnybe pasinaudos Kremlius.

„Neturime pasiduoti įvairioms provokacijoms, kad nebūtų jokio preteksto, kad rusakalbiams žmonėms kiltų pavojus ir pan.“, – sakė Simonas Kairys.

Lietuvos rusų palaikymas Ukrainai kaip niekad stiprus. Nadežda kartu su kolegomis organizavo peticiją, kuria smerkia karą Ukrainoje ir ragina jo nesieti su iškiliais rusų kultūros atstovais, kurie kovoja su diktatoriškais ir fašistiniais režimais.

„Visi pergyvena dėl šios situacijos, kadangi visi mato, kad agresija yra agresija. Ta pozicija išsakyta – 244 žmonės pasirašė mūsų peticiją“, – tikino ji.

O štai Rusų dramos teatras statys spektaklį Ukrainos tema, prireikus atvers patalpas apgyvendinti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Atvers ir savo sceną.

„Labai gerai būtų padaryti ukrainiečių stažuotojų grupę, kurie galėtų atvažiuoti ir dirbti metus ar kelerius metus“, – kalbėjo Rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova.

Policija neskaičiuoja, kiek yra neapykantos kurstymo atvejų prieš Lietuvos rusus, bet jaučia suaktyvėjimą. Užtat kitataučiai rodo, kad sugyventi gali ir po vienu stogu, net kai jų šalys kariauja.

„Viename suole sėdi ir Rusija, ir Ukraina. Tai yra skaudu, bet tai yra tikra. Jie yra draugai“, – teigė Vilniaus lietuvių namų direktoriaus pavaduotoja Vilma Balčiūnienė.

Na, nenuneigsi, yra pas mus skystos slavofobijos, kaip ir antisemitizmo ar antilenkiškumo ("neparduosim tėviškės už "w"!) bei dar šio to margame mūsų sociume. Tačiau kodėl tada Latvijoje ir Estijoje dalis rusakalbių negavo pilietybės, o pas mus lietuvišku piliečio pasu jau ketvirtį amžiaus gali mosuoti kiekvienas čia gyvenęs rusas?

Ir šiandien įsijungus televizorių, ne tik per retransliuojamus rusiškus, bet ir per lietuviškus komercinius kanalus galima žiopsoti Rusijos laidas bei filmus. O ir mūsų žmonės iki šiol gatvėse mielai pabendrauja su didžiosios šalies turistais jų gimtąja kalba ir dėl to nebėga skųstis į VSD.

Jei remsimės politiškai modifikuota S.Lavrovo logika, tai net ir Slavikas su Dimonu iš "Naša Raša" gali būti laikomi rusofobais, nes tie personažai atskleidžia ne pačius tauriausius rusų posovietinio gyvavimo bruožus.

Reikalas čia tas, kad geopolitinės propagandos virtuozas S.Lavrovas savo iškalbose Kremliaus kriminalinę veiką sąmoningai supina su slavofilija.

Kitaip tariant, jei nesimeldi Kremliui, vadinasi, esi rusofobas. Gal nereikia šitaip, nes politiką ir nacionalumą būtina atskirti, – tai skirtingi dalykai, kaip kad melas niekada negali būti tiesa.

Jei jau lietuviai nepritaria Rusijos užkariavimams Kryme ir svetimų teritorijų aneksijai, tai dar nereiškia, kad jie yra rusofobai. Lietuviai tik prieštarauja ekspansinei politikai, valstybiniam melui, bolševizmo restauracijai ir marazmatiškam militarizmui, kuriuo psichiškai sveikas žmogus gali tik šlykštėtis.

Visa ši politinė isterija anoje šalyje pasiekė tokią stadiją, jog atvykę į Palangą rusai sėdi poilsio namuose ir bijo išeiti į lauką, kad lietuviai neužmuštų.

Rusija neigiamai žiūri į gegužę Rygoje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, nes šis renginys esąs akivaizdžiai antirusiškos krypties, tvirtina Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM).

„Labai neigiamai žiūrime. Mes, žinoma, seksime, kaip vyks viršūnių susitikimas Rygoje, bet jau akivaizdu, kad mūsų reakcija bus gana griežta ir principinga, nes mes matome, kur juda ši partnerystė ir kokius atspalvius ji įgyja, atsižvelgus į šios programos dalyvius, pirmiausiai iš Europos Sąjungos“, – sakė oficialusis URM atstovas Aleksandras Lukaševičius per spaudos konferenciją Maskvoje penktadienį.

„Principinga tai, kad šios partnerystės esmė yra aiškiai išreikšto antirusiško kryptingumo“, – pabrėžė jis.

Europos Sąjungai pirmininkaujanti Latvija surengs Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą gegužės 21 ir 22 dienomis.