„Pavasarį Talino miesto valdžia pasiūlė miesto tarybai, kad sostinėje gyvenantiems diplomatams kaip geros valios gestas būtų suteikta teisė nemokamai važiuoti viešuoju transportu. Siūlėme iš šio sąrašo išbraukti Rusijos ir Baltarusijos, kaip šalių, keliančių grėsmę Estijos saugumui, diplomatus“, – išplatintame pranešime spaudai sakė Reformų partijos frakcijos pirmininko pavaduotojas Kaupo Nolvakas (Kaupas Nolvakas).

Tačiau Estijos sostinės valdžios institucijos pasipriešino šiam pasiūlymui, argumentuodamos, kad jos neturi kompetencijos išskirti šalyje gyvenančius diplomatus.

„Pirmiausia mero pavaduotojas Svetas atvyko į tarybą ir melavo, kad nemokamas važiavimas autobusu Estijoje gyvenantiems diplomatams yra Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymas“, – nurodė K. Nolvakas.

„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tai buvo netiesa. Dabar jie atsisako pritarti pasiūlymui, pagal kurį bent jau Rusijos ir Baltarusijos diplomatai negalėtų nemokamai važinėti autobusais, už kuriuos moka Talino mokesčių mokėtojai“, – pridūrė jis.

Anot jo, šio pasiūlymo atmetimas tik dar kartą parodė visuomenei, kokia kryptimi eina Talino mero Mihhailo Kolvarto (Michailo Kelverto) vadovaujama Centro partija.

Šeši diplomatai, dirbę Rusijos ambasadoje Podgoricoje, persona non grata paskelbti dėl „veiklos, prieštaraujančios Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Maskva atsakydama „neribotam laikui“ uždarė savo konsulatą Juodkalnijoje, sakoma Rusijos ambasados pareiškime.

Juodkalnijoje anksčiau buvo pradėtas tyrimas dėl šnipinėjimo, pranešė prokuratūra. Vietos žiniasklaida praneša apie ryšius su Rusijos šnipinėjimu.

Policija atliko kratas kelių žmonių namuose, taip pat kitose vietose.

Asmenys, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, įtariami „nusikalstamos organizacijos sukūrimu ir šnipinėjimu“, sakė valstybinės prokuratūros atstovas Vukasas Radonjičius (Vukasas Radoničius).

Naktį degė šviesos

Rugpjūčio 5-osios pavakare iš generalinio konsulato pastato Klaipėdoje kiemo pastebėtas išsukantis lengvasis automobilis diplomatiniais numeriais.

Automobilyje sėdėjo jaunas vyras ir moteris.

Tąnakt po vidurnakčio viršutiniuose pastato aukštuose kelias valandas buvo matyti šviečianti stalinė lempa.

Akivaizdu, jog pastate, kuris priklauso Rusijos Federacijai (RF), apsilankė jo šeimininkai, nors oficialiai diplomatinio korpuso čia nebėra nuo šių metų balandžio 19 d.

Būtent tą balandžio dieną konsulato kieme veikiausiai buvo nuleista ir Rusijos valstybinė vėliava, pirmąkart po dešimties metų šios diplomatinės įstaigos šioje vietoje veiklos.

Tąkart buvo išjungti visi viešai skelbiami šios įstaigos telefonų numeriai.

Remiantis iki šiol veikiančia RF generalinio konsulato Klaipėdoje interneto svetaine, buvo matyti, kad iki uždarymo čia dirbo vos penki diplomatiniai darbuotojai – generalinis konsulas, konsulė, vicekonsulas ir du atašė. Jų pavardės skelbiamos ir dabar.

Konsulinio puslapio interneto svetainė turiniu nebepildoma nuo vasario 22 d., tai yra ji "sustingo" likus dviem dienoms iki Rusijos karo prieš Ukrainą.

Šioje svetainėje iki dabar yra išlikusios kai kurios nuorodos į kitus aktyvius interneto puslapius, kuriuose gana gausu Kremliaus propagandos.

Akivaizdu, jog pastate, kuris priklauso Rusijos Federacijai (RF), apsilankė jo šeimininkai, nors oficialiai diplomatinio korpuso čia nebėra nuo šių metų balandžio 19 d.

Rusijos Federacijos nuosavybė

Konsulatas Klaipėdoje buvo atidarytas 1994 m. vasarį.

Pradžioje rusų diplomatai glaudėsi nuomojamose patalpose K.Donelaičio gatvėje.

O Šermukšnių gatvėje konsulatas iškilmingai duris atvėrė prieš dešimtmetį, 2012 m. vasarį, po beveik ketverių metų statybų.

Buvo teigiama, kad naujo konsulato pastato prireikė, nes nuomojamame statinyje Klaipėdos centre diplomatai nebetilpo.

Teigta, kad reikėjo plėsti konsulato priimamąjį, išaugus interesantų srautams.

Taigi Šermukšnių gatvėje iškilo daugiau nei 3 tūkst. kv. metrų ploto kompleksas, kuriame buvo ne tik tarnybinės patalpos, čia įrengti ir konsulato darbuotojų butai, vienas jų skirtas generaliniam konsului ir jo šeimai.

Žemės sklypas su statiniais, kuriame įsikūręs RF generalinis konsulatas Šermukšnių gatvėje, nuosavybės teise priklauso Rusijos Federacijai.

27 arų sklype esantis trijų pastatų kompleksas liko tuščias po Velykų, Lietuvos Vyriausybei sureagavus į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Pastato anaiptol neapleido

Vis dėlto konsulato pastatas tuščias ilgai nebuvo.

Prasidėjus vasarai, kai kurie klaipėdiečiai teigė pastebėję, kad jame nuolatos lankosi kažkokie asmenys.

Ypač atšilus orams, užfiksuota, kad savaitgaliais į Klaipėdos konsulato pastatą Šermukšnių gatvėje atvažiuoja automobiliai diplomatiniais numeriais.

Iš mašinų registracijos numerių matyti, jog jie priklausytų vidurinės grandies diplomatinio korpuso darbuotojams.

Dienraščio žiniomis, šie žmonės atvyksta iš Vilniaus, gerokai susitraukusios RF ambasados Vilniuje.

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvos Respublikoje Sergey Ryabokon, patarėjas ir Konsulinio skyriaus vedėjas Kirill Tillyabaev, trečiasis sekretorius Andrei Druzhilovskii, dar vienas trečiasis sekretorius ir spaudos sekretorius Alexander Kudryavtsev bei karo, karinių oro ir jūrų pajėgų atašė pulkininkas Oleg Davletzjanov.

Reakcija: konsulatas buvo uždarytas po to, kai vos ne kiekvieną dieną vyko piketai dėl Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Liko nebaigtų reikalų?

Panašu, kad iš Vilniaus Rusijos diplomatai į Klaipėdą atvyksta ir ilsėtis, ir dirbti.

Prieš gerą mėnesį pastebėta, kad į konsulato pastatą atvažiavo keli vyresnio amžiaus vyrai, kurie veikiausiai buvo atvykę tvarkyti nebaigtų reikalų, nes jie, panašu, iš pastato taip ir nebuvo išėję.

Tačiau dažniausiai diplomatiniais automobiliais į pajūrį atvyksta jaunesni vyrai su šeimomis ir vaikais. Paprastai savaitgaliui.

Jie pastebėti keliaujantys į Smiltynę, Nidą, Palangą. Buvo atvykę ir į Jūros šventę.

Vieną vakarą uždarame konsulato kieme buvo kepami šašlykai. Atvažiuoja skirtingi žmonės, porą kartų pastebėti tie patys.

Labai panašu, kad konsulato pastatas Klaipėdoje virto Rusijos diplomatų vasarviete.

Kada čia vėl oficialiai bus leista grįžti diplomatams, kol kas nėra prognozuojama.

Labai panašu, kad konsulato pastatas Klaipėdoje virto Rusijos diplomatų vasarviete.

Po žudynių Bučoje – nota

Po Velykų Lietuvą turėjo palikti visi akredituoti RF generalinio konsulato Klaipėdoje personalo atstovai.

Konsulatas uždarytas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Kai balandžio pradžioje iš rusų okupantų išvadavus Kijevo priemiesčius į viešumą iškilo civilių ukrainiečių žudynės ir kankinimai Bučos mieste, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tą pačią dieną pranešė, kad Vyriausybė išsiunčia iš Lietuvos RF ambasadorių Aleksejų Isakovą.

Kartu pranešta ir tai, kad Lietuvos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas grįžta į Lietuvą.

Be to, nutarta uždaryti RF generalinį konsulatą Klaipėdoje.

Apie šį sprendimą LR užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasadą Lietuvoje informavo balandžio 4 d.

Visi akredituoti RF generalinio konsulato Klaipėdoje personalo nariai per 15 dienų nuo notos įteikimo buvo paprašyti išvykti iš LR teritorijos.

Ne pirmas išvarymas

Tai ne pirmas Rusijos diplomatų išprašymas iš Klaipėdos.

Kai po naujojo konsulato pastato atidarymo generalinio konsulo pareigos buvo suteiktos Vladimirui Malyginui, netrukus paaiškėjo, kad jis – joks diplomatas, o žvalgybininkas.

Tokia veikla nesuderinama su konsulo darbu.

V.Malyginas 2014 m. balandį, Lietuvos valstybės saugumo departamentui surinkus ir pateikus pakankamai įrodymų, buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus.

V.Malyginas buvo aukščiausio rango diplomatas, dėl šnipinėjimo išsiųstas iš Lietuvos.

Tais pačiais 2014 m. iš Lietuvos dėl aktyvios šnipinėjimo veiklos buvo išsiųsti dar trys Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai.

Jų "veikla buvo susijusi su agentų verbavimu, neteisėtu žvalgybinės informacijos rinkimu ir aktyviosiomis priemonėmis". Taip rašyta Valstybės saugumo departamento ataskaitoje.

„Tarptautinių santykių praktikoje įprasta į diplomato išsiuntimą atsakyti simetriškai. Be to, paprastai diplomatų išsiuntimo detalės neviešinamos“, – sakė Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR Užsienio reikalų ministerijos atstovė Aari Lemmik (Ari Lemik).

Trečiadienį M. Latte buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi per 48 valandas palikti Rusijos teritoriją.

A. Lemmik pabrėžė, kad Estijos užsienio reikalų ministerija laikosi nuomonės, jog Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) sprendimas antradienį sulaikyti M. Latte yra Rusijos provokacija prieš Estijos diplomatą, o jam pareikšti kaltinimai – nepagrįsti.

„Estijos diplomatas dirbo savo įprastą darbą, remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais diplomatinę veiklą“, – pabrėžė A. Lemmik.

Antradienį FSB pranešė sulaikiusi Estijos generalinio konsulato Sankt Peterburge konsulą M. Latte jam bandant gauti slapto pobūdžio informacijos iš vieno Rusijos piliečio.

Nuo šių metų pradžios įtampą tarp Rusijos ir Vakarų šalių didino virtinė abipusių diplomatų išsiuntimų ir kaltinimų šnipinėjimu.

Balandį Maskva paliepė Ukrainos konsului Sankt Peterburge palikti Rusiją, kai FSB paskelbė sučiupusį jį mėginant perimti įslaptintos informacijos iš vieno Rusijos piliečio.

Tą patį mėnesį Maskva taip pat išsiuntė keturis Baltijos šalių diplomatus, reaguodama į Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimus išsiųsti rusų diplomatų, solidarizuojantis su kai kurių Vidurio ir Rytų Europos valstybių atitinkamais veiksmais.

Šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekijos vyriausybe dėl neteisėtos Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos Čekijoje, taip pat įvertinus Rusijos ambasados ​​diplomato veiklą ir Latvijoje nustatytus pažeidimus.

Sprendimas taip pat grindžiamas abipusėmis konsultacijomis su Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkais ir atsakingų Latvijos institucijų pateikta informacija.

Latvija sako esanti suinteresuota kurti santykius su Rusija, remdamasi abipuse pagarba, tarptautine teise ir Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių nustatytais principais. Rusijos veiksmai ilgą laiką įrodė sisteminius tokių principų pažeidimus ir kenkimą saugumo situacijai bei jos destabilizavimą, nurodo Ryga.

Apie šį sprendimą buvo informuotas Rusijos ambasados Latvijoje laikinasis reikalų patikėtinis Vadimas Vasiljevas.

Tuo metu estų užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių Estijoje Aleksandrą Petrovą, norėdama išreikšti griežtą protestą dėl gautos informacijos iš Čekijos, kad Rusijos karinė žvalgyba 2014 metais surengė sprogdinimą amunicijos sandėlyje Vrbeticėje.

Rusija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių teritorijoje, pakirto Čekijos suverenitetą ir sukėlė dviejų žmonių mirtį, o toks elgesys pakerta Europos saugumą ir stabilumą ir yra nepriimtinas, sakoma Estijos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Siekdama išreikšti solidarumą, Estija išsiųs vieną Rusijos diplomatą, kurio veikla neatitinka diplomatinės veiklos principų, dėl kurių susitarta Vienos konvencijoje, priduriama pranešime.

Praėjusią savaitę Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pranešė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais jos teritorijoje surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Dėl to Čekija iš šalies išsiuntė 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais, o ketvirtadienį pranešė, jog Prahą turės palikti dar 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kad joje liktų dirbti tiek asmenų, kiek čekai turi darbuotojų ambasadoje Maskvoje.

Šios šalies Vyriausybė taip pat paprašė partnerių solidarumo – iš ES ir NATO valstybių sostinių išsiųsti dalį Rusijos atstovybėse dirbančių galimų agentų.

Solidarumą su Čekija jau parodė Slovakija, kuri nusprendė išsiųsti tris rusų diplomatus, ir Lietuva, išsiunčianti du rusų diplomatus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Čekijos ambasadorius pristatė situaciją dėl neteisėta veikla užsiėmusių Rusijos ambasados darbuotojų išsiuntimo iš šalies, dėkojo už Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos bei NATO šalių išreikštą paramą ir solidarumą, informavo apie galimus tolesnius Čekijos vyriausybės veiksmus.

G. Landsbergis per susitikimą dar kartą išreiškė visišką solidarumą su Čekija ir pažadėjo Lietuvos pagalbą Čekijos ambasadai Maskvoje bei galimybę svarstyti kitus solidarumo veiksmus.

Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pareiškė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Dėl to Čekija iš šalies išsiuntė 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais.

Jis nurodė, kad trečiadienį iškvies Rusijos ambasadorių ir paskelbs tolesnius veiksmus po to, kai buvo išsiųsti 18 rusų diplomatų, kuriuos Čekija laiko slaptais agentais, o Maskvai nusprendus išsiųsti 20 čekų diplomatų.

„Raginame ES ir NATO šalis imtis kolektyvinių veiksmų, siekiant išsiuntimų iš solidarumo“, – žurnalistams sakė J. Hamačekas.

Toks raginimas nuskambėjo Prahai apkaltinus Rusijos slaptąsias tarnybas 2014 metais surengus aukų pareikalavusį sprogdinimą Čekijos teritorijoje.

Pirmadienį savo postus paliko 18 rusų diplomatų, kuriuos Čekijos žvalgyba identifikavo kaip šnipus. Tuo metu Rusija išsiuntė 20 čekų diplomatų, dirbusių Maskvoje.

Pasak J. Hamačeko, jis trečiadienio popietę iškvies rusų ambasadorių Aleksandrą Zmejevskį, siekdamas pareikšti jam protestą prieš rusų vyriausybės atsaką, kurį Praha laiko neproporcingu.

„Būtų logiška, kad Čekijai nusprendus imtis tolesnių veiksmų, apie tai pirmasis išgirstų Rusijos ambasadorius“, – pažymėjo čekų ministras.

Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pareiškė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Tuos sprogdinimus tirianti čekų policija ieško dviejų vyrų, laikomų įtariamaisiais 2018 metais Anglijos Solsberyje įvykdyto buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo byloje.

Praha pirmadienį taip pat nusprendė pašalinti rusų atominės energetikos milžinę „Rosatom“ iš konkurso dėl naujo bloko statymo vienoje Čekijos branduolinėje elektrinėje.

J. Hamačekas pridūrė, jog čekų vyriausybė nebesvarstys galimybės įsigyti rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“.

„Kategoriškai nesutinkame su šiomis išvadomis“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Čekijos vyriausybė šeštadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų, kuriuos čekų žvalgybininkai vadina Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) bei karinės žvalgybos agentūros GRU slaptaisiais agentais ir sieja su dvi gyvybes nusinešusiu 2014 metų sprogimu amunicijos sandėlyje.

Tačiau Rusija sekmadienį šiuos teiginius pavadino absurdiškais ir atsakydama į Čekijos veiksmus paskelbė, kad 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų iki pirmadienio vakaro privalo išvykti iš šalies.

Pastaruoju metu įtampa tarp Maskvos ir Vakarų vėl išaugo dėl virtinės klausimų, įskaitant Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, kišimąsi į JAV rinkimus ir kitus priešiškais laikomus veiksmus.

Čekijos policija vėliau taip pat paskelbė, kad dėl šio dvi gyvybes nusinešusio sprogimo ieško dviejų rusų su pasais, kuriuos naudojo buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu 2018 metais įtariami asmenys.

„18 Rusijos ambasados darbuotojų per 48 valandas privalo išvykti iš mūsų Respublikos“, – žurnalistams sakė Čekijos laikinasis užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas.

Premjeras Andrejus Babišas sakė, jog Čekija turi „aiškių įrodymų“, susiejančių GRU karininkus iš 29 155-ojo padalinio su sprogimu kariuomenės amunicijos sandėlyje netoli Čekijos rytuose esančio Vrbeticės kaimo.

Premjeras pridūrė šią informaciją gavęs penktadienį, bet nepaaiškino, kodėl tyrimas taip ilgai užtruko.

„Tas sprogimas nulėmė didžiulę materialinę žalą ir sukėlė rimtą grėsmę daugelio vietos žmonių gyvybei, bet, visų svarbiausia, pražudė du piliečius“, – sakė A. Babišas.

Sprogimas 2014 metų spalio 16 dieną įvyko sandėlyje su 58 t amunicijos. Po kelių mėnesių įvyko kitas didelis sprogimas netoliese esančiame sandėlyje su 98 t amunicijos.

A. Petrovas ir R. Boširovas

Čekijos kovos su organizuotu nusikalstamumu skyrius NCOZ paskelbė dėl šių sprogimų ieškantis dviejų rusiškus pasus naudojančių vyrų.

Šiuose pasuose įrašytos 1979 metais gimusio Aleksandro Petrovo ir 1978-aisiais gimusio Ruslano Boširovo pavardės. Šių pasų turėtojų taip pat ieško Jungtinė Karalystė, dėl Skripalių apnuodijimo Anglijos Solsberio mieste.

Rusija neigia, kad yra susijusi su šiuo apnuodijimu Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, bet pablogėjus diplomatiniams santykiams Vakarų šalys, įskaitant JAV, tuomet išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų, o Rusija ėmėsi atitinkamų atsakomųjų priemonių.

„Abu šie vyrai buvo Čekijos teritorijoje... 2014 metų spalį“, kai įvyko sprogimas Vrbeticėje, nurodė NCOZ ir pridūrė, kad abu šie asmenys taip pat naudojosi tadžikų ir moldavų tapatybėmis.

Pasak A. Babišo, 18 diplomatų išvarymui visiškai pritaria kairiojo sparno prezidentas Milošas Zemanas, palaikantis glaudžius ryšius su Maskva ir Pekinu.

M. Zemanas ne kartą kritikavo savo šalies Saugumo informacijos tarnybą (BIS), kaltinančią Rusijos žvalgybos tarnybas surežisavus pastarojo meto kibernetines atakas prieš Čekijos užsienio reikalų ministeriją ir kitus taikinius.

„Panašu į Solsberį“

Pernai paskelbtoje ataskaitoje BIS nurodė, kad Rusijos slaptosios tarnybos savo interesus Čekijoje taip pat stūmė pasinaudodamos šnipais su diplomatine priedanga.

„2019 metais Čekijos teritorijoje buvo ir aktyviai veikė visų Rusijos žvalgybos tarnybų – civilinės tarnybos SVR, karinės tarnybos GRU, vidaus saugumo tarnybos FSB (Federalinės saugumo tarnybos) ir Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) – darbuotojų ir bendradarbių“, – nurodė BIS.

J. Hamačekas anksčiau šią savaitę sakė, kad pirmadienį nuvyks į Maskvą derėtis dėl potencialaus rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ tiekimo, bet kilus diplomatiniam ginčui šią kelionę atšaukė.

J. Hamačekas, kuris yra vidaus reikalų ministras ir laikinai eina užsienio reikalų ministro pareigas šią savaitę atleidus jo pirmtaką, sakė apgailestaujantis, kad incidentas „smarkiai pakenks Čekijos ir Rusijos santykiams“.

Pasak jo, jis iškvietė Rusijos ambasadorių Aleksandrą Zmejevskį ir informavo jį apie sprendimą.

„Esame situacijoje, primenančioje [situaciją] Britanijoje po bandymo nunuodyti Solsberyje“, – pridūrė jis.

„Intensyviausia nuo Šaltojo karo“

Ketvirtadienį Čekijos kaimynė Lenkija paskelbė išvariusi tris Rusijos diplomatus dėl, anot Varšuvos, Maskvos „priešiškų veiksmų“.

Lenkija taip pat išreiškė „visišką solidarumą“ su JAV, anksčiau tą pačią dieną paskelbusiomis sankcijų Rusijai ir išvariusiomis 10 rusų diplomatų dėl, kaip sakė Vašingtonas, Kremliaus kišimosi į JAV rinkimus, didžiulės kibernetinės atakos ir kitokios priešiškos veiklos.

Italija šį mėnesį taip pat išsiuntė Rusijos diplomatų: tai buvo padaryta sučiupus vieną karinio jūrų laivyno kapitoną, kaltinamą įslaptintos informacijos perdavimu Rusijos agentui.

Rusija paprastai atmeta įtarimus šnipinėjimu ir vadina juos esą JAV ar Britanijos režisuojamos „antirusiškos kampanijos“ dalimi, tačiau analitikai sako, kad slapta Rusijos veikla Europoje yra intensyviausia nuo pat Šaltojo karo.

Sekmadienį J. Hamačekas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ketinantis sprogimo Vrbeticėje klausimą iškelti per Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų pirmadienio susitikimą.