Geografija – plati

Lenkijoje aukso medaliais pasipuošė Vilniui atstovaujanti, bet iš Marijampolės kilusi Brigita Gustaitytė, taip pat sostinės klube besitreniruojantis Juras Sokolovas ir Klaipėdoje prakaitą liejantis Eventas Gužauskas. Prie auksinės kompanijos sidabrą pridėjo ir Kaune studijuojanti Rūta Brazdžionytė.

75–85 kg svorio kategorijos finale J.Sokolovas per pratęsimą 3:0 įveikė japoną Nariyoshi Tadą. Ketvirtfinalyje vilnietis 3:0 pranoko švedą Joną Rosiną, o pusfinalyje po dviejų pratęsimų 5:0 nugalėjo Bulgarijos karatė legendą – daugiau nei du dešimtmečius Europoje nepralaimėjusį Valerijų Dimitrovą.

Be to, per apdovanojimų ceremoniją J.Sokolovas buvo įvertintas ir specialiu apdovanojimu – už geriausią techniką.

Ar būtų malonu prisiminti, kaip kažką apgavai? Tokį auksą gal būtų ne taip malonu prisiminti kaip garbingą sidabrą.

„Viskas – pagal planą, viskas taip, kaip ir turėjo būti, – po apdovanojimų ceremonijos šypsodamasis pasitikėjimą savimi demonstravo J.Sokolovas. – Jaučiausi, kad einu su didele dvasia ir dideliu pasiryžimu tapti čempionu, būti geresnis nei visi kiti“, – kalbėjo čempionas.

Nugalėjo legendą

Prizą už geriausią techniką vilnietis gavo ir metų pradžioje taip pat Lenkijos pietuose esančiame Tarnuve vykusiame Europos čempionate. Tačiau tada lietuvis finale, teisėjų sprendimu, po dviejų pratęsimų vis dėlto nusileido tris kartus pasaulio ir net 22 kartus Europos čempionui V.Dimitrovui.

Dabar J.Sokolovas tapo pirmuoju lietuviu, kuriam vis dėlto pavyko įveikti Bulgarijos karatė ikoną.

„Tai buvo mano trečia kova su Valerijumi. Pirma buvo seniai – aš tada dar studijavau matematiką, buvo sunku ruoštis, buvo daug trūkumų. Kai mokslai baigėsi, daug ką pakeičiau. Antra kova buvo pastarajame Europos čempionate. Iš esmės aš tą kovą laimėjau, tačiau teisėjai ištempė Valerijų. Aš jaučiau, kad laimėjau, mačiau tai ir jo veide. Buvau patenkintas, bet buvo detalių, kurias norėjau pataisyti. Tie pataisymai padėjo“, – apie pergalę prieš tituluotą konkurentą sakė lietuvis.

Pergalės vienodu rezultatu

Svorio kategorijoje virš 85 kg E.Gužauskas sekmadienį laimėjo tris kovas, ir visas jas vienodu galutiniu rezultatu – 4:0. Ketvirtfinalyje žemaitis įveikė lenką Mareką Wolny, pusfinalyje – japoną Yusuku Watanabe, o finale nepaliko vilčių didžiausiai pasaulio čempionato šeimininkų lenkų žvaigždei Maciejui Mazurui.

Įdomu, kad būtent M.Mazuras 2019-aisiais absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate įveikė E.Gužauską ir tas pralaimėjimas buvo paskutinis, kurį iki šiol yra patyręs lietuvis. Vėliau E.Gužauskas laimėjo visus turnyrus, kuriuose dalyvavo.

„Buvo įdėta labai daug darbo, tikėjau, kad taip turi būti, ir taip buvo. Labai geros emocijos, – po finalo džiaugėsi lietuvis. – Tapau pasaulio čempionu varžybose su svorio kategorijomis. Kitais metais bus pasaulio čempionatas be svorio kategorijų, tikiuosi ten bent ant prizininkų pakylos užlipti arba būti pirmas. Nuo mažens mane mokė, kad nėra kitų vietų, tik pirma. Stengiuosi tuo ir vadovautis.“

Išsipildžiusi svajonė

B.Gustaitytė moterų svorio kategorijos virš 60 kg pusfinalyje 5:0 sutriuškino bulgarę Ivanką Popovą, o finale tokiu pat rezultatu nepaliko vilčių lenkei Monikai Zielinskai.

Abu vilnietės pasirodymai buvo labai galingi ir neleido nė akimirkos sudvejoti, kas turėtų laimėti.

„Dar sunku viską suprasti, manau, tas džiaugsmas ateis vėliau. Dabar svarbiausia, kad pavyko viską padaryti pagal planą, – po finalo kalbėjo naujoji pasaulio čempionė. – Planas po šeštadienio labai nesikeitė – nesustoti, neiti atgal. Patys viską matėte, kaip pavyko.“

Kalbėdama apie titulo svarbą, B.Gustaitytė prisiminė 2009 m., kai dar pati sirgo už pasaulio čempione tapusią Margaritą Čiuplytę.

„Kai Margarita kovojo, prarėkiau balsą. Tuo metu pagalvojau, kad būtų smagu kada nors ir man ten stovėti, kai visi šaukia tavo vardą. Nedaug laiko praėjo ir pavyko tai padaryti“, – šypsojosi B.Gustaitytė.

Rūta Brazdžionytė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Minčių nesikelti nebuvo

R.Brazdžionytės varžovė 55–60 kg svorio kategorijos finale japonė Riri Ishihara atliko stiprų draudžiamą smūgį į kaklą, po kurio vilnietė atsidūrė ant tatamio. Vis dėlto kovotoja po nokdauno tęsė kovą ir turėjo pripažinti varžovės pranašumą rezultatu 0:4. Pusfinalyje vilnietė sekmadienį 5:0 nugalėjo švedę Mirjam Bjorklund.

„Mano svajonė buvo patekti į finalą, tai ir padariau. Ne viskas pavyko taip sklandžiai, kaip tikėjausi, tačiau čia yra sportas, negali viskas visada būti taip, kaip nori, – kalbėjo R.Brazdžionytė. – Pasitaiko tų draudžiamų smūgių, jie išbalansuoja, pameti kelią, kuriuo eini. Tačiau atsistoji ir kovoji toliau. Aišku, geriau jų nebūtų.“

Jei lietuvė po varžovės draudžiamo smūgio būtų likusi gulėti, parodžiusi, kad negali tęsti kovos, pergalė galimai būtų atitekusi jai. Tačiau sportininkė teigė tokių minčių neturėjusi.

„Ar būtų malonu prisiminti, kaip kažką apgavai? Būsena nebuvo tokia, kad negalėčiau atsikelti. Tokį auksą gal būtų ne taip malonu prisiminti kaip garbingą sidabrą. Čia jau ne medalio spalva, o vidinė būsena yra svarbi“, – tvirtino R.Brazdžionytė.

Sekmadienį vyrų varžybų ketvirtfinalyje taip pat kovojo Edgardas Sečinskis, Orestas Abazorius ir Justinas Kvietka, tačiau jiems patekti į pusfinalį nepavyko.

Pasaulio čempionatai vyksta kas ketverius metus, tačiau šių metų čempionatas dėl pandemijos buvo perkeltas iš 2021-ųjų. Pastarąjį kartą planetos čempionatas vyko 2017-aisiais Kazachstano sostinėje Astanoje. Ten moterų varžybų čempionėmis tapo keturios Japonijos kovotojos Miki Shoguchi (iki 50 kg), Juri Minamihara (50-55 kg), Chisaki Araki (55-60 kg) ir Emi Shogichi(virš 65 kg).

Tarp lietuvių 2017-aisiais geriausiai sekėsi Ingai Mikšaitei, kuri 55-60 kg svorio kategorijoje užėmė trečiąją vietą.

Šiemet į pasaulio čempionatą išvyko net 7 Lietuvos sportininkės: Brigita Svinkūnaitė („Rifas“; iki 50 kg), Evelina Bidžanova (Vilniaus „Atemi“; iki 55 kg), Valentyna Kurmin (Vilniaus „Ippon“; iki 55 kg), Rūta Brazdžionytė („Saulės Ženklas“; iki 60 kg), I. Mikštaitė (Kauno „Kariai“; iki 60 kg), Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“; virš 60 kg) ir Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“; virš 60 kg).

„Visose kategorijose turime gerų galimybių, o rinktinėje yra ir daug patirties sukaupusių vyresnių kovotojų, ir pasaulio čempionato debiutančių. Mano nuomone, patirtis visada yra privalumas, į viską ramiau reaguoji, kai jau esi čia buvęs, žinai, kas laukia, – apie Lietuvos rinktinę sakė R. Poška. – Tikime savo sportininkėmis, laukiame kovų, neabejoju, kad visos jos gali iššauti. Jei mintys bus aštrios, o tikėjimas – didelis, tai gali būti svarbiausias ginklas.“

Favoritės – japonės

Svorio kategorija iki 50 kg bus vienintelė, kurioje dalyvaus titulą ginanti sportininkė – M. Shoguchi. Ją burtai suvedė į vieną tinklelio pusę su viena pajėgiausių kovotojų patyrusia ukrainiete Aliona Veresniak.

B. Svinkūnaitė su abiem šiomis sportininkėmis galėtų susitikti nebent finale, tačiau tam reikėtų laimėti 3 pirmąsias kovas. 19-metė kaunietė šiemet pirmą kartą netoli Kelcų esančiame Tarnuve tapo Europos čempione, o dabar turės galimybę jau aštuntfinalyje taip pat pirmą kartą susitikti su Japonijos kovotoja – Misaki Utsunomiya.

„Jų duomenys panašūs, varžovę matėme, nusprendėme, kad ji yra įveikiama. Jei galva gerai dirba, viskas įmanoma, – apie savo auklėtinės laukiantį išbandymą sakė R. Poška. – Brigitai viskas gerai prasidėjo Europos čempionatuose, tad ir pasaulyje ji gali gerai pasirodyti. B. Svinkūnaitė yra aštri, pergales Europos čempionate rinkosi tiek nokautais, tiek nokdaunais. Jei jautiesi kaip čempionas, tai koks skirtumas su kuo burtai suveda? Ką jau ten duoda, tą. Svarbiausias yra galvos klausimas – kokius klausimus sau užsiduodi ir kaip į juos atsakai.“

50-55 kg svorio kategorijos pirmajame etape V. Kurmin burtai suvedė su japone Yuku Yoshida, o E. Bidžanovos laukia akistata su kazache Dana Abduraimova.

Tarp šios svorio kategorijos dalyvių R. Poška išskyrę japonę Sayaką Kato is kartvelę Teoną Gazdeliani. Pirmoji yra 2013 metų lengvojo svorio pasaulio čempionė, 2017-aisiais 50-55 kg svorio kategorijoje ji tapo vicečempione, o 2019-aisiais absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate Tokijuje pateko į ketvirtfinalį.

„Jokie papildomi komentarai čia nėra reikalingi, tai yra šios kategorijos favoritė, – tvirtino R. Poška. – T. Gazdeliani taip pat yra labai galinga kovotoja, savo meistriškumo lygį pasiekusi ne gimtajame Sakartvele, o gyvendama Ispanijoje.“

Būrys pretendenčių

55-60 kg svorio kategorijos pirmajame etape I. Mikštaitė susitiks su iraniete Rezvan Kosari Kakhki, o iš karto į antrąjį etapą patekusi R.Brazdžionytė lauks azerbaidžanietės Solmaz Zeynalli ir japonės Ayane Umezawos dvikovos laimėtojos.

Ketvirtfinalyje R. Brazdžionytės gali laukti akistata su viena geriausių Kazachstano kovotojų Joana Bielych. Ši sportininkė 2017-ųjų pasaulio čempionate su I. Mikštaite pasidalijo trečiąją vietą, o absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate tai pačiai I. Mikštaitei nusileido ketvirtfinalyje.

Abi lietuves, J. Bielych bei absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate ketvirtfinalį taip pat pasiekusią japonę Riri Ishiharą galima laikyti pagrindinėmis šios kategorijos favoritėmis. Joms iššūkį gali mesti kylanti Vengrijos karatė žvaigždė Lili Mezo, patyrusi lenkė Marta Lubos bei kitos japonės.

„Labai sunku ką nors prognozuoti, laimėti gali ne viena sportininkė, tikrai tą gali padaryti ir abi lietuvės, – apie šią kategoriją sakė R. Poška. – Labai stiprios būna kazachės. Šios šalies atstovių moterų varžybose šiemet gal yra mažiau nei vyrų, bet jos visada būna aukšto lygio.

Japonės visada turi būti priskiriamos prie favoričių, moterų varžybose net labiau vyrų. Nepasakyčiau, kad jų smūgiai būna labai stiprūs, bet jos pasiūlo tokį didelį intensyvumą, tokį tempą, kad daugelis varžovių pasimeta. Japonijos kovotojos yra tikri energetiniai užtaisai.

Be to, Japonijos sportininkai visada dirba kaip komanda, jiems svarbiausia, kad čempionų titulas atitektų kažkam iš savų. Visi japonai, aišku, yra stiprūs, kovoja dėl savęs, stengiasi laimėti, tačiau jei esi jų rinktinėje ketvirtas numeris ir neturi daug galimybių tapti čempionu, turi padaryti viską, kad prisidėtum prie galutinės komandinės pergalės. Todėl nukarūnuoti juos labai sunku.“

Svorio kategorijos virš 60 kg aštuntfinalyje A. Meškauskienė susitiks su japone Yuina Koizumi, o B. Gustaitytė – su vengre Reka Kerekes.

2017-aisiais japonės šioje kategorijoje užėmė 3 prizines vietas, tačiau nė vienos iš jų, įskaitant čempionę, 2013-ųjų vicečempionę E. Shoguchi, Kelcuose nebus.

„Japonės visada yra favoritės, nesvarbu, kokie jų vardai ir pavardės, – teigė R. Poška. – Labai stipri yra britė Emma Markwell (absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate pralaimėjo tik būsimai čempionei Juri Minamiharai), taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į lenkę Moniką Zielinską. Ji dėsningai užaugo, atėjo iš lengvesnių svorių, bet išsaugojo jiems būdingą kovos stilių. Tai yra labai motyvuota sportininkė, o namų sienos turėtų dar labiau padėti.“

Iki šiol – 5 titulai

Lietuvos sportininkai iki šiol yra iškovoję penkis pasaulio čempionų titulus. Dukart tai padarė Margarita Čiuplytė (2009 ir 2013 m.), po kartą – Roma Mikšytė (1997), Paulius Klapatauskas (2001) ir Orestas Procas (2013).

Pasaulio vicečempionų titulus savo kolekcijose turi Gediminas Tankevičius (2001), Donatas Imbras (2005), Lukas Kubilius (2013), I. Mikštaitė (2019), Ona Jomantaitė (1997), Jurgita Tumaitė (2001) ir Sandra Stanevičiūtė (2001), o bronzos medalių laimėtojais yra tapę Andrius Miseckas (2013), L.Kubilius (2017), I.Mikštaitė (2009 ir 2017), Diana Mačiūtė (2013), Rita Pivoriūnaitė (2013), Gabija Gudeliauskaitė (2013) ir Diana Balsytė (2013).

Kas ketverius metus Japonijos sostinėje Tokijuje vykstančiame pasaulio čempionate dalyvaus 48 sportininkės iš viso pasaulio, Europai jame atstovaus 14 kovotojų.

Šiemet čempionatas Tokijuje vyks lapkričio 9-10 dienomis, o Lietuvos garbę moterų varžybose dar gins Inga Mikštaitė, Rūta Brazdžionytė, Brigita Gustautytė ir Erika Žeburtovič, tokią teisę pelniusios per anksčiaus vykusias varžybas.

Prahoje šį kartą tarp 33 dalyvių buvo net šešios Europos čempionės (Skaistė Venckutė, ispanė Isis Pinila, prancūzė Camille Haddouche, rumunė Andrea Merca, lenkės Monika Zielinska ir Marta Lubos) ir 17 Senojo žemyno čempionatų prizininkių. Jos kovojo dėl 6 paskutinių kelialapių į karatė olimpiadą.

Tarp lietuvių geriausiai sekėsi A. Meškauskienei, kuri pirmajame turnyro etape po 2 pratęsimų nugalėjo kroatę Kristiną Kojundžič, po jos palaužė slovakę Kristiną Hupian, aštuntfinalyje – Europos čempionę prancūzę C. Haddouche, o ketvirtfinalyje – kitą Europos čempionę lenkę M. Zielinską. Deja, pastaroji kova dėl draudžiamo varžovės smūgio baigėsi Lietuvos sportininkės trauma, dėl kurios ji negalėjo žengti ant tatamio pusfinalyje.

Taip į finalą be kovos pateko ispanė Aiala Garcia, lemiamoje dvikovoje turėjusi pripažinti kylančios karatė žvaigždės 19-metės vengrės Lili Mezo, laimėjusios visas 6 kovas efektingais veiksmais anksčiau laiko, pranašumą.

„Varžybos nebuvo lengvos, manau, mano karjeroje tai buvo vienas iš sudėtingiausių išbandymų, - sakė A. Meškauskienė. - Pirmiausia todėl, kad tai buvo paskutinė galimybė iškovoti kelialapį į mūsų olimpiadą. Taip pat todėl, kad buvo gana didelis kovų skaičius. Skirtingai nei pasaulio čempionate (kur taip pat gali būti šešios kovos), visos kovos vyko per gana trumpą laiką, vos per keletą valandų, todėl trūko laiko jėgoms atgauti. Tačiau mums visoms buvo sudarytos vienodos sąlygos, visos buvome pavargusios. Man padėjo nugalėti charakteris ir komandos palaikymas, treneriai. Visos varžovės buvo labai stiprios ir motyvuotos, įtampa labai jautėsi, visos demonstravo begalinį norą patekti į šešetuką.

Mano visos kovos vyko su pratęsimais, nepavyko baigti nė vienos anksčiau laiko. Varžybos buvo gerai organizuotos, bet man nebuvo lengva prisiderinti prie karšto bei sauso Prahos oro. Airijoje, kur aš gyvenu, jis kur kas gaivesnis. Taip pat per keturias kovas varžovės nepagailėjo „apdovanoti“ neleistinais rankų smūgiais į galvos sritį. Paskutinėje kovoje smūgis buvo toks stiprus, kad gydytojai neleido tęsti kovos. Varžovė iš Lenkijos buvo diskvalifikuota, o man varžybos, deja, baigėsi. Likau trečia, nors tikrai jaučiau, kad turiu visas galimybes pasiekti finalą.“

Tarp kitų Lietuvos sportininkių po vieną pergalę iškovojo S. Venckutė (pirmajame etape palaužė baltarusę Mariną Kamenevą, o antrajame pralaimėjo A. Garciai), Erika Rukšėnaitė (įveikė lenkę Anną Bojdą, bet nusileido ukrainietei Anastasijai Chrustalovai) ir Vaiva Kairaitytė (nugalėjo švendę Sanne Larsson, tačiau po įtemptos kovos pralaimėjo M. Lubos), o Rima Lisinskaitė (susitiko su A. Merca) ir Nora Vaznelytė (susitiko su M. Zielinska) šį kartą progų džiaugtis po kovų neturėjo.

Prahoję teisę vykti į Pasaulio čempionatą, be L. Mezo, A. Garcios ir A. Meškauskienės, dar pelnė M. Lubos, A. Merca ir M. Zielinska.

Lietuvos kiokušin karatė federacija (LKKF) surengė šventinį vakarą, kuriame buvo paskelbti geriausi 2015 metų sportininkai ir treneriai.

Geriausius iš geriausiųjų rinko visuomenė viešo balsavimo metu ir 14 specialistų (treneriai ir LKKF vadovai). Visuomenės balsavimo metu savo nuomonę pareiškė beveik 12 648 respondentai.

Susumavus balsus paaiškėjo, kad geriausiais 2015 metų kiokušin karatė kovotojais tapo Lukas Kubilius ir Rūta Brazdžionytė.

L. Kubilius pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionate Tokijuje užėmė 3-ąją vietą, todėl ir jo pergalė rinkimuose buvo užtikrinta.

Geriausios kovotojos rinkimuose visuomenė daugiausia balsų skyrė Ingai Mikštaitei, bet specialistų vertinimas pirmąją vietą lėmė 2015-ųjų Europos vicečempionei, pasaulio čempionato 6-osios vietos laimėtojai R. Brazdžionytei.

Geriausiu metų treneriu užtikrintai buvo pripažintas L. Kubiliaus treneris Vladimiras Silvaška. Lietuvos rinktinės treneris Paulius Klapatauskas geriausiam 2015-ųjų treneriui įteikė ypatingą dovaną - įrėmintą 1989 metų straipsnį, kuriame pranešta, kad V. Silvaška pripažintas geriausiu tų metų karatė, taekvondo ir ušu čempionato sportininku.

Įnirtinga kova rinkimuose vyko dėl geriausio metų jaunojo kovotojo titulo. Visuomenės balsavime daugiausia balsų teko Arnoldui Grevui ir Magdalenai Gustaitytei, bet suskaičiavus specialistų balsus paaiškėjo, kad pirmoji vieta atiteko Brigitai Gustaitytei. Ji minimaliai aplenkė A. Grevą ir Edgardą Sečinskį.

Apdovanojimą gavo ir jau minėtas P. Klapatauskas. Vienas geriausių visų laikų Lietuvos kiokušin karatė kovotojų šiemet tapo 5 dano meistru, todėl jam skirta pirmoji vieta „Metų egzamino“ nominacijoje.

Specialiu prizu „Metų mecenatas“ kiokušin karatė bendruomenė padėkojo ir bendrovės „Tete-A-Tete Kasino“ konsultantui Samoilui Kacui.

„Metų varžybų“ prizas atiteko Kėdainių klubo „Stoikas“ vadovams Gediminui Tankevičiui ir Vaidui Rudeliui, kurie surengė įspūdingą Lietuvos kiokušin karatė moksleivių taurės varžybų finalą (719 dalyvių).

Taip pat buvo padėkota didžiausios Europoje kiokušin karatė stovyklos moksleiviams ir jaunimui rengėjams Valiui Rudžiui ir Aleksejui Svešnikovui. Per 12 metų stovykloje „Raganė“ jau dalyvavo 8462 jaunieji sportininkai.

Be to, buvo įsteigtos ir trys linksmos nominacijos. Prizą „Metų interviu“ atsiėmė Rita Pivoriūnaitė, o Metų talentu paskelbtas Juras Sokolovas, pasižymėjęs tuo, kad pagal jo sukurtą modelį buvo pagaminti Lietuvos rinktinės marškinėliai.

Prizas „Metų linksmuolis“ buvo įteiktas tarptautinės kategorijos teisėjui Rimantui Lekeckui. Marijampolės rajono Šunskų miestelio seniūnas kelionėse linksmina sportininkus grodamas lūpine armonika ir rengdamas įvairius konkursus.

Šventiniu renginiu buvo oficialiai užbaigtas 2 metų ciklas, kurio pagrindinis akcentas buvo 2015 metų pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatas Tokijuje.

„Dabar pradedame naują projektą „Pasaulio čempionas“, - sakė LKKF prezidentas Vidmantas Poškaitis. - Artimiausia galimybė iškovoti šį titulą sportininkams bus 2017 metais, po to 2019-aisiais ir 2020-aisiais. Jau pradėjome kurti planus, žiūrime, ką turime ir ką galime turėti, kuriuos sportininkus galime geriausiai parengti.“

Vienas LKKF vadovų taip pat pasidžiaugė, kad 2015 metais šalies kiokušin karatė šeima dar labiau išsiplėtė - du nauji klubai įsteigti Vilniuje, po vieną - Telšiuose, Plungėje ir Pasvalyje.

Artimiausias Lietuvos kiokušin karatė sportininkų jėgų išbandymas bus vasario 27 dieną, kai Vilniuje vyks 2016 metų Lietuvos čempionatas.

Kaunas lapkričio 8-9 dienomis taps Europos karatė sostine – čia vyks Europos kiokušin karatė suaugusiųjų čempionatas be svorio kategorijų. Tuo pačiu vyks ir jaunių (iki 16 metų) bei jaunimo (iki 22 metų) pirmenybės.

Kiokušin karatė madas senajame žemyne diktuojanti Lietuvos rinktinė, nepaisant kartų kaitos, rengiasi būti tikra čempionato šeimininke ir tikisi įvairios spalvos medalių. O sublizgėti gali bet kuris iš Lietuvos sportininkų. Viena tokių – 2013 m. Europos čempionė Rūta Brazdžionytė.

Lietuvos sporto universiteto kineziterapijos specialybės magistrantė, prieš kelis metus iš Panevėžio į Kauno „Oriens“ klubą persikėlusi karatistė jau yra užsirekomendvusi kaip itin techniška, principinga bei tvirto charakterio sportininkė. Ir nors Rūta labai norėtų medalio Europos absoliučios svorio kategorijos čempionate, kuris bus ir atranka į kitų metų pasaulio čempionatą, vis dėlto jos svarbiausias tikslas – nulipus nuo tatamio jausti, kad padarė viską, kas priklausė nuo jos pačios.

Karatistė netaupė savęs treniruotėse, dirbo dideliais krūviais ir sąžiningai rengėsi antrajam šių metų Europos čempionatui. Pirmajame, gegužę pagal svorio kategorijas vykusiame Azerbaidžane, Rūta liko be medalio, todėl dabar yra gera proga atsigriebti. Tiesa, tai padaryti gali būti dar sunkiau.

„Čempionatui rengiuosi pagal įprastą ritmą. Bet kol kas sunku pasakyti, kaip viskas seksis, tikras mano pajėgumas pasimatys kovų dieną. Manau, laiko pasirengti Europos čempionatui užteko, tačiau prieš varžybas visada atrodo, kad savaitės ar dviejų trūksta, - sako R. Brazdžionytė. - Objektyviau įvertinti savo galimybes galėsiu tik pamačiusi, kokias varžoves lėmė burtai, kokios mano galimybės jas įveikti.“

Svarbiausios jos varžovės, be abejo, bus visos Lietuvos kovotojos, Vengrijos, Rumunijos atstovės. Nors Rūta yra pakankamai stipri psichologiškai, ji sako, kad kiekviena nauja kova – naujas iššūkis ir sau pačiai, kai reikia sutelkti visas dvasines jėgas: „Kovos metu tavo pasitikėjimas gali ir padidėti, ir visai dingti. Bus labai svarbu išlaikyti psichologiškai iki paskutiniųjų dvikovos sekundžių.“

Anksčiau Rūtai atrodė, kad lengvasvorėms karatistėms kovoti absoliučioje svorio kategorijoje yra pernelyg sunku ir jos ten turi mažai šansų. Tačiau dabar jos požiūris keičiasi.

„Reikia tik gerai naudotis savo privalumus ir tikėtis geriausio“, - teigia sportininkė.

Ji tikisi, kad mažesnis nei daugelio kitų priešininkių jos svoris gali tapti ir koziriu, jeigu nugalėtojai išaiškinti neužteks kovos laiko ir ją lems svorio skirtumas. Tačiau iki tol, kol kova persikels ant svarstyklių, jai dar teks pademonstruoti savo greitį, vikrumą ir kovos techniką.

„Fiziškai daugelis varžovių bus stipresnės, tad bus labai svarbu pasirinkti teisingą kovos taktiką. Žinoma, tokiose varžybose reikia ir sėkmės, ir palankių burtų, kad jau pirmajame rate nesusidurtum su favorite“, - pastebi Rūta.

Paskutines savaites iki čempionato treniruotės vyko labai intensyviai, teko atlaikyti didelius krūvius. Kovų partneriai treniruotėse, kai jau tapo įprasta, buvo vyrai, nes merginų paprasčiausiai yra per mažai. R. Brazdžionytė dėl to nesiskundžia: „Kaip sakoma, sunku pratybose, lengva kare.“

Nors Rūtai labiau patinka varžytis užsienyje, kai gali visiškai atsiriboti nuo aplinkos, ji nori tikėti, kad istorinės Sporto halės aura ir savų žiūrovų palaikymas padės kovojant ant tatamio. Juolab kad pergalę Sporto halėje ji jau yra šventusi, kai laimėjo Lietuvos čempionatą.