Siūlo vadinti "Žvejybke"

"Kaip pastebėjote, yra nutraukiami visi ryšiai ir bendradarbiavimas su fašistinėmis Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino valdomomis valstybėmis Baltarusija ir Rusija, tai ir mums atėjo metas. Pranešu: naikinamas žodis "Rybportas". Seniai esame Žvejybos uosto mikrorajonas, tačiau tikiu, kad jūs, kaip ir aš, dažnai, kai paklausdavo, kur gyvenate, pasakydavote "Rybporte". Kadangi sakyti "gyvenu Žvejybos uosto rajone" yra nepatogu ir mažiau aišku vietiniams, nuo šiol patogumo dėlei visi galite sakyti gyvenu "Žvejybkėje". Nebent kas nors komentaruose pateiksite kokį nors geresnį trumpinį pavadinimą", – rašė Modestas Skersys.

Toks siūlymas socialiniame tinkle klaipėdiečių buvo įvertintas įvairiai.

"Paaiškink geriau, kas yra žodis "žvejybkė", man tai panašu į barbarizmą. Bet būtų geriau, kad įvertintų ekspertai", – nuomonę apie naujadaro siūlymą pateikė viena miestietė.

Kita klaipėdietė pabrėžė, kad siūlymas rajoną vadinti "Žvejybke" nėra tinkamas.

"Taip, šita priesaga nevartotina", – priminė kita internautė.

Toks siūlymas socialiniame tinkle klaipėdiečių buvo įvertintas įvairiai.

Supykdė tonas

Pats M.Skersys aiškino, kad tokia diskusija siekia švarinti lietuvių kalbą.

"O kas šis ponas pareiškėjas yra? Valdžios atstovas? Tiesiog taip paprastai sprendžia už kitus ir dar tokia forma, kaip "pareiškiu". Jeigu norite reikštis, tai, manau, geriau galėtumėte rajono visuomenei kokį nors naudingą darbą padaryti", – replikavo kita klaipėdietė.

Nuomones išsakė ir rusakalbiai, kurie iš karto pasijuto įžeisti – žmonės klausė, kodėl jaunimas kelia tokias diskusijas, jei rusakalbiai ir taip vadina Žvejybos uosto rajonu? Kiti rusakalbiai net pyktelėjo dėl nurodinėjančio tono.

Įžvelgia kurstymą?

Sulupės gatvės seniūnaitis Saulius Liekis, administruojantis socialinio tinklo "Facebook" paskyrą, kuri skirta Žvejybos rajono kaimynams, pripažino, kad sulaukė prašymų šalinti tokį pasisakymą iš internetinės erdvės.

"Taip, prašė pašalinti, nes tokia diskusija šiuo metu tikrai nėra protinga ir naudinga. Man taip pat atrodo, kad dabar tokios diskusijos yra kvailos ir tai yra nesantaikos kurstymas. Aš nematau čia jokios problemos – man nereikia jokių pamokymų, kaip vadinti Žvejybos uosto rajoną", – kalbėjo S.Liekis.

Diskusija internete virto vienas kito siuntinėjimu ten, kur jau visi žino.

"Tai nėra tas diskusijų objektas, dėl kurio reikėtų taip kautis. Jei tai būtų diskusija dėl karo ir Rusijos palaikymo, dar suprasčiau. Bet kelti erzelį dėl pavadinimo tokiu metu, kai visi yra įtampoje, tikrai nėra protinga. Gal jaunimas kitaip mato, bet yra laikas veltis į diskusijas ir yra laikas, kai reikia laikytis šalto proto", – nuomonę išsakė seniūnaitis.

S.Liekis abejojo, ar šnekamosios kalbos niuansų prikišinėjimas rusakalbiams yra geras dalykas.

"Nejau man kažkas uždraus, sutikus draugą, sakyti "privet"? Čia nereikėtų skaldyti malkų", – pastebėjo S.Liekis.

Vasario 9-ąją įvykdytas parduotuvės Sulupės gatvėje apiplėšimas buvo pakartotas po kiek mažiau nei poros savaičių. Vasario 21-osios vakare panašiai apibūdinamas nusikaltėlis pasirodė kitoje tos pačios gatvės parduotuvėlėje.

19.40 val. į parduotuvę atėjo aukštas vaikinas, veidą dengęs kauke. Jis pagrasino 63 metų pardavėjai peiliu ir pareikalavo rūkalų.

Tuo metu į parduotuvę atėjo klientė, todėl nusikaltėlis paskubino pardavėją atiduoti jam pinigus. Jis pats išėmė iš moters piniginės 60 eurų ir paskubėjo dingti.

Ankstesnis nusikaltimas buvo įvykdytas labai panašiai, plėšikas taip pat dengė veidą kauke, grasino peiliu ir reikalavo pinigų. Tąkart jo grobį sudarė 70 eurų.

Abiems atvejais įtariamasis apibūdinamas panašiai: aukšto ūgio lieknas vaikinas vilkėjo juodą striukę, buvo su mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, avėjo juodais sportiniais bateliais.

Nusikaltimo tyrimo ėmėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Nusikaltimas įvykdytas Rybportu (Žvejybos uosto rajonu) vadinamoje miesto dalyje, kuri turi labiausiai kriminogeninio rajono reputaciją.

Blaškosi įtartini tipai

Gyventojai ypač sunerimę dėl dviejų keistai besielgiančių nepažįstamų jaunuolių "veiklos".

Kaip spėjama, nepilnamečiai vaikinai šmirinėja daugiabučių namų kiemuose ir apžiūrinėja automobilius.

Iš liudininkų darytų nuotraukų matyti, kad abu – labai jauni, dėvi treningus, veidus slepia po striukių gobtuvais.

Neseniai liudininkai tuos pačius veikėjus matė stoviniuojančius turgelyje, prie Sulupės g. 11-o namo, Naikupės gatvėje, Nidos g. 40A namo kieme.

Miesto tarybos narys Saulius Liekis viešojoje erdvėje įspėjo klaipėdiečius būti budrius ir nepalikti vertingų daiktų mašinose net trumpam.

"Šie du jaunuoliai ilgai vaikštinėja, apžiūrinėja, kas yra mašinų viduje. Nuotraukos darytos spalio 27 d. 16.20 val.", – teigė S.Liekis.

Reikėtų ir apšvietimo

Pasak tarybos nario, labiau nei kameros čia gelbėtų ryškus apšvietimas tarp Nidos g. 1 ir 38 namų.

"Esu savivaldybei pateikęs prašymą, kad įrengtų apšvietimą, nes toje vietoje labai tamsu. Jau ne kartą buvo išdaužtas automobilio langas", – tikino pašnekovas.

"Žvejybos uostą ir pareigūnai, ir patys gyventojai įvardija kaip "skaudžiausią" Klaipėdos vietą, tad dar šiemet jame buvo žadama įrengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, pasirūpinti apšvietimu, intensyvinti patruliavimą naktimis.

Tačiau kol kas savivaldybės planuose – tik viena vaizdo stebėjimo kamera Minijos g. 129.

Žvejybos uosto rajone nauja ji bus vienintelė.

"Šiuo metu vyksta pirkimo procedūros. Seniūnaičio prašymu, kamera turėtų atsirasti dar šiemet", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Pirks už 100 tūkst. eurų

Įvairiose miesto vietose planuojama įrengti apie 30 modernių, geresnes vaizdo kokybės kamerų.

Dauguma jų bus pastatytos pietinėje miesto dalyje, kai kur – ir po kelias.

Intensyviau bus stebima Kauno g. 6, Biržos tilto prieigų krantinė, Laukininkų gatvėje esantis prekybos centras "Vyturys" ir Taikos prospekto "Žardė".

Taip pat naujos kameros atsiras Joniškės ir Lėbartų kapinėse, prie Kultūros fabriko, ant Mokyklos gatvės viaduko, prie Naujojo turgaus, Bandužių gatvės prekybos centro, Dangės upės ties Jono kalneliu ir vandens dviračių nuomos punkto.

Kameros įrengiamos ir eksploatuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, pritarus policijai.

Miestui tai atsieina brangiai. Kainuoja ne tik kamerų pastatymas, bet ir jų priežiūra, vaizdo stebėjimas, perdavimas.

Vien tik nauji įrenginiai atsieis apie 100 tūkst. eurų.

Tai yra viena labiausiai pasitvirtinančių prevencinių priemonių mieste.

"Pavyzdžiui, užpuolimais pagarsėjusiame Skulptūrų parke, kurį anksčiau remontuodavome keletą kartų per sezoną, vos pastačius kameras, problemos neliko", – atkreipė dėmesį M.Poimanskis.

27 metų klaipėdietis anksčiau teistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir vagystę. Taip pat 2013 metais jis buvo nuteistas areštu už tai, jog viešoje vietoje grasino nužudyti parduotuvės apsaugos darbuotoją ir du kartus šovė į jį iš pneumatinio pistoleto. Jo 25 metų bendrininkas teistas už vagystes ir plėšimą, pranešė uostamiesčio policija.

Kratos metu įtariamųjų namuose ir automobilyje rasta daugiau nei 200 gramų kvaišalų. Abu įtariamieji buvo suimti, vėliau vienam iš jų paskirta švelnesnė kardomoji priemonė.

Įtariama, kad narkotines medžiagas anksčiau galėjo platinti ir vieno suimtojo brolis. Jis 2016 metų pabaigoje mirė nuo apsinuodijimo narkotikais.

Baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis taip pat patraukti trys narkotikus pas įtariamuosius įtariama įsigiję asmenys. Jiems paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius (ONKTS).

Už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų.

"Jūrininkas visą gyvenimą"

V.Mogenis savo profesijai ir sykiu Klaipėdos miestui atsidavęs jau 40 metų.

Sužinojęs, kad sulaukė daug palaikymo, kapitonas ir džiaugėsi, ir stebėjosi.

"Dabar man šešiasdešimt ir per tą laiką nieko nekeičiau. Praktiškai visą savo gyvenimą dirbau vienoje vietoje. Nesiblaškiau į šalis, tarnavau ir tiek", – kukliai tarstelėjo jis.

Buvęs ilgametis karo laivo kapitonas šiuo metu eina gelbėjimo laivo "Šakiai" navigacinės dalies viršininko pareigas. Jis taip pat yra Jūrų kapitonų asociacijos narys. 1998-aisiais apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu už nuopelnus ir narsą.

Tapti jūrininku V.Mogenis apsisprendė dar vaikystėje. Apie jokią kitą profesiją nė nesvarstė.

Į Lietuvos uostamiestį atvyko iš Ukmergės – studijavo tuometėje Klaipėdos jūreivystės mokykloje, kuri šiuo metu vadinasi Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla.

Dvidešimties baigęs mokslus pradėjo dirbti laivo šturmanu, vėliau – kapitonu.

Jūrininkui per keturis darbo dešimtmečius teko nemažai pakeliauti ir pamatyti. Tik pastaruoju metu gyvenimas tapo ramesnis, sėslesnis.

Sūnūs – tėčio pėdomis

Pretendentas į Metų jūrininko konkursą užsiminė sulaukęs pasiūlymo savo atsiminimus apie darbą ir išgyvenimus jūroje sudėti į knygą. Kas žino, galbūt ateityje tai įvyks.

"Gyvenu ramų gyvenimą. Kai vaikai užaugo, akmuo nuo širdies nusirito, galiu lengviau atsipūsti. Dabar stengiuosi gyventi savo malonumui, o baigęs tarnybą galėsiu rašyti memuarus", – šyptelėjo pašnekovas.

V.Mogenis džiaugėsi, kad abu jo vaikai – Vytautas ir Artūras – pasirinko jūrininko profesiją.

Nors specialiai jų neskatino, tačiau sūnų potencialą tapti jūrininkais tikino įžvelgęs dar mokyklos metais.

"Abu sūnūs – diplomuoti vyresnieji kapitono padėjėjai, dirba vienoje kompanijoje. Turiu ir anūką, kuris taip pat Vytautas. Dabar mūsų šeimoje – net trys Vytautai", – džiaugsmingai kalbėjo V.Mogenis.

Laisvu nuo jūros laiku kapitonas į paplūdimį neskuba. Yra aktyviai įsitraukęs į Jūrų kapitonų asociacijos veiklą, su kitais klubo nariais leidžia laiką ir rengia susitikimus kas antrą penktadienį.

Vyras tikino didelių sentimentų jaučiantis ne tik savo miestui Klaipėdai, bet ir mikrorajonui, kuriame daug metų gyvena.

"Rybportas" – geras rajonas, man čia patinka. Tikrai nieko blogo negaliu pasakyti", – šypsojosi jūrininkas.

Nugalėtojui – E.Unguraičio statulėlė

Daugiausia balsų pelnęs pretendentas liepos 28 d. 19 val. Jūros šventės atidarymo metu Kruizinių laivų terminale bus tituluotas Metų jūrininku.

Šiais metais nugalėtojui atiteks žymaus Lietuvos stiklo dizainerio Edmundo Unguraičio sukurta originali statulėlė – laivo imitacija iš stiklo bei dienraščio "Klaipėda" prenumerata metams.

Gėlėmis, kurios bus įteiktos trims renginio finalininkams, pasirūpins gamtos studija "Puokštė".

Pirmąkart Metų jūrininkas Klaipėdoje išrinktas 2009 m. jubiliejinės 50-osios Jūros šventės proga. Tada šiam titului nominuoti net 34 su jūra susiję klaipėdiečiai. Pirmuoju Metų jūrininku tapo tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.

2010 m. šis titulas atiteko tolimojo plaukiojimo kapitonui Jakubui Jakubovskiui, 2011 m. – bocmanui Algirdui Traškevičiui, 2012 m. – jūrinio kelto kapitonui Vytautui Valterui, 2013 m. – tolimojo plaukiojimo kapitonui Aleksandrui Sbitnevui, 2014-aisiais – kapitonui Arvydui Aleksui Narmontui, 2015 m. – "Athena Seaways" kelto kapitonui Arvydui Glazauskui, o pernai – kompanijos "DFDS Seaways" kelto kapitonui Henrikui Žalandauskui.

Policijos duomenimis, apie 22.15 val. pirmadienį į namus Minijos gatvėje grįžusi 1992 metais gimusi moteris neberado televizoriaus, telefono ir 370 eurų.

Namuose buvęs šešiametis moters sūnus jai pasakė, kad daiktus išsinešė nepažįstama moteris ir vyras. Vaiko teigimu, nepažįstamieji į namus pateko atsirakinę duris.

Nuostolis siekia 670 eurų.

Apie 23.47 val. Minijos gatvėje esančiame bendrabutyje, bendro naudojimo patalpoje, sulaikytas šešiolikmetis, turėjęs 19 folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais bei polietileninį maišelį su 99 pilkos spalvos tabletėmis – įtariama, kad tai narkotinės medžiagos.

Taip pat sulaikytas 1986 metais gimęs vyras, šalia kurio ant stalo buvo padėtas šaukštas su pilkos spalvos skysta medžiaga, taip pat, kaip manoma, narkotikais.

Sulaikyti asmenys uždaryti į areštinę. 

Nepageidaujama "kaimynė" neseniai atsirado tarp kelių Kalnupės g. daugiabučių namų vingiuojančioje gatvelėje, arčiau Kalnupės g. 11A namo.

Nedidelė arterija – gana judri, ja pervažiuoja ir pereina nemažai gyventojų.

Toje vietoje, kur atsivėrė smegduobė, gyventojai paprastai rikiuodavo savo automobilius. Kai saugumo sumetimais įgriuva buvo pažymėta specialiomis juostomis, erdvės transporto priemonėms ėmė nebepakakti.

Gyventojai gūžčiojo pečiais, kodėl maždaug prieš savaitę atsivėrusi smegduobė iki šiol nesudomino kelininkų ar kitų atsakingų asmenų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tvirtino, kad iki šiol žinių apie įdubą nebuvo gauta.

Vos tik sužinojus apie atsiradusią įgriuvą, buvo išsiųsti kelininkai, informuoti ir bendrovės "Klaipėdos vanduo" atstovai. Žadama įvertinti, kodėl gatvelės danga įsmuko, tada gedimas bus pašalintas.

"Mūsų kelininkai jau buvo nuvykę. Mes tikrai nieko negalime daryti. Panašu, kad bus tinklų avarinis gedimas", – teigė pašnekovė.

I.Šakalienė pastebėjo, kad smegduobės paprastai be priežasties neatsiranda. Jas gali lemti įvairūs lietaus kanalizacijos ar nuotekų tinklų gedimai, kitos panašios bėdos.

Užfiksavę panašius atvejus gyventojai raginami pranešti apie tai savo namo administratoriams. Jie informuos avarines tarnybas.

Šokinėjo ant galvos

Kaskart praūžus savaitgaliui, Klaipėdos policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie nužudymus, plėšimus, užpuolimus, vagystes. Ne paslaptis, kad "Rybportas" jose – vienas lyderių.

Vien tik praėjusią savaitę čia užfiksuoti keli šiurpą keliantys incidentai: du broliai naktį prie Kalnupės g. 6 namo buvo sumušti šešių vos pilnametystės sulaukusių chuliganų.

Prisigretinę užpuolikai apsupo dvynius ir ėmė juos talžyti. Paklupdę aukas ant žemės apšvarino ir pabėgo.

Dar vienas kraupus įvykis nutiko dienos metu. Greitosios pagalbos medikai skubėjo į Sulupės g., kur viename bute 18 metų vaikinas rastas kritinės būklės, jam buvo skilusi kaukolė.

Netrukus, radusi apvogtą butą, į policiją kreipėsi šio vaikino motina. Pradėję tyrimą policininkai sužinojo, kad jaunuolis savo namuose linksminosi su draugais. Po kiek laiko prie šėlionių prisijungė ir daugiau žmonių.

Paskutinieji svečiai nusprendė butą apvogti. Šeimininkas suskubo ginti savo turto, bet buvo parverstas ant žemės ir žiauriai mušamas. Atėjūnai dar ir šokinėjo jam ant galvos.

Po kelių dienų Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai įtariamuosius sulaikė. Paaiškėjo, kad tai 18-metis ir metais jaunesnis jo bendrininkas, kurie ne vienus metus siautėja Žvejybos uosto rajone. Abu vaikinai pernai rudenį grįžo iš nepilnamečiams skirtos kolonijos.

Niekas nesikeičia?

Minėti atvejai – tik keli naujausi Žvejybos uosto rajono kasdienybę iliustruojantys pavyzdžiai, į neviltį varantys vietinius gyventojus.

Nesijaučiame saugūs, gyvename tarsi minų lauke, niekada negali žinoti, kas nutiks šį kartą, – tokios mintys persekioja "Rybporto" gyventojus.

"Rajonas jau buvo aprimęs, bet, panašu, vėl sugrįžta senieji jo laikai, kai net dieną būdavo baisu išeiti į lauką. Gal reikėtų daugiau investuoti į vaizdo stebėjimo kameras. Vien jau pats faktas, kad jos yra, banditams neleidžia taip drąsiai jaustis", – svarstė ramybės trokštantys klaipėdiečiai.

Kai kurie įrodinėjo, kad nuo sovietmečio "Rybporto" kriminogeninė situacija mažai tepasikeitė.

"Prieš daug metų vakarais nuolat matydavau pėsčiomis patruliuojančius policininkus. Net į daugiabučių kiemus užsukdavo. Dabar tamsiuoju metu išvysti tokį vaizdą – retenybė. Gal trūksta pareigūnų? Geriausiu atveju pravažiuoja vienas kitas tarnybinis automobilis ir tiek", – emocingai kalbėjo viena klaipėdietė.

Žmonės vieningai sutarė – būtina intensyviau stebėti Žvejybos uosto rajoną.

"Pareigūnų visur nepristatysi, bet, sutvarkius gatvių ir kiemų apšvietimą bei įrengus kameras, tie pigūs narkomanai, kurie tik šešiese gali užpulti, bijotų artintis prie padorių žmonių. Nereikėtų ir policijos", – įsitikinęs Nidos gatvės gyventojas.

Problema – bendrabučiai

Kaip teigė Sulupės seniūnaitis, miesto tarybos narys Saulius Liekis, pareigūnams neprošal būtų dažniau užsukti į bendrabučius, kur gyvena daug asocialių asmenų.

Ir patys gyventojai skatinami pranešti apie pastebėtus įtartinus asmenis, narkotikų taškus.

Negalima sakyti, kad policijos visai nėra, kartais pravažiuoja.

"Vis pasigirstantys kriminaliniai pranešimai baugina žmones. Gali būti, kad tai susiję su kai kurių asmenų išėjimu iš įkalinimo įstaigų. Negalima sakyti, kad policijos visai nėra, kartais pravažiuoja. Bet kad tamsiuoju paros metu geriau po vieną nevaikščioti arba vengti tam tikrų vietų – tai yra faktas. Planuojame vėl organizuoti vakarinį patruliavimą su bendruomenių pareigūnais. Jau esame ne kartą tai darę vasarą. Galbūt išties vertėtų daugiau pasivaikščioti po rajoną, nes gyvo policininko pasirodymas yra efektyvesnis", – svarstė S.Liekis.

Jo žodžiais tariant, būtina akyliau stebėti adresu Minijos g. 129 esantį bendrabutį, taip pat takus tarp gyvenamųjų namų, Vydūno gimnaziją.

"Nors prie mokyklos yra kameros, po vagysčių ar vandalų išpuolių paaiškėja, kad filmuotoje medžiagoje matyti tik rūkas, nieko daugiau. Įrenginiai tiesiog pasenę, nusidėvėję. Kreipiausi į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių dėl Minijos g. 129 namo, kur daug socialinių būstų, gyvena priklausomybių turintys žmonės. Taip pat dėl apšvietimo, nes tamsoje senosios kameros visiškai neveiksmingos", – užsiminė pašnekovas.

Įvardijo skaudulius

Atrodo, gyventojų norams lemta išsipildyti – Klaipėdos savivaldybė šiemet visame mieste planuoja įrengti apie 40 naujų vaizdo stebėjimo kamerų.

Dauguma jų bus pastatytos pietinėje miesto dalyje esančiuose karštuosiuose taškuose.

Kur tiksliai bus sumontuotos naujos kameros, savivaldybės specialistai sprendė kartu su policijos pareigūnais. Vienas pagrindinių prioritetų – "Rybportas".

"Esame numatę karštuosius taškus, kur kamerų būtinai atsiras. Šiame rajone yra nekokios reputacijos naktinių barų, socialinių būstų, kuriuos pavadinčiau miesto skauduliu", – neslėpė Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas.

Dvigubai daugiau kamerų

Šiuo metu Klaipėdoje aplinką stebi 67 vaizdo stebėjimo kameros. Iš jų apie 10 – pietinėje miesto dalyje. Akivaizdu, to, kas yra dabar, – negana.

Per šiuos ir kitus metus uostamiestyje kamerų skaičius, planuojama, išaugs kone dvigubai. Ypač – smurto proveržiais, plėšimais, vagystėmis ir kitais pažeidimais pagarsėjusiose vietose.

Trumpiau tariant, ten, kur policijos pareigūnai užregistruoja daugiausia pranešimų.

"Kameros įrengiamos ir eksploatuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau ne atsitiktinėse vietose, o su policijos palaiminimu. Būtent todėl nemaža jų dalis iš centro buvo perkeltos į pietinę miesto dalį, prie prekybos centrų, kur nuolat vyksta veiksmas. Lįsti į daugiabučių kiemus nepretenduojame", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius.

Dėmesys – Minijos gatvei

Dvylika naujų ir modernių įrenginių atsiras Debreceno mikrorajono probleminiame ruože nuo Gedminų g. iki Taikos pr.

Dar apie 30 kamerų bus pastatytos kitose miesto vietose – prie Laukininkų gatvėje esančio prekybos centro "Vyturys" ir Taikos prospekto "Žardės". Taip pat Joniškės kapinių prieigose, prie Kultūros fabriko, ant Mokyklos gatvės tilto. Intensyviau bus stebima ir Minijos gatvė, ypač neigiamai pagarsėję 137 ir 139 daugiabučiai, Naujasis turgus, Bandužių gatvėje esantis prekybos centras, Danės krantinė nuo Biržos tilto iki Pilies tilto su dviračių nuomos punktu, įplauka iš Danės upės į Jono kalnelį.

Kaip žinoma, kitais metais Klaipėdoje bus įrengta dar 15 vaizdo stebėjimo kamerų.

Šiuo metu iš 67 vaizdo stebėjimo kamerų mieste 54 yra analoginės, pirktos dar 2007-aisiais. Likusios – modernios.

Šiandien galimybės leidžia kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį.

"Teoriškai šiemet turėtų atsirasti apie 40 naujų kamerų. Visos jos bus modernios, tai yra atitinkančios šiuolaikinės technikos standartus, geresnės vaizdo kokybės. Šiandien galimybės leidžia kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį. Tai yra geresnį matomumą naktį", – pasakojo M.Pankevičius.

Miestui tai – gana brangus malonumas. Kainuoja ne tik kamerų pastatymas, bet jų priežiūra, vaizdo stebėjimas ir perdavimas.

"Viena yra įrengti kameras, o kita – eksploatuoti. Pats įrenginys nėra brangus, tačiau jo išlaikymas per metus kainuoja dar tiek pat ar net dvigubai daugiau. Tačiau tai yra viena veiksmingiausių nusikalstamumo mažinimo priemonių mieste. Tarkime, užpuolimais pagarsėjusiame Skulptūrų parke pastačius kameras problemos neliko", – darė išvadas pašnekovas.

Pareigūnai sujudo

Policijos pareigūnai pritarė – vietose, kur sumontuojamos kameros, nusikalstamumas mažėja.

"Kameros atlieka dvi pagrindines užduotis: veikia prevenciškai dėl toje zonoje iškabintų informacinių lentelių ir padeda išaiškinti nusikaltimus. Kai pernai vasarą prie turgavietės buvo žiauriai nužudyta moteris, kameros mums labai pagelbėjo", – komentavo Klaipėdos apskrities policijos viršininkas A.Motuzas.

Tiesa, teigti, kad situacija "Rybporte" nusikalstamumo požiūriu per pastaruosius keletą metų pakito, būtų drąsu.

"Absoliutaus nusikalstamumo nebuvimo tikrai niekada nepasieksime. Neįsivaizduoju, kokioje valstybėje taip galėtų atsitikti. Yra tam tikros tendencijos, tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad jų mažėja, negaliu. Nebent tose vietose, kur įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau tuomet nusikaltimai persikelia į kitas erdves", – pripažino viršininkas.

Praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos policijos komisariato padalinių vadovai rinkosi į pasitarimą, kuriame buvo įvardyti karščiausi miesto taškai.

Artimiausiu metu ketinama dėti visas pastangas, kad viešose vietose sumažėtų smurto, sisteminių vagysčių.

"Darysime viską, ką galime. Bendruomenių pareigūnai susitiks su gyventojais, seniūnaičiais, kalbėsimės su barų savininkais, aiškinsimės, kokią fizinę apsaugą jie turi", – patikino A.Motuzas.