-
NSGK siūloma tyrimą dėl I. Rozovos užbaigti iki birželio 1
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą“.
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“.
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“, – klausiama nutarimo projekte.
„Inicijavome Seimo nutarimo projektą, kuris sudarys sąlygas NSGK surinktos informacijos pagrindu parengti išvadas ir jas pristatyti Seimui. Negalime leisti, kad opozicijos vykdoma destrukcija stabdytų parlamento darbą arba jį sutrikdytų“, – yra sakęs LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Nutarimo projektą dėl parlamentinio tyrimo teikia Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, „valstiečių“ frakcijos seniūnas R. Karbauskis, Seimo vicepirmininkai Gediminas Kirkilas, Arvydas Nekrošius, Seimo nariai Valius Ąžuolas, Artūras Skardžius, Kęstutis Mažeika, Arūnas Gumuliauskas, Eugenijus Jovaiša, Agnė Širinskienė, Viktoras Rinkevičius ir kiti.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Dovilė Šakalienė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas teigė, kad tai valdančiųjų surašytas politinis projektas su klaidinga informacija bei faktais, nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius. Todėl jie paruošė savo tyrimų išvadų projektą dėl I. Rozovos.
-
Gresia apkalta, o I. Rozova vėl prašo išleisti į ortodoksų asamblėją 4
Trečiadienį šį klausimą svarsčiusi Seimo valdyba nesuskubo išleisti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančios politikės į kelionę. Prieš nutardama, ar verta apskritai I. Rozovą, kaip Seimo narę, išleisti išvykti į tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginius vyksiančius Milane, Valdyba nusprendė sulaukti dviejų parlamento komitetų nuomonių.
I. Rozovos kreipimąsi Seimo valdybos nariams perskaitė parlamento vadovas Viktoras Pranckietis.
„Atkreipiu dėmesį į tai, kad eilinį kartą gavau kvietimą dalyvauti tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos posėdyje, kuris vyks 2020 m. balandžio 2-5 d. Milane. Prašau jūsų apsvarstyti ne tik mano dalyvavimą šiame susitikime, bet ir apskritai, Lietuvos Respublikos dalyvavimą asamblėjos darbe. Primenu, kad Lietuva yra viena iš šios tarptautinės organizacijos įkūrėjų“, – į Seimo vadovybę kreipėsi I. Rozova, dėl kurios ryšių su Rusijos diplomatais pernai buvo pradėtas parlamentinis tyrimas.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas rekomendavo Valdybai, prieš apsisprendžiant dėl šio prašymo, atsiklausti Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nuomonės.
„Kadangi tai ne tik dėl dalyvavimo, bet ir dėl veikimo šioje organizacijoje apskritai, tai reikėtų paprašyti Užsienio reikalų komiteto nuomonės. Pažiūrėtume, kaip mūsų valstybei yra geriau, ir tada spręstume“, – sakė J. Sabatauskas.
Socialdemokratui, šiuo metu einančiam opozicijos lyderio pareigas, antrino ir konservatorė Irena Degutienė. Jos nuomone, taip pat reikėtų nuomonės paklausti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK). Pasak politikės, situacija šioje tarptautinėje organizacijoje yra stipriai pasikeitusi nuo jos įkūrimo.
Tuo tarpu „valstiečių“ frakcijos narys Arvydas Nekrošius suabejojo, ar apkritai tikslingas Seimo dalyvavimas šiame renginyje.
Bendru sutarimu Seimo valdyba nusprendė nuomonės prašyti abiejų Seimo komitetų – NSGK ir URK.
ELTA primena, kad dėl I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais yra pradėtas parlamentinis tyrimas. Dalis politikų pasisako ir už apkaltą šiai Seimo narei.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra teigęs, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui.
