Sulaukėme vieno gyventojų platesnio jų kasdienybės aprašymo ir pagalbos šauksmo.

Ne pirmas kartas

„Esu šios kaimynės kaimynas, gyvenu toje pačioje laiptinėje ir norėjau pridėti prie jūsų publikuoto straipsnio dar informacijos papildyti. Kaimynė galimai turinti sveikatos problemų, elgiasi neadekvačiai, nakties metu garsiai triukšmauja, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Tai girdi mažamečiai vaikai, gyventojai turi eiti į darbus tinkamai nepailsėję“, – pradėjo pasakoti gyventojas.

Jis guodėsi, kad jau kelintas kartas, kai dėl netvarkingų vamzdynų užliejamas gyventojų turtas, prireikia remontų, brangsta būsto draudimo išlaidos.

„Gyventoja neturi savo nuosavų lėšų susitvarkyti vamzdynus savarankiškai, netgi atsisako ir nesutinka dėl nemokamų paslaugų, t.y. vamzdynų ir santechnikos tvarkymo, už kuriuos sutinkame apmokėti iš bendrijos sąskaitoje sukauptų namo lėšų, iš kurių bus apmokėtos išlaidos visų gyventojų sutikimu, kaip buvo aptarta per susirinkimą“,  – dėstė kaunietis.

Kaimynė galimai turinti sveikatos problemų, elgiasi neadekvačiai, nakties metu garsiai triukšmauja, keikiasi necenzūriniais žodžiais.

Antisanitarinės sąlygos

Pirmadienį, jau minėtą lapkričio 6-ąją, vėl pradėjo lietis vanduo iš kaimynės buto.

„Dėl netvarkingo vamzdyno buvo net kviesta policija. Buvo užlietas gyventojų būstas, namo laiptinė, vandens užpylimas tęsiasi iki bendros elektros skydinės. Policija iškvietė ugniagesius bei GMP pagalbą, kad padėtų patekti į patalpas ir suteikti med. pagalbą esant būtinam reikalingumui“, – pasakojo kaimynas.

Nepavykus prisibelsti gražiuoju, buvo priimtas sprendimas priverstinai patekti į gyvenamąsias patalpas. „Gyventoja elgėsi neadekvačiai, jos buto visose patalpose buvo daug prikaupta šiukšlių, kaip ir jos nuosavo rūsio patalpose. Šios šiukšlės skleidžia nemalonų kvapą, patalpos yra antisanitarinių sąlygų lygmenyje. Kvapai juntami tiek laiptinėje, tiek pro atvirus langus“, – guodėsi žmogus.

Jis tęsė, kad toliau iki galo neišsprendus visų šių problemų, vanduo toliau semia gyventojų nekilnojamąjį turtą ir bendro naudojimo laiptinę ir vis labiau artėja prie elektros skydinės, tenka kentėti nemalonų kvapą.

„Namo teritoriją prižiūrintys asmenys turi dirbti su baime būti neaplietiems srutomis. Pro būsto langus pilamos srutos, maitinami karveliai, kurie dergia ant namo gyventojų langų bei palangių. Ateityje bijome didesnių neadekvačių veiksnių dėl šios kaimynės tolimesnių veiksmų“, – teigė vyras.

Asociatyvi E. Ovčarenko, T. Urbelionio/BNS nuotr.

Sudėtingas atvejis

Eigulių seniūnas Egidijus Pečiulionis „Kauno dienai“ teigė, kad kaimynams daug optimizmo suteikti negali, tačiau yra žingsnių, kuriuos galima žengti ir tikėtis kažkokio poveikio.

„Atvejis – sudėtingas“, – neslėpė E. Pečiulionis. Jis minėjo, kad seniūnija tiesiogiai nusiskundimo šia situacija nėra gavusi. „Perkalbėjau su Kauno miesto socialinių paslaugų centru. Ten darbuotojai šį atvejį žino, bet kaip teigia, nė karto nepavyko patekti pas šią moterį į namus ir su ja pabendrauti. Ne kartą bandyta su ja susisiekti, išsiaiškinti poreikius, kad būtų galima suteikti jai pagalbą, jei tokios reikia. Socialinės darbuotojos bendravusios ir su kaimynais.

Seniūnas situaciją aptarė su namo bendrijos pirmininku. Anksčiau, kol buvo dar gyva kartu su ja gyvenusi kaimynės mama, padėtis buvo geresnė. Dabar moteris su niekuo nesileidžia į kalbas ir į kontaktą.

Pirmas patarimas daugiabučių gyventojams – apdrausti savo būstą. Dėl viešosios tvarkos pažeidimų, tarp kurių būtų srutų pylimas ir pan., vertėtų susisiekti su Kauno miesto Viešosios tvarkos tarnyba.

„Įeiti į butą, jeigu neįsileidžia savininkė ar savininkas, galima tik su teismo leidimu. Ir su pirmininku kalbėjome. Šiuo atveju, į teismą galėtų kreiptis namo bendrija, nes ji atsako už bendrąsias pastato inžinerines sistemas, vandentiekį ir kitas komunikacijas. Tik su teismo leidimu bus galima atlikti reikalingus remonto darbus šiame bute. Durų atidarymo ir t.t. procesą režisuoja jau antstolis“, – sakė seniūnas.  

Anot jo, užsukti vandenį, kad nebūtų semiami butai, pirmininkas gali, bet tuomet visa laiptinė neribojam laikui lieka be vandens.

„Teisinis procesas eina lėtai. Kiek žinau, dėl šio buto kitoje vietoje jau buvo priimti kiti techniniai sprendimai kišant plonesnį vamzdį per butą, kad į jį nereikėtų patekti, bet šiuo atveju toks sprendimas nebegelbsti“, – teigė E. Pečiulionis, pridūręs, kad seniūnija bandys komunikuoti su visomis tarnybomis, įstaigomis, kad šią situaciją bendromis jėgomis būtų galima išspręsti kuo greičiau ir kad pagalbos sulauktų tiek kaimynai, tiek buto savininkė.

Pasak Kauno apskrities pareigūnų, pranešimas apie įvykį buvo gautas sausio 12 d. 8.36 val.

Kaip teigta, troleibusui stabdant pargriuvo keleivė. Ji skundėsi kojos skausmu, todėl į nelaimės vietą Kaune, S. Žukausko gatvėje, buvo iškviesti ne tik pareigūnai, bet ir medikai.

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis, pirminiais duomenimis, nukentėjusi moteris nesilaikė už turėklo. Dėl įvykio bus vykdomas tyrimas.

Kiemo vizija

"Žinote, kiek mūsų kieme medžių? – šyptelėjo daugiabučio komendantu prisistatęs Arminas Mačiulis ir tuoj pat atsakė pats: – 61." Komendantą palaikė būrelis namo gyventojų, kurie tvirtino siekiantys ne suniokoti kiemą išpjaunant medžius, o pritaikyti jį šiandienos poreikiams – padidinti automobilių aikštelę, įrengti vaikų žaidimų aikštelę, sukurti žaliąsias zonas, atsodinant miesto infrastruktūrai labiau tinkamus medžius.

"Viena opiausių problemų sovietiniais metais statytų daugiabučių kiemuose – automobilių parkavimas. Mūsų daugiabutyje yra 81 butas, o automobiliams parkuoti reikalingos 92 vietos. Šiuo metu kieme turime 20 vietų automobiliams", – skaičiais rėmėsi komendantas.

Viena opiausių problemų sovietiniais metais statytų daugiabučių kiemuose – automobilių parkavimas.

Gyventojai tikino, kad vakare aikštelė būna sausakimša, neretai automobiliai paliekami taip, kad nėra kaip pravažiuoti, už stiklų paliekami telefonai, kad, esant reikalui, savininkui būtų galima paskambinti ir jis patrauktų mašiną.

Susirinkę žmonės vienas per kitą aiškino, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimyninių namų gyventojai jų kieme palieka automobilius. Parkavimas daugiabučių kiemuose sena ir sunkiai sprendžiama problema. Savivaldybė jau daug metų ragina gyventojus patiems imtis iniciatyvos, parengti daugiabučio žemės sklypo projektą, kuriuo galėtų išsinuomoti žemę iš valstybės ir tvarkytis.

A.Mačiulis sako, kad kaimynų iš S.Žukausko g. 7 namo sutvarkyto kiemo pavyzdys ir juos paskatino imtis iniciatyvos bei tapti savo kiemo šeimininkais. 2018 m. vasarą namo gyventojai susirinkime sutarė dalyvauti Kauno miesto savivaldybės programoje "Svajonių kiemas". Pasirinktas architektas parengė projektą, kuris buvo tobulinamas pagal gyventojų pastebėjimus. Dėl projekto vyko dar ne mažiau kaip keturi susirinkimai.

Planai: A.Mačiulis tikina, kad siekiama neišpjauti visų čia augančių medžių, o kiemą pritaikyti šiandienos poreikiams.

"Projekte numatėme atnaujinti dangą, takelius, apšvietimą, vaikų žaidimų aikštelę. Viską, ko reikia normaliam kiemui. Jau tuomet žinojome, kad teks šalinti dalį medžių, tačiau ir patys juos sodinę gyventojai pritarė projektui ir jo įgyvendinimui", – daugumos gyventojų nuomonei atstovavo komendantas. Kiemas suprojektuotas taip, kad atsirastų ir daugiau vietų automobiliams statyti.

Neslėpė ketinimų

Apie 2019-uosius prasidėjo projekto derinimo su būtinomis institucijomis darbai ir tai gerokai užsitęsė, nes projektas vis buvo atmetamas, dėl, gyventojų požiūriu, smulkmenų, kaip tarkime, nenurodytas atstumas nuo vaikų žaidimų aikštelės iki atliekų konteinerių, prievolės saugoti šulinių dangčius nuo apledėjimo ir panašiai.

Šių metų pradžioje suderintam kiemo projektui buvo duotas statybos leidimas. Jau pasirinktas ir rangovas, iš daugiabučio gyventojų surinktos lėšos. Numatyta, kad namo gyventojai kiemui sutvarkyti skiria 70 tūkst. eurų, o pagal projektą "Svajonių kiemas" dar 50 tūkst. eurų prisidės savivaldybė.

Vis dėlto opioji problema – medžiai. Senieji namo gyventojai tvirtina, kad medžius kieme sodino patys, tik atsikėlę gyventi į naujai pastatytą daugiabutį, apie 1985-uosius. Pirmųjų gyventojų rūpesčiu buvo pasodinti ne tik medžiai. "Mes patys sodinome ir puoselėjome, tačiau patys šiandien matome, kad reikia pokyčių. Medžiai užaugo, butuose per juos tamsu, per stipresnį vėją tie medžiai iki žemės linksta, šakos daužo langų stiklus. Kartą per audrą jau lūžo ir užvirto ant automobilių", – pasakojo viena seniausių namo gyventojų.

Anot namo komendanto, jie du kartus kreipėsi į savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių leidimo kirsti medžius. "Mūsų sklype yra 59 valstybės saugomi medžiai. Mes prašėme leidimo nukirsti aštuonis medžius. Galų gale prašant statybos leidimo pateiktame kiemo sutvarkymo projekte nurodytas medžių šalinimas ir statybos leidimas buvo duotas", – tai, kad niekas nieko nesiekė nuslėpti, aiškina komendantas.

Skaudulys – medžiai

Tačiau Kauno aplinkos apsaugos skyriaus aiškinimu, statybos leidimas nesuteikia teisės kirsti saugotinus želdinius. "Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, kai norima kirsti geros ir patenkinamos būklės saugotinus medžius ir krūmus, privaloma gauti Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos išvadą. Komisija pritarė tik vieno blogos būklės saugotino želdinio kirtimui, kuriam buvo išduotas leidimas", – įstatymo normas priminė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Vedėja įstatymu atremia ir gyventojų planus atsodinti medžius. "Pagal teisės aktus įsipareigojimo atsodinti iškirstus saugotinus želdinius nėra. Derintame projekte taip pat nebuvo numatytas atsodinimas, kuris pradėtas planuoti jau po statybos leidimų gavimo", – pastebėjo R.Savickienė.

Be kita ko, dar prieš kertant želdinius apskaičiuojama pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamoji vertė, kuria sklypo valdytojas arba naudotojas susimoka prieš atlikdamas kirtimus.

Savaime suprantama, kad atkuriamoji vertė negalėjo būti paskaičiuota, nes leidimo kirsti nebuvo. Tačiau ir patarimas, kad gyventojai kiemą projektuoti turėtų išsaugodami medžius, gana sudėtingas, kai tų medžių per pusę šimto.

Po savavališko medžių kirtimo ant plauko pakibo ir šio namo dalyvavimas programoje "Svajonių kiemas" bei galima savivaldybės parama. Savo dalį lėšų kiemo tvarkymo darbams gyventojai jau surinkę. Skaičiuojama, kad kiekvienas butas prisidėtų maždaug 900 eurų.

Miesto tvarkymo skyriaus ir Aplinkos apsaugos skyriaus atstovai apsilankė medžių kirtimu pagarsėjusiame, tačiau vis dar projekte dėl paramos siekiančiame dalyvauti kieme ir priėmė kompromisinį sprendimą.

Gyventojams vis dėlto teks koreguoti projektą ir pasirūpinti visais būtinais dokumentais. Įvykdžius šias sąlygas, savivaldybė neatsisako paremti gyventojų noro kiemą pritaikyti šiandienos poreikiams.

Pasikeitė poreikiai

Tęsdami ekskursiją po daugiabučio kiemą gyventojai rodė kelias viena šalia kitos užaugusias aukštas egles. Kažkada nedideli visada žali medeliai neabejotinai teikė džiaugsmo. Dabar užaugusios kokių 5 m eglės aklinai užstoja šviesą namo butuose.

Gyventojai įsitikinę, kad tai, kas buvo gerai ir patogu sovietmečiu, šiandien yra nepatogu ir neprisideda prie gyventojų gerbūvio. "Visada gamta ir infrastruktūra konfliktavo. Medžius pašalinti norime ne todėl, kad mums tiesiog nepatinka medžiai, o todėl, kad investuojame didelę sumą pinigų ir siekiame visiems daugiabučio gyventojams geriausio sprendimo. Negavę leidimo šalinti medžius, buvome įspeisti į kampą, todėl bendru gyventojų sutarimu ryžomės tiesiog šalinti medžius", – komendantas A.Mačiulis gynė gyventojų pasirinkimą.

Situacija: automobiliams parkuoti reikalingos 92 vietos, o jų tėra 20.

Anot komendanto, Kauno aplinkosaugos inspekcija už gamtai padarytą žalą jau apskaičiavo apie 4 tūkst. eurų baudą. Komendantą atlydėjęs būrelis namo gyventojų neneigė, kad name yra keletas prieštaraujančiųjų pokyčiams, tačiau jie esą prieštarauja dėl visko. Žmonės dėstė, kad labai sunku rasti 100 proc. kiekvieno daugiabučio gyventojo norus atitinkantį sprendimą.

Dažni potvyniai

Pristatydami svajonių kiemo įgyvendinimo projektą, gyventojai bedė į plačius takus prie namo. Kam jie tokie platūs reikalingi, esą minios čia nevaikšto? Anksčiau tokie takai buvo pritaikyti šiukšliavežėms privažiuoti prie daugiabučių šachtų. Šiandien šiais takais jokia sunkiasvorė technika nevažinėja. Juos numatyta siaurinti, dalį ploto skiriant žaliajai vejai.

Lietaus nuotekos šiam kiemui taip pat didelė problema. Gyventojai skunžiasi, kad po didesnio lietaus kiemas virsta drumzlinu baseinu. Šios problemos neneigia ir savivaldybė. "Situacija žinoma, kai po didesnės liūties užsikemša lietaus surinkimo grotelės. Užsikimšimo priežastis dažnu atveju – lapai", – pritarė Aplinkos skyriaus vedėja R.Savickienė.

A.Mačiulis pasakoja, kad ankstesnis bendrijos pirmininkas ne kartą kvietė avarinę tarnybą, nes kiemas skendo. Buvo atliktas lietaus nuotekų vamzdžių būklės vertinimas, o atsakymas buvo ne medžių naudai, nes vaizdo kamera į lietaus nuotekų vamzdyną įleidę specialistai pastebėjo, kad seni vamzdynai sutrūniję, juos suniokojo medžių šaknys, tad potvyniai, panašu, bus nuolatinis šio kiemo palydovas.

"Apsiauname botus ir patys pagaliais badome, kol nuotekų vamzdis atsikemša. Ar tikrai taip turėtų būti?" – skundėsi namo gyventojai.

Daugiabučio gyventojų planuose – sutvarkyti ir nuotekų vamzdyną bei groteles. Nors kiemo projekte šis darbas nepažymėtas, tačiau gyventojai pasiryžę investuoti ir į šiuos darbus, kad nereikėtų braidyti užlietame kieme.

Žalia šviesoforo sekcija

Kai Vyriausybė buvo paskelbusi, kad reikia pašalinti žalios rodyklės lenteles, visi miestai suskubo pertvarkyti eismo mazgus, kad automobilių srautas galėtų kuo darniau judėti. Pokyčiai neaplenkė P.Lukšio ir S.Žukausko gatvių sankryžos. Vairuotojai įsitikinę, kad įrengus papildomą šviesoforo sekciją, eismas buvo tik apsunkintas.

Kaunietis Antanas dėstė savo pastebėjimus apie P.Lukšio ir S.Žukausko gatvių sankryžą. Pasak vyro, eismas čia intensyvus, tačiau šviesoforas sureguliuotas taip, kad neretai tenka palaukti, nors pagal įrengtą infrastruktūrą, būtų galima laisvai važiuoti.

Vairuotojas nurodė, kad S.Žukausko gatvėje, ties degaline, yra naujai įrengtas šviesoforas, turintis papildomą sekciją, leidžiančią vairuotojams sukti į dešinę. Taip pat sankryžoje yra ir nubraižytos eismo juostos, leidžiančios netrukdant kitiems eismo dalyviams atlikti posūkio manevrą. Tačiau, pasak kauniečio, toks infrastruktūros derinys nėra visiškai išnaudotas ir veikia ne visai efektyviai.

Kam tada reikėjo įrengti tą žalios rodyklės šviesoforo sekciją, jei vairuotojams vis tiek neleidžiama sukti į dešinę ir reikia laukti.

"Kam tada reikėjo įrengti tą žalios rodyklės šviesoforo sekciją, jei vairuotojams vis tiek neleidžiama sukti į dešinę ir reikia laukti. Kai kurie vairuotojai pervažiuoja degalinės teritoriją ir taip pasuka į S.Žukausko gatvę vien tam, kad nereikėtų laukti, kol užsidegs žalias signalas. Seniau būdavo, kad iš pirmos juostos automobiliai galėjo važiuoti tiek tiesiai, tiek į dešinę. Dabar iš šios juostos galima tik sukti. Tačiau ta šviesoforo sekcija dega gan trumpai. Manau, kad ji galėtų nuolat degti, nes juk net sankryžoje eismo juostas perbraižė, tad sukantys vairuotojai niekam netrukdytų. Sekcija turėtų užgesti tik tais atvejais, jei pėstiesiems užsidegė žalia", – savo nuomonę, kaip pagerinti eismo pralaidumą minėtoje sankryžoje, dėstė Antanas.

Jis pateikė kitos judrios sankryžos pavyzdį ir tikino, kad ir P.Lukšio bei S.Žukausko gatvių sankryžoje galėtų galioti panaši eismo tvarka. Vyras nurodė, kad vadinamojoje Muravos sankryžoje, atvažiavus nuo Pramonės prospekto, taip pat įrengta žalia šviesoforo sekcija. Ji dega nuolat ir užgęsta tik trumpam, jei gatvę kerta pėstieji. Skirtumas tarp šių sankryžų, pasak vairuotojo, yra tik toks, jog Muravos sankryžoje iš Pramonės prospekto sukantys į dešinę nuo kitų automobilių srautų yra atskirti ir kuoliukais, o S.Žukausko gatvės posūkyje į P.Lukšio gatvė yra tik atskira juosta, bet nėra kuolelių.

"Jei jau padarė visą infrastruktūrą, investavo pinigus, tai ir šioje sankryžoje vairuotojai galėtų turėti galimybę nuolat sukti į dešinę. Nes dabar atrodo, kad ta šviesoforo sekcija neatlieka savo funkcijos ir yra nenaudinga. Prieš sankryžos rekonstrukciją šioje vietoje buvo žalios rodyklės lentelė, tai tikrai mažiau laiko tekdavo laukti ir galėdavom laisviau pasukti į dešinę", – sakė vairuotojas.

Antanas pastebėjo, kad minėtoje sankryžoje tik vienoje pusėje įrengta papildoma šviesoforo sekcija. Važiuojant iš kitų pusių yra paliktos žalios rodyklės lentelės, tad eismas kitomis kryptimis vyksta gerokai sklandžiau.

Didesni automobilių srautai

Dėl to, kad atvažiavus S.Žukausko gatve nuo Šiaurės prospekto žiedo vairuotojai gaišta laiką sukdami į dešinę, susidaro ir spūstys. Vyras pastebėjo, kad jos išaugo Ašigalio gatvėje atidarius įvažiavimą iš A1 kelio.

Kaunietis tikino, kad dabar nuo Ašigalio gatvės link Savanorių prospekto važiuoja gerokai didesnis transporto srautas, nei būdavo seniau. Tačiau S.Žukausko ir P.Lukšio sankryžoje vairuotojai stringa ir dėl to, kad šia kryptimi dabar galima važiuoti tik viena eismo juosta.

"Jei jau į dešinę pusę laisvai sukti negalima ir reikia laukti žalios, tai tada galėtų bent jau pirma juosta vėl leisti važiuoti tiesiai. Būtų daugiau naudos. Nes dabar tik antra juosta galima tiesiai važiuoti, trečia – sukti į kairę. Vidurinėje juostoje, ypač piko metu, dažnai nusidriekia eilės", – dar vienu minėtos sankryžos eismo reguliavimo pastebėjimu pasidalijo Antanas.

Eismo specialistų pozicija

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius "Kauno dienai" nurodė, kad eismas S.Žukausko ir P.Lukšio gatvių sankryžoje bus peržiūrėtas ir, jei eismo saugumo specialistai pritars, bus atliktos korekcijos, leisiančios pagerinti transporto pralaidumą.

"Kauniečio pasiūlymą, kad S.Žukausko gatvėje žalia šviesoforo sekcija galėtų degti ilgiau ir užgesti tik tada, kai eina pėstieji, perdavėme Eismo valdymo centrui įvertinti. Įvertinsime sprendinio racionalumą ir priimsime sprendimą", – pažymėjo M.Matusevičius.

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas paaiškino ir, kodėl minėtoje vietoje buvo nuimta žalia rodyklės lentelė. Jis sakė, kad tai padaryti teko dėl to, jog šių metų sausį buvo įsigaliojusi nauja Kelių eismo taisyklių redakcija ir joje buvo panaikintos lentelės su žalia rodykle.

"Vykdant eismo organizavimo pakeitimus buvo būtina nustatyti geriausius techninius sprendimus, kurie užtikrintų eismo saugumą, maksimalų eismo srautų pralaidumą, leistų išlaikyti nepablogėjusį ar bent jau minimaliai pakitusį eismo kokybės lygį. Šiems pakeitimams atlikti buvo atliekami srautų tyrimai, modeliavimas, kuriais remiantis ir buvo pasirinktas esamas sankryžos reguliavimas", – kodėl buvo įrengta papildoma šviesoforo sekcija, aiškino eismo specialistas.

Jis pažymėjo, kad vėliau, kai centrinės valdžios atstovai leido į gatves grąžinti žalios rodyklės lenteles, jos sugrįžo į minėtą sankryžą. Tačiau jos vėl buvo pakabintos ten, kur nebuvo atlikta šviesoforo korekcijų. Tačiau neatmetama, jog S.Žukausko gatvėje, ties degaline, taip pat vietoj šviesoforo sekcijos gali sugrįžti lentelė.

"Įvertinsim pasikeitusius automobilių srautus ir, jei matysime galimybę užtikrinti ir eismo dalyvių saugumą, ir geresnį sankryžos laidumą, svarstysime galimybę grąžinti lentelę šioje sankryžoje", – dar apie neatmestas korekcijas užsiminė M.Matusevičius.

Pašnekovas taip pat nurodė, kad bus naujai įvertintas automobilių srautas, galimai padidėjęs atidarius įvažiavimą į Kauną ties Ašigalio gatve. Jei paaiškės, kad iš tiesų dėl šio eismo mazgo kitose miesto gatvėse pradėjo formuotis spūstys, tai paskatins imtis priemonių, kad pralaidumas sankryžose būtų padidintas.

Pranešimą apie minėtą įvykį ugniagesiai gavo rugsėjo 17 d. 10.53 val.

S. Žukausko gatvėje degė šalia medžio stovėjęs automobilis.

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai transporto priemonę užgesino.

Pirminiais duomenimis, per gaisrą žmonės nenukentėjo.

Filmuota medžiaga su vaizdais iš S. Žukausko gatvės vairuotojas pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Kur stovi policija Kaune“. „Vienas eina, kur nori, o toliau mamytė moko vaikus, kaip neteisingai pereiti gatvę“, – rašė jis.

Susikirto nuomonės

Peržiūrėję įrašą internautai akcentavo, kad minėtoje gatvėje toks pėsčiųjų elgesys – dažnas reiškinys. Jų teigimu, pėstieji nuolat „laksto“ – ypač toje S. Žukausko gatvės vietoje, už šviesoforo, nes nesivargina paėjėti iki pėsčiųjų perėjos, esančios už kelių metrų. „Visur jie laksto, o jei yra kliudomi pravažiuojančio automobilio, aiškina, kad vairuotojas per greitai važiavo“, – akcentavo vaizdo registratoriumi užfiksuotos situacijos autorius.

Už šį KET pažeidimą numatoma bauda iki 12 eurų. Tačiau, jei pėstieji savo veiksmais sukeltų pavojingą situaciją kelyje ir vairuotojui tektų staiga stabdyti ar pakeisti judėjimo kryptį, tuomet grėstų bauda iki 50 eurų.

Prie įrašo komentavęs Linas stojo į pėsčiųjų pusę teigdamas, kad minėtoje gatvėje pėsčiųjų perėja  – nežinia kur. Todėl neverta tiek toli vaikščioti. Tačiau tuoj pat sulaukė atsakomosios kritikos strėlės. „Koks skirtumas, kur ta pėsčiųjų perėja? Turi eiti per perėją. Ar taisyklių nežinai? Kai tave partrenks einant ne per perėją, ką tada sakysi? Gudruolis...“.

„Kai iki perėjos yra daugiau nei šimtas metrų, gali kirsti gatvę, kur nori, Kelių eismo taisyklių, žinove“, – pastarajam rėžė Linas. „Kirsk, kirsk, tik žiūrėk, kad policijos pareigūnai nesulaikytų ir netektų susimokėti, arba automobilis nepartrenktų“, – socialiniame tinkle pliekėsi vyrai.

„Jei kvailas esi, tai ir kelkraščiu eidamas gali gauti baudą“ – įrodyti savo tiesą ir toliau mėgino Linas. „Jeigu tingi eiti, tai važiuok“, – atkirto prie diskusijos prisijungęs Paulius

Didėja bauda

Portalas kauno.diena.lt kauniečio užfiksuotą situaciją paprašė įvertinti Kauno pareigūnų. Kaip žurnalistams sakė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Justina Kazragytė, matomą vaizdą vertinti sunku nežinant visų aplinkybių.

„Tačiau vaizdo įraše matyti, kad pėstieji pereina gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, taip ne tik pažeisdami Kelių eismo taisykles (KET), bet ir rizikuodami savo bei kitų eismo dalyvių saugumu. Už šį KET pažeidimą numatoma bauda iki 12 eurų. Tačiau, jei pėstieji savo veiksmais sukeltų pavojingą situaciją kelyje ir vairuotojui tektų staiga stabdyti ar pakeisti judėjimo kryptį, tuomet grėstų bauda iki 50 eurų“, – pabrėžė pašnekovė.

Vis dėlto, akcentavo ji, brangiau nei piniginė bauda yra sveikata ir saugumas.

Paaiškino, kaip elgtis

„Primename, jog kelyje visi eismo dalyviai privalo laikytis KET – tiek vairuotojai, tiek ir pėstieji. Ypač, kuomet šalia yra vaikai, negalime rizikuoti jų saugumu ir privalome rodyti tinkamą pavyzdį. KET nurodoma, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų arba požeminėmis perėjomis ir esančiomis virš kelio. O vietose, kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją“, – aiškino J. Kazragytė.

Kauno apskr. VPK atstovė pridūrė, jog kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu.  O tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, turi vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę matomoje vietoje atšvaitą.

Šiandien 18.01 val. Bendrajame pagalbos centre skubios gautas pranešimas apie tai, kad Eiguliuose esančioje S.Žukausko g. dega angaras.

Į įvykio vietą išsiųstos Kauno APGV priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informuota Kauno GMP.

Kauno ugniagesių atstovas portalui kauno.diena.lt teigė, kad gaisro gesinti išsiųstos penkios autocisternos, štabo automobilis.

Pastatas yra 30 metrų pločio ir 15 metrų ilgio. Iš pradžių jis degė atvira liepsna.

Apie 18.35 val. ugniagesių atstovas teigė, kad gaisras vis dar gesinamas. Pastato stogas įkritęs. Apie nukentėjusius žmones duomenų nėra. Taip pat neturima informacijos, kad pastate būtų buvę pavojingų medžiagų, kurioms degant ugniagesiams ir aplinkiniams gyventojams grėstų pavojus.

Iki 19 val. gaisras buvo užgesintas.

Nelaimės priežastis aiškinasi tyrėjai.

Šeštadienį apie 16 val. Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Kaune, S. Žukausko g. 19, 8-ame namo aukšte atvira liepsna dega butas.

Į įvykio vietą išsiųstos gausios Kauno priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Ugniagesius iškvietė patys daugiabučio gyventojai, pastebėję, kad pro langus veržiasi tamsūs dūmai. Gelbėtojai į pagalbos šauksmą sureagavo labai greitai – buvo bijoma, kad nepasikartotų Šilainių daugiabučio namo tragedija. 

Ugniagesių atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė portalą kaunodiena.lt informavo, kad bute, kuriame kilo gaisras, žmonių nebuvo. 

Ugniagesiams gelbėtojams greitai atvykus į įvykio vietą, šiek tiek teko vargti privažiuojant prie namo. Laimė, šeštadienio dieną nemažai gyventojų su savo automobiliais buvo išvažiavę, o kiti operatyviai reagavo į situaciją.

Tiesa, atvira liepsna jau degė ne tik koridorius, bet ir virtuvė, vėliau ugnis persimetė į kambarį. Ugnies liežuviai jau buvo pradėję laižyti devintojo aukšto langus, todėl ugniagesiai gelbėtojai ne tik laužė buto duris, bet ir su žarna bei keltuvu kėlėsi iki degančio buto.

Bute dūmų buvo tiršta. Nuo jų užtroško keturios ten paliktos katės.

„Preliminariais duomenimis, gaisro priežastis galėjo būti elektros prietaisas. Galbūt šaldytuvas? Tačiau grįžusi buto šeimininkė, po to šeimininkas, tikino, kad įjungtų elektros prietaisų namuose nepaliko. Gaisro priežastį nustatys tyrėjai“, – teigė Operacijų vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Bučys.

Daugelis daugiabučio namo gyventojų, pamatę gaisrą, spruko iš namų ir gaisro gesinimo darbus stebėjo lauke.

Į gaisravietę buvo iškviestas medikų ekipažas, tačiau gydytojų pagalbos neprireikė, žmonių iš buto evakuoti taip pat nereikėjo. Praėjus pusvalandžiui ugniagesiams pavyko likviduoti gaisrą.