„Viskas prasidėjo nuo pilvo skausmo. Paskui tas skausmas buvo stipresnis. Jis suaktyvėjo. Vaikas pradėjo viduriuoti. Bandėme duoti nuo skausmo vaistų, važiavome pas gydytojus. Patikrino šlapimą – lyg žarnyno infekcija, nieko baisaus niekas nematė“, – LNK pasakojo mažamečio berniuko mama.

Tačiau po kelių vizitų pas medikus, vaikas visai nusilpo, teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Berniukas buvo skubiai nuvežtas į Santaros klinikas.

„Tai yra labai reta liga – pasitaiko nuo dviejų iki trijų atvejų šimtui tūkstančių gyventojų.  Vaikams dažniausiai iki penkerių metų. Tačiau per savaitę (atvežė) keturis vaikus. Mus tikrai sujaudino ir suneramino“, – neslėpė Santaros klinikų vaikų neurologė Rimantė Čerkauskienė.

Minėti keturi apsikrėtusių vaikų atvejai – iš Vilniaus ir Vilniaus apskrities. Tik vienam iš pacientų pasireiškė lengvesni simptomai. Kitiems teko prijungti dializės aparatus ir kovoti už jų gyvybes.

Pasak vaikų neurologės, dažniausiai maždaug pusei sergančių vaikų išsivysto inkstų nepakankamumas, visiškai nustojama šlapintis. Medikės teigimu, jei liga nepastebima laiku, ji gali baigtis net mirtimi.

Hemolizinis ureminis sindromas – tai liga, kuria apsikrečiama valgant nepakankamai apdorotą ir neišvirtą mėsą, geriant nepasterizuotą ar užterštą vandenį. Taip pat valgant neplautas daržoves ar vaisius. Infekcija gali būti perduodama vieno žmogaus kitam kontakto keliu.

Manoma, kad apsikrėsti galima maudantis vandens telkiniuose, esančiuose netoli gyvulių ūkio. Ligos simptomai pasireiškia per penkias-dešimt parų.

„Mamos pastebėjo, kad vaikai mažiau šlapinasi. Vietoj to, kad žmogus šlapintųsi 5-6 kartus per parą, šlapinasi du kartus per parą“, – pastebi R. Čerkauskienė.

Kaip teigima, susirgti šia pavojinga liga gali ne tik vaikai, – itin pažeidžiami ir senyvo amžiaus žmonės. E. Coli bakterija ypač aktyvi vasarą. Todėl medikai ragina dažniau plauti rankas, daržoves ir vaisius. Valgyti tik gerai apdorotą maistą bei nesimaudyti nešvariuose vandens telkiniuose.

Moteris pasakoja, kad po viešnagės Italijoje, kur lankėsi ir šalies šiaurėje, vaikas ėmė karščiuoti. Atvežus jį į Vaikų ligoninę, šis buvo paguldytas į vieną palatą su mergaite, kuri, kaip įtarta, serganti koronavirusu.

"Tos mergaitės tėvai, kai išgirdo, kad čia karščiuojantis berniukas paguldytas, skambina, bet sesutė tiktai buvo. Tai su sesute pakalbėjo. Žodžiu, pasipiktinęs, kad kaip čia dabar yra, kad vienoje palatoje du vaikai, juk kai gali vienas sirgti, kitas nesirgti, tai galima užsikrėsti tokiu būdu vieni nuo kitų. Tai sesutė dar taip nusijuokė, kad maždaug va, bijo dabar patys čia vieni kitų, kai slidinėt važiavo, tai nebijojo", - telefonu pasakojo paciento mama.

Panašioje palatoje, kaip ši, vaikas su kita mergaite praleido apie pusvalandį, vėliau ji buvo perkelta į kitą palatą. Po poros valandų mama išgirdo, kad vaikas serga gripu, tačiau tyrimų dėl koronaviruso ji laukė daugiau nei tikėjosi - beveik parą. Per tą laiką sako vaikui gavusi penkias stiklines vandens ir nė kąsnio maisto.

"Nieks nieko nesako. Ar duosim, ar pusryčių atnešim. Dabar, pavyzdžiui, kaip mums gauti maisto, kai mano šeimos nariai - vyras su sūnumi - yra karantinuoti namuose", - kalbėjo moteris.

Karantino sąlygų turintis laikytis tėvas vaikui vežė picas. Moteris skundžiasi ir sąlygomis, kuriomis teko nakvoti ligoninėje.

"Duota viena lova. Realiai su vaiku miegojom, grūdomės toje pačioje lovoje. Jisai sergantis gripu, aš sveikas žmogus, net nepaklojo, nors palatoje yra antra lova", - teigė mama.

Mama piktinasi, kad per beveik parą tik kartą vaiką apžiūrėjo gydytojas, palatoje lankėsi tik slaugytoja.

Jolanta Normantienė, Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovė: "Yra langas palatos. Tai per langą slaugytoja atėjusi gali matyti, kaip atrodo ligonis, ką jis veikia".

Ligoninės atstovė sako, kad su pacientu ir jį prižiūrinčiu asmeniu bendraujama telefonu. Su specialia apranga medikas ligonį apžiūri tik kartą, ir, jei nėra būtinybės, pas jį nesilanko.

Ši palata, anot atstovės yra stebėjimo. Stebėti pacientą, kol bus atlikti tyrimai - ambulatorinė paslauga, todėl nei maistas, nei papildoma lova nesuteikiami.

Ligoninės atstovė paaiškina, kodėl vaikas buvo paguldytas į palatą su kitu pacientu: "Vaikai atvyko iš to paties lėktuvo, buvo toje pačioje erdvėje, tas pats buvo įtarimas, buvo suguldyti į tą pačią palatą".

Anot ligoninės atstovės per parą tirtis dėl koronaviruso atvyksta keturi penki pacientai. laukti tyrimų rezultatų jie gali vienoje iš 6 stebėjimo palatų. Esant reikalui, anot ligoninės, būtų skiriama papildomų patalpų.

„Tiesiog ypatingai greita, žaibinė ligos eiga. (...) Ligos eiga – žaibinis sepsis, sukeptas pneumokoko“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė dr. Virginija Žilinskaitė.

Mažametė buvo gydoma Vilniaus Antakalnio ligoninėje ir vėliau pervežta į Santaros klinikas.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis sakė, jog turimais duomenimis, mergaitė buvo skiepyta, tačiau nė vienoje iš pneumokoko vakcinų nėra tos padermės, kuri įtariama.

„Tokios padermės pneumokokų yra maždaug vienas procentas tarp visų išskirtų. (...) Tai retas sukėlėjas, kurio nėra vakcinų sudėtyje“, – sakė jis.

Medikai pabrėžė, jog skiepai apsaugo nuo dažniausių sukėlėjų.

Pasak medikų, iš anksto numatyti, kokio sunkumo formą vienas ar kitas sukėlėjas sukels pacientui nėra įmanoma, nes tai priklauso ne tik nuo sukėlėjo, bet ir nuo organizmo, į kurį jis patenka.

„Nuo vaiko reakcijos priklauso, kokią formą įgaus liga“, – sakė V. Žilinskaitė.

V. Žilinskitės duomenimis, tai yra pirma vaiko mirtis šiemet nuo žaibinio sepsio. Tokių mirčių, pasak jos, per metus pasitaiko kelios.

Kaip Eltai sakė Santaros klinikų Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja Sigita Burokienė, trijų šviesoforo spalvų nepakako, nes pacientų atvyksta labai daug, ir svarbu, kad tiems, kuriems reikia ypač skubios pagalbos, dideliame sraute nepasimestų.

Kaip priminė gydytoja, pacientai, įvertinti žalia spalva, apžiūros galėjo tikėtis per dvi valandas, įvertinti geltona spalva - per valandą.

„Pacientui suteikta raudona spalva rodydavo, kad pacientą gydytojas turi apžiūrėti ir teikti pagalbą nedelsiant. Raudonos spalvos pacientai labai dažnai iš karto atsidurdavo intensyviosios terapijos skyriuje, nes reikėdavo labai intensyvaus, greito gydymo“, - sakė dr. S. Burokienė.

Kaip pabrėžė Vaikų gydytoja, skirtumas tarp „raudonų“ ir „geltonų“ pacientų - labai didelis, tad buvo nuspręsta tarpiniams pacientams skirti oranžinę spalvą.

„Naujovė ir tai, kad įvedėme labai greitą pirmojo įspūdžio vertinimą. Maždaug 30 sekundžių trunkantis vadinamasis vaiko būklės vertinimo trikampis - tai slaugytojo vertinimas pagal tris išorinius parametrus: išvaizdą, kvėpavimo sistemos darbą ir širdies-kraujagyslių sistemos darbą“, - komentavo dr. S. Burokienė.

Pasak daktarės, įvertinus šiuos rodiklius, galima atskirti „raudonuosius“ pacientus neatliekant matavimų, kurie kartais gali užtrukti ir penkias minutes.

„Kaip ankstesnėje trijų spalvų sistemoje, taip ir dabar penkių spalvų sistemoje „raudoniesiems“ pacientams pagalba turi būti suteikta iškart ir dažniausiai intensyviosios terapijos skyriuje. Oranžine spalva pažymėtiems pacientams pagalba turėtų būti suteikiama per 10 minučių“, - sakė daktarė.

Kaip ankstesnėje trijų spalvų sistemoje, taip ir dabar penkių spalvų sistemoje „raudoniesiems“ pacientams pagalba turi būti suteikta iškart ir dažniausiai intensyviosios terapijos skyriuje.

Pacientams, kuriems bus skirta geltona ir žalia spalvos, priėmimo sąlygos nesikeis. Nauja spalva - mėlyna - bus skiriama pacientams, kuriems skubi pagalba nereikalinga.

Dr. S. Burokienės patirtis rodo, kad daugiausia į Vaikų ligoninę atvyksta pacientų, kurie pažymimi žalia spalva.

„Tikriausiai nebuvo tokio atvejo, kad pas mus atvykęs pacientas su tėvais būtų išvarytas, bet atvejais, kai nėra būtinosios pagalbos indikacijų, pagal kurias sveikatos apsaugos ministro įsakymu mokama už paslaugas be gydytojo siuntimo, gali tekti susimokėti“, - atkreipė dėmesį gydytoja, pridurdama, kad pagalbos teikimo pirmumo spalva ir mokėjimas už paslaugas nėra tiesiogiai susiję.

Paprašyta pateikti konkretų pavyzdį, kada gali tekti susimokėti už paslaugas atvykus į ligoninės priimamąjį, dr. S. Burokienė minėjo mokinį, kuris savaitę kosėjo, bet nekarščiuoja, nematyti neaiškių bėrimų, kitų simptomų.

„Tiesiog tėvai neturėjo laiko nuvesti pas šeimos gydytoją ir atvežė į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Šis ir panašūs atvejai tikrai nėra reikalaujantys skubiosios pagalbos“, - sakė daktarė.

Kaip pabrėžė dr. S. Burokienė, visi kūdikiai, vaikai iki trejų metų - po didinamuoju stiklu, nes nedideli simptomai gali slėpti rimtas problemas.

„Tėvai dažnai tikrai neturi kompetencijų tiksliai įvertinti mažų vaikų būklę, bet visada vaikui sunegalavus prašome pradėti teikti pagalbą namie - jei vaikas karščiuoja, duoti jam vaistų nuo temperatūros, gerti skysčių, stebėti būklės pokyčius“, - patarė vaikų ligų gydytoja.

Jei vaikas vieną kartą vėmė, bet yra linksmas, nekarščiuoja, geria skysčių, Eltos pašnekovės teigimu, jam tikrai nereikės ligoninės. „Bet jei vaikas tampa vangus, pradeda karščiuoti, atsisako gerti skysčių tada būtinai reikia gydytojo pagalbos“, - sakė daktarė.

Laisvadieniai ir šventės vaikų ligoninių priėmimuose - intensyvaus darbo laikas.

„Šventinėmis dienomis pas mus dirba sustiprinta medikų brigada. Ir labai paprašytume tėvelių, jei vaiko būklė nėra sunki ir skubi, pagalba nėra būtina, sunegalavus vaikui važiuoti nebūtinai į Santaros klinikų Vaikų ligoninės priėmimą, o rinktis gydymo įstaigą, kur jų vaikui teikiama pirminė sveikatos priežiūra jų šeimos gydytojo ar pediatro nedarbo metu“, - sakė dr. S. Burokienė.

Gyvenantiems Vilniuje reikėtų kreiptis į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų priėmimo skubios pagalbos poskyrį (Antakalnyje) ar Centro poliklinikos kabinetus, dirbančius savaitgaliais ir per šventes.

„Vaikų ligoninės priėmimo skyriuje pagal sutartis teikiama pagalba Karoliniškių, Lazdynų poliklinikos, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, kai kurių privačių šeimos gydytojų centrų vaikams, poliklinikų nedarbo valandomis“, - priminė ligoninės direktoriaus pavaduotoja.

Susirgus vaikus kartais pakanka pasitarti telefonu, ką daryti. Pasak daktarės, paskambinus numeriu 112 tėvai tikrai pakonsultuojami, ką daryti, informuojami, kokiu atveju kur kreiptis.

Į VU Vaikų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių per dieną kreipiasi apie 200 pacientų, bet būna dienų, kai atvyksta 350.

ELTA primena, kad Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja dr. S. Burokienė prieš trejus metus apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Ikihospitalinė vaikų sveikatos priežiūra priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose bei jos optimizavimo kryptys“.

Medikės tyrimo tikslas - įvertinti ikihospitalinės vaikų sveikatos priežiūros būklę ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose Lietuvoje, išsiaiškinti esmines problemas ir numatyti ikihospitalinės pagalbos optimizavimo kryptis.

Pirmą kartą Lietuvoje, naudojant Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenis, buvo vertintos vaikams skubios pagalbos skyriuose suteiktų ambulatorinių paslaugų ilgalaikės vartojimo tendencijos, tyrinėjami demografiniai ir regioniniai netolygumai.

Disertacijoje taip pat buvo vertinami paslaugų skubios pagalbos skyriuose teikimo ypatumai, veiksniai, nulėmę tėvų sprendimą kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių dėl vaikų sveikatos būklės, kai nereikia stacionarinio gydymo, bei skubios pagalbos vertinimo skalių panaudojimas vaikams.