Jo duomenimis, su tokiu teiginiu sutiko 47,6 proc. apklaustųjų.

Penktadalis (21 proc.) tam prieštaravo, o trečdalis respondentų (31,5 proc.) šiuo klausimu išliko neutralūs arba neapsisprendę.

Su šiuo teiginiu dažniau sutiko nepasitikintys valdžios gebėjimu vykdyti užsienio politiką, taip pat moterys ir rusiškos žiniasklaidos vartotojai.

Rytų Europos studijų centre pristatytas tyrimas taip pat rodo, kad beveik pusė (44 proc.) lietuvių mano, jog šalies ekonomika sunkiai gyvuos be investicijų iš Kinijos. Daugiau nei trečdalis aiškios nuomonės šiuo klausimu neturėjo ir tik mažuma su teiginiu nesutiko.

Tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvertinti Baltijos šalių visuomenių jautrumą ir atsparumą Kinijos įtakai informacinėje srityje.

Trečdalis mano, kad parama Taivanui nenaudinga

Tyrimas vykdytas Lietuvai kelis pastaruosius kelerius metus gilinus ryšius su Taivanu ir stengiant mažinti Kinijos įtaką.

Vilniaus ir Taipėjaus ryšiai piką pasiekė, kai 2021 metų rudenį Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, o 2022 metų lapkritį Lietuva atidarė prekybos atstovybę saloje.

Vis dėlto tyrimas rodo, kad daugiau nei trečdalis (37,2 proc.) šalies gyventojų mano, jog parama Taivanui neduoda Lietuvai jokios ekonominės naudos, todėl turėtų būti mažiau svarbi nei gerų ekonominių santykių su Kinija palaikymas.

Didesnė dalis (40,1 proc.) šiuo klausimu nuomonės neturėjo, o su teiginiu nesutiko kiek daugiau nei penktadalis (22,7 proc.) apklaustųjų.

Neapsisprendę lietuviai buvo ir dėl teiginio, ar Taivanas yra Kinijos dalis – 44,6 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Daugiau nei trečdalis tokiam teiginiui prieštaravo, o penktadalis su juo sutiko.

Lietuvai vystant santykius su Taivanu, tai siutina Kiniją, kuri dar užpernai pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva, blokavo šalies eksportą bei importą.

Dėl to Briuselis 2022 metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją. Sulaukusi Europos Komisijos kreipimosi, organizacijos arbitrų kolegija sausio pabaigoje laikinai sustabdė dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai nagrinėjimą.

Kaip rodo tyrimas, didesnė dalis Lietuvos gyventojų sutiko, kad dėl Kinijos ir Lietuvos ginčo kalta Lietuva. Daugiau kaip trečdalis neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu ir kiek daugiau nei penktadalis su teiginiu nesutiko.

Jo duomenimis, 63,3 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva neturėtų kištis į Kinijos vidaus reikalus. Anot tyrimo, iš dalies tokie įsitikinimai susiję su visuomenėje giliai įsišaknijusiu suvokimu, jog šaliai trūksta galios ir įtakos pasauliniuose reikaluose.

Dauguma klausimų nuomonės neturi

Tyrimo dalyviams nurodžius teiginį, kad Kinijos informacinės technologijos yra įperkamos, todėl neturėtų būti jokių apribojimų jomis naudotis Lietuvoje, net jei yra tam tikrų saugumo rizikų, beveik 40 proc. lietuvių šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo. Daugiau kaip trečdalis su teiginiu sutiko, o jam nepritarė virš penktadalio respondentų.

40 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad Lietuvos pramonė ir vartotojai yra itin priklausomi nuo tiekimo grandinių iš Kinijos, todėl, anot jų, šalis neturėtų remti jokių Europos Sąjungos ekonominių sankcijų Kinijai.

Daugiau nei penktadalis su tokiu teiginiu nesutiko, o daugiau nei trečdalis šiuo klausimu buvo neutralūs arba neapsisprendę.

„Šie rezultatai kelia susirūpinimą, turint omenyje, kad Pekino neoficialios sankcijos Lietuvos gamintojams, taikant importo ir eksporto apribojimus į Kiniją orientuotose pasaulinėse tiekimo grandinėse, buvo viena iš pagrindinių pastarojo meto Kinijos spaudimo kampanijos sudedamųjų dalių“, – nurodoma tyrime.

Tyrimo duomenimis, 59,4 proc. apklaustųjų sutiko, kad geri santykiai su Kinijai yra ekonomiškai ir politiškai naudingi abiem šalims. Mažuma lietuvių tokiam teiginiui prieštaravo, o kiek mažiau nei trečdalis šiuo klausimu neturėjo aiškios nuomonės.

Anot tyrimo, didesnė lietuvių dalis nėra apsisprendę, ar Kinija yra geranoriška šalis, taip pat apklaustieji nurodė nežinantys, ar ši šalis gerbia ir rūpinasi mažomis valstybėmis, tokiomis kaip Lietuva.

Tyrimas buvo atliktas pernai birželio-rugpjūčio mėnesiais. Jį atliko Rytų Europos studijų centras kartu su Latvijos tarptautinių reikalų institutu ir Estijoje esančiu Tarptautiniu gynybos ir saugumo centru. Apklausose Baltijos šalyse dalyvavo 3022 respondentai,

Lietuvoje apklausta 1015 žmonių, sociologinį tyrimą vykdė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo atliekami interviu internetu ir telefonu.

„Tikiu, kad išsispręs. Laikas visada geriausiai gydo žaizdas, net ir kalbant apie tokius didelius klausimus“, – trečiadienį Žinių radijui komentavo V. Mitalas.

„Problema bus trumpalaikė. Kursas, kurį Lietuvos valstybė yra paėmusi, yra labai teisingas. Mes nesiginčijame su vienos Kinijos politika, kurios Lietuva ir laikosi. Tačiau vystome draugiškus ryšius ir su Taivanu“, – tikino Seimo vicepirmininkas.

Praėjusią savaitę iš Taivano grįžęs parlamentaras sako, kad Lietuva galėtų pasimokyti iš Taipėjaus, kaip sustiprinti savo gynybą.

„Manau yra labai svarbu, kad Lietuva plėtotų savo gynybos pramonę. Lietuva galėtų perimti pamokas ir, pavyzdžiui, vystyti dronų gamybą“, – kalbėjo V. Mitalas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, jog Kinijos atstovybė sustabdė vizų išdavimą Lietuvos piliečiams.

Visgi, kodėl vizos neišduodamos ir ar tokia situacija yra laikina, G. Landsbergis teigė, kad kol kas pakomentuoti negali.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

„Apimties dabar įvardinti nenorėčiau, bet pokalbiai tikrai vyksta. Ir net šiuo metu“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas, paklaustas apie galimą ambasadorių sugrąžinimą abiejose šalyse.

Kinija 2021 metais pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų po to, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę šios salos vardu.

Pekinas tai palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kinija siekia izoliuoti Taipėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.

Lietuvoje šiomis dienomis lankosi Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu, jis Seime susitiko su Taivane neseniai prieš tai apsilankiusia Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, parlamentarais, tačiau su vykdomosios valdžios atstovais susitikimų nevyko.

Šalies vadovai ir G. Landsbergis tokį sprendimą priėmė laikydamiesi „vienos Kinijos“ principo ir vengiant užuominų į Taivano pripažinimą.

„27 plius vienas, mano požiūriu, yra tinkamiausias formatas (komunikuoti su Kinija – BNS). Ar mes jį jau turime? Mes jo dar neturime, bet, sakyčiau, šitos diskusijos (...), jos ir yra pirmas žingsnis į tą formatą, nes mes bent jau mėginame susikalibruoti savo pozicijas“, – penktadienį Briuselyje vykstant Europos Vadovų Tarybai (EVT) LRT sakė šalies vadovas.

Toks formatas reikštų, kad ES šalys ryšius su Kinija palaikytų kartu.

Šiuo metu Pekinas yra diversifikavęs bendravimą su Bendrijos valstybėmis, pavyzdžiui, yra sukūręs tebeegzistuojantį formatą „14+1“ su Vidurio ir Rytų Europos šalimis.

Anksčiau jam priklausė daugiau valstybių, įskaitant Lietuvą, tačiau ryškėjant dalies šalių nesutarimams su Kinija jos iš formato pasitraukė.

Lietuvos ir Kinijos santykiai yra pašliję nuo tada, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Mes ne tik kad kompensavome, mes daugiau nei kompensavome šitą praradimą nukreipdami prekes į kitus Rytų Azijos regionus.

Anot G. Nausėdos, dėl pašlijusių santykių šalis Lietuva patyrė ženklų eksporto į Kiniją nuosmukį 2022 metais.

„Mes ne tik kad kompensavome, mes daugiau nei kompensavome šitą praradimą nukreipdami prekes į kitus Rytų Azijos regionus“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, siekiant užtikrinti stabilesnes tiekimo grandines ir žaliavų teikimą, svarbu dirbti su kitomis valstybėmis Rytų ir Pietryčių Azijos regione.

„Štai kodėl metų pabaigoje ketinu lankytis eilėje Pietryčių Azijos valstybių ir pradėti dialogą kartu su mūsų verslo delegacija“, – teigė G. Nausėda.

Penktadienio patvirtinose EVT išvadose dėl Kinijos rašoma, kad ES požiūris į Kiniją išlieka nevienareikšmis – Pekinas yra ir partneris, ir konkurentas, ir sisteminis varžovas.

„Nepaisant skirtingų politinių ir ekonominių sistemų, Europos Sąjunga ir Kinija yra suinteresuotos palaikyti konstruktyvius ir stabilius santykius, grindžiamus pagarba taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai, subalansuoto bendravimo ir abipusiškumo principais“, – nurodoma išvadose.

Išvadose taip pat rašoma, joh ES sieks užtikrinti vienodas sąlygas, kad prekybos ir ekonominiai santykiai būtų subalansuoti, abipusiai naudingi, toliau mažins priklausomybę ir pažeidžiamumą, įskaitant ir tiekimo grandines.

EVT pabrėžė raginanti Kiniją spausti Rusiją sustabdyti karą Ukrainoje.

Kinija teigia palaikanti neutralią poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau tarptautinė bendruomenė kritikuoja Pekiną už tai, kad šis atsisako pasmerkti Maskvos invaziją.

„Europos Sąjunga yra susirūpinusi dėl didėjančios įtampos Taivano sąsiauryje. Europos Sąjunga nepritaria bet kokiems vienašališkiems bandymams jėga ar prievarta pakeisti status quo“, – rašoma išvadose.

ES išvadose teigė palankiai vertinanti atnaujintą dialogą su Kinija dėl žmogaus teisių, pakartojo susirūpinimą dėl padėties Tibete, Sindziango regione, įspėjo Pekiną laikytis savo įsipareigojimų Honkongui.

Pekinas tvirtina jokių represijų nevykdantis ir sako, kad visos saugumo priemonės uigūrų gyvenamame Sindziango regione Kinijos šiaurės vakaruose yra atsakas į terorizmo grėsmę. Tuo metu daugelis tremtyje gyvenančių tibetiečių kaltina valdančiąją Kinijos komunistų partiją represijomis, kankinimais ir jų kultūros naikinimu.

Padėtis Honkonge suprastėjo po didžiulių demonstracijų 2020-aisiais, kai Pekinas įvedė griežtą nacionalinio saugumo įstatymą, kad užgniaužtų opoziciją.

„Ne mes keičiame poziciją Kinijos atžvilgiu, o Kinija keičia poziciją mūsų atžvilgiu. Tai mūsų pozicija išeina iš to, kaip Kinija į mus žiūri“, – BNS sakė opozicinės partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Jis teigia neigiamai vertinantis deklaruojamą neutralią Pekino poziciją dėl Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat „absoliučiai nedovanotinais“ vadina Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye (Lu Šaje) pareiškimą, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys „tarptautinėje teisėje net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“.

Kinija vėliau pareiškė, kad Pekinas gerbia visų buvusių sovietinių šalių suverenios valstybės statusą.

Vis dėlto A. Mazuronis sako, kad jo tai neįtikina.

Po tokių pareiškimų sunku advokatauti, ginti poziciją, kad turėtume grįžti prie santykių su Kinija, kurie buvo iki Taivano klausimo.

„Aš kažkaip nepastebėjau, kad Kinija būtų atšaukus tą ambasadorių. Matau, kaip jie dirba veikia ir Lietuvoje. Laikinasis reikalų patikėtinis pas mane buvo kelis kartus atėjęs. Jie griežtai viską skaito iš lapo. Tai labai sunku patikėti, kad tai buvo atskiroji pozicija“, – kalbėjo parlamentaras.

„Po tokių pareiškimų sunku advokatauti, ginti poziciją, kad turėtume grįžti prie santykių su Kinija, kurie buvo iki Taivano klausimo“, – pridūrė jis.

Anksčiau Darbo partijos pirmininkas tikino, kad Lietuva turėtų ieškoti būdų pakeisti Kinijos pyktį sukėlusį Taivaniečių atstovybės pavadinimą Lietuvoje, taip siekiant atkurti santykius tarp valstybių.

„Tuo metu mes darėme pareiškimus pagal tas aplinkybes, kurios tuo metu mums buvo žinomos. Dabar aplinkybės pasikeitė, natūralu, kad ir mūsų vertinimas nėra įkaltas į akmenį ir nekintantis“, – sakė A. Mazuronis.

Pasak jo, Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimo nebereikėtų kelti ir akcentuoti.

„Ji (atstovybė – BNS) yra, ji veikia, tegul veikia, viskas tvarkoje. Nematau būtinybės kažką keisti“, – sakė politikas.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje.

Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

„Šiandien dienai susitarti su konservatoriais dėl užsienio politikos praktiškai yra neįmanoma, ne šitie žmonės su niekuo tartis nenori“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

„Atkurti darbą Kinijos diplomatijos atstovybės, grąžinti pilnus diplomatinius santykius, kokie buvo ligi to, kol Užsienio reikalų ministerija priėmė sprendimus dėl Taivano atstovybės pavadinimo (...), o dabar matosi, kad valdžia pasirinkusi pasakoti apie karo grėsmę, sakyti, kad mes teisūs“, – apie reikalavimus norint susitarti kalbėjo buvęs parlamentaras.

Dabar matosi, kad valdžia pasirinkusi pasakoti apie karo grėsmę, sakyti, kad mes teisūs.

Susitarimą dėl užsienio politikos partijos pradėjo rengti praėjusių metų pavasarį, tačiau kilus ginčams dėl dokumento turinio procesas sustojo. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra priėmusi sprendimą jo nepasirašyti.

Opozicijos atstovai BNS yra anksčiau sakę, kad daugiausiai nesutarimų projekte kelia santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimas, jie taip pat pažymėjo, jog nori labiau akcentuoti Lietuvos interesus.

Lietuva 2021 metais leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Pasak R. Karbauskio, „reikia stiprinti bendradarbiavimą ir nestumti Kinijos į izoliaciją“

„Mes niekada nesutiksime su tuo, kad Lietuvos ekonomikai reikia duoti tokį baisų smūgį – izoliaciją nuo Kinijos, vien dėl to, kad mes bandom pasakyti, kad mes vieninteliai pasaulyje teisingai mąstome dėl to, ką reikia daryti Kinijos atžvilgiu“, – teigė politikas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę pažymėjo, jog valdantieji yra pasiruošę eiti į kompromisus ir šiuo metu atsiradusios progos metu priimti susitarimą.

„Šiuo klausimu turime būti atviri. Nuo to, kaip Kinija toliau reaguos į Putino karą, priklausys tolesni Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai“, – pabrėžė ji.

Kitą savaitę U. von der Leyen kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) vyks į Pekiną, kur abu lyderiai sieks užmegzti ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Šis ir Ispanijos premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vizitas, kuris prasidės ketvirtadienį, rengiami po to, kai praėjusią savaitę Kinijos prezidentas lankydamasis Maskvoje parodė solidarumą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.

„Negana to, kad prezidentas Xi toli gražu nepasmerkė žiaurios ir neteisėtos invazijos į Ukrainą, jis ir toliau palaiko savo „draugystę be ribų“ su Putino Rusija“, – sakė U. von der Leyen.

Kinija stengiasi užimti neutralios tarpininkės poziciją ir pasiūlė planą, kuris, jos teigimu, padėtų nutraukti kovas. Tačiau ji atsisakė pasmerkti Maskvos karą, o Vakarai perspėjo dėl bet kokių galimų veiksmų paremiant Rusiją ginklais.

EK pirmininkė teigė, kad taikos planas turi atitikti Ukrainos keliamas sąlygas ir neturėtų įtvirtinti Kremliaus kontrolės jo užgrobtose teritorijose.

Jungtinėms Valstijoms raginant Europos sąjungininkes prisijungti prie griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu, Briuselis dabar siekia apibrėžti savo požiūrį į Pekiną.

Ekonomiškai pajėgios Europos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, nėra linkusios visiškai nutraukti verslo ryšių, o rytinės ES narės laikosi griežtesnės linijos.

Naujoji pasaulio tvarka

Pasak U. von der Leyen, akivaizdu, jog Xi Jinpingo vadovaujama Kinija tampa „represyvesnė namuose ir ryžtingesnė užsienyje“. Pasak jos, Pekino „aiškus tikslas yra sisteminis tarptautinės tvarkos pakeitimas iškeliant į centrą Kiniją“.

Tačiau ji tvirtino, kad „gyvybiškai svarbu su Kinija užtikrinti diplomatinį stabilumą ir atviras bendravimo linijas“.

„Manau, kad atsisieti nuo Kinijos nėra nei perspektyvu, nei naudinga Europai, – sakė ES vykdomosios institucijos vadovė. – Nenorime nutraukti ekonominių, visuomeninių, politinių ir mokslinių ryšių.“

Ji pabrėžė, kad Briuselis niekada nevengs kalbėtis su Pekinu didelį susirūpinimą keliančiais klausimais.

„Tačiau manau, kad turime palikti erdvės diskusijai apie platesnio užmojo partnerystę ir apie tai, kaip konkurenciją padaryti sąžiningesnę ir drausmingesnę“, – sakė ji.

U. von der Leyen teigė, kad prekybos srityje ES siekia iš naujo subalansuoti savo santykius „skaidrumo, nuspėjamumo ir abipusiškumo pagrindu“.

Be kita ko, iš naujo vertinamas svarbus investicijų susitarimas, įstrigęs ginčijantis dėl žmogaus teisių pažeidimų Pekinui įvestų sankcijų klausimu.

ES jau dabar siekia sumažinti priklausomybę nuo Kinijos dėl svarbių naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, ličio, reikalingo ekologiškesnėms technologijoms.

U. von der Leyen teigė, kad blokas svarsto, ar reikia naujų gynybinių priemonių tokiuose sektoriuose kaip dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija ir robotika.

Pasak jos, vėliau šiais metais Komisija pateiks pirmines idėjas dėl apribojimų galimoms investicijoms į Kiniją, galinčioms padėti stiprinti Pekino karinę galią.

„Turime užtikrinti, kad mūsų įmonių kapitalas, kompetencija ir žinios nebūtų naudojamos siekiant sustiprinti karinius ir žvalgybos pajėgumus tų, kurie taip pat yra sisteminiai varžovai“, – sakė ji.

„Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas pasaulinėje arenoje yra labai svarbus siekiant stabilizuoti tarptautinę padėtį“, – sakė V. Putinas per susitikimą su Wang Yi (Vang I).

Jų susitikimas įvyko Kinijai bandant tarpininkės vaidmenį. Tikimasi, šią savaitę Pekinas atskleis tai, ką vadina savo politiniu sprendimu karui Ukrainoje.

Pekinas siekia pozicionuoti save kaip neutralią šalį, tuo pat metu palaikydamas glaudžius ryšius su savo sąjungininke Rusija.

Tačiau Vašingtonas ir NATO pareiškė esantys susirūpinę, kad Kinija gali ruoštis siųsti Rusijai ginklų ir šaudmenų, kad padėtų jai tęsti karą Ukrainoje.

„Su Rusijos puse esame pasirengę stiprinti mūsų strateginę partnerystę ir gilų bendradarbiavimą“, – sakė Wang Yi V. Putinui, rodo jo pareiškimo vertimas į rusų kalbą.

Kinijos vyriausiasis diplomatas tvirtino, kad abiejų šalių partnerystė „nėra nukreipta prieš jokią trečiąją šalį ir nepasiduoda spaudimui“.

Anksčiau jis susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

„Nepaisant didelio neramumo pasaulio arenoje, mes demonstruojame savo solidarumą ir pasirengimą ginti vieni kitų interesus, grindžiamus pagarba tarptautinei teisei ir centriniu Jungtinių Tautų vaidmeniu“, – sakė S. Lavrovas.

Maskva yra paskutinioji Wang Yi kelionės po Europą, kurios metu jis taip pat susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, stotelė.

Šis buvusio finansų ministro pažadas nuskambėjo po to, kai vienintelė likusi jo varžovė kovoje dėl teisės vadovauti valdančiajai Konservatorių partijai Liz Truss apkaltino jį silpnumu Kinijos ir Rusijos atžvilgiu.

Kinijos valstybinis laikraštis „Global Times“ anksčiau teigė, kad R. Sunakas – vienintelis kandidatas, turintis „aiškų ir pragmatišką požiūrį į JK ir Kinijos ryšių plėtojimą“.

Laikraštis „Daily Mail“, kuris varžybose dėl galimybės pakeisti Borisą Johnsoną pasisakė už užsienio reikalų ministrę L. Truss, pavadino tai „pagyrimu, kurio niekas nenorėjo“.

Tarp R. Sunako pasiūlymų – visų 30 Konfucijaus institutų JK uždarymas siekiant užkirsti kelią Kinijos minkštosios galios sklaidai per kultūros ir kalbos programas.

Jis taip pat pažadėjo „išvaryti KKP (Kinijos komunistų partiją) iš mūsų universitetų“, priversdamas aukštąsias mokyklas atskleisti didesnį nei 50 tūkst. svarų sterlingų (59 tūkst. eurų) finansavimą iš užsienio, ir peržiūrėti mokslinių tyrimų partnerystę.

Šalies vidaus saugumo agentūra MI5 būtų pasitelkta kovai su Kinijos šnipinėjimu, o R. Sunakas siektų užmegzti „NATO stiliaus“ tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su Kinijos grėsmėmis kibernetinėje erdvėje.

Jis taip pat išnagrinėtų galimybę uždrausti Kinijai įsigyti svarbiausią JK turtą, įskaitant strategiškai jautrias technologijų įmones.

R. Sunakas teigė, kad Kinija „vagia mūsų technologijas ir skverbiasi į mūsų universitetus“, „remia“ prezidentą Vladimirą Putiną pirkdama rusišką naftą, taip pat bando bauginti kaimynines šalis, įskaitant Taivaną.

Jis išsakė priekaištus Kinijos pasaulinei „juostos ir kelio“ schemai, kad ji „užkrauna besivystančioms šalims nepakeliamas skolas“.

„Jie kankina, sulaiko ir indoktrinuoja savo pačių žmones, taip pat ir Sindziange bei Honkonge, taip pažeisdami jų žmogaus teises. Be to, jie nuolat manipuliuoja pasaulio ekonomika savanaudiškai nuvertindami savo valiutą“, – pridūrė jis.

„Užteks. Per ilgai JK ir visų Vakarų šalių politikai tiesė raudoną kilimą ir užmerkdavo akis prieš kenkėjišką Kinijos veiklą ir ambicijas. Būdamas premjeru tai pakeisiu nuo pirmos dienos“, – kalbėjo R. Sunakas.

Varžybų laimėtojas (ar laimėtoja) bus paskelbtas rugsėjo 5 dieną.

„Noriu pabrėžti, kad interesas postūmyje turi būti abipusis, kitaip tariant, čia nėra Lietuvos desperacijos ar kažkokio veiksmo, kad bet kuria kaina grąžintume ten į kažkokią normalizaciją diplomatinių santykių. Kai abi pusės nuspręs, galbūt ir su Europos Sąjungos ar Europos Komisijos pagalba, kad normalizacija reikalinga abiem pusėms, tai bus pasiekta. Tam tikrų pozityvių signalų yra, dar anksti atskleisti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot jo, dėl santykių su Kinija vyksta nuolatinės konsultacijos su Europos Komisija.

Kinija pernai pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų po to, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę šios salos vardu.

Pekinas tai palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Tam tikrų pozityvių signalų yra, dar anksti atskleisti.

Kinija siekia izoliuoti Taipėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.

G. Landsbergio teigimu, šiuo metu Lietuvos įmonės atsivežti prekių iš Kinijos „turi puikias galimybes, importas auga“.

„Tuo tarpu mūsų prekių eksportas pirmą pusmetį šių metų parodė puikius rezultatus, taip pat ir į Azijos regioną. Matome, kad augame visose srityse, visuose sektoriuose, daugelyje valstybių, kur anksčiau neeksportuodavome. Nuostoliai, kurie buvo santykinai labai nedideli, jie praktiškai visi padengti naujų rinkų. Mano subjektyviu vertinimu, netgi patikimesnių rinkų“, – teigė G. Landsbergis.

Žurnalistų paklaustas, ar Taivaniečių atstovybės steigimą Lietuvoje laiko sėkmės istorija, ministras teigė, jog „tai svarbus žingsnis“.

„Neatmesčiau, kad viena ar kita forma bus kitos valstybės mūsų draugai ir partneriai, žengs panašius žingsnius, todėl kad labai daug kam akis atvėrė prasidėjęs karas su Ukraina ir mūsų vakarietiškos priklausomybės nuo Rusijos“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergio teigimu, kalbant apie tiekimo grandines panašios priklausomybės „šiandien daugelio vakarų valstybių suformuotos ar net didesnės yra su Kinija“.

„Didelis klausimas, kaip tai daro įtaką ar darys įtaką ateityje galimiems reikalingiems užsienio politikos sprendimams. Ar nebus surištos rankos valstybėms vėl taip pat, jei reikės kalbėti apie varžančias priemones. Paprasčiausiai nebus tam galimybės, nes bus per didelė priklausomybė“, – sakė ministras.

„Kitaip tariant, ar mes nestatome naujų nordstrymų į rytus, per kuriuos gauname prekes ir siunčiame savo prekes ir paslaugas“, – teigė G. Landsbergis.

Anot jo, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pažadino valstybes iš nacionalinio saugumo perspektyvos ieškoti demokratinių, patikimų partnerysčių.