Teatralizuotą šou S.Brightman surengs lapkričio 4-ąją Kauno "Žalgirio" arenoje. Belaukiant pasirodymo, dienraščio žurnalistė turėjo išskirtinę galimybę pakalbinti jau nebe pirmą kartą Lietuvoje viešinčią ir kaskart įspūdingais koncertais gerbėjus žavinčią atlikėją.

– Pradėkime nuo naujausio jūsų albumo "Hymn", kurį pristatysite ir Lietuvoje. Kaip jis gimė ir kaip sekasi jau įsibėgėjęs jo pristatymo turas?

– Grįžau iš kosminės programos Rusijoje (atlikėja keletą metų dalyvavo specialiuose mokymuose / programoje, kad galėtų pakilti į kosmosą, tačiau skrydį atšaukė – aut.past.) ir sulaukiau savo prodiuserio skambučio: jis sakė, kad galbūt po tokių patirčių jau metas pradėti dirbti prie naujo albumo. Atsakiau, kad noriu albumo, kurio klausant žmonės jaustųsi ypač pakylėti. Norėjosi daug žmonių, todėl pradėjome dirbti su chorais ir prie kūrinių, kurie tiktų mano vokalui bei chorams. Turėjome be galo gražų kūrinį "Hymn", todėl nusprendėme, kad tai bus ir albumo pavadinimas. Šis albumas "Hymn" – tai rinkinys labai gražių, pakilių ir dvasingų kūrinių, su jų programa dabar ir keliauja. Turas buvo labai sėkmingas Japonijoje, Kanadoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose. Scenografija vizualiai labai graži, daug žmonių scenoje su orkestru ir grupe, todėl nekantrauju tai pristatyti ir jums.

Gražiausias dalykas būnant menininku, atlikėju ir yra tai, kad mes ir esame tam, kad pakeltume žmonių dvasią, įkvėptume, skatintume juos galvoti ir diskutuoti.

– Jūsų koncertai yra teatralizuoti ir tam skiriate daug dėmesio. Kiekvienai programai – nauji kostiumai, dekoracijos, šviesos instaliacijos.

– Daug dainų, kurias atlieku, yra iš skirtingų laikmečių, todėl tai atsispindi ir koncerte. Tam sukuriamos, pavadinkime, vinjetės. Pavyzdžiui, pirmojoje, kuri skirta trims kūriniams, nukelia į karalienės Elžbietos laikus, tačiau juos sujungiant su šiandienine mada. Įdomūs ir žinomi šiuolaikinės mados dizaineriai padėjo sukurti kostiumus bei atspindėti tai, kas norima pasakyti koncertu ir visu albumu.

– Kas įkvėpė patį albumą?

– Konkrečiai šis albumas "Hymn" buvo įkvėptas to, kad šiuo metu gyvename gana sudėtingame distopiniame pasaulyje ir aš norėjau sukurti kažką, kad žmonės klausytų ir jaustųsi saugiai, įkvėpti, pakylėti, kad pabėgtų nuo distopijos, kurioje šiuo metu visi gyvename, ir patirtų kažką labai pozityvaus. Šis albumas ir yra apie tai. Jame tik gražūs, įkvepiantys ir pakylėjantys kūriniai.

– Dabar, kai keliaujate su savo turu, gana nelengvas metas. Kaip pati save įkvepiate, pakylėjate virš kasdienybės?

– Manau, kad dauguma žmonių bando susidėlioti savo kasdienį gyvenimą. Jie elgiasi kaip įpratę ir vis daugiau žmonių mato pramogas, daro kažką savo pramogai – mėgaujasi maistu, eina į teatrą, muzikos perkama ir klausoma internetu daugiau nei bet kada anksčiau. Tomis keistomis aplinkybėmis, kuriomis dabar gyvename, yra daugiau pramogų, daugiau dalykų žmogaus dvasiai pakelti. Gražiausias dalykas būnant menininku, atlikėju ir yra tai, kad mes ir esame tam, kad pakeltume žmonių dvasią, įkvėptume, skatintume juos galvoti ir diskutuoti.

Daug to jausmo, kūrybos ir supratimo ateina iš paties atlikėjo. Žmonės susirenka ne tik paklausyti gražių kūrinių, tačiau gauna ir dalelę atlikėjo, jo kūrybos. Aš koncertuoju jau ilgai, ir žmonės nori pamatyti tai, ką darau. Mano pasirodymai visada labai apgalvoti, vis kitokie, ir tai įkvepia, juo labiau kai šis turas buvo labai gerai įvertintas visose šalyse, kur keliavau. Galbūt tai geriausia mano programa iš visų iki šiol sukurtų programų.

– Dirbote ir dirbate su žinomais klasikinės muzikos atlikėjais bei muzikantais / orkestrais, su kuriais visi norėtų bendradarbiauti. Kaip prasideda tokie bendri projektai?

– Kai turi balso dovaną, kartu ateina ir muzika. Dažnai muzika ir padiktuoja: ar kūrinys turėtų būti duetas, jei taip – su kokiu atlikėju jis turėtų būti atliekamas, o tuomet tereikia tik paklausti ir sužinoti kito žmogaus atsakymą. Bei, žinoma, pabandyti, nes labai svarbu, kad balsai derėtų.

– Galbūt kažkuri bendradarbiavimo patirtis įsiminė labiausiai ar turi ypatingą istoriją?

– Viena iš tokių istorijų galėtų būti duetas "Time to say good bye". Originaliai šis kūrinys vadinasi "Con te partirò", jį atliko Andrea Bocelli. Kai išgirdau šią dainą, iškart pagalvojau, kad būtų puiku ją sudainuoti duetu su A.Bocelli, ir jis sutiko. Nemanau, kad jis tuo metu tikėjo, jog šis duetas taps tokiu hitu. A.Bocelli tuo metu buvo pristatęs naują kūrinį, tačiau šis duetas buvo naujas ir netikėtas postūmis jo tarptautinėje karjeroje. Tai labai pozityvi istorija.

– Lietuvoje lankysitės jau nebe pirmą kartą. Kokie įspūdžiai iš buvusių apsilankymų ir ko šįkart žiūrovams tikėtis?

– Jei sukuri nuostabų muzikos kūrinį ir pasirodymą, tuomet tai universalu. Kad ir kur pasaulyje keliautum – žmonėms tai patiks, jie juo mėgausis, supras, kiek darbo ir gražių minčių sudėta. Galima žiūrėti filmą ir nebūtinai suprasti kalbą, tačiau jausti kūrinio grožį, mėgautis juo. Šį turą labai gerai įvertino Šiaurės ir Pietų Amerikose, Japonijoje ir kitur. Tikiu, kad jūs lapkritį Lietuvoje taip pat mėgausitės koncertu. Auditorija čia visada buvo puiki ir labai palaikanti jau daug metų. Tai man puiki patirtis, todėl ir grįžtu.

– Ar turėsite galimybę apsižvalgyti Kaune? O gal tai bus greitas turas per visas tris Baltijos šalis ir iškart keliausite į Lenkiją?

– Deja, bet bijau, kad iškart po koncerto keliausiu į kitą šalį. Bet grožis yra tai, kad aš visada sau pažadu grįžti ir aplankyti visas vietas pasaulyje, kuriose buvau. Kad turėsiu laiko pasivaikščioti pagrindinėje aikštėje, daugiau pažinti kultūrą – labai to laukiu.

Ilgą laiką slėpusi „Royal Christmas Gala“ balsus, besibaigiant rugsėjui šventinio koncerto šeimininkė S.Brightman atvertė visas kortas – be grigališkojo choralo grupės „Gregorian“, simfoninio orkestro „Royal Symphony Orchestra“ į Lietuvą atvyko ir „Žalgirio“ arenos scena dalijosi dar trys gerai žinomi operos solistai  – tenorai Fernando Varela, Mario Frangoulis ir kontratenoras Narcis Lanau.

Į skirtingas stovyklas pasidalijo ir koncerto klausytojai. Vieni jų nekantravo pamatyti ir išgirsti dieviško balso atlikėją, 1995 metais duetu su Andrea Bocelli sudainavusią legendinį kūrinį  „Time To Say Goodbye“, kiti – popmuzikos ir roko hitus apie meilę, aistrą ir išdavystę pasakojančius „vienuolius“, treti  – tiesiog gerai praleisti laiką.

„Tai išankstinė kalėdinė dovana. Labiau vertinu potyrius nei daiktus, kurie sudūla“, – gyvojo eilėje nekantriai trypčiojo kaunietė Regina su vyru . Patys bilietų į koncertą jie esą nebūtų galėję  įsigyti, todėl džiaugėsi, kad apie turiningą judviejų  laisvalaikį pagalvojo Anglijoje gyvenantis sūnus.

„Patinka lyriškos S.Brightman dainos. Jei vyras sutiks, gal net kokį kartą atsistoję pašoksime“, – besišypsodama mylimajam į šoną kumštelėjo išvaizdi moteris. 

Su lyg 20 val.nutraukta uždanga apnuogino sceną, joje sėdinčius orkestrantus ir veidus po veliūriniais abitais slėpusius „Gregorian“ narius.

„Labas vakaras Kaunas“, – į susirinkusiuosius lietuviškai prabilo vienas persirengėlių.

Jau po kelių dainų grigališkojo choralo virtuozus scenoje keitė M.Frangoulis. Po jo publikai lenkėsi neįprasto balso tembro kontrtenoras N.Lanau ir temperamentingasis solistas iš Puerto Riko F.Valeta, žiūrovus pavergęs ne tik savo nuoširdumu, bet ir keliomis hitu tapusio „Despacito“  eilutėmis. Po pertraukos melomanų širdis toliau virpino netikėtos sceninės rokiruotės,  pasaulinę šlovę pelnę kūriniai ir angeliškas S.Brightman sopranas.

Ketvirtadienio koncertas „Žalgirio“ arenoje – trečia dainininkės viešnagė Lietuvoje. Pirmą kartą 2004-aisiais S.Brightman viešėjo Vilniuje ir pristatė publikai rytietiškais motyvais persmelktą programą „Harem“. 2014 metais Kauno publiką ji pavergė savo futuristiniu koncertiniu šou „Dreamchaser“.