-
Kitąmet bus pradėta remontuoti Sargėnų sankryžos estakada 2
Remonto darbai turės būti atlikti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo. Pasirašytos sutarties vertė siekia 2,115 mln. eurų su PVM.
Transporto mazge bus remontuojama virš magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda esanti estakada. Kapitalinio remonto projekte numatytas kelio statinio perdangų sijų, kolonų, šalitilčio plokščių remontas, deformacinių pjūvių, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos įrengimas, turėklų ir atitvarų įrengimas, šlaitų plytelių ir šlaitinių laiptų pakeitimas, naujos asfalto dangos paklojimas.
Estakados kapitalinio remonto darbai bus vykdomi dviem etapais: I-ame darbų etape remonto darbus planuojama atlikti dešinėje estakados pusėje, automobilių eismą A5 kelyje leidžiant kaire estakados puse. Atitinkamai II-ame darbų etape remonto darbai bus vykdomi ant estakados kairės pusės, tuo metu automobilių eismas A5 kelyje vyks dešine estakados puse. Naujausia informacija apie eismo pokyčius bus skelbiama atskiru pranešimu ir Kelių direkcijos eismo informacijos interneto svetainėje www.eismoinfo.lt.
Kelių direkcijos parengtame kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinės eilės sąraše, pagal kurį atliekamas minėtos infrastruktūros tvarkymas, ši estakada yra 149 vietoje.
Sargėnų sankryžos estakada pastatyta 1993 m., paskutinis remontas buvo atliktas 2005 m.
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, per 2022 m. jau sutvarkyti 25 tiltai ir viadukai esantys valstybinės reikšmės kelių tinkle. Jų sutvarkymui skirta apie 23 mln. eurų. 2023 m. planuojama sutvarkyti dar 27 vnt. (planuojama bendra vertė apie 50 mln. eurų), o 2024 m. – 35 vnt. (planuojama bendra vertė apie 72 mln. eurų) tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės kelių tinkle.
Planuojama, kad iki 2035 m. šalyje neliks prastos būklės tiltų ir viadukų.
-
Iš Sargėnų skrieja perspėjimas: kažkas piktavališkai ant gatvės išbėrė vinių 6
„Žiburių gatvėje, tarp 34 ir 38 numeriais pažymėtų namų, per visą kelio plotį primėtyta vinių. Panašu, kad tai – ne atsitiktinumas – vinių labai daug. Vairuotojai, saugokite savo automobilių padangas“, – įspėja pilietiški gyventojai.
Prie šio įrašo socialiniame tinke pasidalyta ir aprašomo atvejo nuotraukomis, kuriose matyti ant asfalto nedideliais tarpais paberti vinys.
„Kam panižo?“ – klausė prie pamatytų vaizdų komentavęs Edgaras. O Aivaras netruko papriekaištauti įrašo autorei Audronei: „O surinkti buvo sunku? Tiek pat laiko būtumėte užtrukusi, kiek fotografavote“. „Su rankomis niekaip – buvau su šuniuku. Atstumas apie 100 metrų, o vinių labai daug – reikia šluotos“, – paaiškino ji.
„Kiek pamenu, ties ta pačia vieta ne pirmą kartą vinukai paberti“, – pastebėjo Nida. „Kažkam nepatinka, kad pravažiuojame“, – svarstė Oksana.
Kiek pamenu, ties ta pačia vieta ne pirmą kartą vinukai paberti.
„Prieš dvejus metus dvi saujas tokių pačių vinukų buvau surinkęs. Tik jų buvo pribarstyta palei kraštą, kur asfaltas su žole susijungia“, – pasikartojančią problemą akcentavo Vytautas.
Apie atvejį portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasiteiravus Kauno apskrities pareigūnų šie sakė pranešimo apie tokią galimai piktavališką veiklą pastaruoju metu sulaukta nebuvo.
„Jeigu gyventojai pamatė, kad vinys kažkam iškrito, apie kliūtį ant kelio, trukdančią eismui, reikėtų informuoti tarnybas. Jei eismas – intensyvus, šalinti kliūtis patiems nerekomenduojame. O jei žmonės įtaria, kad vykdoma nusikalstama veika, prašome informuoti policijos preigūnus. Tai galima padaryti, pridedant nuotraukas per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt“, – teigė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė.
-
Žmonių neabejingumas daro stebuklus: iš kankynės Sargėnuose – į prieglaudą 17
Savaitgalį į portalą kauno.diena.lt kreipėsi sunerimusi skaitytoja. Moteris tikino, kad Sargėnuose, Pienių gatvėje esančio nuosavo namo kieme jau bemaž mėnesį netinkamomis sąlygomis laikomas šuo. Šalia nebuvo nei būdos, nei kokio nors gulto, ant kurio keturkojis galėtų įsitaisyti. Visas kiemas klotas trinkelėmis, o keli metrai iki tvoros – žolė. Ją, anot kaunietės, per kelias savaites šunelis tiek ištrypė, kad ištisą parą stovi ant šaltos žemės, kuri nuo lietaus virsta didele purvo bala. Nepastebėjo moteris ir dubenėlio su vandeniu ir maistu. Tik kelis kartus esą matė, kaip nelaimėlį nuo bado vadavo pro šalį ėję žmonės – kas kaulą per tvorą įmetė, kas sauso ėdalo pro tarpą įbėrė. Baimindamasi neadekvačios šeimininkų reakcijos, moteris kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kad ši pasidomėtų minėta situacija.
VMVT pareigūnai tai žadėjo padaryti per artimiausias dvidešimt dienų. Bent kelios gyvūnų prieglaudos, kurioms skambino moteris, tikino esančios bejėgės padėti. Šįryt portalas vėl sulaukė skaitytojų laiškų ir nuotraukų, kuriose prie tvoros nebematyti šuns.
„Baisu, kad šeimininkai nebūtų jam ko nors padarę“, – nerimavo vietiniai. Kaip paaiškėjo netrukus, šunelis – saugiose rankose. Tiesa, tuo pasirūpino ne VMVT įgalioti asmenys. Kelias savaites trukusias keturkojo kančias nutraukė Kauno gyvūnų gerovės namų „Nojus“ geradariai.
„Facebook“ nuotr.
„Iš policijos gavome leidimą areštuoti. Tą ir padarėme“, – prieglaudos „Nojus“ atstovė pasakojo, kad į svetimus žmones, pasirodžiusius kieme, šuo reagavo ramiai. Sulipusiu, nuo vandens permirkusiu kailiu keturkojis buvo nuvežtas į prieglaudą. Ten jam suduoti vaistai nuo parazitų. Patikrinta sveikata. Dabar naujakurio laukia dviejų savaičių izoliacija, o po jos šuneliui bus ieškoma naujų namų.
„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.
Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, pirmą kartą nustačius gyvūnų laikymo ar jų priežiūros pažeidimų, savininkui galima skirti įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų, pakartotinai nusižengus – nuo 120 iki 230 eurų. Tuo metu, tarkim, už gyvūnų nepriežiūrą fizinis asmuo baudžiamas 150–400 eurų bauda. Slovėnijoje už gyvūnų vežimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus fiziniam asmeniui skiriama 400–1, 2 tūkst., o Norvegijoje nuo 465–2,3 tūkst. eurų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar kart (VMVT) primena, kad dėl gyvūnų gerovės pažeidimų, kai gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir panašiai, reikia kreiptis į teritorinius VMVT padalinius, visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403, internete – užpildžius elektroninę pranešimo formą.