EŽTT antradienį priteisė Mustafa al Hawsawiui 100 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Lietuvoje.

„Sprendimui įsiteisėjus, po trijų mėnesių nuo sprendimo paskelbimo, tai yra, balandžio 16 dieną, Lietuvos institucijos nustatytais terminais imsis reikiamų priemonių, siekdamos tinkamai įgyvendinti EŽTT sprendimą, įskaitant pareiškėjui priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimą“, – BNS sakė teisingumo ministrės atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Ministerija dar neatsako, ar skųs EŽTT sprendimą, tai yra prašys perduoti bylą nagrinėti teismo Didžiajai kolegijai.

EŽTT M. al Hawsawiui iš Lietuvos priteisė 100 tūkst. eurų, dar 30 tūkst. eurų priteisti jam atstovavusiai nevyriausybiniai organizacijai „REDRESS“.

Teismas konstatavo, kad Lietuva, kur buvo kalinamas M. al Hawsawis, pažeidė įvairius Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, pavyzdžiui, draudžiančius kankinimą, garantuojančius teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į gyvybę, į laisvę ir saugumą.

Anot Teisingumo ministerijos, EŽTT konstatavo pažeidimą dėl to, kad Lietuva neatliko tinkamo tyrimo dėl pareiškėjo atžvilgiu tariamai vykdytų veiksmų.

Taip pat Lietuvai nustatyta atsakomybė dėl to, kad M. al Hawsawiui kyla mirties bausmės grėsmė ten, kur jis šiuo metu kalinamas.

EŽTT taip pat nusprendė, kad šios bylos kontekste Lietuvai kyla pareiga kreiptis į JAV, siekiant pašalinti arba sumažinti prieš M. al Hawsawį dabar vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Lietuva yra taip pat įpareigota siekti, kad pareiškėjui nebūtų įvykdyta mirties bausmė. Be to, Lietuvai nurodyta neatidėliotinai imtasi būtinų aktyvių veiksmų šalyje vykdomame ikiteisminiame tyrime.

M. al Hawsawis šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje. Jis buvo sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.

EŽTT nustatė, kad vyras Lietuvoje buvo kalintas 2005 – 2006 metais.

Tai buvo antroji byla Strasbūro teisme dėl spėjamo CŽA kalėjimo, abi jas Lietuva pralaimėjo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metais jau konstatavo, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah.

EŽTT antradienį nurodė, kad nagrinėjant M. al Hawsawio bylą remtasi ir A. Zubaydah byloje prieš Lietuvą bei kitose panašiose kitų šalių bylose surinktais įrodymais.

Pirmieji pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais.

Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawi į vietos ligoninę.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Floridos Pensakolos JAV karinių jūrų pajėgų bazėje pilotavimą studijavusio Mohammedo Alshamrani (Mohamedo Alšamranio) gruodžio 6 dieną įvykdyta ataka „iš tikrųjų buvo ne vienų metų planavimo ir ruošimosi kulminacija“, nurodė Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray (Kristoferis Rėjus).

Užšifruotame mobiliajame telefone aptikti įrodymai liudija, kad jis buvo radikalizuotas 2015 metais ar net anksčiau, o nuo to laiko bendrininkavo su „pavojingais“ Jemene veikiančios grupuotės „Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP) veikėjais, pridūrė Ch. Wray.

FTB ir Teisingumo departamentas atskleidė savo išvadas po keletą mėnesių dėtų pastangų iššifruoti į M. Alshamrani išmaniojo telefono „iPhone“ duomenis. Institucijų teigimu, bendrovė „Apple“ atsisakė joms padėti šiame procese.

JAV generalinis prokuroras Billas Barras (Bilas Baras) apkaltino „Apple“ laikant savo finansinius interesus svarbesniais už šalies gerovę.

„Jei ne mūsų FTB išradingumas, šiek tiek sėkmės ir marios sugaištų valandų bei išteklių, ši informacija būtų likusi neatskleista“, – pareiškė B. Barras.

„Esmė yra ta: mūsų nacionalinis saugumas negali likti stambių korporacijų, iškeliančių dolerius aukščiau už teisėtą prieigą ir visuomenės saugumą, rankose. Atėjo laikas teisiniam sprendimui“, – sakė jis.

„Apple“ atmetė kaltinimus, kad ji nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

Vis tik bendrovė pabrėžė, kad sukūrus vadinamąsias „galines duris“, kurios leistų JAV teisėsaugai peržiūrėti duomenys technologijų milžinės gaminamuose įrenginiuose, jie taptų pažeidžiami įvairių įsilaužėlių atakoms.

„Nėra tokio dalyko kaip galinės durys, skirtos vien tik geruoliams, o Amerikos žmonės neturi būti verčiami rinktis tarp silpnesnio šifravimo ir veiksmingų tyrimų“, – nurodoma „Apple“ išplatintame pareiškime.

Kontaktai su teroristais

Pasak Ch. Wray, minėtas 21-erių Saudo Arabijos pilietis keleriais metais anksčiau išreiškė norą išmokti pilotuoti orlaivius ir dalyvauti „specialioje operacijoje“, todėl įstojo į Saudo Arabijos karališkąsias oro pajėgas ir užsirašė į skraidymo mokymus Jungtinėse Valstijose.

„Keli mėnesiai iki išpuolio, kol jis buvo čia su mumis, jis kalbėjosi su AQAP apie savo planus ir taktiką, naudodamasis čia įgyta informacija, kad įvertintų, kiek žmonių gali  pabandyti nužudyti“, – pareiškė Ch. Wray.

Anot FTB vadovo, naktį prieš ataką M. Alshamrani susisiekė su savo kontaktais AQAP.

Per gruodžio 6 dieną įvykdytas šaudynes mokymų pastate prie karinio jūrų pajėgų bazės žuvo trys JAV jūreiviai, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti – įskaitant du į išpuolį sureagavusius šerifo įgaliotinius. Vėliau policija užpuoliką nukovė.

AQAP prisiėmė atsakomybę už ataką, tačiau tuo metu nebuvo jokių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių tą teiginį.

Incidentas privertė JAV laikinai įšaldyti visus mokymus užsienio kariškiams, kol buvo peržiūrimos atsargumo priemonės.

Prieš kelis dešimtmečius Vašingtono ir Rijado sukurta karinių mokymų programa buvo nepaprastai svarbi palaikant glaudžius dvišalius santykius: JAV kasmet kelia kvalifikacija tūkstančiai karalystės piliečių.

JAV išsiuntė 21 M. Alshamrani bendrakursius, įtariant, kad dalis jų žinojo apie jo polinkį į radikalizmą, o pas kitus aptikus džihadistų medžiagos ir vaikų pornografijos.

Dabar programa jau yra atnaujinta, tačiau studentai iš Saudo Arabijos griežčiau atrenkami, jiems uždrausta nešiotis šaunamuosius ginklus.

Tebekylanti „al Qaeda“ grėsmė

Gruodį įvykdytas išpuolis parodė, kad „al Qaeda“ toli gražu neišnyko, 2011 metais nukovus jos įkūrėją Osamą Bin Ladeną, mano ekspertai. Pasak jų, grupuotė tebekelia realų pavojų net už Vidurio Rytų ribų.

Jei M. Alshamrani įvykdė išpuolį vadovaujant AQAP, tai būtų pirmoji sėkminga „al Qaeda“ organizuota ataka prieš JAV po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro aktų, pažymėjo mokslinio instituto „New America“ vyresnysis analitikas Davidas Stermanas (Deividas Stermanas).

Nuo to laiko visus sėkmingus išpuolius šalyje rengė vietos gyventojai, įkvėpti ar paskatinti ekstremistų grupuočių „al Qaeda“ ar  „Islamo valstybė“, nors šios grupės prie atakų tiesiogiai neprisidėjo.

„Ar tai ženklas, kad tebeegzistuoja gebėjimai regzti sąmokslus užsienyje?“ – klausė D. Stermanas.

Vis tik ekspertas pabrėžė: „Tik vienas aukų pareikalavęs išpuolis iš užsienio per 19 metų Jungtinėms Valstijoms yra gana aukšto lygio pasiekimas.“

Žmogaus teisių gynėjai prašo teismo įpareigoti prokurorus atlikti ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis.

Prokuroras ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas neįžvelgė pagrindo naujam tyrimui, tačiau Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, BNS sakė organizacijos atstovė Mėta Adutavičiūtė.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nevyriausybinių organizacijų įtarimų, kad vykdant slaptą Jungtinių Valstijų programą Lietuvoje galėjo būti neteisėtai kalinamas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al- Hawsawis, šiuo metu esantis Gvantanamo bazėje.

Prokuroras Antanas Stepučinskas pareiškė, kad nevyriausybinės organizacijos nepateikė faktinių aplinkybių apie galimus nusikaltimus, o teiginius apie slaptą CŽV kalėjimą paneigė ankstesnis tyrimas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas Vladimiras Berezovskij sutiko su šiais argumentais. Teisėjo nutartyje rašoma, kad ankstesniame ikiteisminiame tyrime jau tirtos skunde nurodytos aplinkybės dėl 2002-2005 metų lėktuvų skrydžių.

Žmogaus teisių gynimo organizacija "Redress" šį rudenį pareiškė, jog "labai tikėtina", kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al- Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.

Ji sakė, kad vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-ųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką. Lietuva kaip tolesnė maršruto vieta išskirta įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą kitų įtariamųjų judėjimą.

Prokuroras savo ruožtu pareiškė, kad organizacijos nepateikė objektyvių duomenų apie galimą M.al- Hawsawio gabenimą.

Pasak jo, nurodyta informacija apie skrydžių datas, numerius ir maršrutus "vertintina kaip patvirtinanti tik tai, kad konkrečiu laiku, konkretus lėktuvas skrido konkrečiu maršrutu, o ne objektyvūs duomenys, kad lėktuvu M.al- Hawsawi (...) buvo neteisėtai įgabentas ir išlaipintas Vilniaus ar Palangos oro uoste".

M.al- Hawsawi yra antrasis terorizmu įtariamas asmuo, apie kurio galimą kalinimą paskelbė nevyriausybinės organizacijos. Anksčiau skundą dėl tariamo kalinimo Lietuvoje yra pateikęs palestinietis Abu Zubaydah (Abu Zubaida). Jo byla yra Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su JAV Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV) siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.