Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 30 susilaikė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau sakė, kad projektas yra antra atsinaujinančios energetikos proveržio dalis.

Pataisomis įteisinamos pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, nuostatos. 

Tai daroma po to, kai KT lapkritį paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nes jėgainių plėtra viršijus nustatytus ribojimus turi būti apibrėžta įstatymu, be to, Konstitucijai prieštarauja ir pernai birželį įstatymais įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo.

Pasak D. Kreivio, Vyriausybės nutarimo nuostatas į įstatymą buvo būtina perkelti dar šioje parlamento sesijoje – nespėjus to padaryti iki gegužės 2 dienos – prieš oficialiai įsigaliojant KT sprendimui – gali sustoti gaminančių elektros vartotojų plėtra. 

Pernai birželį priimtos įstatymo pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti.

Dvi dienas vyksiančioje konferencijoje „WINDMission BSR (Baltic Sea Region) 2023“ verslo, valdžios atstovai bei ekspertai iš Lietuvos ir užsienio diskutuos apie vėjo energetikos sektorių ir jo ateitį – geopolitinius, finansinius, tiekimo grandinės iššūkius, naujausias technologijas ir sprendimus, jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą Baltijos jūroje ir kita.

Vienos dienos konferencijoje „Solarise! Lithuania 2023“ institucijų, verslo atstovai bei ekspertai diskutuos apie dabartinę situaciją saulės energetikos sektoriuje bei jo ateitį. 

Taip pat vieną dieną vyksiančioje konferencijoje „Charging Point Lithuania 2023“ daugiausia dėmesio bus skiriama elektrinio mobilumo Lietuvoje teisiniam reglamentavimui ir elektromobilių infrastruktūros plėtrai. Renginyje dalyvaus valdžios ir savivaldos institucijų atstovai, investuotojai, elektromobilių infrastruktūros vystytojai bei ekspertai.

Konferencijas rengia atsinaujinančios energetikos sektoriaus renginių organizatorė  „The Voice of Renewables“ bendradarbiaujant su Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, Lietuvos saulės energetikos asociacija, Lietuvos vartotojų aljansu bei advokatų kontora „Walless“.

Įsivyravo chaosas

Sumaištis, destrukcija ir nežinomybė jau keletą mėnesių kaitina strategiškai svarbią sritį – saulės energetiką.

Paniką sukėlė energetikos ministras Dainius Kreivys ir keli jo partijos bičiuliai, kai, gegužės mėnesį Seime svarstant energetikos plėtrai skirtą „Proveržio paketą“, jie pateikė įstatymo pakeitimą, pagal kurį saulės elektrinių pajėgumų suminei galiai buvo nustatyta raudona linija – 2 gigavatai (GW). Pagrindinis sprendimo argumentas – ribotas elektros tinklų pralaidumas.

Įsigaliojus 2 GW ribai, nežinioje pakibo ne vienas stambus saulės elektrinių projektas, nes verslininkai jau buvo rezervavę pajėgumus, kurių bendra galia siekė apie 4 GW.

Prieš kelis mėnesius apie tai rašiusiai „Kauno dienai“ investuotojai pabrėžė, kad sprendimas dėl 2 GW ribos atsirado be išsamių paaiškinimų, pagrindimų ir argumentų.

Buvo tikimasi, kad 2 GW riba – tiesiog nesusipratimas ir padėtis bus ištaisyta. Kaip paaiškėjo, situacija beveik nepasikeitė. Į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką milijonines sumas investavę verslininkai svarsto galimybes dėl praradimų teistis su valstybe.

Niekas nesupranta ir niekas negali paaiškinti, kodėl ta 2 GW kvota atsirado.

Plėtra – sustabdyta

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) viceprezidento Andriaus Karazino nuomone, susidariusi situacija yra gėdinga, galbūt neturinti precendento Europoje.

Pasak jo, panaši sumaištis Lietuvoje buvo kilusi 2012 m., kai dėl netikėtų teisės aktų pakeitimų neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė ne vienas investuotojas.

„Tai buvo fiziniai asmenys. Prieš juos, sakykime, nebuvo taip gėda ir jie neturėjo tokių pajėgumų su valstybe ginčytis. Dabar kalbame apie įvairius investuotojus iš Europos, kurie buvo nusiteikę investuoti per 200 mln. eurų į pavienius projektus ir dabar pastatomi prieš faktą, kokių Europoje nebūna. Tokioje situacijoje apie investicinį klimatą ir aplinką nebeverta kalbėti. Niekas nesupranta ir niekas negali paaiškinti, kodėl ta 2 GW kvota atsirado. Iš pradžių lyg buvo sakoma, kad išsigando vėjų elektrinių vystytojai, kad neužteks galimybių vėjo elektrinių plėtrai“, – sakė LSEA viceprezidentas.

A.Karazino pastebėjimu, Lietuva turbūt vienintelė šalis Europoje, kuri riboja saulės elektrinių vystymą.

„Blogiausia tai, kad plėtra sustabdyta, projektai įšaldyti jau nuo balandžio mėnesio, sugriauti kruopščiai apgalvoti planai, sudaryti atsižvelgiant į statybų sezoniškumą. Dabar ateitis neaiški. Vystytojai jau yra investavę ir laiko, ir pinigų. Tas stabdymas visapusiškai nuostolingas. Bent jau reikia žinoti, kodėl taip daroma, – kodėl atsirado tie 2 GW, bet jų atsiradimo niekaip nepavyksta pagrįsti. Visi sako, kad yra tokia politinė valia, o kodėl tokia valia – nežinia“, – apgailestavo A.Karazinas.

Patarimas nustebino

Saulės elektrinių parko statybos planus pradėjęs įgyvendinti kaunietis Andrius Balevičius apgailestavo, kad aiškumo netikėtai sujauktose saulės energetikos vystymo perspektyvose vis dar nėra.

A.Balevičius – vienas iš būrio investuotojų, patikėjusių deklaracijomis apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymosi proveržį.

Kauniečio ir partnerių investicijos santykinai kuklios – siekia kelis šimtus tūkstančių eurų.

„Apie 2 megavatų (MW) ribą paskelbusios Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) vadovo Renato Pociaus klausėme – ką dabar daryti, juk tiek nuostolių. Patarė kreiptis į teismą. Tektų teistis su savo valstybe dėl kelių žmonių klaidų, galbūt interesų. Keistai atrodo, kai valstybei atstovaujantis atsakingą postą užimantis pareigūnas siūlo bylinėtis su valstybe“, – stebėjosi A.Balevičius.

Stebina: Lietuva turbūt vienintelė šalis Europoje, kuri riboja saulės elektrinių vystymą. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Sujaukti planai

Keblioje situacijoje atsidūrė ir gerokai stambesni investuotojai.

Antai Didžiosios Britanijos atsinaujinančių išteklių energetikos kompanija „Aura Power Developments“ buvo užsitikrinusi Lietuvos tinklo operatoriaus leidimą vystyti 375 MW galios saulės parką Ignalinos rajone. Į 600 ha teritorijoje įgyvendinamą projektą ketinama investuoti apie 300 mln. eurų.

„Aura Power Developments“ partnerės „Rene Group“ vadovas Aistis Radavičius „Kauno dienai“ pabrėžė, kad netikėtai atsiradusi 2 GW kvota ir siūloma kvotos paskirstymo tvarka investicijų planus gerokai komplikavo.

Paklaustas, kokią žalą saulės energetikos vystymo planams galėjo padaryti netikėti plėtros sąlygų pakeitimai, A.Radavičius atkreipė dėmesį į investiciniams projektams pavojų keliančias aplinkybes.

„Kol kas, sakykime, kažkokios didelės tragedijos nėra. Reikia pripažinti, kad iš valdžios pusės buvo ir palengvinimų. Pavyzdžiui, buvo supaprastintos ir pagreitintos kai kurios procedūros – teritorijų planavimas, poveikio aplinkai nustatymas, žemės paskirties keitimas. Tik gaila, kad su tuo atėjo 2 GW apribojimas, kuris nubraukė visus gerus ketinimus. Pavojų kelia tai, kad visi projektai, kuriems vystyti buvo numatyti apibrėžti laiko terminai, yra sustabdyti. Vienas projektas būtų pradėjęs judėti balandžio mėnesį, antras – birželį, dar kitas – rugpjūtį, ir visi tvarkingai keliavę numatyta savo laiko juosta, o dabar išeina taip, kad visi projektai sustatyti vienoje eilėje ir kai bus paleisti, visi pradėsime judėti iš tos pačios starto pozicijos. Tai sudėtinga. Daug darbo iš karto užgrius projektus derinančias institucijas, mums bus sudėtinga susirasti rangovus, kurie vienu metu turės aptarnauti kelis projektus. Čia trūkumai, kurie dabar atsiranda“, – „Kauno dienai“ sakė A.Radavičius.

Jis pabrėžė, kad saulės energetiką planuojantys vystyti investuotojai jau yra sumokėję prievolių užtikrinimo užstatus, užsitikrinę milijonines bankų garantijas, todėl sustabdyti projektai kelia dramatiškų finansinių iššūkių.

„Išėjo taip, kad dėl kelių įtartinų projektų buvo sustabdyti absoliučiai visi projektai – taip pat ir mūsų–britų kompanijos projektai, danų kompanijos, yra ir latvių, ir lietuvių kapitalo bendrovės. Yra keturios penkios rimtos kompanijos, kurios planuoja vystyti saulės energetiką ir mes tai pradėjome daryti dar prieš porą metų“, – sakė A.Radavičius.

Prošvaisčių ženklai

Pasak A.Radavičiaus, pastarosiomis dienomis situacija dėl saulės elektrinių galios ribojimo yra šiek tiek pasikeitusi, nes rugsėjo 29 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis Seime pranešė apie bendrovės atliktą tinklų pralaidumo studiją.

A.Radavičiaus pastebėjimu, deja, matoma politinių pastangų šiek tiek stabdyti saulės energetikos plėtrą.

„Taip sakau remdamasis tuo, ką esu girdėjęs Seime. Konkrečių teisės aktų dar nesu matęs. R.Masiulis kalbėjo, kad dabar ruošiami atitinkami teisės aktų pakeitimai, kurie bus pristatyti per artimiausias keturias savaites. Bent jau taip žadėjo, nors jie pristatyti vėluoja jau mėnesį – buvo žadėta iki rugsėjo 1 d. Taigi vėlavimas gana ženklus. Kai bus pristatyta studija, vyks diskusija dėl galimybių integruoti į tinklus tiek vėjo, tiek saulės energiją. „Litgrid“ vadovas minėjo, kad vėjo gaminamai energijai šiuo metu yra galimybių prijungti lyg ir 5 GW apimties pralaidumą, o saulės energijai – neva 4,4 GW. Taigi galimybių riba keičiasi, atrodo, kažkiek galių atsilaisvina“, – apie dabartinėje aklavietėje pastebimus prošvaisčių ženklus svarstė A.Radavičius ir atkreipė dėmesį, kad vėjo elektrinėms vystyti kažkodėl suteikiama didesnių galimybių.

Jis apgailestavo, kad VERT pasiūlymai dažnai prasilenkia su teisine logika ir teisės principais.

„Saulės energetikos vystytojams sugriežtinta patikra, įvesta kažkokių naujų reikalavimų, nors leidimų išdavimo taisyklėse nenumatyta, kad, pavyzdžiui, vėjo elektrinių vystytojams būtų taikomi vieni reikalavimai, o saulės elektrinių – kiti, kažkodėl griežtesni“, – apgailestavo A.Radavičius.

Netikėtai didelės pajamos

Plačiau apie saulės elektrinių plėtotojams taikomus griežtesnius reikalavimus pasakojęs A.Balevičius įsitikinęs, kad tikrinimų tikslas – atriboti nuo pelningo verslo.

„Jie dabar tikrina visus, kurie rezervavo galią saulės elektrinėms ir bando juos atsijoti, atpurtyti. Tvirtinama, neva yra spekuliantų, kurie užsirezervavo tą galią, bet net neplanuoja statyti ir pan. Manau, viso to tikslas – panaikinti dalį rezervacijų“, – svarstė A.Balevičius.

Jis pabrėžė, kad labai pabrangusi elektra vilioja kaip medus.

„Tarifai dabar labai geri, gaminti labai apsimoka, todėl norinčių – labai daug. Dabar elektros kaina biržoje – 50 ct už 1 kilovatvalandę (kWh). Aš planavau, kad blogiausiu atveju bus 5 ct – tai yra savikaina. Geriausiu atveju, iš pradžių planavau, kad bus apie 10 ct už 1 kWh. Tuomet per metus, atsižvelgiant į mano rezervuotus saulės elektrinių parko pajėgumus, kasmet būčiau gavęs apie apie 100 tūkst. eurų pajamų. Bet, pagal dabartines kainas, pajamų per metus būtų apie 0,5 mln. Tai tokie dideli pinigai, kad, manau, dėl to kai kuriuos stengiasi visai atpurtyti, todėl, kaip sakoma, kabinėjasi prie stulpo. Pavyzdžiui, tvirtina, kad žemės sklypas per mažas numatytam elektrinės galingumui ir pan.“, – sakė A.Balevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad, anot jo, VERT reguliavime yra akivaizdus prieštaravimas.

„Saulės elektrinių projektai buvo sustabdyti remiantis neva ribotu elektros tinklų pralaidumu. Bet dabar siūlo numatytą mano elektrinę integruoti į vadinamuosius nutolusius parkus. Vadinasi, elektrinės galios bus panaudojamos ir tų galių nevaržys neva ribotas tinklų pralaidumas“, – atkreipė dėmesį A.Balevičius.

Gluminantis pasiūlymas

Investuotojus suglumino VERT pasiūlytas galios paskirstymas pagal vadinamą pro rata principą – tai yra komerciniams saulės elektrinių projektams leidimus išduoti proporcingai sumažinant galią, jei bendra jų galia viršys 2 GW ribą.

Tokį pasiūlymą kritikuojantys investuotojai pastebi, kad VERT pasiūlymas sukeltų dar daugiau sumaišties.

„Visi rinkos dalyviai vienareikšmiškai pasisakė, kad pro rata principas yra netaikytinas, kad jis ydingas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jo nėra įstatymuose. Kiek teko kalbėtis su kitais vystytojais, jis nelabai taikomas ir kitose šalyse. Įsivaizduokime, ką reiškia nuostata mažinti visiems tam tikru vienodu procentu. Pavyzdžiui, mes iš pat pradžių sudarėme sutartis su žemės savininkais. Mūsų parkas yra didelis, taigi sutarčių  daug. Planavome konkrečią galią ir dabar, jei mums per pusę nukirs numatytą galią, turėsime nutraukti sutartis, mokėti kompensacijas. Dirbtinai apribojus, nukirpus planuojamą galią, griūva visas verslo modelis, nes jis buvo sudarytas konkrečiai galiai generuoti – pagal tai buvo rengiamas techninis projektas, projektavimas. Jei galia bus apribota, visiškai neaišku, kaip bus su dėl konkrečios galios pasirašytais ketinimų protokolais, kaip bus su sumokėtais prievolių vykdymo užtikrinimais. Viskas tiesiog subyrėtų. Neįsivaizduojame, kaip tas pro rata principas galėtų būti įgyvendintas“, – nuogąstavo A.Radavičius.

Šūvis sau į kojas

Komentuodamas chaosą saulės energetikoje ekonomistas Aleksandras Izgorodinas „Kauno dienai“ pabrėžė, kad valstybė turėtų skubiai ieškoti ir rasti konstruktyvių sprendimų.

Blogiausia, kad plėtra sustabdyta, projektai įšaldyti jau nuo balandžio mėnesio, sugriauti kruopščiai apgalvoti planai, sudaryti atsižvelgiant į statybų sezoniškumą.

„Dabartiniu metu elektros kaina yra tiesiog kosminė, reikia, kad valstybė imtųsi skubių sprendimų, galinčių mažinti elektros kainą, – saulės elektrinių parkai, ypač didesni, bent daliai vartotojų galėtų sumažinti finansinę naštą dėl aukštos elektros energijos kainos. Valstybė neturėtų keisti žaidimo taisyklių, turėtų mažinti biurokratines kliūtis, atsižvelgti į bendrą situaciją ir sudaryti sąlygas, kad investuotojai galėtų tas elektrines kuo greičiau pastatyti. Be to, netikėtas žaidimo taisyklių pakeitimas yra neigiamas signalas investuotojams ir verslo aplinkai. Reikia bendro valstybės ir verslo susitelkimo, kad būtų investuojama į sritis, kurios reikalauja strateginio dėmesio. Parkų plėtros stabdymas – tai šūvis sau į kojas“, – reziumavo A.Izgorodinas.

Keista: kritikos strėlės sminga į energetikos ministrą D.Kreivį, kuris iš pradžių skatino, o paskui netikėtai sustabdė saulės elektrinių plėtrą. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad situacija negera, nes, esant aukštoms elektros kainoms, energetinio karo įkarštyje jau keletą mėnesį sustojusios visos investicijos.

„Manau, kad tame staigume dėl 2 GW nėra kažkokio labai didelio neskaidrumo, bet jie elgiasi taip, kaip įpratę, – tarsi šiuo metu nebūtų energetikos karo. Jei būtų paprasta situacija, elektros kainos būtų mažos ir turėtume laiko iki 2030 m. – galėtume pristabdyti, pagalvoti, susidėlioti, pasvarstyti, parengti studijas, pasiderinti teisės aktų projektus, tada po truputį statyti. Tokia tvarka tinka esant paprastai situacijai, bet dabartinėmis sąlygomis taip lėtai viską daryti atostogų režimu…“ – sakė LAIEK prezidentas.

Tyrimas tebevyksta

„Kauno diena“ pateikė klausimus VERT. Į juos atsakė Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Aira Pikčiūnienė.

– Skelbta apie VERT pradėtą tyrimą, siekiant nustatyti, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti komercinius saulės elektrinių projektus prie tinklo, ar pagrįstai rezervuotos jų galios. Informuokite, kokie tyrimo rezultatai? Ar yra kokių ministro A.Kreivio įtarimų, kad dalis projektų buvo spekuliacinio pobūdžio, patvirtinimų?

– VERT vertina prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus atitiktį galiojantiems teisės aktams, taip pat siekiant įsitikinti, kad pareiškėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais valdymo pagrindais valdomo žemės sklypo plotas yra pakankamas prašymuose nurodytų galių saulės šviesos energijos elektrinių projektams vystyti.

VERT pagal kompetenciją prižiūri, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkos plėtra būtų tvari ir subalansuota, o planuojamus projektus vystytojai galėtų įgyvendinti praktiškai. VERT užklausė savivaldybių administracijų, ar saulės šviesos energijos elektrinių statyba pareiškėjų visuose nurodytuose sklypuose yra galima, ar tokių saulės elektrinių statyba atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą plėtros ir veiklos planingumo principą ir savivaldybių strateginio planavimo tikslus. Gauti 42 atsakymai, iš jų: 34 atsakyta, kad statyba galima, 6 – kad statyba galima su sąlygomis ir apribojimais, 2 – kad statyba negalima.

– Investuotojai į saulės elektrines kritikuoja planus naudoti pro rata principą, mažinant bendrą elektrinių galią, kad būtų pasiekta bendra 2 GW riba. Paaiškinkite, kodėl nuspręsta taikyti pro rata principą išduodant leidimus prijungti komercinius saulės projektus prie tinklo.

– Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu pro rata principas dar nėra taikomas ir nepriimtas joks teisės aktas, numatantis tokio principo taikymą. VERT pro rata principą pasiūlė nustatyti Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kuris buvo pateiktas viešajai konsultacijai pastaboms ir pasiūlymams gauti. Atitinkamą pasiūlymą VERT pateikė atsižvelgdama į tai, kad šis principas tarptautinėje praktikoje yra laikomas vienu efektyviausių, taip pat naudojamas skirstant ribotus elektros energijos pajėgumus elektros energijos perdavimo ar skirstymo sistemoje. VERT, siekdama įvertinti pro rata principo taikymo tikslingumą, 2022 m. rugsėjo 29 d. organizavo viešą Aprašo projekto pristatymą ir diskusiją dėl siūlomų Aprašo nuostatų (įskaitant ir pro rata principo taikymą). Įvertinusi viešosios diskusijos ir viešosios konsultacijos metu pateiktas pastabas ir pasiūlymus, VERT pakartotinai apsvarstys pro rata principo įtvirtinimo ir taikymo tikslingumą. Nustačiusi, kad kiti suinteresuotų dalyvių pateikti pasiūlymai dėl laisvų elektros energijos gamybos pajėgumų paskirstymo (leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo) užtikrins objektyvesnę ir efektyvesnę elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrą, VERT yra pasirengusi atitinkamą principą įtvirtinti teisės akte ir pro rata principo netaikyti.

– Redakcijos duomenimis, kai kurioms bendrovėms net keliais mėnesiais vėluojama išduoti leidimus prisijungti prie tinklo. Paaiškinkite, dėl kokių priežasčių.

– Įsigaliojus 2022 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams, saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios viršijimo, šiuo metu ūkio subjektų, ketinančių vystyti saulės šviesos energijos elektrinių projektus ir gaminti elektros energiją pardavimui, prašymai dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra nagrinėjimo procese. Šiuo metu VERT išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus tik tiems ūkio subjektams, kurie planuoja vystyti saulės parkų projektus nutolusiems gaminantiems vartotojams vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

VERT, atsižvelgdama į tai, kad 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra viršyta, atsižvelgdama į susidariusios situacijos sudėtingumą ir siekdama ją išspręsti ir užtikrinti tolesnę gautų ūkio subjektų prašymų dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nagrinėjimo eigą, yra parengusi Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo projektą, kuris buvo pateiktas viešajai konsultacijai rinkos dalyviams. Minėtame projekte yra įtraukti kriterijai, susiję su žemės sklypų dydžio pakankamumu, finansiniu pajėgumu ir kitais aspektais. Šiuo metu VERT nagrinėja ir apibendrina gautas pastabas ir pasiūlymus dėl minėto projekto.

Jis ir kiti atsinaujinančios energetikos verslo atstovai sveikina Vyriausybės sprendimą septyniskart didesnį finansavimą paramos priemonėms nuotolinei saulės elektrinei įsigyti, kadangi skyrus dosnesnių lėšų paramai neslops aktyvios gyventojų investicijos į žaliąją energetiką.

Vis tik nerimaujama, kad išaugsianti paklausa gali ir trikdyti tiek individualių, tiek nutolusių elektrinių pasiūlą – įmonėms gali stigti būtinųjų komponentų ir darbo jėgos, o dėl stringančių prekybinių santykių su Kinija saulės elektrinės gali brangti.

Nestabdys investicijų į saulės energetiką

Vyriausybė trečiadienį pritarė bendram Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Be Seimui teikiamo siūlymo centralizuotam šildymui šį sezoną netaikyti pridėtinės vertės mokesčio, nuspręsta skirti papildomus 35 mln. eurų paramos priemonei gyventojams, kurie norėtų įsirengti saulės elektrinę arba įsigyti dalį saulės elektrinių parko pajėgumų.

Prašymai Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) finansavimui gauti teikiami nuo sausio 10 d. iki vasario 11 d., tam iki šiol buvo numatyta 5,4 mln. eurų. Energetikos ministras Dainius Kreivys, pristatydamas priemonę, argumentavo, kad tokios sumos visoms maždaug 12 tūkst. paraiškų finansuoti nepakaks. Pavyzdžiui, vien iki sausio 20 d. prašymų daliniam finansavimui saulės jėgainei įsirengti arba įsigyti gauta už 23,2 mln. eurų.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius džiaugiasi, kad saulės energetikai skatinti skiriama suma išaugs iki 40,4 mln. eurų, kadangi tapti žaliąją energiją gaminančiais vartotojais galės žymiai daugiau norinčiųjų.

Jo nuomone, iki tol dalis gyventojų, norėjusių įsigyti saulės elektrinę šiemet, pastebėję didelį paramos populiarumą, nusprendė atidėti investicijas kitiems metams, kai prasidės naujas paraiškų teikimo etapas.

„Daug kas galbūt nedavė tų paraiškų, nes pamatė, kad jau keturis kartus daugiau prašančių, nei yra pinigų ir galvojo, kad jau nėra prasmės. O dabar, kai toks Vyriausybės sprendimas, dabar vėl ta prasmė atsiranda ir tas, kas jau buvo nusivylęs ir galvojo, kad neduos paraiškos, galbūt dabar paramą gaus“, – Eltai teigė jis.

Į Lietuvą važiuoja iš kitų kraštų aiškintis, kodėl pas mus taip gerai.

„Valstybės parama šiuo atveju suveikia kaip atidaromas butelio kamštukas, kad nestabdytų valstybės parama investicijų į saulės energetiką šiuo metu“, – svarstė M. Nagevičius.

V. Mačiulis irgi pasidžiaugė dideliu saulės energetikai skirtu dėmesiu. Pasak jo, investavę dabar, gyventojai ateinančius 25 metus už elektrą mokėtų mažiau, todėl skatinti saulės energetiką yra tikslinga.

„Tai yra labai gerai. Esmė yra tokia, kad pastatei saulės elektrinę ir tu žinai, kad 25 metus tavo elektra tau kainuos maždaug 4 ct/KWh, o rinkoje tegul ji šokinėja aukštyn ar žemyn, tas nėra svarbu“, – su ELTA įžvalgomis dalinosi jis.

Dabar investuoti į saulės elektrinę apsimoka

APVA paramą skiria tik fiziniams asmenims, jos rūšys yra dvi – saulės elektrinei ant individualaus namo stogo statyti arba daliai pajėgumų nutolusiame saulės elektrinių parke įsigyti. Jei prašymas patenkinamas, iki 30 proc. išlaidų už elektrinės įrengimą padengiamos iš valstybės biudžeto. Išmokama kompensacija siekia 323 eurus už vieną KW, maksimali jos suma – 3230 eurų.

„APVA (tinklalapyje – ELTA) yra forma, paprastas labai pildymas. Vienintelis dalykas, kurį reikia žinoti, jei ant savo namo stogo statai, tai savo namo registro numerį. Reikia žinoti, kiek nori KW, kiek tu pretenduoji saulės elektrinės pirkti“, – paaiškina M. Nagevičius, kartu pridurdamas, jog galintiems sau leisti skirti, pavyzdžiui, apie 3 tūkst. eurų elektra butui apsirūpinti, investuoti dabar verta.

„Tiems, kurie gali tai sau leisti, rasti iš kur greitai paimti pinigų ir investuoti, tai tikrai apsimoka, nes jie mokėdami už elektrą kiekvieną mėnesį prie dabartinių rinkos kainų per 3-5 metus daugiau sumokės, nei už tą visą saulės elektrinę“, – sako M. Nagevičius.

Savo ruožtu V. Mačiulis alternatyvą net ir daugiabučių gyventojams gamintis sau elektrą iš saulės, vadina fantastiška ir unikalia.

„Fantastiška galimybė praktiškai, galbūt kol kas esame vienintelė šalis, kurioje gali nusipirkti elektrinės dalį saulės parke. (...) Bet kuris žmogus Lietuvoje šiuo metu gali įsigyti elektrinės dalį – daugiabutyje, individualiame name, kur nori. Ir senamiestyje gyvenantis“, – sako V. Mačiulis.

„Į Lietuvą važiuoja iš kitų kraštų aiškintis, kodėl pas mus taip gerai“, – sako LSEA prezidentas. Anot jo, daugiabučių gyventojams pakanka 2–3 KW elektros, įsigyti tokius nutolusios saulės elektrinės pajėgumus kainuotų apie 2–3 tūkst. eurų, o paramą gavus, trečdalį šios sumos padengtų valstybė.

„Tai daugiabučio gyventojui kainuoja nuo 1,5–2 tūkst. eurų. Bet pasirenki tą investiciją, kurią galima palyginti su baldų komplektu, gana kukliu, ir tu turi 25 metams trigubai arba keturgubai pigesnę elektrą“, – argumentuoja jis.

Tačiau M. Nagevičiaus teigimu, mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai tokių investicijų neretai negali sau leisti. Be to, uždirbančių mažiau energetinio atsinaujinimo planus ne visuomet linkę finansuoti ir bankai, ypač jei žmogus turi kitų finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, paskolą būstui. LAIEK prezidentas siūlo Vyriausybei priimti papildomų sprendimų, kad norintys įsigyti saulės elektrinę tam galėtų gauti paskolą nepriklausomai nuo finansinės padėties.

„Galbūt tokiu atveju valstybė tą tokią socialinę paramą turėtų teikti kaip valstybės garantiją tokiems žmonėms įsigyti tą saulės elektrinę, kad tada jiems bankas duotų paskolą, nepaisant jų pajamų – su valstybės garantija“, – svarsto M. Nagevičius.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 19 tūkst. energiją saulės elektrinėse pasigaminančių vartotojų – 14 tūkst. įsirengę modulius ant gyvenamųjų namų stogų, maždaug 5 tūkst. įsigiję pajėgumų nutolusiuose parkuose.

Stojant prekybai su Kinija, strigtų ir elektrinių gamyba

Augant gyventojų susidomėjimui atsinaujinančia energetika V. Mačiulis vis tik pastebi ir tam tikrų nerimo ženklų. Visų pirma, jo teigimu, patvirtinus ženkliai didesnę dalį paraiškų, saulės elektrinių įrengimo bendrovėms gali kilti sunkumų patenkinant išaugusią paklausą.

„Įmonių, kurios gali pastatyti, pajėgumai, medžiagų galimybės, kai reikia per vienerius metus gauti kažko triskart daugiau, truputį mums kelia nerimą. Nes nėra paprasta ir pastatyti tiek elektrinių“, – tikina jis. V. Mačiulis pasakoja, jog paprastai saulės elektrinė įrengiama per 1–2 mėnesius, tačiau išaugsiant klientų skaičiui, darbai prailgtų ir iki pusmečio. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 40 tokias paslaugas teikiančių įmonių.

LSEA prezidentas nerimauja ir dėl to, kad patenkinus rekordinį paraiškų skaičių, paklausa viršys pasiūlą, tad apie 10 proc. kils elektrinių įrengimo kainos, taip pat gali pritrūkti darbo rankų bei komponentų saulės moduliams gaminti. Jis pripažino, kad saulės elektrinių verslas gana priklausomas nuo medžiagų, tiekiamų iš Kinijos, kuri jau ne pirmą mėnesį spaudžia lietuviškas įmones.

„Medžiagos daugiausia gaunamos iš Kinijos. Dabar kol kas važiuoja iš sandėlių, kurie yra Europoje, bet visokių gandų sklando. Neabejotinai, kad modulių, medžiagų pateikimo sutrikimų dėl Kinijos tų problemų. Kai kurios didžiosios įmonės jau tą jaučia – bloginami mokėjimo terminai, ilginami pateikimo terminai. Ir kainos kyla. Kadangi atsiranda deficitas, natūralu, kad ir kainos kyla“, – paaiškina pašnekovas.

Be to, anot V. Mačiulio, galimi trikdžiai daug naujų elektrinių prijungiant prie Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) tinklų. Daliai vartotojų, jo nuomone, gali nepavykti prie jų prisijungti.

„ESO tinklas nėra begalinis, jis pritaikytas tiekti elektrą, bet nėra pritaikytas imti elektrą. Tai jau dabar vis daugiau atsitinka, kad žmogus nori pasistatyti elektrinę, bet jau tinklo galimybės išsemtos, negali prisijungti. Čia bus antroji problema, kuri gali stabdyti ir nervinti žmones“, – teigia V. Mačiulis.

Nors tokiu atveju alternatyva išlieka nutolusios saulės elektrinės, V. Mačiulis pirštu beda į sudėtingas ir griežtas lietuviškas teisines procedūras atsinaujinančių išteklių energetikos objektams plėtoti. Dėl to, anot jo, beveik nėra kur statyti naujų saulės elektrinių parkų, o dabar laisvi pajėgumai išperkami kone iškart.

„Pas mus negalima statyti žemės ūkio paskirties žemėje, reikia keisti jos paskirtį, reikia daug kam įrodinėti, niekam saulės elektrinė nekenkia, nes ten yra stiklas, jokių spinduliavimų, jokių išmetimų ar ko nors. Bet nėra žemės, kur galima statyti, ne bet kokia žemė tinka. Ji turi būti netoli tinklo, netoli transformatorinių. Šitos žemės trūkumas yra labai didelis“, – tikina V. Mačiulis.

D. Kreivys: investavus į saulės elektrinę dabar, ji atsipirktų per kelerius metus

Kaip praėjusią savaitę aiškino D. Kreivys, dabar, lyginant su 2021 metais, saulės elektrinę įsirengę gyventojai šio sprendimo grąžą, žymiai pakilus energijos kainoms, pajustų kelerius metus greičiau, ir tai yra geras būdas sutaupyti.

„Praėjusiais metais saulės elektrinių atsiperkamumas buvo 6–7 metai. Kainoms pakilus dvigubai, galime paskaičiuoti, per kiek jos atsiperka. Tai reiškia, kad gyventojui, investavusiam į elektrinę, ji atsiperka per kelerius metus, ir toliau elektra jam kainuoja labai nedaug“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė energetikos ministras.

Pasak jo, šiuo metu Energetikos ministerija jau yra gavusi apie 12 tūkst. paraiškų finansavimui saulės elektrinėms įsirengti. Ministras viliasi, jog iki paraiškų teikimo termino pabaigos penktadienį šis skaičius dar augs, todėl papildomas finansavimas leis patenkinti visas tinkamai pateiktas gyventojų paraiškas. Dar šiemet tikimasi gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje padvigubinti.

Ministras taip pat pažymi, kad toks staigus augimas sąlygoja būtinybę peržiūrėti ir teisinį reguliavimą, kadangi dabartiniai žaliosios energetikos plėtrą reguliuojantys teisės aktai yra pasenę, be to, pilna biurokratinių trukdžių, perteklinių ribojimų, kurie stabdo žaliosios energetikos plėtrą. Reikiamų įstatymų paketą ministerija Seimui ketina teikti pavasario sesijoje kovą.

Energetikos ministerija planuoja vasarą inicijuoti dar vieną kvietimą, finansuojamą 2014–2020 m. ES fondų lėšomis, saulės jėgainių įsirengimui namų ūkiuose – tam ketinama skirti ne mažiau nei 10 mln. eurų.

Iš viso pagal namų ūkio energetinio efektyvumo didinimui bei AEI naudojimui juose Energetikos ministerija iki 2029 m. ketina investuoti apie 300 mln. eurų.

80 proc. apklaustų šalies gyventojų teigia maną, kad saulės energetika Lietuvoje turėtų būti plėtojama arba labai plėtojama. Apie sausumos vėjo energetiką taip pat atsiliepia 76 proc. respondentų. Atitinkamai vos 2 ir 3 proc. apklausos dalyvių mano, kad šių energetikos rūšių taikymą šalyje reikėtų mažinti.

„Klausimas, kaip gaminti energiją darant kuo mažesnę įtaką aplinkai, yra aktualus visame pasaulyje, o visuomenės palaikymas tam didėja jau ne vienerius metus. Lietuvos gyventojų nuomonės apklausų rezultatuose ir pernai matytas, ir šiemet ryškus užtikrintumas džiugina. Tai visiškai sutampa su Lietuvos valstybės ilgalaikiais tikslais bei „Ignitis grupės“ strategija aktyviai plėtoti žaliąją energetiką“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos vadovas Lietuvai Giedrius Meškelė.

Praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje palaikė 72 proc. apklaustų šalies gyventojų.

Būtent saulės ir vėjo energetika visuomenės yra vertinama kaip daranti didžiausią teigiamą įtaką klimato kaitai, t. y. padedanti ją stabdyti. Iš saulės šviesos gaminamą energiją teigiamai vertina 68 proc. (neigiamai – 5 proc.) respondentų, iš sausumoje esančių vėjo jėgainių – 66 proc. (neigiamai – 5 proc.).

Jūrinio vėjo energija – vertinama palankiai, bet menkai pažįstama

Panašių teigiamų vertinimų tyrime sulaukė ir jūrinio vėjo energetika – kai elektros energija yra gaminama jūroje esančiose vėjo jėgainėse. Šios energetikos rūšies plėtrą Lietuvoje palaiko 70 proc. respondentų. 63 proc. apklaustų šalies gyventojų mano, kad ji prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

Iš kitų žaliosios energetikos rūšių jūrinio vėjo elektrinės išsiskiria mažesniu žinomumu. 10 proc. respondentų teigė negalį įvertinti šios rūšies energetikos.

„Iš jūrinio vėjo gaminama energija mums vis dar yra mažai pažįstama, nes kol kas Baltijos jūroje vėjo parkų neturime, nors planai šia linkme vystomi sparčiai. Pasaulyje jūrinio vėjo energetika laikoma viena perspektyviausių energijos rūšių – jūrinio vėjo technologija nuolat tobulėja, o Baltijos jūra yra laikoma viena iš perspektyviausių vietų šio tipo energetikai vystyti“, – sako Giedrius Meškelė.

Vėjo energetika: mažina taršą, stiprina nepriklausomybę

Paprašyti įvardinti svarbiausius vėjo energetikos privalumus, apklausos dalyviai dažniausiai minėjo oro taršos mažinimą bei klimato kaitos lėtinimą (78 proc.) ir energetinės nepriklausomybės stiprinimą (67 proc.).

Šalies gyventojų nuomone, vėjo energetika taip pat skatina inovacijas (42 proc.) ir regioninę plėtrą (25 proc.).

42 proc. respondentų negalėjo įvardinti jokių vėjo energetikos trūkumų, tuo tarpu dažniausiai įvardintas trūkumas – triukšmas ir vibracija – buvo įvardintas 17 proc. apklaustųjų.

„Rinkos tyrimų centro“ tyrimas buvo atliktas šių metų balandžio 21 – gegužės 5 dienomis, jo metu apklausti 18–75 m. amžiaus respondentai visoje Lietuvoje. Praėjusių metų kovą reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter research“, jo metu buvo apklausti tos pačios amžiaus grupės gyventojai.

Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2030 m. 45 proc. elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių – vėjo energija sudarytų didžiąją dalį – ne mažiau kaip 53 proc., saulės šviesos energija – 22 proc.

Atsinaujinančios energetikos bendrijos

Perspektyvos saulės energetikai atsivėrė balandžio pabaigoje, kai Seimas nutarė leisti gyventojams kooperuotis ir steigti atsinaujinančių išteklių energetines bendrijas. Taip pat leista elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamintojams tiesiogiai sudaryti sutartis ir parduoti energiją galutiniams vartotojams. Tai turėtų padaryti žaliąją energiją dar patrauklesnę tarp įmonių.

Įteisinus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, gyventojai kartu su savivaldybių įstaigomis ir nedidelėmis įmonėmis galės jungtis į tokias bendruomenes ir savarankiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių bei šią energiją parduoti.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais numatoma, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos galės valdyti ir plėtoti atsinaujinančius išteklius energijos gamybai naudojančias elektrines – jose gaminti, vartoti, kaupti savo kaupimo įrenginiuose ir parduoti pasigamintą energiją. Šių bendrijų savininkais galės būti pavieniai žmonės kartu su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis ar savivaldos institucijomis, pavyzdžiui, savivaldybėmis ar seniūnijomis. Tačiau fiziniai asmenys turės turėti bent 51 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.

22 proc. – tokią atsinaujinančios energetikos dalį 2030-aisiais turėtų sudaryti saulės energetika.

Panašios bendrijos šiuo metu yra aktyviai kuriamos kitose ES šalyse, kuriose teikiamas ypatingas dėmesys švariai, darniai ir tvariai energetikai, pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Šiose valstybėse tokios bendrijos kuria didelę pridėtinę vertę – į mažosios atsinaujinančios energetikos plėtrą įsitraukia daugiau gyventojų, o vietos gyventojams atsiranda daugiau galimybių pritraukti investicijas į atsinaujinančią energetiką.

Nuosava elektrinė nebūtinai arti

Be to, parlamentas balandžio mėnesį pritarė įstatymo pakeitimams, kurie sukurs palankesnes sąlygas gyventojams įsigyti nutolusias saulės elektrines. Supaprastintos sąlygos gaminantiems vartotojams, kurie įsigijo elektrinę iš saulės elektrinių parkų – saulės elektrinė bus laikoma kilnojamuoju daiktu, todėl elektrinės dalies pirkimo–pardavimo sutarčiai nebus taikoma notarinė sandorio forma. Taip pat gaminantiems vartotojams, kurie yra pasirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją, už per kaupimo laikotarpį pagamintą ir nesuvartotą elektros energiją galės būti kompensuojama su tiekėju sutarta arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta kaina.

Taip pat kuriamos palankesnės sąlygos atsinaujinančios energetikos naudojimui tarp verslo įmonių. Elektros energetikos įstatymo pakeitimai sumažins administracinę naštą elektros energijos iš AEI gamintojams – norint elektros energiją parduoti galutiniam vartotojui nebereikės gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos. Elektros energijos iš AEI gamintojams, parduodantiems elektrą galutiniam vartotojui pagal AEI energijos pirkimo–pardavimo sutartis, būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Elektros energijos iš AEI gamintojai galėtų sudaryti sutartis su vartotojais ir apie sudarytą sutartį informuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą.

Galimybė tapti elektros energiją savo reikmėms gaminančiais vartotojais, galinčiais gaminti ir vartoti energiją skirtingose vietose, ypač aktuali daugiabučių namų gyventojams. Toks vartotojas gali įsigyti arba išsinuomoti saulės elektrinės dalį saulės elektrinių parke, taip pat pasistatyti savo elektrinę bet kur Lietuvoje, o joje pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje – pavyzdžiui, pasigaminti sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Kaune ar Klaipėdoje.

Energetikos ministerijos atstovų teigimu, Lietuva yra viena pirmųjų šalių ES, įtvirtinusi išskirtinę sistemą, kuri leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje. Taip sudarytos galimybės kiekvienam namų ūkiui tapti elektrą gaminančiu vartotoju, pasigaminančiu ir vartojančiu žalią, švarią ir klimatui nekenkiančią elektrą.

Nuo liepos 1 d. bus skelbiamas naujas kvietimas ir gyventojai galės gauti paramą nutolusioms saulės elektrinėms įsirengti arba daliai elektrinės saulės elektrinių parkuose įsigyti. Tam bus skirta 5 mln. eurų. Nuo spalio 1 d. gaminantiems vartotojams skatinti bus skirta dar 13 mln. eurų. Iš viso šiemet saulės elektrinėms namų ūkiuose įsirengti arba nutolusiuose parkuose įsigyti bus skirta beveik 40 mln. eurų valstybės paramos.

Gali tikėtis kompensacijų

Šią savaitę gyventojai, įsigyjantys saulės elektrinę išsimokėtinai, Energetikos ministerijos pakviesti teikti paraiškas kompensacijoms. Šiuo kvietimu saulės elektrinėms įsirengti iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Tai turėtų paskatinti tolimesnę gaminančių vartotojų plėtrą. Žaliąją elektros energiją savo poreikiams naudojančių gaminančių vartotojų skaičius perkopė 5 300, o gegužės mėnesį per savaitę buvo prijungiama vidutiniškai 125 gaminantys vartotojai.

Lietuva yra viena pirmųjų šalių ES, įtvirtinusi išskirtinę sistemą, kuri leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje.

"Saulės elektrinių įsirengimas pasiekė rekordinius tempus. Per penkis mėnesius Lietuvoje vartotojų, kurie patys pasigamina savo poreikiams žalią elektrą, padaugėjo jau 2 tūkst. – tiek, kiek pernai per visus metus. Gyventojams yra nuolatinės galimybės gauti kompensacijas – be šiandien paskelbto kvietimo dar bus skelbiami kvietimai paramai gauti liepos ir spalio mėnesiais, todėl gaminančių vartotojų skaičius ir toliau augs", – taip antradienį komentavo energetikos ministras Ž.Vaičiūnas.

Kompensacijas galės gauti fiziniai asmenys, sudarę paskolos sutartis su finansų ar kredito įstaiga. Jie gali gauti kompensacinę išmoką už saulės elektrinių iki 10 kW įsirengimą, kai elektros energija yra naudojama namų ūkio poreikiams. Kompensacijos dydis yra 381 euras už 1 kW elektrinės galios. Taip, kaip ir anksčiau, yra skiriama parama 323 eurai už 1 kW ir taip pat kompensuojama dalis palūkanų – taip užtikrinamos dar palankesnės galimybės saulės elektrinei įsigyti. Paskolos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Galės prisijungti daugiau

Prieš dvi savaites Energetikos ministerija pasiūlė teikti paraiškas elektros skirstomųjų tinklų modernizavimo ir plėtros projektams. Tam bus skirta 3,5 mln. eurų, o ateityje ši suma bus didinama iki 6,5 mln. eurų. Iš viso 2014–2020 m. skirstomiesiems tinklams modernizuoti ir jų plėtrai skirta daugiau nei 40 mln. eurų.

Pasak Energetikos ministerijos, dalis gaminančių vartotojų susidurdavo su problemomis, norėdami prijungti savo didesnės galios elektrines prie skirstomųjų tinklų, dėl to, kad tinklai pasenę. Tai sukeldavo sunkumų prijungiant naujas elektrines ir reikalaudavo papildomų investicijų iš gaminančių vartotojų. Įgyvendinus projektus dar daugiau gaminančių vartotojų galės prisijungti prie skirstomųjų tinklų be papildomų asmeninių išlaidų.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai. Finansavimas taip pat galės būti skiriamas transformatorių pastočių, skirstyklų, elektros skirstomųjų tinklų skirstomųjų punktų, transformatorinėms ir elektros linijoms atnaujinti, diegiant pažangiojo tinklo elementus.

Prioritetas bus teikiamas tiems projektas, kuriuos įgyvendinus labiausiai sumažės elektros nuostoliai. Vienam projektui galės būti skiriama nuo 300 tūkst. eurų. Finansuojama bus iki 50 proc. projekto vertės, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Už pinigus, gautus iš investuotojų už neegzistuojančias kilnojamąsias saulės energijos jėgaines, Kalifornijoje gyvenantys vyras su žmona nusipirko 1978-ųjų gamybos sportinį automobilį „Pontiac Firebird“, kadaise priklausiusį dabar jau mirusiam Holivudo aktoriui Burtui Reynoldsui (Bertui Reinoldsui), taip pat prabangių namų Karibų jūros regione ir Meksikoje, juvelyrinių dirbinių ir beisbolo komandą, sakoma pranešime.    

Sutuoktiniams pateikti kaltinimai didelio masto byloje, kurią tiriant dalyvavo Federalinis tyrimų biuras (FTB), JAV mokesčių tarnyba (IRS), Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) bei kitos institucijos.

„Iš pažiūros tai buvo visiškai teisėta ir sėkminga bendrovė“, – sakė IRS baudžiamojo tyrimo skyriaus specialusis agentas Kareemas Carteris (Karimas Karteris).

„Tačiau iš tikrųjų visai tai tebuvo akių dūmimas – finansinė piramidė, siūliusi mokesčių lengvatas už daugiau nei 900 mln. dolerių“, – pridūrė jis.

Remiantis teismo dokumentais, sutuoktinių įkurta bendrovė „DC Solar“ 2011–2018 metais gamino kilnojamąsias saulės jėgaines, montuojamas ant automobilių priekabų ir naudojami avariniam elektros energijos tiekimui mobiliojo ryšio bokštams arba apšvietimui per sporto renginius.

Investuotojams buvo žadamos didelės federalinių mokesčių lengvatos, taikomos saulės energetikai, taip pat pajamos iš įrenginių nuomos.

Anot pareigūnų, mažiausiai pusės iš maždaug 17 tūkst. saulės energijos generatorių, kuriuos bendrovė teigė pagaminusi, iš tiesų nebuvo. Sukčiai, siekdami nuslėpti apgaulę, be kita ko, klastojo finansines ataskaitas ir nuomos sutartis.

49-erių Martineso miesto gyventojas Jeffas Carpoffas (Džefas Karpovas) prisipažino susimokęs vykdyti sukčiavimą elektroninėmis priemonėmis ir pinigų plovimo veiką. Jam gresia iki 30 metų kalėjimo, sakoma pranešime.

Jo žmona 46-erių Paulette Carpoff (Polet Karpov) prisipažino susimokiusi įvykdyti prieš Jungtines Valstijas nukreiptą nusikaltimą ir vykdyti pinigų plovimo veiką.

Federalinis teisėjas gegužės 19 dieną spręs, kokias bausmes skirti sutuoktiniams. 

Federalinis prokuroras McGregoras Scottas (Makgregoras Skotas) pranešė, kad pora neteko turto už 120 mln. dolerių, įskaitant 148 prabangius ir kolekcinius automobilius. Atgauta per 8 mln. dolerių, kurie bus grąžinti nukentėjusiesiems. 

Pasak jo, 500 mln. dolerių iki šiol grąžinta į JAV iždą. 

Anksčiau kaltais dėl su šia sukčiavimo schema susijusių federalinių kaltinimų prisipažino keturi sutuoktinių bendrininkai.

ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizon2020“ skelbia pradedanti teikti paramą pagal naujai įkurtą saulės energetikos sektoriui skirtą projektą CIRCUSOL (Circular business models for the solar power industry). Pagrindinė CIRCUSOL užduotis bus katalizuoti saulės energetikos sektoriaus įmones ir mokslo įstaigas Europoje pradėti kurti naujas tvaresnes priemones, leisiančias jau netolimoje ateityje prisitaikyti prie griežtų Europos žiedinės ekonomikos reikalavimų.

Apie naująjį projektą neseniai buvo pranešta Briuselyje vykusiame CIRCUSOL konsorciumo suvažiavime. Jame dalyvavo EK Smulkaus ir vidutinio verslo projektų valdymo agentūra (EASME), kuriai pavesta nustatyti pagrindines taisykles ir nuostatas, kurios užtikrintų sėkmingą CIRCUSOL projekto eigą.

Bendrasis CIRCUSOL biudžetas sieks daugiau nei 8,25 mln. eurų, per 7 mln. jam skirs pati ES. Projektas gyvuos 4 metus, jame dalyvaus 15 bendrovių ir mokslo institucijų iš 7 Europos valstybių.

Šiandien iš saulės pagaminama apie 4 proc. Europoje suvartojamos elektros energijos ir gamybos augimo dinamika įgauna vis didesnį pagreitį. Augimą pirmiausiai skatina EK nustatyti reikalavimai jau iki 2020 m. pasiekti dideles atsinaujinančios energetikos apimtis bendroje energijos gamyboje visoje Europoje.

Sektorių vienijančios organizacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, didžiosiose ES rinkose užderėjęs saulės jėgainių statybų bumas leidžia tikėtis net 45 proc. saulės energetikos sektoriaus augimo 2018 m. ir dar didesnio - 58 proc. augimo 2019 m.

Dar daugiau optimizmo suteikia aktyviai augantis elektros akumuliavimo paslaugų sektorius. Tikimasi, kad šis augimas tik didės, nes verslas ir viešasis sektorius privalės atitikti ES reikalavimus pasiekti 32 proc. atsinaujinančios energetikos dalį bendroje regiono energetikos rinkoje.

Augant saulės technologijų panaudojimui, neišvengiamai auga ir gamybos procese susidariusių medžiagų kiekiai, kuriuos žiedinės ekonomikos sąlygomis bus būtina perdirbti. Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros duomenimis, 2030 m. pasaulyje bus sukurta iki 8 mln. tonų saulės modulių duženų, o iki 2050 m. - iki 78 mln. tonų tokių atliekų.

Efektyvus išteklių panaudojimas yra vienas pagrindinių saulės energijos sektoriaus tvaraus augimo garantų. Ir būtent efektyvus trečių šalių valdomų produktų ir paslaugų (PSS) panaudojimas yra tinkamiausias principas žiedinei ekonomikai, užtikrinantis taupų išteklių vartojimą ir susidarančių atliekų mažinimą.

Projektas CIRCUSOL skirtas vystyti žiedinei ekonomikai pritaikytus verslo modelius dviem kryptimis: perdirbant ar kitaip prikeliant panaudotas saulės energijos technologijas naujam gyvenimui bei kuriant naujus aukštesnės pridėtinės vertės produktus-paslaugas privatiems ir komerciniams vartotojams ar energetikos bendrovėms.

Prancūzijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje CIRCUSOL sukurs 5 didelės apimties ir realiai veikiančius demonstracinius projektus, kurie padės nustatyti išteklių naudojimo efektyvumą, verslo modelių tvarumą ir suprasti, kaip į naujoves reaguoja rinka.

Tokiu būdu projekte dalyvaujančios įmonės turės galimybę išvystyti žiedinės ekonomikos reikalavimus atitinkančius saulės energetikos verslo modelius, kuriuos projekto partneriai galės pirmieji pritaikyti ir kitose ES valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalį projekte atstovauja bendrovė „Soli Tek“.

Tikimasi, kad CIRCUSOL projekto metu sukurtas verslo inovacijas adaptuos ir kitos pramonės šakos bei mokslo įstaigos, sukurta patirtimi pasinaudoti bus skatinami ir ES įstatymų leidėjai, projektas padės kurti naujas darbo vietas, plėtoti efektyvesnį išteklių panaudojimą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančius veiksnius viso žemyno mastu.

CIRCUSOL konsorciumą sudaro 5 tyrimų centrai ir universitetai, 9 pramonės įmonės, gaminančios saulės elementus ir baterijas, taip pat viena konsultacijų bendrovė: „Vito“ (Belgija), Lundo universitetas (Švedija), Berno Taikomųjų mokslų universitetas (Šveicarija), IMEC (Belgija), „Soli Tek“ (Lietuva), SNAM (Prancūzija), „CEA Liten“ (Prancūzija), „Ecopower“ (Belgija), „PV CYCLE“ (Belgija), „BKW Energie“ (Šveicarija), „Futech“ (Belgija), SOREA (Prancūzija), „Daidalos Peutz“ (Belgija), „ZABALA Innovation Consulting“ (Ispanija) ir „Loser Chemie“ (Vokietija).

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, valstybė jau anksčiau buvo numačiusi finansuoti saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninių pastatų stogų.

Prieš porą metų savivaldybių buvo prašoma teikti tokius projektus, bet vėliau šaukimas buvo sustabdytas. Dabar šis atnaujintas.

"Turime parengę tris projektus. Saulės jėgainės galėtų būti įrengtos ant mokyklų ir darželių pastatų stogų. Bandysime teikti projektus ir tikimės gauti finansavimą", – tvirtino direktorius.

Pagal šį šaukimą valstybė saulės jėgainėms ant visuomeninių pastatų stogų įrengti skirtų 80 proc. projekto vertės. Likusius 20 proc. turėtų prisidėti savivaldybė.

Renkant pastatus, ant kurių bus sumontuotos saulės jėgainės, buvo vertinamas elektros energijos suvartojimas.

Bus siekiama sutaupyti ir prisidėti prie planetos išsaugojimo, išnaudojant alternatyvius energijos šaltinius.