-
Per pirmąjį turą išrinkti 19 merų: pergalę daugiausia švenčia esami vadovai 5
Per praėjusius rinkimus 2015 metais jau per pirmąjį turą buvo išrinkta lygiai tiek pat merų – 19, 18 partijų keltų kandidatų ir vienas visuomeninio komiteto atstovas.
Druskininkuose perrinktas savo vardo komitetą rinkimuose vedęs dabartinis kurorto vadovas Ričardas Malinauskas. Jis gavo 70 proc. rinkėjų balsų.
Akmenės rajonui toliau vadovaus socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas. Jis perrinktas surinkęs 60 proc. savivaldybės gyventojų balsų.
Vitalijus Gailius/Karolio Kavolėlio(Fotobanko)nuotr.
Joniškio rajono mero rinkimuose užtikrintai nugalėjo Liberalų sąjūdžio atstovas parlamentaras Vitalijus Gailius su 62 proc. balsų. Dabar Joniškio rajono mero pareigas eina taip pat liberalas Gediminas Čepulis.
Birštono savivaldybės mere perrinkta dabartinė vadovė Socialdemokratų partijos atstovė Nijolė Dirginčienė, surinkusi 54,8 proc. balsų.
Biržų rajone dabartinį merą, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos kandidatą jau pirmajame ture iš posto išvertė Biržų seniūnas Vytautas Jareckas.
Jėgas šioje savivaldybėje suvienijusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Liberalų sąjūdžio iškeltas kandidatas surinko beveik 52 proc. balsų. V. Valkiūnas liko su 25 proc. rinkėjų palaikymu.
Jonavos rajone mero rinkimuose vadovauti miestui grįžta socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius, už jį balsavo 57 proc. rinkėjų.
Neringoje rinkimus vėlgi laimėjo dabartinis kurorto vadovas, socialdemokratas Darius Jasaitis, gavęs apie 55 proc. balsų.
Kito pajūrio kurorto, Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus perrinktas su 76 proc. balsų.
Marija Rekst/ Pauliaus Peleckio(Fotobanko) nuotr.
Už dabartinę Vilniaus rajono merę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso iškeltą Mariją Rekst balsavo 52,48 proc. rinkėjų.
Pasvalio rajono savivaldybės meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Gintautas Gegužinskas rinkimus per pirmąjį turą laimėjo surinkęs 50,46 proc. balsų.
Rietave nugalėjo Liberalų sąjūdžio atstovas dabartinis savivaldybės meras Antanas Černeckis su 62,53 proc. balsų.
Šakių rajone nedidele balsų persvara reikiamą ribą perkopė dabartinis vadovas konservatorius Edgaras Pilypaitis su 50,89 proc. rinkėjų balsų.
Šalčininkų rajone per pirmąjį turą išrinktas dabartinis miesto vadovas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso iškeltas Zdislavas Palevičius. Už jį balsavo 75,06 proc. rinkėjų.
Pirmajame ture pergalę nedideliu balsų skaičiumi išplėšė ir Šiaulių miesto bei rajono vadovai.
Su visuomeniniu rinkimų komitetu kandidatavęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas surinko 52 proc. rinkėjų balsų, „valstietis“ Antanas Bezaras gavo 50,8 proc. rinkėjų balsų.
Visvaldas Matijošaitis/Eitvydo Kinaičio nuotr.
Per šiuos rinkimus Kaune triuškinančia pergale nugalėjo Visvaldas Matijošaitis, surinkęs beveik 80 proc. balsų. Rinkimuose jis perrinktas su savo visuomeniniu komitetu.
A. Bezaro pergalė itin trapi – aktyvumas Šiaulių rajone nesiekė 40 proc., tad pergalei jam reikėjo surinkti ne mažiau kaip penktadalį arba 7291 rinkėjo balsą, o jis gavo 7358 rinkėjų balsus.
Dabartinė Širvintų rajono merė, su savo vardo visuomeniniu rinkimų komitetu kandidatuojanti Živilė Pinskuvienė yra surinkusi 70,81 proc. balsų.
Švenčionių rajono vadovas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Rimantas Klipčius nugalėjo su 63,64 proc. balsų.
Po vidurnakčio paaiškėjo, kad Valerijus Makūnas lieka toliau prie Kauno rajono vairo. Jis laimėjo tiesioginius mero rinkimus. V. Makūnas Kauno rajonui vadovauja pastaruosius dvylika metų.
Valerijus Makūnas/Šarūno Mažeikos(Fotobanko) nuotr.
Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Kitose savivaldybėse vyks antrasis merų rinkimų turas, jis numatytas kovo 17 dieną.
Žemėlapiai sukurti UAB "HNIT-BALTIC" naudojant Esri ArcGIS Online technologiją
-
Partijos džiaugiasi sustiprėjusiomis pozicijomis ar kukliais pasiekimais 7
R. Karbauskis: „valstiečių“ pozicijos sustiprėjo
Pirmadienio naktį plaukiant balsams iš apylinkių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis teigia besidžiaugiantis, kad partijos pozicijos sustiprėjo.
„Ateinam į Klaipėdos tarybą, ateinam į Vilniaus tarybą, į Marijampolės tarybą – ten, kur mes anksčiau nebuvom (...) palinkėt galiu visiems tik vieno – kuo platesnių koalicijų, kad jiems patiems būtų geriau dirbti“, – žurnalistams partijos rinkimų štabe sakė R. Karbauskis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kol kas merų rinkimuose Biržų rajone pirmauja Vytas Jareckas, Ignalinos rajone – Henrikas Šiaudinis, Panevėžio rajone – Povilas Žagunis, Šiaulių rajone – Antanas Bezaras. Į antrą turą gali patekti dar 13 „valstiečių“ kandidatų.
R. Karbauskis teigė manęs, kad savivaldybių rinkimų rezultatai bus labiau susiję su nacionalinėmis tendencijomis, bet „matosi, kad žmonės atskyrė“ dalykus.
„Nebeliko ryšio, ar partija palaikoma nacionaliniu lygiu“, – sakė R. Karbauskis.
Taip pat jis išreiškė sveikinimus rinkimuose Kaune pirmaujančiam merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo komitetui „Vieningas Kaunas“. R. Karbauskis teigė besitikintis, kad komitetai, laimintys regionuose, bendradarbiaus su „valstiečių“ partija.
Visvaldas Matijošaitis/Teodoro Biliūno (Fotobanko) nuotr.
„Kauno merą reikia pasveikinti – 80 proc. palaikymas. Tikiuosi, kad mes ir toliau sėkmingai dirbsim kartu. Komitetų pergalės ir Šiauliuose, ir Kaune, ir Vilniuje rodo tai, kad partijoms yra, kur pasitempti. Ir aš tikiuosi, kad jie bendradarbiaus su „valstiečiais“, nes mes ir nacionaliniu lygmeniu darom tuos darbus, kurie reikalingi“, – teigė „valstiečių“ pirmininkas.
Prieš ketverius metus vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose „valstiečiai“ gavo 142 mandatus ir 4 mero postus.
E. Gentvilas sako esąs patenkintas rinkimų rezultatais
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigia esąs patenkintas partijos pasirodymu savivaldybių rinkimuose, nepaisant kuklių rezultatų didžiuosiuose miestuose.
„Kaip ir spėliojau – ketvirta vieta pagal mandatus, ketvirta vieta pagal merų skaičių, kol kas taip ir atrodo“, – žurnalistams sakė E. Gentvilas.
„Lūkesčius rinkimų rezultatai atitinka. Dar kartą – barstykitės galvas pelenais tie, kurie sakė, kad Liberalų sąjūdis jau mirė“, – teigė jis.
Pirminiai rezultatai rodo, kad Liberalų sąjūdis Vilniaus miesto taryboje greičiausiai negaus nė vieno mandato, savo pozicijas taip patturėtų prarasti Klaipėdoje.
Šio reiškinio E. Gentvilas nesureikšmina – Liberalų sąjūdžio lyderis pažymi, kad miestuose vis didesnio populiarumo sulaukia komitetai, o ne partijos.
„Kokia bendra tendencija – 2015 metais pirmą kartą trijuose didmiesčiuose – Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose – ne partijų atstovai laimėjo, o komitetai. Šita tendencija tęsiasi toliau. Didžiuosius miestus paima komitetai, tuo tarpu tradicinės partijos ir ideologijos, kaip nebūtų keista, labiau yra gajos ir veikiančios rajonuose“, – sako E. Gentvilas.
Suskaičiavus 1400 iš 1970 rinkimų apylinkių rezultatus, Liberalų sąjūdis savivaldybių tarybų rinkimuose surinko 6,33 proc. visų balsų.
Joniškyje meru pirmame ture išrinktas Vytautas Gailius, Rietave – Antanas Černeckis, dar aštuoniose savivaldybėse Liberalų sąjūdžio kandidatai turėtų patekti į antrąjį merų rinkimų turą.
G. Paluckas žada pertvarkyti socialdemokratų skyrius didžiuosiuose miestuose
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas po savivaldos rinkimų žada pertvarkyti skyrius didžiuosiuose miestuose.
„Didžiųjų miestų skyrių laukia radikalūs pertvarkymai. Apie tai mes šnekėsime viduje. Tuos sprendimus, matyt, reikėjo padaryti galbūt ir anksčiau, bet čia yra toks taktikos reikalas, kuo ir kaip važiuoti į rinkimus, nes niekada nėra palankus metas. Tai dabar turime trejus rinkimus, bet po to turėsime jau tik po pusantrų metų Seimo rinkimus. Tai iki to laiko reikės iš esmės persitvarkyti ir pertvarkyti tiek Klaipėdoje, tiek Kaune“, – aiškėjant balsavimo rezultatams savivaldybėse BNS sakė G. Paluckas.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Kaune ir Klaipėdoje socialdemokratams gresia negauti nė vienomandato.
Vilniaus miesto savivaldybės taryboje G. Paluckas viliasi turėti frakciją, tačiau tarpiniai rezultatai kol kas to nepatvirtina.
Jis sekmadienį užsiminė, kad varžovai Vilniuje vykdė „išsamesnes ir didesnes rinkimines kampanijas“, bei pabrėžė, kad partijai svarbiausia užsitikrinti sostinės savivaldybės taryboje mažiausiai 3–4 mandatus, tai yra ne mažiau, nei per 2015 metų rinkimus.
Pirminiais duomenimis, Vilniuje pirmauja dabartinis meras Remigijus Šimašius bei buvęs meras Artūras Zuokas, jie turėtų susirungti antrajame ture.
LSDP lyderis teigė, kad partijos rezultatai daugiamandatėje apygardose geri, bet galėjo būti dar geresni.
„Jeigu nebūtų nuolat kalama pastaruosius metus, kad partija suskilo, kad partijos nėra, kad visi išsivaikšto, kad socdemų niekas nemyli, tai rezultatai būtų gerokai geresni, bet buvo praktiškai visus metus oponentų ir, beje, pasitraukusių iš partijos žmonių kai kurių, kad štai suskilo (...) Mes nesuskilome, bet tai reikėjo įrodyti per kančią, per skausmą. Pavyko, manau“, – aiškino G. Paluckas.
Anksčiau sekmadienį jis sakė, kad tikisi, jog savivaldos rinkimuose jo partija laimės 11 merų postų. Iš viso LSDP 2015-ųjų rinkimuoselaimėjo 16 merų postų.
Pirminiais VRK duomenimis, daugiausia rinkėjų balsų per savivaldos rinkimus renka visuomeniniai rinkimų komitetai, o socialdemokratai yra antri.
Ko tikėjosi tik pasibaigus rinkimams?
Nori 11 merų postų
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas tikisi, kad savivaldos rinkimuose jo partija laimės 11 merų postų.
„Tikimės, jog 11 merų mes laimėsime, – iš pirmo ar iš antro turo, ir turėsime savo atstovus visose 60 savivaldybių“, – sekmadienį pasibaigus balsavimui žurnalistams sakė Vilniaus miesto vicemeras G. Paluckas.
Pasak jo, šiųmetinis rinkimų politinis klimatas labai skiriasi nuo 2015 metų rinkimų.
„Pasikeitė politinė aplinka, atsirado partijų, kurių praktiškai politinėje padangėje nebuvo, kaip ir „valstiečiai“, tarkime, ar komitetų aibė“, – pridūrė G. Paluckas.
Tai pirmieji nacionaliniai rinkimai, kuriuose LSDP vadovauja G. Paluckas.
Jo vadovavimo metu nuo partijos atskilo dalis politikos senbuvių, nesutikusių trauktis iš valdančiosios koalicijos – jie įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.
LSDP savivaldybių tarybų rinkimuose 2015 metų kovą gavo daugiausiai mandatų, tačiau merų rinkimuose prastai pasirodė didžiuosiuose miestuose.
G. Landsbergis tikisi, kad dauguma TS–LKD merų bus perrinkti
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad pirmieji rezultatai leidžia tikėtis, jog dauguma partijos merų bus perrinkti.
„Kol kas pirmieji duomenys rodo vienintelę tendenciją, kad ten, kur mūsų merai buvo laimėję 2015 metais, tikėtina, kad dauguma bus perrinkti“, – BNS partijos rinkimų štabe sekmadienį sakė G. Landsbergis.
Fotobanko nuotr.
Jis taip pat neabejoja, kad keli konservatorių merai bus išrinkti jau pirmajame ture.
Kalbėdamas apie didmiesčius, G. Landsbergis sako, kad ryškiausi pokyčiai po rinkimų turėtų paliesti Kauną, kur mero Visvaldo Matjošaičio „Vieningas Kaunas“, anot jo, turėtų pasirodyti stipriai ir tai kelia grėsmę kitiems politiniams dalyviams nepatekti į tarybą.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad gali būti dideli pokyčiai tuo atveju, kad neliks kitų partijų. Yra tikimybė, kad kitos partijos gali surinkti labai mažai balsų ar net nepereiti reikalingo 4 proc. barjero. Vilnius ir Klaipėda išlaiko didelę intrigą“, – teigė G. Landsbergis.
2015-aisiais savivaldos ir merų rinkimuose TS–LKD užsitikrino 253 mandatus savivaldybių tarybose, 11 merų, 4 jų išrinkti pirmajame ture.
R. Karbauskis tikisi daugiausiai mandatų ir daugiausiai balsų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis tikisi, kad savivaldos rinkimuose partija laimės daugiausia mandatų tarybose ir surinks daugiausia balsų.
„Tai pirmiausia, daugiausiai mandatų ir daugiausiai balsų. Tikimės apie 300 mandatų“, – rinkimų štabe BNS sakė R. Karbauskis.
Ramūnas Karbauskis/Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Anot jo, vienas iš tikslų rinkimuose – suburti frakciją Vilniaus miesto taryboje, čia „valstiečiai“ mandatų neturėjo. Meru Vilniuje „valstiečiai“ kelia ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių.
Jis teigia siūlysiąs išrinktiems savo partijos atstovams sudaryti kuo platesnes koalicijas.
„Aš rekomenduosiu savo partijos atstovams dalyvaut koalicijose ir siūlyt kuo platesnes koalicijas – ką mes darėm Seime, bet mums nepavyko, o savivaldybėse, manau, jie sutars“, – rinkimų štabe žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai padės įvertinti ir centrinės valdžios darbą.
„Aš manau, kad tendencija tokia yra (...) gal ypatingai tose savivaldybėse, kuriose valstiečiai nebuvo ypatingai stiprūs (...) matysime, kaip tas vertinimas yra ir centrinės Vyriausybės ir Seimo“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Prieš ketverius metus vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose „valstiečiai“ gavo 142 mandatus ir 4 mero postus.
Žemėlapiai sukurti UAB "HNIT-BALTIC" naudojant Esri ArcGIS Online technologiją
G.Kirkilas: nuviltų, jeigu nelaimėtume nė vieno mero posto
Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Seimo narys Gediminas Kirkilas sako, kad jį nuviltų, jei partija nelaimėtų nė vieno mero posto.
„Jeigu nebūtų nė vieno mero, tai, aišku, nuviltų“, – sekmadienio vakarą BNS partijos būstinėje sakė G. Kirkilas.
„Mes debiutuojame rinkimuose, ką laimėsime tas bus mūsų, tiek, kiek bus ir gerai bus“, – tvirtino jis.
Jis tikisi, kad partijai pavyks laimėti nuo 50 iki 80 tarybų narių mandatų.
G.Kirkilas teigia neturintis vieno atsakymo, kodėl miestuose rinkėjai mažiau aktyvesni, negu rajonuose.
„Sunku pasakyti, kodėl. Kai kuriomis partijomis nusivylę yra. Rajonuose gal yra daugiau valstiečių rinkėjų. Jie aktyvesni yra“, – BNS teigė G. Kirkilas.
„Klaipėdoje liberalai subyrėjo, jiems ištikimas rinkėjas, matyt, neatėjo. Vilniuje kita situacija. Čia gali būti netikėtumų. Lenkai gali gerai sudalyvauti. Jų rinkėjų ateina labai daug. Dvigubai daugiau nei lietuvių. Jų kandidatė eina trečia“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Parlamentarė Irena Šiaulienė BNS kalbėjo, kad kaimiškose vietovėse rinkimų aktyvumas didesnis, nes ten gyventojai stropesni.
„Visada kaimo žmonės stropesni. Tradiciškai. Kita vertus, matyt, žmonės patenkinti iš esmės, jeigu neina „prieš“ balsuoti, nemato reikalo. Nors šiuo metu kai kuriuose rajonuose ir miestuose yra iš ko rinktis, akivaizdu, kad lygiaverčiai pretendentai yra ir kiekvienas balsas svarbus“, – BNS sakė I. Šiaulienė.
Parlamentarė taip pat stebėjosi sumenkusiu rinkėjų aktyvumu miestuose net ir turint galvoje tai, kad tiek daug susikūrė visuomeninių komitetų.
Socialdemokratų darbo partija buvo įkurta skilus Socialdemokratų partijai. G. Kirkilas ir dar dalis kitų įtakingų socialdemokratų nesutiko su partijos naujojo vadovo Gintauto Palucko inicijuotu socdemų pasitraukimu iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“. Pasitraukusieji iš G. Palucko vadovaujamų sociademokratų gretų įkūrė naują partiją ir Seime liko valdančiojoje koalicijoje.
Iš viso partija yra iškėlusi 15 kandidatų tiesioginiuose merų rinkimuose, ir 26 kandidatų į tarybas sąrašus savivaldybėse.
Iki šiol Socialdemokratų darbo partija turėjo du merus – Klaipėdos rajonui vadovavo Vaclovas Dačkauskas, o Širvintų rajone – į šią partiją atėjusi palikusi „darbiečius“ Živilė Pinskuvienė.
V. Tomaševskis: dviguba šventė – rinkimai ir gimtadienis
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis sako, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose savivaldybių tarybos ir merai bus išrinkti per pirmą rinkimų turą ir antrojo rinkimų turo neprireiks. Savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų jis laukia kartu su kolegomis Lenkų kultūros namuose Vilniuje.
Sekmadienį gimtadienį švenčiantis V. Tomaševskis sulaukė daug sveikinimų ir gėlių.
Vilniaus mero posto siekianti LLRA- KŠS atstovė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė tikisi palankių rezultatų.
„Tikrai manau, kad mano šansai yra nemaži. Laukiame teigiamų rezultatų“, - vertindama pradinius rinkimų rezultatus sakė E. Tamošiūnaitė.
„Tvarkiečių“ lyderis: gali vėl ateiti daug naujų politinių jėgų
Savivaldos rinkimai liudija gyventojų norą Lietuvoje matyti daugiau naujų politinių jėgų, sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
„Į Lietuvos politiką gali vėl ateiti daug naujų jėgų, nes visuomeniniai komitetai kai kuriose vietose laimi – ir merai jų iškelti, ir patys judėjimai. Tai irgi daug ką pasako“, – sekmadienio vakarą BNS sakė R. Žemaitaitis.
„Tai ir rodo, kad žmonės valgo komitetus, nežiūri partinio principo atsakomybės, kad tai yra tęstinumas. Žmonės nori naujienų“, – teigė jis.
Partijos vadovas sako, kad tikėjosi kiek geresnių rezultatų.
„Kažkiek rezultatai galėjo būti geresni. Džiaugiuosi Šilute, Šilale, Kalvarija, Pagėgiais, Mažeikiais, kur mūsų kandidatai praeina į antrą turą“, – teigė R. Žemaitaitis.
Dėl Pagėgių mero kėdės su pirmaujančiu „tvarkiečiu“ Vaidu Bendaravičiumi kovoja trijų visuomeninių komitetų atstovai – Edgaras Kuturys, Kęstas Komskis ir Virginijus Komskis.
Šilalės, Šilutės ir Kalvarijos rajonuose antrame ture „tvarkiečiai“ kovos su konservatoriais.
Šilalėje kovos mero kėdę sieksiantis išsaugoti konservatorius Jonas Gudauskas ir „tvarkietis“ Algirdas Meiženis, Šilutės rajone – „tvarkietis“ dabartinis meras Vytautas Laurinaitis ir konservatorė Sandra Tamašauskienė, o Kalvarijoje – „tvarkietis“ einantis mero pareigas Vincas Plikaitis ir konservatorius Valdas Aleknavičius.
Arši kova tarp trijų kandidatų vyksta Mažeikiuose, kur energetikos viceministras Vidmantas Macevičius kovoja su dabartiniu meru socialdemokratu Antanu Teniu ir konservatore Lina Rimkiene.
R. Žemaitaitis kaip nusivylimą išskyrė Kretingos rajoną, kur nepasisekė buvusiai parlamentarei Jolitai Vaickienei ir ji nepateko į kitą turą.
„Raseiniuose nustebino. Jaunas žmogus ėjo. Arba kitur ėjo žmonės su gerais rezultatais, gerais darbais, bet...“ – apgailestavo parlamentaras.
Partija kandidatus į merus kėlė 21 savivaldybėje.
Be dviejų merų Kalvarijoje ir Šilutėje, „tvarkiečiai“ šiuo metu turi 70 narių savivaldybių tarybose.
-
VRK pirmininkė: rinkimai vyksta sklandžiai 4
„Rinkimai vyksta sklandžiai, Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinė sistema veikia“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė ji.
VRK vadovė teigė, kad sulaukta daug rinkėjų klausimų ir pranešimų apie galimus įstatymų pažeidimus, bet kiek spėta jų patikrinti, daug jų nepasitvirtino.
„Gauta daugybė pranešimų, skundų apie galimus rinkimų įstatymo pažeidimus. Pranešama dėl agitacijos rinkimų dieną, socialiniuose tinkluose, internete pasirodo straipsniai, įrašai, publikacijos, kurie yra galima rinkimų agitacija. VRK kiekvieną atvejį įvertins atskirai“, – sakė L. Matjošaitytė.
Ji taip pat pabrėžė, kad visa agitacija, paskelbta iki jos draudimo pradžios, yra legali.
„Jeigu einame mieste ir matome didžiulius išorinės reklamos stendus, socialiniuose tinkluose – daugybę įrašų, politinės reklamos internete, portaluose – daugybę straipsnių, tai tas, kas paskelbta iki agitacijos draudimo pradžios, tai yra kovo 2 dienos 1 val. nakties, tas gali būti“, – teigė ji.
„Svarbu, kad nebūtų daromi nauji pranešimai. Labai svarbu, kad 50 metrų aplink balsavimo patalpą ir balsavimo patalpoje nebūtų jokios agitacijos“, – pridūrė L. Matjošaitytė.
Anot jos, gyventojai turėjo priekaištų balsadėžėms, kad jos ne tokios matinės, kaip jie įsivaizdavo, kad balsavimo kabinose nebeliko užuolaidų, kad esą netinkamai užplombuotos balsadėžės.
Policijos departamentas VRK informavo nepradėjęs naujų ikiteisminių turimų dėl galimo trukdymo rinkėjams.
VRK duomenimis, iki 15 val. savivaldos rinkimuose balsavo 29,14 proc. rinkėjų, pridėjus balsavusiuosius iš anksto, iš viso rinkėjų aktyvumas siekia 35,39 procento.
Balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyks iki 20 valandos. Rinkimų teisę turi 2 mln. 458 tūkst. 13 rinkėjų.
Per paskutinius savivaldos rinkimus 2015 metais aktyvumas siekė 47 proc.
Iki balsavimo pabaigos galioja draudimas agituoti ne tik vykstančiuose savivaldos, bet ir būsimuose prezidento rinkimuose, referendumuose.
VRK pirmininkė sakė, kad šiemet rinkimuose dalyvauja 13 tūkst. 665 kandidatai, 410 jų varžosi dėl mero posto. Palyginti su 2015-aisiais, sumažėjo ir kandidatų, ir rinkėjų, ir mandatų.
Vietos politikai savivaldos rinkimuose varžosi dėl 1502 mandatų tarybose, iš jų 60 – merų.
Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus šiemet renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per praėjusius rinkimus.
Mažiau atstovų renka Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų, Panevėžio miesto ir Pagėgių savivaldybių gyventojai.
Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas su 51 atstovu, mažiausią – Neringa ir Birštonas, po 15 tarybos narių. Vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.
Rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 14 partijų ir 90 visuomeninių rinkimų komitetų, sudaryta 14 partijų koalicijų.
-
Per rinkimus policija gavo beveik 200 pranešimų apie pažeidimus
Trukdė pasinaudoti rinkimų teise?
Sekmadienio vakarą pradėtas tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise Marijampolės apskrityje, Kalvarijoje.
Policija pranešė, jog vykstant automobiliu į rinkimų apylinkę, dviems gyventojoms buvo pasiūlytas atlygis, jei jos balsuotų už tam tikrą partiją.
18 val. duomenimis, policija iš viso gavo 192 pranešimus apie galimus pažeidimus.
Iki 17 val. – 175 pranešimai
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo per rinkimus – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje meluota apie perkamus balsus Žemaičių Naumiestyje.
Kaip skelbia Policijos departamentas, sekmadienį, apie 14 val. 10 min. vienoje feisbuko paskyroje, vienoje iš grupių, buvo skleidžiama galbūt tikrovės neatitinkanti informacija.
„Facebook" paskyroje asmuo nurodė, kad vienas iš kandidatų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą perka rinkėjų balsus Žemaičių Naumiestyje ir moka po 5 eurus.
„Pats kandidatas kreipėsi į policiją dėl paskelbtos informacijos“, – BNS sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Tauragės apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo.
Tai jau aštuntas policijos pradėtas tyrimas per savivaldos rinkimus.
17 val. duomenimis, policija gavo 175 pranešimus apie galimus pažeidimus rinkimų metu. Daugiausia – po 50 – gauta iš Vilniaus ir Alytaus apskričių, 22 pranešimų sulaukta iš Tauragės apskrities, dar 20 pranešimų atėjo iš Kauno apskrities.
Mažiausiai pranešimų sulaukta iš Panevėžio apskrities – 2.
Rinko parašus
Klaipėdoje sekmadienį buvo gautas pranešimas, kad per Kaziuko mugę, Turgaus aikštėje, vyksta rinkiminė agitacija, joje renkami parašai už kandidatą dalyvauti prezidento rinkimuose Arvydą Juozaitį.
Policija nustatė, kad trys asmenys rinko parašus.
„Buvo pristatyti į komisariatą, jie parašė paaiškinimus, buvo nesulaikyti, paleisti“, - BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Iki balsavimo pabaigos galioja draudimas agituoti ne tik vykstančiuose savivaldos, bet ir būsimuose prezidento rinkimuose, referendumuose. VRK yra perspėjusi, kad parašai sekmadienį neturi būti renkami.
Policija skelbia, kad iki 15 val. daugiausia pranešimų dėl galimų pažeidimų gauta iš Alytaus (46), Vilniaus (45), Tauragės ir Kauno (po 16) apskričių. Daugiausiai pranešama dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, neblaivių asmenų, įtartinų automobilių ar pavėžėjimų.
„Kai kurie pranešimai vertinami, surinkus papildomų duomenų, bus sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo“, – teigia policija.
Pareigūnai toliau atlieka septynis ikiteisminius tyrimus dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise arba rinkimų dokumento suklastojimo, visi jie pradėti iki šeštadienio ryto.
Keturi tyrimai atliekami Alytaus apskrityje, du – Vilniaus apskrityje, vienas – Kauno apskrityje.
Iki 15 val. gauta pranešimų apie maždaug šimtą galimų rinkimų tvarkos pažeidimų visoje Lietuvoje, daugiausia – iš Vilniaus miesto, pranešė ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė.
-
„Baltosios pirštinės“: gavome apie 100 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus 2
„Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ stebėtojai stebi padėtį nuo pat apylinkių atsidarymo, 7 val. ryto, ir tiek jie, tiek piliečiai informuoja apie galimus pažeidimus. Dabar turime apie šimtą pranešimų apie galimus pažeidimus, kurių didžioji dalis susijusi su agitacija, agitacijos draudimo pažeidimu“, – Eltai sakė M. Šaraitė.
Pasak jos, taip pat yra gauta pranešimų apie galimus apylinkių komisijų darbo pažeidimus – neteisingai užplombuotas balsadėžes ar kitus tvarkos pažeidimus.
„Daugiausiai pranešimų apie galimus pažeidimus yra iš Vilniaus miesto. Tai čia savaime suprantama, nes daugiausiai rinkėjų, daugiausiai piliečių, pilietiškai aktyvių žmonių“, – sakė M. Šaraitė.
Balsavimą savivaldybių tarybų rinkimuose visoje Lietuvoje stebi apie 400 visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ stebėtojų. Jie yra registruoti ir specialiai apmokyti.
Sekmadienį balsavimas apylinkėse prasidėjo 7 valandą ryto, apylinkės užsidarys 20 valandą. Lietuvos gyventojai renka 60 merų ir 1502 savivaldybių tarybų narius.
Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 458 tūkst. rinkimų teisę turinčių asmenų.