Iš 239 SVĮ pernai pelningai dirbo 144 įmonės, iš jų 36 savivaldybių biudžetus papildė dividendais ir pelno įmokomis – daugiausiai tai buvo šilumos įmonės, sumokėjusios 5,3 mln. eurų.

Bendrai SVĮ pernai savivaldybėms sumokėjo 6,1 mln. eurų dividendų – 2,4 karto mažiau nei 2020 metais (14,6 mln. eurų).

„Visoje Europoje reikšmingai brangstantys energijos ištekliai bei užsitęsusi COVID-19 pandemija neigiamai atsiliepė ir SVĮ finansiniams rezultatams. Tai itin stipriai buvo jaučiama šilumos tinklų ir viešojo transporto sektoriuose“, – pranešime teigė Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius.

Pasak centro, didžiausią SVĮ pajamų dalį uždirbo šilumos sektoriaus įmonės (407 mln. eurų) – tai lėmė didesnis šilumos suvartojimas šaltą žiemą bei pabrangusi šiluma.

SVĮ nuostolius daugiausia lėmė 19 mln. eurų Vilniaus šilumos tinklų nuostolis, siejamas su išaugusia gamtinių dujų kaina. Taip pat prastai sekėsi Vilniaus viešajam transportui (3,4 mln. eurų), „Nemenčinės komunalininku“ (1 mln. eurų), „Nemėžio komunalininkui (1 mln. eurų), „Klaipėdos energijai“ (900 tūkst. eurų).

Visų įmonių kapitalo grąžos rodiklis sumažėjo 2 proc. punktais ir buvo neigiamas (-0,3 proc.), tuo metu SVĮ indėlis į valstybės biudžetą buvo mažiausias per 4 metus ir sudarė 6,1 mln. eurų.

2021 metų pabaigoje veikė 239 savivaldybių valdomos įmonės, kuriose dirbo beveik 21 tūkst. darbuotojų.

Už svarstymą iš naujo antradienį balsavo 107 Seimo nariai, o du parlamentarai (konservatorė Gintarės Skaistė ir socialdemokratų darbo frakcijai priklausantis Rimas Andrikis) norėjo, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu.  

Taip pat Seimas nutarė iš naujo svarstyti ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimus dėl savivaldybių įmonių valdybų. Už tai balsavo 103 Seimo nariai, o Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Puidokas vienintelis siekė, kad pataisos būtų laikomos nepriimtomis.  

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta tvirtino, kad prezidentas siūlo neskubinti valdybų „performavimų keičiant didelį valdybos narių skaičių vienu metu“. 

„Prezidentas siūlo, kad tai vyktų natūraliai, neskubant ir nesiverčiant per galvą, o kai baigiasi vieno ar kelių narių kadencijos“, – pristatydamas veto sakė šalies vadovo atstovas.

S. Krėpštos teigimu, jeigu Seimas prezidento veto atmes ir įsigalios priimti pakeitimai, tuo pačiu ar panašiu laikotarpiu turėtų būti keičiamos visos valdybos.  

„Tokie pokyčiai gali kelti grėsmę šių bendrovių, įskaitant ir turinčių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių statusą, kolegialių priežiūros ir valdymo organų efektyviai ir sklandžiai veiklai. Tai gali reikšmingai sutrikdyti bendrovių veiklą, pakenkti jų įgyvendinamiems strateginiams objektams ir taip didinti bendrą valstybės bendruomenės pažeidžiamumą“, –  pabrėžė S. Krėpšta.

Tačiau „valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad neturėdama savo atstovų strateginių valstybės įmonių valdybose valstybė „nežino, kas ten vyksta“.

Konservatorius Mykolas Majauskas piktinosi, kad valdantieji  tokių pertvarkų siekia paskutinėmis mandatų turėjimo savaitėmis, o Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas kalbėjo, kad politikų buvimas valstybės įmonių valdybose yra nesuderinamas su tokių įmonių veikla.

„Yra didžiulė rizika politizuoti valstybės įmones“, –  teigė jis ir priminė atvejus, kada, pasak jo, „per valstybės įmones buvo organizuojama parama partijoms, politikams, įdarbinami savi žmonės“. 

Šalies vadovo teigimu, priimti įstatymai galėtų atverti galimybę keisti įmonių valdymą prieš pasibaigiant dabartinio Seimo kadencijai.

Pataisos numatė, kad nuo lapkričio visų valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai turėtų būti sudaryti iš naujo.

Pasak prezidento, tai, kad visų šių valstybės ir savivaldybės bendrovių stebėtojų tarybos ir valdybos turėtų būti keičiamos iš esmės tuo pačiu metu, nesulaukus esamųjų kadencijos pabaigos, sudaro prielaidas skubotiems ir neskaidriems sprendimams.

Grąžindamas Seimui pakartotinai svarstyti įstatymus, G. Nausėda pasiūlė juose numatytus priežiūros ir valdymo organų sudarymo pokyčius pradėti taikyti ne nuo lapkričio 1-osios, o po šios datos sudaromiems naujiems organams.

Tai reiškia, kad esami veikiantys bendrovių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai savo funkcijas galėtų vykdyti iki kadencijos, kuriai jie buvo sudaryti, pabaigos arba iki bus sudaryti nauji atitinkami priežiūros ar valdymo organai.

G. Nausėda siūloma numatomų pokyčių taikymo tvarka leistų užtikrinti sklandų ir tvarų pokyčių įgyvendinimą, kuris nekeltų grėsmės valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių veiklos tęstinumui bei su tuo susijusiems visuomenės poreikiams, nacionaliniam saugumui, viešajam interesui.