Seimo Savižudybių prevencijos komisijos nariui Mykolui Majauskui atsiųstoje Higienos instituto informacijoje pažymima, kad Mirties priežasčių registro skaičiai dar nėra galutiniai, tačiau, jeigu skaičiai bus patvirtinti, tai būtų keliomis dešimtimis mažiau savižudybių, nei 2018 m.

Mažėjimas lėtėja, o atotrūkis nuo ES vidurkio 100 000 gyventojų vis dar išlieka milžiniškas – apie 2,5 karto.

Pastaruosius penkis metus savižudybių skaičius nuosekliai mažėjo – palyginus su 2014 m., savižudybių 2019 m. buvo net 30 proc. mažiau.

Vis dėlto parlamentaro M. Majausko teigimu, džiaugtis mažėjančiais savižudybių skaičiais dar anksti.

„Mažėjimas lėtėja, o atotrūkis nuo ES vidurkio 100 000 gyventojų vis dar išlieka milžiniškas – apie 2,5 karto. Todėl labai džiaugtis dar tikrai anksti. Taip pat itin neramina, jog nepaisant mažėjančio skaičiaus visoje Lietuvoje, Vilniuje savižudybių rodikliai išlieka stabiliai prasti. Nors vidutiniškai vyrų savižudybių 100 000 gyventojų Vilniuje yra mažiau nei visoje Lietuvoje, per daugiau kaip penkis metus šis skaičius beveik nepasikeitė“, – Eltai komentavo Seimo narys.

Lietuvoje nusižudžiusių skaičius yra du kartus didesnis nei bendras ES vidurkis.

Vis dėlto, pasak suicidologo Pauliaus Skuibio, pastebima džiuginanti tendencija – anksčiau savižudybių skaičius buvo aukštas ir nekintantis, o per pastaruosius metus situacija pasikeitė kardinaliai.

„Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, du dešimtmečius, kuomet buvo 45 mirties atvejai 100 tūkstančių žmonių, tai dabar sumažėjimas yra įspūdingas. Tačiau tai yra vis dar kelis kartus daugiau nei ES vidurkis. Jei žiūrėtume tik ES, tai yra aukščiausias rodiklis, o jei žiūrėtume visą geografinę Europą, tai rastume šalių su šiek tiek didesniais rodikliais“, – teigė suicidologas.

Jaunimo linija, teikianti pagalbą visą parą, kviečia dalytis niūriomis mintimis ne tik skambinant, bet ir elektroniniais laiškais.

Anot Jaunimo linijos vadovės Gretos Laukaitienės, vienintelis būdas pasveikti – kalbėti.

„Pagrindinė mūsų organizacijos žinutė yra ta, kad reikia pokalbio ir jis tikrai padeda esant sunkumams. Telieka išdrįsti pasisakyti, kalbėti“, – sako vadovė.

Pasak organizacijos savanorės Alvydos, kiekvienas pagalbos šauksmas yra svarbus ir neturėtų būti ignoruojamas. Vertėtų skatinti žmogų atsiverti, o ne guosti skambiomis frazėmis.

Dažnai girdimas mitas, kad, jei žmogus kalba apie savižudybę, tai jis tikrai neketina nusižudyti, tačiau šis pasakymas nėra pagrįstas. Atlikti tyrimai rodo, kad prieš savižudybę žmogus vienaip ar kitaip atskleidžia savo ketinimus, todėl labai svarbu juos išgirsti.

Emocinė pagalba yra teikiama visiems. Ją galima rasti poliklinikoje esančiame psichikos sveikatos centre, skambinant pagalbos linijos telefonais. Specialistai skatina visus žmones, apimtus emocinės krizės, prisiminti, kad visada yra žmogus norintis išklausyti ir galintis padėti. Svarbu nedelsti ir kalbėti, ieškoti pagalbos.

Strategiškai pažvelgus į problemą, buvo sukurtas veiksmingas kompleksinių priemonių planas, kuris pasiteisino ir šiandien rezultatai akivaizdūs – palyginti praėjusių keleto metų duomenis, sostinėje savižudybių skaičius sumažėjo apie 17 proc.

„2015 metais ėmėmės aktyvių veiksmų savižudybių Vilniuje skaičiui mažinti – su partneriais memorandumu įsipareigojome saugoti gyvybę ir sudarėme konkretų veiksmų planą, pirmą kartą paskyrėme tikslinių lėšų būtent savižudybių prevencijai. Nuoseklus darbas duoda vaisių, todėl programą neabejotinai tęsiame ir toliau, įtraukiame naujas priemones“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Daug dėmesio ir lėšų buvo skirta tam, kad krizinėje situacijoje atsidūręs vilnietis gautų nemokamą skubią pirminę psichologinę ar psichiatrinę pagalbą be išankstinės registracijos, artimiausioje poliklinikoje arba gydymo įstaigoje.

Veiksminga buvo ir specializuotos terapijos po bandymo žudytis programa, skirta sudaryti tolimesnį pagalbos planą, įvertinti riziką ir užkirsti kelią tolimesniems mėginimams nusižudyti.

Šiandien Vilniaus Tarybos nariai patvirtino atnaujintą savižudybių prevencijos planą iki 2019 metų – miestas skirs dar daugiau dėmesio psichinei sveikatai gerinti. Šiais metais įgyvendinti strategijai iš viso skirta 321,2 tūkst. eurų. Biudžetas šiai programai yra nuolatos didinamas: 2016 m. buvo skirta 301,3 tūkst., 2017 m. – 316 tūkst. eurų.

Pagal šiandien patvirtintą planą iki 2019 metų, kompleksinė pagalba išgyventiems krizines situacijas, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų bus teikiama dar greičiau ir efektyviau. Profesionalios pagalbos sulauks ir jų artimieji, psichologinė pagalba bus teikiama ir nusižudžiusių asmenų šeimoms.

Naujovė – savivaldybė rengs mokymus psichikos sveikatos specialistams. Tai bus specializuoti mokymai ribinio asmenybės sutrikimo gydymui ir su šiuo sutrikimu susijusio suicidinio elgesio mažinimui, pagalba artimiesiems.

VšĮ Centro poliklinikoje pernai pradėjo veikti ir toliau veiks „Budinčio psichologo tarnyba“, kuri teikia psichologinę pagalbą atsidūrusiems krizinėje situacijoje visą parą, 7 dienas per savaitę. Ši pagalba teikiama ir nedraustiems asmenims, taip pat ir anonimiškai. Darbo dienomis tokią paslaugą teikia VšĮ Antakalnio poliklinika.

Šiemet ir toliau bus įgyvendinamos „SafeTALK“ ir ASIST mokymo programos „vartininkams“ – tai asmenys, kurie savo darbe yra apsupti daugybės kitų žmonių, todėl turi didesnę tikimybę sutikti asmenį, galvojantį apie savižudybę, mėginusį nusižudyti arba patyrusį artimojo savižudybę.  2017 metais šiomis programomis buvo apmokyti daugiau nei 2 000 „vartininkų“.

Svarbu žinoti kiekvienam: VšĮ Centro poliklinikoje suteikiama galimybė nemokamai konsultuotis savaitgaliais ir šventinėmis dienomis bei naktimis tiems, kurie galvoja apie savižudybę, mėgino ar ketina žudytis, kurie patyrė artimojo netektį ar nežino kaip elgtis įtardami, kad jų pažįstamas žmogus gali pakelti prieš save ranką. Konsultuotis taip pat gali ateiti vaikai ir paaugliai. Emocinė parama ir toliau bus teikiama telefonu bei internetu – pagalbą galima gauti nurodytais kontaktais.

Higienos instituto duomenimis lyginant 2016 m. ir 2017 m. Vilniaus mieste savižudybių skaičius mažėja: 2016 m. nusižudė 95 asmenys (17,5 – 100 tūkst. gyventojų), 2017 m. – 83 asmenys (15,2 – 100 tūkst. gyventojų).

Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje nusižudė 749 žmonės, 2016 metais – 823 žmonės, 2015 metais – 891 žmogus, 2014 metais – 935 žmonės. Tuo metu 2013-aisiais pasitraukusiųjų iš gyvenimo buvo daugiau kaip tūkstantis – 1085 žmonės.

Mažėja ir santykinis savižudybių skaičius – gyventojų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 2015-aisiais Lietuvoje siekė 30,41 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2016-aisiais jis buvo 28,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pernai šis rodiklis mažėjo iki maždaug 26 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad nors savižudybių skaičiai po truputį mažėja, skubėti džiaugtis nereikėtų – bendras savižudybių skaičius lieka itin aukštas ir problemų psichikos sveikatos sistemoje dar labai daug.

Nemedikamentinio gydymo apmokėjimas už teikiamas paslaugas toks mažas, kad tik labai reta sveikatos priežiūros įstaiga teikia psichoterapinę pagalbą.

Parlamentaras taip pat pažymi, kad nuosekliai auga vizitų pas poliklinikų psichologus skaičius.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apsilankymų pas medicinos psichologus poliklinikose per trejus metus padaugėjo daugiau kaip tris kartus, nuo 20 tūkst. 959 kartų 2014 metais iki 65 tūkst. 734 kartų pernai.

„Tai rodo, kad žmonės vis mažiau bijo kreiptis ir kalbėti apie savo emocijas. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad ta pagalba, kurią jie gauna, būtų kokybiška. Nors poliklinikose situacija po truputį gerėja, ligoninėse dar dominuoja psichotropiniai vaistai. Nemedikamentinio gydymo apmokėjimas už teikiamas paslaugas toks mažas, kad tik labai reta sveikatos priežiūros įstaiga teikia psichoterapinę pagalbą“, – situaciją BNS komentavo M. Majauskas.

Seimo komisijos vadovas atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveiktos organizacija teikia konkrečias rekomendacijas, kaip sumažinti savižudybių skaičių. Vienas iš pagrindinių siūlymų – organizuoti specialistų mokymus, kaip atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai reaguoti. Anot jo, tokius mokymus jau vykdo Vilniaus, Kauno, Kupiškio, Kelmės, Pakruojo savivaldybės.

„Ketinančiajam nusižudyti kiekvienas galime padėti ar net sustabdyti nuo pavojingų veiksmų tą minutę, tačiau tęstinei pagalbai svarbu nukreipti pas specialistus. Šiais metais didinamas finansavimas psichikos sveikatos centrams. Tai yra teisingas žingsnis, tačiau tikrai nepakankamas“, – sakė M. Majauskas.

Lietuvos sveikatos strategijoje yra iškeltas tikslas iki 2025 metų sumažinti savižudybių skaičių iki Europos Sąjungos (ES) vidurkio, jis siekia 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Lietuvos savižudybių rodiklis yra didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių.