„Su dideliu apgailestavimu pranešame apie buvusio Čilės Respublikos prezidento žūtį“, – sakoma pareiškime, kuriame priduriama, kad 74-erių S. Pinera žuvo Ranke – atostogautojų pamėgtoje vietoje už maždaug 920 km į pietus nuo Santjago.

Kiti trys sraigtasparnyje buvę žmonės išgyveno.

S. Pinera prezidento poste dirbo 2010–2014 metais ir 2018–2022 metais.

Jis buvo pirmasis dešiniojo sparno lyderis, išrinktas po 1973–1990 metų Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) diktatūros.

„Jis bus tinkamai pagerbtas ir sulauks pripažinimo, kurio nusipelnė“, – sužinojusi apie S. Pineros mirtį sakė vidaus reikalų ministrė Carolina Toha (Karolina Toha), priklausanti kairiųjų pažiūrų prezidento Gabrielio Borico (Gabrielio Boriko) vyriausybei.

S. Pinera dažnai skraidydavo nuosavu sraigtasparniu, buvo šalies nacionalinės oro linijų bendrovės akcininkas, turėjo televizijos tinklo ir kitų įmonių akcijų.

Žurnalas „Forbes“ apskaičiavo, kad jo grynasis turtas siekia 2,4 mlrd. dolerių (2,23 mlrd. eurų).

Įstatymą palaikė prezidentas Sebastianas Pinera, kuris dar turi jį pasirašyti. Jame taip pat numatoma galimybė susituokusioms tos pačios lyties poroms įsivaikinti vaikus.

Antradienį įstatymo projektui pritarė aukštieji Kongreso rūmai (Senatas), o žemieji (Deputatų) rūmai 82 balsais prieš 20 jį iš karto priėmė. Du deputatai susilaikė.

Lotynų Amerikoje tos pačios lyties poros iki šiol galėjo susituokti tik Kosta Rikoje, Ekvadore, Kolumbijoje, Brazilijoje, Urugvajuje ir Argentinoje bei 14 iš 32 Meksikos valstijų.

2015 metais Čilė įteisino tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas, o santuokų įteisinimo laukė nuo 2017 metų, kai tuometinė prezidentė Michelle Bachelet nusiuntė įstatymo projektą Kongresui.

Buvusio diktatoriaus Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) laikais priimtos Konstitucijos pakeitimas buvo vienas pagrindinių S. Pineros pažadų, siekiant užbaigti du mėnesius trunkančius protestus prieš jo vyriausybę ir nelygybę šalyje.

„Ši reforma atveria duris ir nutiesia kelią dideliam konstituciniam susitarimui“, – sakė S. Pinera, pasirašydamas praėjusią savaitę Kongreso priimtą įstatymo projektą.

„Buvo naudojama per didelė jėga. Įvykdyta pažeidimų ir nusikaltimų, visų teisės nebuvo gerbiamos“, – pareiškė prezidentas, sakydamas kalbą šalies gyventojams.

Per mėnesį trunkančius neramumus Čilėje žuvo 22 žmonės, dar daugiau kaip 2 tūkst. buvo sužeisti.

Protestus išprovokavo visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi, ypač – mažais atlyginimais, didelėmis išlaidomis ugdymui ir sveikatos priežiūrai, taip pat didžiuliu atotrūkiu tarp turtingųjų ir skurstančiųjų šalyje, kur politiškai ir ekonomiškai dominuoja kelios senos, elitui priklausančios šeimos.

Neramumai, prasidėję spalio 18-ąją nuo protestų prieš planus pabranginti metropoliteno bilietus, greitai tapo nevaldomi ir peraugo į kasdienius demonstrantų susirėmimus su policija.

Jungtinės Tautos pasiuntė į Čilę specialiąją misiją tirti policijos veiksmų prieš demonstrantus ir įtariamų žmogaus teisių pažeidimų. Savo komandą atsiuntė ir žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“. 

„Nebus jokio nebaudžiamumo – tiek už neįprastus smurtinius veiksmus, tiek už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir jų viršijimą. Darysime tai, kas geriausia aukoms“, – sakė S. Pinera.  

Tai yra rimčiausia krizė Čilėje nuo 1990 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad protestų judėjimą palaiko 75 proc. čiliečių.

„Čilė pasikeitė“

Per pastarąsias keturias savaites Čilė pasikeitė. Čiliečiai pasikeitė. Vyriausybė pasikeitė. Pasikeitėme mes visi.

S. Pinera gyrė praėjusią savaitę pasiektą susitarimą, pagal kurį Čilė parengs naują konstituciją, pakeisiančią dabartinę, likusią nuo Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) 1973–1990 metų diktatūros laikų.

Daugelis Čilėje tamsią, represinę šalies praeitį menančios konstitucijos pakeitimą laiko būdu, kuris padėtų užbaigti krizę. Tai svarbus protestuotojų, visą mėnesį beveik kasdien išeinančių į Santjago ir kitų miestų gatves, reikalavimas.

Dabartinė konstitucija, priimta A. Pinocheto karinės chuntos ir galiojanti nuo 1980 metų, buvo keista daugybę kartų. Tačiau ji nenumato valstybei pareigos užtikrinti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą – to reikalauja milijonai į gatves protestuoti išėjusių čiliečių.

„Jei žmonės to nori, mes judėsime naujos konstitucijos – pirmos galiojant demokratijai – link“, – savo kalboje iš prezidentūros rūmų sakė S. Pinera.

Čilės įstatymų leidėjai po užsitęsusių derybų tarp valdančiosios koalicijos ir opozicinių partijų penktadienį sutarė, kad plebiscitas dėl naujos konstitucijos bus surengtas kitų metų balandį.

Referendume rinkėjų bus klausiama, ar Konstitucija turėtų būti pakeista ir jei taip – kaip turėtų būti parengtas naujas Pagrindinis įstatymas.

„Per pastarąsias keturias savaites Čilė pasikeitė. Čiliečiai pasikeitė. Vyriausybė pasikeitė. Pasikeitėme mes visi, – sekmadienį sakė S. Pinera. – Socialinis paktas, pagal kurį gyvenome, žlugo.“

Tačiau prezidentas patikino šalį, kad „šių keturių savaičių rezultatai dar neparašyti“, ir kad dar reikia apibrėžti kelis socialinius susitarimus, įskaitant pensijų sistemos reformavimą.

Konsultavimo firmos „Cadem“ sekmadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad S. Pineros populiarumas pastarąją savaitę padidėjo iki 17 procentų. Per protestų piką prezidento populiarumas buvo 13 procentų.

Apklausa taip pat parodė, kad 67 proc. čiliečių pritaria konstitucijos keitimui.

Apie tai rašė „Reuters“.

S. Pinera teigė, kad jį „demokratiškai išrinko Čilės piliečių dauguma“ ir, nors jis prisiima atsakomybę už giliai įsišaknijusią nelygybę, skatinančią protestuotojus burtis gatvėse, vis dėlto „(S. Pinera) nėra vienintelis“ už tai atsakingas.  

69 metų milijardierius britų transliuotojui sakė, jog protestai visiškai pakeitė šalį, kadaise laikytą stabilumo regione švyturiu, tačiau pridūrė: „Tikiuosi geriausio“. 

„Tikiu, kad, kaip prezidentas, turiu tam tikrų pareigų, ir prižadu šių pareigų laikytis, pagerinti mūsų piliečių gyvenimo kokybę“, – teigė prezidentas.

Per dvi protestų Čilėje savaites žuvo mažiausiai 18 žmonių, tūkstančiai sužeisti. Demonstracijas iššaukė viešojo transporto bilietų kainų kilimas, tačiau netrukus protestai išaugo į platesnį judėjimą, nukreiptą prieš žemas pensijas, didelius mokesčius už komunalines paslaugas, vaistus bei kelius. Aktyvistai nepatenkinti prasta viešųjų paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga ir švietimas, kokybe. 

Į masinius protestus S. Pinera atsakė šalyje paskelbdamas nepaprastąją padėtį ir į gatves pasiųsdamas karines pajėgas. O tautai jis pareiškė: „Dalyvaujame kare prieš galingą priešą“.

Praėjusią savaitę prezidentas atleido aštuonis ministrus, tarp jų buvo ir vidaus bei finansų ministrai, ir paskelbė naują planą, kuriuo žadėta pakelti pensijas ir minimalų atlyginimą.

Antradienį masiniai protestai tęsėsi, o protestuotojai ir toliau reikalavo prezidento atsistatydinimo. 

Čilės piliečiai centro dešinės sparnui atstovaujantį prezidentą išsirinko antroje 2017 metų pusėje, tada už jį balsavo 54,47 proc. rinkėjų, tačiau dabar S. Pinerą remia tik 14 proc. piliečių ir tai yra žemiausias prezidento reitingas nuo 1973–1990 metų, kai šalį valdė Augustas Pinochetas.

Dabar, jei Kongresas patvirtintų opozicijos partijų pateiktą siūlymą, S. Pinera gali būti nušalintas nuo prezidento pareigų. Opozicija S. Pinerą kaltina dėl protestų metu įvykdytų sistemingų žmogaus teisių pažeidimų.

Šis klausimas buvo iškeltas žemuosiuose parlamento rūmuose – jei ten būtų patvirtintas, jam dar turėtų pritarti du trečdaliai Senato narių. S. Pineros koalicija nė vienuose rūmuose neturi daugumos. Tačiau S. Pinera šį opozicijos žingsnį atmeta.

„Esu visiškai tikras, kad nė vienas iš šių kaltinimų nepasitvirtins, nes svarbiausias sprendimas demokratinėje santvarkoje yra laikytis taisyklių“, – BBC sakė S. Pinera.

Jis taip pat patikino, kad kaltinimai žmogaus teisių pažeidimu turės būti ištirti. „Nebus jokio nebaudžiamumo“, – sakė Čilės prezidentas.

Jis taip pat nesutiko pripažinti, kad jo socialinės politikos planas tėra „kosmetinis“. „Šios problemos augo pastaruosius 30 metų, – teigė Čilės prezidentas. – Dabar svarbiausia yra tai, kokiu būdu mes, kaip visuomenė, reaguojame į žmonių prašymus“.

S. Pinera pakeitė aštuonis ministras – trečdalį savo kabineto – įskaitant itin nepopuliarų vidaus reikalų ministrą Andresą Chadwicką (Andresą Čadviką). Pastarąjį pakeitė Gonzalo Blumelis (Gonsalas Bliumelis).

Sprendimas vidurnaktį atšaukti nepaprastą padėtį buvo priimtas praėjus dviems dienoms po to, kai daugiau nei milijonas žmonių buvo išėję į gatves reikalauti ekonominių ir politinių reformų.

Šeštadienį buvo atšaukta ir didžiulį visuomenės nepasitenkinimą kėlusi komendanto valanda.

Nepaprastoji padėtis ir komendanto valanda buvo įvestos Čilę supurčius rimčiausiems per kelis dešimtmečius pilietiniams neramumams. Įvedus nepaprastąją padėtį, į gatves buvo pasiųsta apie 20 tūkst. karių.

Protestai, kurie prasidėjo kaip sprendimo nesmarkiai pabranginti metropoliteno bilietus išprovokuota studentų akcija, greitai tapo nevaldomi ir peraugo į kruviną smurtą.

Prezidentūra socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad nepaprastoji padėtis atšaukiama „visuose regionuose ir miestuose, kur ji buvo paskelbta“.

Kiek anksčiau S. Pinera pranešė „paprašęs visų ministrų atsistatydinti, kad būtų suformuota nauja vyriausybė“.

„Susidūrėme su nauja realybe, – šeštadienį sakė prezidentas. – Čilė dabar yra kitokia nei prieš savaitę“.

„Eik po velnių“

Tačiau sekmadienį demonstracijos tęsėsi. Valparaise, esančiame už 120 km į vakarus nuo sostinės Santjago, maždaug 100 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse, kurios baigėsi pavieniais demonstrantų ir policijos susirėmimais.

Apie 15 tūkst. žmonių buvo taikiai susirinkę viename sostinės Santjago parkų, o maždaug tūkstantis dviratininkų prie prezidentūros rūmų skandavo: „Ei, Pinera, eik po velnių.“

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad siųs specialiąją misiją į Čilę tirti įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, šią paprastai vieną stabiliausių Pietų Amerikos šalių krečiant pražūtingiems antivyriausybiniams protestams.

Šie neramumai yra didžiausi Čilėje per visą jos demokratijos laikotarpį po Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) karinės diktatūros.

Demonstrantai piktinasi Čilės neoliberaliuoju socialiniu modeliu, mažais atlyginimais ir pensijomis, didelėmis sveikatos priežiūros ir švietimo išlaidomis bei reikšmingu atotrūkiu tarp turtingųjų ir skurstančiųjų. Jie taip pat reikalauja milijardieriaus S. Pineros atsistatydinimo.