„Kitą savaitę galima pavadinti biudžeto klausimų savaite, nes antradienį numatytas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pirmasis, o ketvirtadienį – antrasis svarstymas. Taip pat numatyta, kad priimsime „Sodros“ ir PSDF, Pensijų anuitetų fondo biudžetus“, – pristatydamas kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę teigė jis.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, trečiadienį Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė juos perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui, bet pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę kitąmet rasti papildomų lėšų keliams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tada sakė, kad keliams ieškos daugiau lėšų – bus svarstoma, iš kurios mažesnio prioriteto srities būtų galima atimti lėšų ir skirti jas keliams.  

Anot G. Skaistės, šiemet iš vinječių, arba komercinio transporto mokesčio už magistralinių kelių naudojimą, ketinama surinkti 59 mln. eurų, o 2024 metais – 89 mln. eurų. Daugiau pajamų kitąmet bus surinkta dėl didėjančių vinječių įkainių ir šias lėšas ketinama nukreipti keliams. 

Politikams ir Vyriausybei ginčijantis, kaip 2024 metais padidinti finansavimą keliams, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad dabar numatytos lėšos neleis pagerinti jų būklės. 

Valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų (šiemet – 773,2  mln. eurų). 

Keliams 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų). 

Biudžeto projektas antrus metus Seimui pateiktas savaite anksčiau nei įprastai, jį priimti planuojama gruodžio 5-ąją. 

Už tai, kad grąžintos pataisos būtų svarstomos iš naujo balsavo 63 Seimo nariai, o 13 parlamentarų norėjo, kad pataisos būtų laikomos nepriimtomis ir liktų galioti iki šio buvusi tvarka.   

Taip Seimas nusprendė antradienį, apsvarstęs prezidento veto dėl dviejų – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymų pataisų. Galutinai dėl pataisų Seimas apsispręs ketvirtadienį.

„Socialdarbietis“ Juozas Bernatonis piktinosi dėl to, kad vienu balsavimu spręsta dėl dviejų prezidento veto. Jis norėjo, kad būtų du balsavimai ir todėl pagrasino kreiptis į Seimo etikos sargus, kurie turėtų išaiškinti susidariusią situaciją.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, pristatydamas veto, tikino, kad jeigu valstybės bei savivaldybių turtas būtų valdomas efektyviau, o nereikalingos patalpos būtų išnuomojamas arba parduodamas kaip nereikalingos, tai „prisidėtų prie pilnesnio biudžeto“. 

„Tai būtų nors ir mažas, bet žingsnelis į priekį gerovės valstybės link“, – teigė S. Krėpšta.

Liberalas Simonas Gentvilas apgailestavo, kad uždraudus politinėms jėgoms neatlygintinai naudotis valstybės bei savivaldybių nekilnojamuoju turtu, sunkiausia finansiškai bus ypač toms partijoms, kurios negauna dotacijų iš biudžeto. 

Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė nepalikti mokestinės išimties Lietuvos bankui, kuris nemoka turto mokesčio, o Edmundas Pupinis tikino, kad politinėms partijoms skiriamos nepaklausios patalpos, kurių „niekas nenuomoja, o partijos bent sumoka komunalinius mokesčius“.  

Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė panaikinus išimtį pretenduoti valstybės bei savivaldybių nekilnojamąjį turtą biudžete numatyti didesnę paramą partijoms, nes jos demokratijos garantas.

„Jeigu kažkokią paramą mažiname, turime rasti kelius, kaip padėti jų egzistavimui“, – aiškino A. Sysas.

Konservatorius Jurgis Razma, priminęs, kad socialdemokratai praeityje lengvatinėmis sąlygomis privatizavo daug patalpų, tikino, kad dabar uždraudus kitoms partijoms patalpas gautos neatlygintinai, jos bus diskriminuojamos.  

Pasak prezidento patarėjo S. Krėpštos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra savanoriški susivienijimai ir jie turėtų „veikti verslo pagrindu ir galėtų  civilizuotai apmokėti patalpas nuomojant jas“. 

S. Krėpšta akcentavo, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai naudojasi išimtimi neteisėtai. Jis pabrėžė, kad ši išimtis iki šiol daryta, nes ši organizacija esą vykdo valstybės deleguotas funkcijas – išduoda sertifikatus. Tačiau S. Krėpšta tikino, kad už tai rūmai ima mokestį. 

Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas informavo, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmams išimtis taikyta, nes jie, skirtingai negu kitoms organizcijoms, nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą. 

Socialdemokratas Bronius Bradauskas tikino, kad partijos turi rėmėjus ir jie, anot jo, galėtų sumokėti už joms reikalingų patalpų išlaikymą.

Pasak G.Nausėdos, Seimo liepą priimti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai prieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo bei racionalaus valstybės turto tvarkymo principams. Valstybės turtas negali būti naudojamas taip, kad tenkintų kurios nors vienos grupės ar atskirų asmenų interesus.