2022 metais Lietuvos Respublika švenčia dvi svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį. Minėdamas šias sukaktis Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais.

„Išskirtinis 1992 m. Konstitucijos bruožas yra jos priėmimo būdas – referendumas. 1920–1940 metų tris nuolatines Lietuvos Respublikos Konstitucijas priėmė Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Prezidentas. Dabartinė Konstitucija buvo priimta referendumu, balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams. Konstitucijos projektą prieš tai patvirtino Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tai vienintelė Lietuvos Konstitucija, priimta referendumu. Beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 mln. rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais“, – pažymi parodos kūrėjai.

Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengtą parodą Seimo lankytojų centre apžiūrėti galima iki rugsėjo 1 d. pirmadienį–ketvirtadienį 9–17 val., penktadienį 9–15.45 val., rugpjūčio 6 d., šeštadienį, 11–15 val. Įėjimas laisvas.

Nuo gegužės 12 d. duris atvers Seimo lankytojų centras, kurį darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. aplankyti bus kviečiami pavieniai asmenys. Lankytojų centre veiks pirmojo aukšto erdvės, kuriose bus galima susipažinti su Lietuvos Respublikos ir Steigiamojo Seimo 100-mečiui skirtomis parodomis. Bus eksponuojama šiai progai sukurtų atvirukų paroda, buvusių Seimo pirmininkų palinkėjimai ir paroda „Teisė ir pareiga: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 1920–1940 m.“

Lankytojų grupės kol kas dar nebus priimamos, o pirmajame aukšte neveiks vaikų kambarys.

Kaip praneša Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas, nuo gegužės 18 d. bus atnaujinamas tiesioginis gyventojų aptarnavimas Seime, o gyventojų susitikimai su Seimo nariais bus organizuojami tik tais atvejais, jei nebus galimybės jų atidėti.

Seimo kanceliarija karantino metu personalo darbą pagal galimybes organizuoja nuotoliniu būdu.

Iki gegužės 30 d. į Seimo rūmus lankytojai įleidžiami, kai tai būtina Seimo darbui užtikrinti.

Sveikinimo žodį tarė parodos globėjas Seimo narys Arvydas Anušauskas, Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė, Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė.

Ekspozicijoje pristatomi pašto ženklai ir piešiniai iš dailininko Jokūbo Zovės asmeninės kolekcijos, taip pat originalūs dokumentai, saugomi Lietuvos valstybės naujajame archyve.

Parodos autoriaus teigimu, pašto ženklų seriją „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai", valstybinė įmonė „Pašto ženklas" pradėjo leisti 1993 m. Kiekvienais metais buvo leidžiama po du šios serijos pašto ženklus. Visa leidyba truko dešimt metų, iki 2003-ųjų.

„Paroda įdomi ir tuo, kad parodau, kaip vyksta pašto ženklų kūryba, papildydamas ją piešiniais", - sako šių pašto ženklų kūrėjas dailininkas J. Zovė.

Be to, nuo šiol siūlomos ir papildomos ekskursijos. Iš anksto užsiregistravusieji antradieniais ir ketvirtadieniais kviečiami dalyvauti ekskursijoje į Seimą po įprastų darbo valandų – nuo 17.30 val., o kiekvieną mėnesio pirmą šeštadienį – 11.30 val. ir 13.30 val.

„Džiaugiamės, kad vos prieš kelis mėnesius atvertas Seimo lankytojų centras sulaukė tokio susidomėjimo. Iš čia besilankančių ar norinčių apsilankyti gyventojų išgirdome, kad darbo valandomis pasisvečiuoti Centre bei Seime ne visuomet patogu, tuo metu vakarais bei savaitgaliais tam galima skirti daugiau laiko. Į tokį prašymą, žinoma, sureagavome. Stebėsime srautus ir atitinkamai koreguosime laikus“, – Eltai sakė Seimo lankytojų centro vedėjas Donatas Čečergis.

Skaičiuojama, kad nuo rugsėjo Lankytojų centre jau apsilankė per 3 000 lankytojų – moksleivių, mokytojų, šeimų bei atskirų bendruomenių narių.

Lankytojų centre šeimos, vaikai, bendruomenės, mokiniai, pavieniai lankytojai bei užsienio svečiai gali susipažinti su parlamentarizmo istorija ir Seimo veikla, istorija, įstatymų leidybos procedūra, dalyvauti žaidimuose.

Jau netrukus Lankytojų centre žadama ne viena naujovė. Lankytojai bus kviečiami į susitikimus bei diskusijas su Seimo nariais, signatarais, parlamento gynėjais, iškiliais Lietuvos žmonėmis. Specialiai organizuojamų užsiėmimų metu bus galima susipažinti su Seimo darbu, diskutuoti, dalyvauti vaidmenų žaidimuose. Nuo sausio moksleivių bei ikimokyklinio amžiaus vaikų čia lauks skirtingų temų edukacinės programos.

Dėmesys šiuolaikiškam ugdymui ir dialogui

„Pagrindinis Lankytojų centro veiklos tikslas – skatinti atvirą Seimo ir visuomenės dialogą, užtikrinti Seimo pasiekiamumą, ugdyti atsakingą rinkėją. Deja, bet kol kas reikia pripažinti, kad to trūksta. Turime reikšmingą uždavinį, už kurį esame atsakingi visi, – ugdyti deramai informuotus esamus, o ypač būsimus rinkėjus. Būtent jie – moksleiviai ir jaunimas – daugiausiai lankosi Seimo rūmuose, – sako D. Čečergis. – Tačiau, kaip rodo patirtis, didelė dalis lankytojų gana paviršutiniškai susipažinę su valstybės valdymo modeliu, teisėkūra, parlamento veikla bei jo istorija. Žinote, kokį dažniausiai klausimą išgirstame iš moksleivių ekskursijų metu? Ogi – „Kur Seime įsikūręs prezidentas?“ Tai tik mažas pavyzdys to, kiek dar reikia įdėti pastangų padedant orientuotis valstybės valdymo mechanizme.“ 

Pasak Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento direktorės Rūtos Petaraitienės, iki šiol Seimo rūmuose nebuvo numatyta atskira erdvė lankytojams, dažnai pasakoti apie Seimo veiklą gidams tekdavo tiesiog koridoriuose. Seime vykstančių renginių, oficialių vizitų metu ekskursijų dalyviai netekdavo galimybės susipažinti su Seimu ar organizuoti susitikimą su Seimo nariu.

Pagrindinis Lankytojų centro veiklos tikslas – skatinti atvirą Seimo ir visuomenės dialogą, užtikrinti Seimo pasiekiamumą, ugdyti atsakingą rinkėją.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lankytojų centras nepakeis iki šiol organizuotų ir toliau neabejotinai vyksiančių ekskursijų Seime. Atvirkščiai, tai tik praplečia galimybes nuodugniau susipažinti su Seimo veikla. Nuo šiol ekskursijos pradedamos būtent čia. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad Lankytojų centras pradeda veikti žengiant į 2020-uosius, kai minėsime Steigiamojo Seimo šimtmetį. Ta proga jau numatyta reikšmingų veiklų“, – sako R. Petaraitienė.

Skaičiuojama, kad kiekvienais metais Seimas sulaukia per 20 tūkst. ekskursijų dalyvių, paklausa kasmet auga.

Mokosi iš pasaulinių pavyzdžių

Parlamentų lankytojų centrai nėra naujiena nei Europoje, nei kitose pasaulio šalyse. Gyventojams atviri lankytojų centrai veikia Europos Parlamente, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinių parlamentų, taip pat Australijoje, Izraelyje, JAV, Japonijoje, Norvegijoje ir t.t.

„Kurdami Seimo lankytojų centrą aplankėme panašaus pobūdžio centrus užsienyje. Daugelis jų labai modernūs ir inovatyvūs. Tačiau šių centrų darbuotojai taip pat neslėpė, kad pasitaikė klaidų – ne visos vizijos pasiteisino, ne visi įgyvendinti projektai pasirodė patrauklūs lankytojams. Supratome, kad negalime švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų ir už dideles sumas įrenginėti Lankytojų centrą pagal savo suvokimą. Todėl dabar jį įrengėme minimaliomis sąnaudomis, o konsultuodamiesi su įvairiais specialistais, pedagogais, moksleiviais ir, žinoma, visais lankytojais, reaguosime ir matysime, kaip galime kaskart stiprinti tokios vietos pridėtinę vertę“, – apie planus pasakoja D. Čečergis.

Pasak jo, dar prieš įsteigiant Lankytojų centrą vyko Seimo lankytojų apklausa. Paaiškėjo vienareikšmis suinteresuotumas dalyvauti tokio centro organizuojamuose edukaciniuose užsiėmimuose, skirtuose pilietiškumo ugdymui, istorijai, politikos aktualijoms, bei žinių viktorinose, lankytis teminėse parodose.

Šiuo metu čia eksponuojamos parodos („Kelias į laisvę“, „7 Seimo kadencijos: signatarai Kęstutis Glaveckas ir Emanuelis Zingeris“), Seimo vadovams užsienio šalių parlamentų įteiktos dovanos ir Seimo narių iškovoti sporto apdovanojimai.

Lankytojų centras įkurtas nustojus veikti Europos informacijos biurui, kurio funkcijų poreikis per keliolika veiklos metų gerokai sumažėjo, o poreikis plėsti bendravimo su Seimo lankytojais formas ir apimtis – išaugo.

Seimo kanceliarija Lankytojų centrą įkūrė turimose patalpose, kurios yra patogios tokio pobūdžio veiklai.

Darbo valandomis į Lankytojų centrą gali patekti kiekvienas sostinės gyventojas ar svečias be išankstinės registracijos. Išankstinė registracija reikalinga tik norint ekskursijos Seime. Lankytojų centras įsikūręs Vilniuje, Gedimino pr. 60.

Parlamentaras abejoja tokio nepigiai kainuosiančio centro reikalingumu, kai Seimas yra visuomenei atvira institucija: jame organizuojamos ekskursijos, parodos, susitikimai su Seimo nariais, įvairūs renginiai.

Ne parodomaisiais būdais reikia gerinti Seimo įvaizdį, o racionaliais gyventojų poreikius atitinkančiais darbais.

„Seimo Lankytojų centro įsteigimas, mano nuomone, tai neracionalus biudžeto lėšų panaudojimas, visuomenei nesukursiantis jokios pridėtinės vertės. Neteko girdėti, kad kas nors skųstųsi galimybe gauti informaciją apie Lietuvos Respublikos Seimą. Priešingai, Lietuvos gyventojams ir svečiams stengiamasi skleisti kuo daugiau žinių apie šią instituciją, sudarant sąlygas ją pamatyti gyvai iš vidaus. Todėl Seimo Pirmininko prašau paaiškinti, kaip šio centro steigimas dera su deklaruojama biudžetinių išlaidų taupymo politika, kuria didžiąja dalimi grindžiama ir iniciatyva mažinti Seimo narių skaičių. Be to, ne parodomaisiais būdais reikia gerinti Seimo įvaizdį, o racionaliais gyventojų poreikius atitinkančiais darbais“, - sako J. Razma.

Jis Seimo pirmininko klausia, kokio ploto patalpos bus panaudotos, kokios prognozuojamos metinės jų išlaikymo išlaidos. J. Razma norėtų taip pat sužinoti, kas parengė Lankytojų centro įkūrimo koncepciją ar planą, jei toks egzistuoja, kas yra šios idėjos iniciatorius.