Vis tik, šventės metu LŠS lyderis paskelbė apie organizacijos planus steigti politinę partiją bei dalyvauti parlamento rinkimuose.

R. Grinevičius užsiminė, kad prie politinės darbotvarkės LŠS ketina grįžti kitą savaitę, kuomet organizuos tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti dažnai sąjūdžio kritikuojamas sritis – pavyzdžiui, Stambulo konvencijos ratifikavimą, tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą.

„Vyks konferencija, turėsime svečių iš užsienio, ir mokslų daktarų... Kalbėsime būtent apie tai, kas vyksta Europoje, kaip valstybės kovoja su šiuo reikalu ir t.t.“, – teigė R. Grinevičius.

Jo teigimu, konferencija lietuviškai vadinsis „Saugant tradicines vertybes – gelbėkime Europą kartu“.

ELTA primena, kad pernai tokį renginį LŠS planavo rengti Vilniuje, bet sostinės savivaldybė, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, leidimą renginiui atšaukė. Galiausiai sąjūdžio šventė buvo suorganizuota privačioje teritorijoje Kauno rajone.

LŠS organizacija pristato save kaip pasisakančią už tradicines šeimos vertybes, prigimtinę šeimą ir konstitucines piliečių teises.

Savo nepasitenkinimą valdžia protestuotojai reiškė šokdami, skanduodami, giedodami.

Iki karantino suvaržymų atlaisvinimo buvo likusios kelios savaitės, tačiau tarp trijų dienų protestų dalyvių vos vienas kitas buvo su kauke. Saugaus atstumo taip pat laikėsi retas.

Problemas matė ir policijos pareigūnai. Už karantino taisyklių nesilaikymą baudos skirtos dešimčiai tradicinės šeimos gynėjų.

„Buvo pradėtos administracinio nusižengimo teisenos dėl karantino reikalavimų nesilaikymų“, – sakė Vilniaus Trečiojo policijos komisariato viršininkas Donaldas Dubaka.

Maršistai sakė, kad baudos skirtos ir keliems proteste nedalyvavusiems asmenims.

„Ne, ne visi. Kiek žinau, ne visi. Kiek mes spėjome sužinoti, ten tiesiog buvo politinis nurodymas policijai nubausti dalį šitų. Ir jie pasirinko – penkis už tai, penkis už tai. Tik nepasakysiu straipsnio“, – teigė „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ atstovas Arvydas Daunys.

Bent jau šiuo metu mes mokėti nieko nežadam. Nėra jokių teisenų, yra tik policijos paskirtos baudos.

„Tyrimo metu įvertinome visą gautą medžiagą. Įvertinę tą medžiagą, mes nustatėme, kad šie asmenys nesilaikė karantino reikalavimų“, – komentavo D. Dubaka.

Baudos kiekvienam – po 250 eurų. Bauda skirta ir Šeimų sąjūdžio vedliui Raimundui Grinevičiui.

„Pirmas šaukimas į tą nagrinėjimą man buvo duotas rugsėjo 10 d. 10 val., kai mes pajudame nuo katedros. Aš paskui pats paskambinau, paprašiau, kad perkeltų tą nagrinėjimą“, – kalbėjo R. Grinevičius.

Tačiau teismams visus nepalankius sprendimus skundžiantys maršistai į teismą planuoja kreiptis ir dėl baudų.

„Bent jau šiuo metu mes mokėti nieko nežadam. Nėra jokių teisenų, yra tik policijos paskirtos baudos. Teisenos jeigu ir bus, tai tik iš mūsų pusės, kad užginčytume tas baudas“, – teigė A. Daunys.

Per pirmąjį Šeimos gynimo maršą besilaikančių karantino reikalavimų taip pat buvo vos vienas kitas. Tada policija nieko nenubaudė, nes neįžvelgė organizatorių atsakomybės. Palankus maršistams buvo ir teismo sprendimas dėl savivaldybės neišduoto leidimo mitingui birželį. Teismas nusprendė, kad savivaldybės sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Leidimo savivaldybė neišdavė ir šią savaitę planuotam Šeimos gynėjų mitingui. Sprendimą pastarieji taip pat skųs.

Gegužę Vingio parke vyko didžiausias pastarųjų metų mitingas prieš valdžią – Didysis šeimos gynimo maršas. Keliolika tūkstančių žmonių susirinko išreikšti nepritarimo tuo metu svarstytam partnerystės įstatymui.

Valstybės saugumu departamento (VSD) vadas Darius Jauniškis sakė, kad likus pusei metų iki šio renginio šalies vadovai buvo informuoti, kad Šeimų maršo lyderių veikla kelia rizikų nacionaliniam saugumui.

„Aš jus galiu užtikrinti, kad VSD jau sausio mėnesį yra informavęs visus sprendimų priėmėjus, institucijas apie Šeimų sąjūdžio veiklą, apie tuos procesus, kurie gali virsti į riaušes ar dar kažką. Nuolat ta informacija buvo teikiama nuo sausio mėnesio“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Esą įtarimų kelia Šeimų maršo lyderių veikla ir ryšiai: „Visas spektras yra pateiktas. Slaptose pažymose yra pateikta tam tikra slapta informacija, aš tiesiog negaliu ja dalytis“, – sakė D. Jauniškis.

Kad tarp tų žmonių vėl buvo provokatorių, kaip jie ten vadinasi, plastikais ar kažkaip kitaip... Nuo šito mes negalime niekaip apsisaugoti.

Kol kas žvalgyba sakė neturinti baudžiamojo kodekso reikalavimus atitinkančių įrodymų, kad judėjimai susiję su priešiškomis valstybėmis.

Prezidentas G. Nausėda viešai sulaukė kritikos, kad išreiškė paramą Šeimų maršo dalyviams.

„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, – tąkart sakė G. Nausėda.

Kai vėliau Šeimų maršas jau be leidimo surengė trijų dienų mitingą prie Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis protestuotojams dėkojo: „Ačiū jums už aktyvumą“.

Teisininkas A. Šindeikis sakė, kad kai tūkstančiai žmonių renkasi gatvėse, šalies vadovai privalo su jais kalbėtis: „Prezidentas turėjo palaikyti tokį judėjimą, kadangi jis taip pat turi kalbėti su tais žmonėmis“.

Bet, anot A. Šindeikio, G. Nausėda dabar turi prisiimti atsakomybę, kad, žinodamas, jog Šeimų maršo lyderiai gali tyčia manipuliuoti visuomenės nuotaikomis siekiant kenkti valstybei, apie tai nė žodžiu neužsiminė.

„Prezidentas neatkreipė dėmesio, žinodamas apie tai, kad tarp jų yra asmenų, kurie protestuoja dėl kitų tikslų, ne dėl tų, kurie buvo išsakyti maršo metu, o dėl to, kad jie valstybėje nori kelti tam tikras riaušes ir neramumus. Prezidentas, turėdamas tokią informaciją, turėjo ja pasidalyti su visuomene – abstrakčiai, nenurodydamas konkrečių asmenų, bet kad toks pavojus yra“, – kalbėjo teisininkas.

„Žmonių nuomonę mes girdime. Kad tarp tų žmonių vėl buvo provokatorių, kaip jie ten vadinasi, plastikais ar kažkaip kitaip... Nuo šito mes negalime niekaip apsisaugoti“, – teigė G. Nausėda.

Šeimų maršo lyderiai viešai atsiribojo nuo antradienio riaušių, bet kai 17 val. dalis protestuotojų ramiai išsiskirstė, o agresyviausi apsupo Seimą, Šeimų maršo lyderiai kvietė žmones grįžti prie Seimo.

Feisbuko nuotr.

Leidimo šiam susibūrimui nebebuvo. Bet net ir su leidimu prie pat Seimo rinktis negalima: „Jūs tą galite daryti 75 metrus nuo Seimo“, – į minią tuomet kreipėsi vienas pareigūnas.

Taip riaušės ir išsivystė.

Kaip jau skelbta, prie Seimo antradienį vyko protesto akcija, į kurią grupelėmis iš viso buvo susirinkę apie 300–400 žmonių. Akcijos dalyviai teigė keliantys tuos pačius reikalavimus kaip ir prieš mėnesį vykusiame „Didžiajame šeimų gynimo marše“.

Jiems savivaldybė nebuvo išdavusi leidimo protestuoti. Antradienio popietę policija skelbė, kad prie Seimo vykstančioje akcijoje pažeidimų nefiksuota. Tačiau jau tą patį vakarą policija informavo juos vis dėl to užfiksavusi ir net įvardijo dalyviams gresiančias baudas.

Dvigubi standartai?

Paviešintas vaizdo įrašas įžiebė internautų diskusiją, ar tik nebus taikomi dvigubi standartai, nes čia leidimo protestuoti negavę žmonės rinkosi visą dieną, o vaivorykštės spalvų vėliavomis apsigobusios merginos iš čia buvo palydėtos pareigūnų.

„Ar joms teisė protestuoti negalioja?“ – klausė vienas jų.

„Akivaizdu, bet neaišku kodėl, policija užsimerkia. Aiškiai buvo matoma, kad būriuojasi ne po 15 žmonių. Merginos pašalintos kaip provokatorės, ar tiesiog norint jas apsaugoti nuo minios neadekvatų?“ – kėlė klausimą dar viena internautė. Dar kiti nedaugžodžiavo, o tiesiog drėbė riebų „Gėda“ į Lietuvos policijos daržą.

Tačiau buvo ir tokių, kurie šioje situacijoje įžvelgė kiek kitokią pusę.

Ar joms teisė protestuoti negalioja?

„Merginos turbūt atėjo tyčia paprovokuoti, žinodamos puikiai, kur eina ir ko. Policija labai šauniai įvykdė galimų konfliktų prevenciją, jos tokia funkcija ir yra. Galima tik padėkoti už puikų darbą“, – kiek kitokią nuomonę išreiškė dar vienas socialinių tinklų vartotojas.

„Atėjo ir išėjo“

Portalo kauno.diena.lt kalbintas Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad „jos buvo atėjusios į mitingą ir išėjo“.

Pasiteiravus, ar jos išėjo pačios, policijos atstovas teigė, kad jų „tikrai niekas nesulaikinėjo“. Anot R. Matonio, šioms merginoms policija nebuvo iškviesta, pareigūnai dirbo vietoje. 

„Policijos pareigūnai jas palydėjo, kad nekiltų konfliktų, nesusipratimų“, – sakė pašnekovas.

Pasiteiravus, ar merginos nebuvo prieš būti pareigūnų palydėtos iš protesto vietos, R. Matonis teigė nežinantis tokių detalių.

„Jos pačios išėjo, turbūt niekas jų ten nelydėjo, pareigūnai dirbo visame mitinge, tai logiška, kad jeigu jos ten vaikščiojo, tai gal jie jas stebėjo ir buvo šalia jų, kad nekiltų nesusipratimų“, – sakė R. Matonis. 

Anot jo, merginos nebuvo sužeistos ir nenukentėjo.

Pasiteiravus, ar šiuo atveju nėra taikomi dvigubi standartai, policijos atstovas teigė, kad čia jis jų neįžvelgia. 

Jeigu žmonės turi skirtingas nuomones, tai didelė tikimybė, kad įvyks kažkoks konfliktas ir net galimas fizinis veiksmas.

„Jos ten gali vaikščioti, jei jos ten labai norėtų būti ir pareikštų didelį norą kažkur eiti, jos turbūt būtų galėjusios ten būti. Pareigūnai visuomet stengiasi spręsti situaciją, kad tų konfliktų nebūtų ir kad būtų užtikrinta viešoji tvarka. Toks tikslas. Ir kitų renginių metu, jeigu ateina oponuojantys asmenys, tai jų paprašoma arba pasitraukti, arba atsistoti kažkur toliau, kad jie nekurstytų konfliktų. Jeigu žmonės turi skirtingas nuomones, tai didelė tikimybė, kad įvyks kažkoks konfliktas ir net galimas fizinis veiksmas. Kad to būtų galima išvengti, policijos pareigūnai visuomet įsikiša anksčiau laiko. Taip buvo ir šiuo atveju“, – sakė R. Matonis.

Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnų palydimos merginos susilaukė protestų dalyvių plojimų ir šauksmų. Šių merginų pasirodymą kai kurie protesto dalyviai pavadinimo provokacija.

Primename, kad antradienio vakarą policija pranešė šioje akcijoje fiksavusi pažeidimus ir pradėtą administracinę teiseną dėl galimų Susirinkimų įstatymo pažeidimų.

Administracinių nusižengimų kodeksas už tokius veiksmus numato baudą nuo 140 iki 600 eurų.

„Teisena pradėta dėl to, kad susirinkusieji nesilaikė susirinkimų įstatyme numatytų reikalavimų, kurie numato, kad didesnei nei 15 asmenų grupei turi būti išduotas savivaldybės leidimas. Dienos metu pareigūnai buvo įspėję akcijos organizatorius ir dalyvius, kad jie laikytųsi numatytų reikalavimų, tačiau dienos pabaigoje konstatavo, kad tų reikalavimų nebuvo laikomasi“, – antradienio vakarą išplatintame pranešime teigė policijos atstovas.

Kaip jau buvo rašyta, policija vertins organizatorių atsakomybę dėl mitinge neužtikrintų atstumų laikymosi ir dėl kaukių nedėvinčių dalyvių.

„Niekas tiksliai dalyvių neskaičiavo ir neregistravo, tai tikslaus skaičiaus niekas ir nežino. Organizatorių elgesį ir veiksmus įvertinsim. Akivaizdžiai matėsi, kad tikrai nebuvo užtikrinta ir laikomasi karantino reikalavimų. Bus išnagrinėta, įvertinta ir bus priimti sprendimai, – portalui kauno.diena.lt sekmadienio rytą sakė Policijos departamento atstovas sakė Ramūnas Matonis. – Daug žmonių buvo be kaukių, nebuvo laikomasi saugių atstumų. Ir patys organizatoriai to nedarė.“

Anot jo, rimtų incidentų Šeimos gynimo marše nebuvo užfiksuota. „Tik smulkmenos“, – sakė pašnekovas.

A. Bužinskas pastebėjo, kad renginyje buvo gausiai vartojami ir alkoholiniai gėrimai.  „Antras dalykas yra alkoholio vartojimas. Jis buvo pakankamai gausus ir tai mes esame užfiksavę“, – LNK sakė A. Bužinskas.

Tačiau jis negalėjo atsakyti, ar organizatoriams kils kliūčių rengti daugiau panašių susibūrimų.

Primename, kad akcijos dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

Maršo iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir A. Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.

Reaguojant į šį renginį, sostinėje panašiu metu vyksta ir trys akcijos, nukreiptos prieš šeimų maršą. Vilniaus savivaldybės duomenimis, dvi iš jų leista organizuoti prie pėsčiųjų tilto, vedančio į Vingio parką, o vieną – prie Baltojo tilto.

Primename, kad akcijos dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

Parke besibūriavę žmonės nešėsi Lietuvos trispalves ir istorines vėliavas, dėvėjo tautinę atributiką. Nuo renginiui skirtos scenos skambėjo muzika, buvo skanduojama „Lietuva, Lietuva“. Dalyviai sugiedojo šalies himną.

Vilnietė Olga teigė čia atėjusi „solidarizuotis su visais kitais, kurie šeima laiko mamą, tėtį ir vaikus“.

„Su tais, kurie nori gyventi laisvai, mąstyti laisvai, kad nebūtų primetinėjamos kažkokios mąstymo, vaikų auklėjimo normos. O šiaip smagu, kad žmonės solidarizuojasi, kad kažkas bunda širdyse gražaus“, – BNS aiškino 35-erių moteris.

Iš Alytaus atvykusi 35-erių Žaneta Kazakevičienė teigė nesanti prieš homoseksualius asmenis, tačiau pabrėžė, kad šeimą sudaro vyras ir moteris, todėl „negalima reikalauti tokių įstatymų, kuriais paminami šeimos pagrindai“.

„Esame už šeimą, už valstybę, už gražią valstybę, už gražią Lietuvą, o svarbiausia – už Konstituciją“, – sakė moteris.

Ji pabrėžė, kad homoseksualūs asmenys turi „prisitaikyti prie visuomenės, o ne ją perkonstruoti“.

„Mes baiminamės, kad priėmę tam tikrą įstatymą, įteisins jų santuoką, tai jie kitu atveju reikalaus įvaikinti vaikus ir klausimas iškyla tuomet, iš kur tuos vaikus ims“, – pridūrė su šeima į renginį atvykusi moteris.

Maršo iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir humoristas Artūras Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.