Gyventojai rugsėjo pradžioje minėjo kelias vietas, kur reikėtų pagenėti arba išpjauti senus medžius.

Smilgų gatvės gyventojas prašė atkreipti dėmesį į šioje gatvėje augančius senus medžius – dvi tuopas ir beržą.

"Prašau kiek galima greičiau juos išgenėti ar nupjauti, nes, užvirtus ant mano gyvenamojo namo, kuriame gyvena du mažamečiai vaikai, pavojus kiltų jų sveikatai ar net gyvybei. Taip pat medžiai gali pridaryti labai didelių nuostolių, auga šalia dviejų gyvenamųjų namų, šalia stovi automobiliai", – savivaldybei skundėsi klaipėdietis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Edita Valiūnienė patikino, jog po apžiūros Smilgų gatvėje, kuri vyko rugsėjo 6 d., nustatyta, kad reikia šalinti blogos būklės medžius.

"Reikia šalinti vieną beržą ir dvi tuopas, augančius prie Molo gatvės 36D namo. Taip pat reikėtų šalinti vieną beržą ties prekybos centru. Yra pateiktas prašymas Aplinkosaugos skyriui ir, gavus suderintą leidimą, bus vykdomi medžių šalinimo darbai", – informavo savivaldybės specialistė.

Miestiečiai skundėsi ir Rumpiškės gatvėje sukrautomis šakomis. Tačiau jas rangovai jau spėjo išvežti.

"Šakų nebėra, pati patikrinau. Dėl Paribio gatvės, apžiūros metu pažymėti trys nudžiūvę klevai. Gavus suderintą leidimą iš Aplinkosaugos skyriaus, medžiai bus pašalinti", – patikino E.Valiūnienė.

Įspėjo dėl grėsmės

„Smilgų gatvėje auga seni neprižiūrimi medžiai, dvi tuopos ir beržas, kurių aukštis siekia keliasdešimt metrų. Papūtus kiek stipresniam vėjui, jie skleidžia garsą, traška, tik laiko klausimas, kada jie nuvirs. Prašau kiek galima greičiau juos išgenėti ar nupjauti, nes užvirtus ant mano gyvenamojo namo, kuriame gyvena du mažamečiai vaikai, pavojus kiltų jų sveikatai ar net gyvybei. Taip pat medžiai gali pridaryti labai didelių nuostolių, auga šalia dviejų gyvenamųjų namų, šalia stovi automobiliai“, – savivaldybei skundėsi klaipėdietis.

Jau dvi savaites miestiečiai pro daugiabučio langus žiūri ir į Rumpiškės gatvėje gulintį medį.

„Guli medis Rumpiškės gatvėje. Labai daug nukritusių šakų“, – kitą skundą pateikė šios gatvės gyventoja.

Gyventojai iš Paribio gatvės taip pat nerimastingai dairosi į tris nudžiūvusius medžius.

„Du iš jų yra brandūs ir dideli. Esant vėtrai jie gali užvirsti ant kelio ir sukelti nelaimę“, – pranešė vietos gyventojas.

Važiuos tikrinti

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Edita Valiūnienė patikino, kad gyventojų skundų dėl medžių šiuo metu susikaupė tikra šūsnis.

„Kitą savaitę teks važiuoti per visus taškus, apie kuriuos pranešta savivaldybei, ir įvertinti situaciją. Į pranešimus tikrai reaguojame, bet tai nereiškia, kad medis bus nukirstas jau kitą dieną. Kiekvieną reikia įvertinti, vienur pakanka pagenėti, kitur jau reikia šalinti visą kamieną. Tačiau prieš tai turime gauti leidimą kirsti medį, visa informacija apie tokius leidimus yra skelbiama savivaldybės tinklalapyje, gyventojai gali su ja susipažinti“, – paaiškino E.Valiūnienė.

Ten, kur tikrai reikia pjauti, atsiranda medžių saugotojų. Apsikabina ir saugo.

Išvirto akacija

Rumpiškės gatvėje paliktas medžių šakas savivaldybė jau nurodė rangovui surinkti ir išvežti.

Medžių priežiūrą mieste vykdančios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ vadovas Gediminas Valašinas patikino, kad šakos iš Rumpiškės gatvės bus išvežtos pirmadienį.

Gediminas Valašinas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Ten buvo išvirtusi akacija, kuri jau sutvarkyta, pavojaus nekelia, liko tik šakas išvežti. Tame kvartale daug šakų, vežame iš eilės“, – paaiškino G.Valašinas.

Miestą prižiūrinčios bendrovės medkirčiai darbų imasi tik gavę savivaldybės nurodymą.

„Saviveikla negalime užsiimti. Turime gauti nurodymą. Tačiau daug skundų būna ir nepagrįstų. Randame visiškai sveiką medį. Ten, kur tikrai reikia pjauti, atsiranda medžių saugotojų. Apsikabina ir saugo. Pirmiausia mieste turi būti saugu. Mes nepuolame pjauti ir rauti. Bet po kiekvienos audros randame išvirtusių iš šaknų medžių ar nulūžusiomis šakomis“, – sakė G.Valašinas.

Įmonės darbuotojai per savaitę gauna ne vieną užduotį, susijusią su medžiais.

„Kitąkart visą dieną sugaištame, kol vieną tuopą nukertame. O plonų medžių šalinimas ilgai neužtrunka, viskas nuo situacijos priklauso“, – paaiškino G.Valašinas.

„Matome nerimą keliančią tendenciją, kad nemažai savivaldybių Lietuvoje, pristatydamos viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, visiškai neatsižvelgia į visuomenės norą išsaugoti senus ir brandžius medžius“, – teigė viena iš diskusijos iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.

Jos teigimu, savivaldybės dažnai neatsižvelgia į ankstesnių projektų blogąsias patirtis, nesiklauso ekspertų patarimų ar visuomenės nuomonės, o tiesiog priima vienasmenius sprendimus.

Matome nerimą keliančią tendenciją, kad nemažai savivaldybių Lietuvoje, pristatydamos viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, visiškai neatsižvelgia į visuomenės norą išsaugoti senus ir brandžius medžius.

„Tokiu būdu, siekdamos „rekonstruoti“ miesto viešąsias erdves visam laikui sunaikina žaliąsias zonas“, – sakė parlamentarė.

Diskusijoje bus pristatyta naujoji Želdynų įstatymo redakcija, visuomenės atstovai ir ekspertai išsakys savo nuomones bei lūkesčius, plačiau bus aptariama želdynų priežiūra Vilniaus mieste.

„Senas ir brandus medis yra visų miestų puošmena. Kiekvienas toks medis vasarą suteikia pavėsį, mažina karštį, lietingą dieną greičiau sugeria drėgmės perteklių, valo orą. Sieksime, kad Vilnius imtųsi lyderystės medžių apsaugoje“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vytautas Budreika.

Anot jo, vienas svarbiausių įrankių tam būtų detalus, nuoseklus, individualizuotas, visuomenei prieinamas medžių registras.

„Taip pat didesnė tarybos priežiūra kaip vykdoma želdinių apsauga, didesni reikalavimai tiek projektų vystytojams privačiuose sklypuose, tiek rangovams viešose vietose, didesnis vietos bendruomenės įtraukimas į procesų priėmimą“, – sakė jis.

Diskusijoje taip pat dalyvaus Aplinkos ministerijos, visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos atstovai, želdynų specialistai, parkų istorikas.

Kaip tik taip šiuo metu gelbėjamos septynios brandžios Lukiškių aikštėje prie Gedimino prospekto augančios liepos, kurios šiemet suneramino numesdamos beveik visus lapus. Specialistų vertinimu, platų šaknyną turintiems medžiams, iš vienos pusės įrėmintiems gatvės, iš kitos – reprezentacinės Lukiškių aikštės erdvės, prireikė skubios papildomos priežiūros. Prie kiekvienos šių liepų įrengti keturi specialūs laistymo šulinėliai, per kuriuos vanduo, praturtintas organinėmis medžiagomis – humusu, greičiau ir gausiau aprūpina šaknis, kurios yra bene pagrindinis medžių sveikatos užtikrintojas.

„Šias liepas kasdien gausiai laistome ir  rezultato – jų atsigavimo – tikimės pavasarį, – sakė Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Giedrė Čeponytė. – Šios liepos tebėra gyvybingos, numesdamos lapus jos tik taupo jėgas.“

Nauji sodinukai mieste visada įtraukiami į intensyvesnės priežiūros schemas, kurios taikomos pirmus trejus metus. Kiekvieną šiltąjį sezoną jie yra laistomi ir ravimi, o pavasarį tręšiami pavasarinėmis trąšomis, kad greičiau atgautų jėgas po žiemos ir augtų stipresni.

Miesto centrinėse gatvėse augančios liepos kas dvejus ar trejus metus yra genimos, kad būtų nuosekliai formuojama kokybiška laja, o ir plonų šakų nedideli pjūviai, anot G. Čeponytės, užgyja daug greičiau. „Todėl kartais gauname gyventojų pastebėjimų, kad nesimato mūsų genėjimo. Bet kokybiška medžių priežiūra ir yra tokia, kai jos nematyti“, – sakė G. Čeponytė.

Vasaros pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė specialistų paprašė pasirūpinti keliais žalialapiais sostinės senjorais – brandūs, bet sulinkę ir dėl to nulūžti galintys medžiai buvo apramstyti metalinėmis atramomis. Į savivaldybės raginimą kreiptis, jei mato savo aplinkoje medžių, kuriems toks apramstymas galėtų pailginti gyvenimą, atsiliepė ne vienas vilnietis. 

Vilniečiai šiemet pastebėjo atgyjant ne vieną per dešimtmečius išretėjusią žaliąją gatvės alėją – jose dėl nudžiūvusių ar šiaip sunykusių medžių atsiradusios skylės „užtaisytos“ naujais sodinukais.

Dar prieš daugiau nei kelis dešimtmečius plytelėmis uždengtoms augančių medžių šaknims dažnai nebepakanka per menką atviro grunto plotelį patenkančios drėgmės ir oro. Tad ten, kur šaligatvio dangoje augantys medžiai jau nebetelpa su savo šaknimis, o šaligatvio plotis leidžia padidinti atviro grunto plotą aplink kamieną nepabloginant pėsčiųjų sąlygų, šaknys ir bus „išlaisvintos“. Prieš kelias dienas kaip tik taip pasisekė netoli planetariumo augančiam klevui – bendrovės „Grinda“ Gatvių remonto specialistai išardė ir pašalino kelias plytelių eiles, įrengė bortelius ir supylė beveik kubinį metrą augalinio grunto. Darbai sulaukė praeivių dėmesio ir pagyrimo žaliajai iniciatyvai. Panaši šaligatvio rekonstrukcija medžių labui didinant atviro grunto plotą prieš kelias savaites atlikta Savanorių prospekte, suplanuoti darbai Slucko gatvėje.

Šias liepas kasdien gausiai laistome ir  rezultato – jų atsigavimo – tikimės pavasarį.

Saugant medžių šaknis nuo žalingo druskų poveikio žiemą, pernai keliose miesto centrinės dalies gatvėse  išbandytos fizinės apsaugos priemonės – iš plokščių sukonstruoti „nameliai“. Šiltą žiemą sniegą tirpdyti teko retai ir jų efektyvumas liko deramai neišbandytas, bet kitu atveju tai leistų supaprastinti medžių priežiūrą pavasarį. „Kiekvieną pavasarį medžių, augančių prie intensyviai druskų mišiniais barstomų gatvių, šaknynai būna „išplaunami“ juos gausiai palaistant. Jei kada stebėjotės matydami net per lietų pavasarį laistomus medžius, – tai buvo kaip tik toks atvejis“, – sakė G. Čeponytė.

Be to, gatvių priežiūros specialistai įpareigoti savo techniką sureguliuoti taip, kad druskų barstymo aukštis ir atstumas maksimaliai apsaugotų želdinius nuo tiesioginio kontakto su cheminiais preparatais. O Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius planuoja ateinančią žiemą išbandyti aplinką labiau tausojančius barstymo mišinius – reprezentacinių gatvių poreikiams ketinama įsigyti mišinio, kuriame druskos yra 70 proc. mažiau, nei perkamame dabar.

Siekiant išvengti neatleistinų incidentų, kai medžių kamienai miesto aplinką prižiūrimų įmonių pažeidžiami šienaujant, Vakariniame aplinkkelyje neseniai išbandytos specialios kamienų apsaugos. Įsitikinus jų efektyvumu, jos taps dažnesnės nuolat šienaujamose miesto gatvėse.

Praktika parodė, kad papildomo reglamentavimo ir netgi sankcijų reikalingas ir reikalavimas saugoti medžių šaknis inžinerinių tinklų rekonstrukcijos ar tiesimo atvejais. Atliekant šios rūšies darbus arčiau nei 2 metrai iki medžių kamienų, kasti žemę privalu rankiniu būdu. Šiuo metu savivaldybės darbo grupė rengia dokumentus, kurie leistų taikyti sankcijas ir šį reikalavimą pažeidusioms savivaldybei pavaldžioms įmonėms, ir privataus nekilnojamojo turto vystytojams. Sankcijos dėl medžių šaknų pažeidimo bus taikomos per kasimo leidimų išdavimus. Viešosios tvarkos pareigūnams nustačius Tarybos patvirtintų taisyklių pažeidimus, įmonei ateinantį kartą kreipiantis leidimo kasti reikės mokėti gerokai padidintą rinkliavą. Naujas reguliavimas artimiausiu metu atsiras rangos darbų pirkimo dokumentuose.

Kas atlygins nuostolius?

Klausimų, skirtų Aplinkosaugos skyriui, kilo po to, kai vėjas uostamiestyje išvertė Skulptūrų parke esantį medį, kuris apgadino Tautinių kultūrų centro stogą.

Po incidento šios įstaigos vadovė Jelena Butkevičienė tikino, kad ne kartą yra prašiusi valdininkų nugenėti arba nukirsti pavojų keliantį medį, tačiau to niekas taip ir nepadarė.

"Prieš pusmetį čia taip pat lūžo didžiulė šaka. Buvo pranešta. Mes visi žinome, kas vyksta Skulptūrų parke – medžiai yra tokios būklės, kad jiems jau reikia skubios priežiūros", – aiškino centro vadovė.

Šių metų vasarį pagalbos prireikė klaipėdiečiui, kurio automobilį prispaudė nuvirtęs beržas Bijūnų gatvėje. Vyras neseniai buvo nusipirkęs automobilį "Volvo", būtent jį ir užgriuvo išpuvęs medis.

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vadovai prisiminė, kad taip pat prašė valdininkų šalinti nusenusį medį Naujojo Sodo gatvėje, kuris šį kovą neatlaikė audros Laura.

Medis per vėtrą taip dribtelėjo, kad išvertė mūrinę tvorą.

Tokia pat situacija metų metus kartodavosi Paryžiaus Komunos gatvėje, kur kasmet per audras medžiai nuvirsdavo ant gatvės, automobilių ir net apgriovė daugiabučio balkoną.

Atsakymas – pakeltu tonu

Ko reikia, kad miesto klerkai pagaliau pajudintų pirštus, o į gyventojų prašymus būtų reaguojama?

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai patys savo kailiu patyrė, su kuo susiduria eiliniai klaipėdiečiai, kreipdamiesi į Aplinkosaugos skyrių jiems rūpimais klausimais.

Redakcija sulaukė piketais išgarsėjusio klaipėdiečio Virginijaus Partauko klausimo. "Paskaitęs dienraščio publikaciją apie virtusį medį Skulptūrų parke, sunerimau dėl dviejų medžių K.Donelaičio skvere. Jie daugybę metų yra pasvirę 45 laipsnių kampu. Ar tikrai jie nekelia grėsmės gyventojams? Šiame skvere klaipėdiečiai renkasi įvairiems minėjimams, jame nuo spiginančios saulės pavėsio ieško jaunos mamos su vaikais. Ar kas nors domėjosi šių medžių būkle, ar vieną dieną jie tikrai neužgrius kam nors ant galvos?" – klausimus kėlė V.Partaukas.

Atsakymų žurnalistai kreipėsi į savivaldybės Aplinkosaugos skyrių. Šio skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė šiuo metu atostogauja, ją iki antradienio pavadavo buvusi šio skyriaus darbuotoja Žydrina Žemaitytė, kuri nuo šiol dirba jau kitame savivaldybės skyriuje.

"Jei medis pakrypęs, Miesto tvarkymo skyrius kaip ir turėtų žiūrėti, po to mūsų skyriui turėtų perduoti, jei reikia leidimuko. Mes tik leidimukus dalijame", – aiškino specialistė.

Mes tik leidimukus dalijame.

Paklausta, kodėl Aplinkosaugos skyrius nesiima iniciatyvos, aiškinantis problemą, Ž.Žemaitytė pyktelėjo.

"Nes mes gauname tik kažkokį prašymą, tada mes tikriname. Aš taip greitai negaliu ką ir pasakyti. Aiškintis reikia, mums patiems reikia nueiti ir pažiūrėti. Aš atsiprašau už tokį toną, bet mes turime ir kitų darbų. Siųskite raštą, atsakysime per 20 darbo dienų", – tėškė Ž.Žemaitytė.

Apie tokią valdininkės reakciją išgirdęs visuomenininkas V.Partaukas nustebo.

"Dvidešimt darbo dienų, tai realiai yra trisdešimt kalendorinių dienų. Per mėnesį gal tas medis nuvirs kažkam ant galvos. Manęs nestebina tokia valdininkų pozicija, su tokiu požiūriu esu ir pats susidūręs. Bet jei jau žurnalistams valdininkai taip gali drėbtelėti, tai kaip jie bendrauja su paprastais gyventojais? O tai kas turėtų aiškintis problemą? Kuris skyrius? Čia kažkoks nesusikalbėjimas, visi nuo savęs darbą stumia ir rodo pirštu į gretimą skyrių", – stebėjosi V.Partaukas.

Skvere atrado grėsmių

Po užklausų nuo savivaldybės iki K.Donelaičio gatvės skvero tą dieną kelis šimtus metrų kulniavo valdininkai iš Miesto tvarkymo ir Aplinkosaugos skyrių.

"Dėl K.Donelaičio skvero medžių būtų geriausia, kad situaciją pakomentuotų Aplinkosaugos skyriaus vedėja R.Jievaitienė, kuri žino, kada buvo tirti šie medžiai tomografu ir kokie dar vertinimai atlikti. Pasvirimai liepoms būdingi, bet yra numatyta miesto želdinių apžiūra, tai būtinai apžiūrėsime ir šiuos medžius. Apžiūra vyks kartu su rangovu, kuris vykdo nuolatinę miesto želdinių priežiūrą. Jei matysime, kad yra akivaizdžių ženklų šiuose medžiuose, pavyzdžiui, atsiradę puviniai, kenkėjai, ar iškeltos šaknys, kad medžio būklė suprastėjo – tuomet bus prašoma Želdinių komisijos, kad nuspręstų, ar galima pašalinti medžius. Teritorija yra senamiesčio zonoje, todėl tokioms procedūroms reikalingi suderinimai su Kultūros paveldo departamentu. Šiame skvere šių metų birželį šalinome išvirtusią seną liepą. Ji visa buvo išpuvusi, todėl spėjame, kad ir kiti medžiai yra panašios būklės", – po pirminės K.Donelaičio skvero medžių nuotraukos apžiūros aiškino Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Edita Valiūnienė.

Po dienos, kai įvyko K.Donelaičio skvero medžių apžiūra, Miesto tvarkymo skyriaus specialistai konstatavo, kad gyventojas teisingai kėlė klausimą.

"Nustatyta, kad viena liepa yra ypač prastos būklės, tad ją įtraukėme į sąrašą medžių kirtimo ir genėjimo leidimui gauti. Gavus suderintą leidimą, ji bus pašalinta. Apžiūrėtos ir kitos liepos. Yra kelios pasvirusios, bet iš išorės nematyti puvinių. Pateiksiu prašymą Aplinkosaugos skyriui, kad K.Donelaičio skvero medžius įvertintų Želdinių komisija", – konstatavo E.Valiūnienė.

Į užklausą atsakymą pateikė ir Aplinkosaugos skyrius, kuris aiškino, kokius kryžiaus kelius teks nueiti, kad būtų pašalintas pavojų keliantis medis.

"Norint nukirsti saugotinus medžius miesto teritorijoje, reikia leidimo, kurį išduoda savivaldybės Aplinkosaugos skyrius. Gavęs tokį leidimą, medžių kirtimą organizuoja savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius. Vadovaujantis tvarkomis, reikia sukviesti Želdynų ir želdinių apsaugos komisiją, kuri ir įvertins, ar gali medis būti šalinamas, ar ne. Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išduodamas per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos", – rašoma atsakyme.

Savivaldybės administracija iki šiol nebuvo gavusi gyventojų prašymų ar pranešimų dėl medžių K.Donelaičio skvere pašalinimo.

"Aplinkosaugos skyrius komisiją planuoja šaukti šios savaitės gale arba kitos savaitės pradžioje. Klausimai nagrinėjami pagal prašymo pateikimo datą. Šiandien Aplinkosaugos skyriaus specialistė vizualiai įvertino dienraščio "Klaipėda" užklausoje nurodytus medžius. Viena liepa yra patenkinamos būklės, reikalingas Želdynų ir želdinių apsaugos komisijos sprendimas dėl želdinių tvarkymo priemonių reikalingumo, o dėl kitos liepos, kurios būklė, kaip manoma, yra patenkinama – bloga, bus sprendžiama atskirai su Miesto tvarkymo skyriumi", – paaiškinimą pateikė Aplinkosaugos skyrius.

Kamerose – lapų vaizdas

Ką tenka patirti norint įveikti valdininkų barikadas, yra patyręs ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Virginijus Zubauskas.

Jis jau dvejus metus prašo nugenėti šakas, dengiančias vaizdo kameras, už kurias buvo pakloti nemenki pinigai iš biudžeto.

"Dvejus metus žiūriu į lapelius. Tikrai jau kantrybė baigiasi. Keturios kameros yra visiškai uždengtos lapija. Prieš mėnesį dar kartą buvau kreipęsis į valdininkus, kad medžiai būtų pagaliau nugenėti. Niekas nepasikeitė", – tikino V.Zubauskas.

Užklausas dėl Gedminų gatvėje vaizdo kameras dengiančių šakų savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui siuntė ir dienraščio "Klaipėda" žurnalistai.

"Niekas nepasikeitė. Tai yra pėsčiųjų takas, kuriuo vaikšto daugybė žmonių. Vaizdo kameros tarnauja miestiečių saugumui. Jei įvyktų nusikaltimas, mes nieko negalėtume ne tik išaiškinti, bet ir sureaguoti, nusiųsti patrulių ekipažą", – tikino V.Zubauskas.

Dar viena kamera iki šiol yra uždengta medžių šakomis ties miesto rotuše.

"Rotušės prieigos yra jautri vieta. Čia būna piketų. Mes turime stebėti situaciją. O jei koks išpuolis? Rotušėje dirba miesto vadovai, įsikūrusios kitos tarnybos. O jei nesankcionuotą mitingą surengtų reakcionieriai? Neduok Dieve, koks nors pasikėsinimas įvyktų? Mes nieko nematome. Dangės krantinėje augančių medžių šakos dengia visą vaizdą", – pasakojo V.Zubauskas.

Dar viena svarbi vieta – S.Daukanto gatvėje prie sovietiniams kariams skirto memorialo.

"O jei kas nors dažais apipils, o gal koks nors incidentas nutiks? Tai yra jautri vieta, kurią privalome stebėti. Pernai raštą rašiau, šiemet skambinau", – pasakojo V.Zubauskas.

Miesto tvarkymo skyriaus specialistė E.Valiūnienė paaiškino, kad medžiai, kurie užstoja vaizdo kameras, jau yra apžiūrėti.

"Debreceno aikštėje medžiai sužymėti genėjimui. Gavus leidimą iš Aplinkosaugos skyriaus, jie bus apgenėti. Pažymiu, kad nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami medžių kirtimai ir genėjimai. Dėl kitų vietų, kur medžiai užstoja kameroms vaizdą, tai minėjau, kad numatomos apžiūros. Gavus leidimą, darbai bus atlikti", – tikino E.Valiūnienė.

Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus atstovai vasaros pradžioje įvertino miesto centre esančių medžių būklę, pagalbos jiems būdus, kad dauguma jų galėtų ir toliau džiuginti miestiečius.

Priešais Katedrą aikštės šone virš grindinio palinkęs uosis, kurį nuspręsta išsaugoti paremiant nusvirusį kamieną. Pasodintas ar išdygęs savaime, šis medis iliustruoja chaotiško sodinimo mieste prieš kelis dešimtmečius padarinius – skroblo kaimynystėje pritrūkęs erdvės, uosis ėmė linkti į šoną. Be tvirto parėmimo šis miesto medis vargiai beišgyventų ilgai.

Bendrovės „Stebulė“ komanda pagamino uosiui metalinę atramą, parėmusią beveik horizontaliai išlinkusį kamieną, laikantį gana vešlią lają.

„Vilnius – žalias miestas, kuriame sodinamų medžių skaičių kiekvieną sezoną nuosekliai didiname, kad žaliųjų erdvių mieste būtų dar daugiau. Tačiau taip, kaip svarbu sodinti naujus medžius, ne ką mažiau svarbu išsaugoti ir senuosius, kurie auga dešimtmečius, mieste jau turi ir savo atsiradimo pasakojimus, tapusius ir neatsiejamomis Vilniaus istorijomis“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Iš naujo specialiomis atramomis apramstyta ir senutė alyva Vilniaus gatvėje, dėl kurios kartais pasiskundžia už šakos užkliuvę praeiviai, bet dar tikrai galinti kvepėti kiekvieną pavasarį taip, kaip šiemet. Panašių gelbėtinų medžių yra ir M. K. Čiurlionio, Paribio, Žemaitės gatvėse, Malkų turgaus skvere – tikslas yra visus juos paramstyti, neskubant imtis radikalių sprendimų.

„Jei matote panašių gelbėtinų – išraiškingų savo palinkusiu kamienu, bet iš pažiūros sveikų ir įspūdingų medžių savo aplinkoje – parašykite, – kviečia Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė. – Miesto medžiams neretai tenka atlaikyti įvairias negandas, kurios prastina jų augimvietę – tai ir oro trūkumas šaknims, taip pat dėl kietų dangų gausos nepakankamas kritulių įsisavinimas, įvairios grybinės ligos, lajos nuskurdimas karštomis vasaros dienomis, druskų grėsmė žiemą – todėl miesto medžių būklė, palyginti su jų bendraamžiais, augančiais atvirose gamtiškose laukymėse ar miškuose, dažnu atveju yra du ar tris kartus blogesnė, maždaug tiek sutrumpėja ir jų amžius, tad ypač svarbi yra jų globa sulaukus brandaus amžiaus.“

Jei tokių gelbėtinų medžių matote savo kaimynystėje, siųskite aprašą ir nuotrauką į savivaldybės Želdynų skyrių e. p. giedre.ceponyte@vilnius.lt

Vakarų Europoje visi paliegę vertingi seni medžiai yra saugomi trosais. Pas mus tokios priemonės žinomos, bet projektų vykdytojams tai per daug brangi priemonė, jie lengviau pinigus gauna už sausų šakų patrumpinimą.

Pavyzdys – Trainiškio ąžuolas Aukštaitijos nacionaliniame parke. Iš užsienio atvažiavę ir vietiniai specialistai supuvusio medžio kamieną išskutinėjo, paliko skardos storio kamieno vamzdį. 23 m aukščio medis augo visai prie sodybos pastatų. Ypač brangiai kainavęs medis nuvirto po kelių metų. Tik Dievulio noru jis griuvo tolyn nuo sodybos.

Jeigu būtų bent vienas galvojantis žmogus, reikėjo tvirtinti trosus, kad apsaugotų sodybą. Moksliški kamieno skutinėjimai tik pagreitino medžio krizę. Specialistai buvo suinteresuoti garsaus ąžuolo ir nacionalinio parko reklama, jų darbus stebėjo saugomų teritorijų specialistų delegacijos. Visi išvažiavo, palikę žmones su už tvoros potencialiomis daugiatonio medžio aukomis.

Man teko vaikščioti vakarų Europos gamtiniais takais. Prie įėjimo – perspėjimai, kad, pučiant vėjui, lyjant, lankytis draudžiama. Briuselio priemiestyje prie žymiojo linksmių (laukinių hiacintų) miško stendas net trimis kalbomis įspėja apie gamtinius pavojus, nurodo tinkamai elgtis miške.

Pas mus prie svarbesnių gamtinių takų įrengiami brangiausi stendai, kuriuose – ne visada įdomūs tekstai. Ir lyg tarp kitko įterpiama eilutė saugotis virstančių medžių.

Pavasarį eidamas Kauno marių pakrantės takeliu pastebėjau netikėtą vaizdą – išverstus medžius prie neseniai įrengtų stendų. Medžiai galėjo užvirsti ne tik ant stendų, bet ir ant lankytojų galvų. Todėl stendų tekstai turėtų prasidėti: dėmesio, dėmesio, saugokite save ir kitus!

Jeigu sugebėsime pasirūpinti vienas kitu, sumažės pavojų.

Nuvirto prieš pat nosį

Audrų kupinas rugsėjis jau pareikalavo iš klaipėdiečių kantrybės, kai kuriais atvejais išgąsčio ir nerimo, kad neįvyktų nelaimės.

Stipraus vėjo išverstas gluosnis mieste sugadino apynaujį brangų automobilį.

Prilaužyta šakų, ne viena jų krito ne tik ant mašinų, bet ir kėlė grėsmę žmonėms.

Klaipėdietė Danutė pasidalijo žinia apie tai, kad vos per plauką išliko sveika, kai rytą pakeliui į darbą Kauno gatvėje jos vos neužgriuvo didelė šaka. Jeigu ji būtų kliudžiusi moterį, neabejotinai būtų ją sužeidusi.

Visa tai atsitiko Kauno gatvėje, prie vaikų darželio "Žiogelis".

"Šaka nukrito nulūžusi nuo seno, aukšto medžio tiesiai man prieš nosį. Iki nelaimės buvo tik vienas žingsnis. Labai išsigandau. Kada pagaliau mieste bus iškirsti persenę, peraugę medžiai? Negi laukiama, kol įvyks nelaimė?" – piktinosi klaipėdietė.

Kitas miestietis pamatė ant dviračių tako prie Dangės netoli Liepų gatvės nuvirtusią nemenką kelių kamienų medžio atšaką. Ji galėjo sužeisti ar net užmušti žmogų. Kita vertus, į nuvirtusį medį galėjo rėžtis ankstyvas dviratininkas.

Vėjai išlaužia ir sveikus

Tai tėra tik pastarųjų dviejų parų faktai.

Klaipėdiečiai jau seniai kalba apie tai, kad savivaldybės pasiųsti specialistai galėtų apžiūrėti visus didžiuosius mieste augančius medžius ir imtis radikalių veiksmų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė patvirtino, kad pastaruoju metu miestiečių susipriešinimas medžių atžvilgiu ypač aktyvus.

"Yra aplinkos ministro nustatyta tvarka, kaip leidžiama kirsti medžius miestuose. Žemės valdytojas arba jo įgaliotas asmuo kreipiasi į skyrių ir raštu nurodo, kuriuos želdinius pageidauja kirsti ar genėti. Mūsų skyriaus specialistai važiuoja į vietą, įvertina situaciją ir išduoda leidimą. Viešąsias miesto erdves prižiūri Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai. Yra labai aiški tvarka, pagal kokius kriterijus medžių vertės nereikia atlyginti", – aiškino R.Jievaitienė.

Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai pirmiausia reaguoja į gyventojų skundus bei panešimus apie medžių keliamą pavojų.

Tada negaištama šalinti medį. Be to, šio skyriaus darbuotojai patys apžiūri augalus.

Gyvenimas parodė, kad stiprūs vėjai neretai išlaužia ir sveikus medžius.

Gyvena tamsoje ir drėgmėje

Prieš penkerius metus buvo atlikta miesto medžių inventorizacija, jie buvo įvertinti vizualiai, specialistai medžio puvinius atpažįsta pagal tam tikrus požymius net išoriškai sveikuose medžiuose.

Tokia inventorizacija atliekama kas 10 metų. Per kelerius metus anksčiau buvusių visai sveikų ir tvirtų augalų būklė gali pablogėti.

Klaipėdiečių noras kovoti už kiekvieną miesto augalą suaktyvėjo todėl, kad pastaruoju metu miestas tvarkomas intensyviau.

"Žmonės nori patogiai gyventi, rengiamos automobilių aikštelės, statomi apšvietimo stulpai, bet visa tai daroma žaliųjų plotų sąskaita. Kiekvienas norėtų, kad šaligatviai būtų lygūs, bet ne visi supranta, jog medžių šaknys kilnoja plyteles. Kažkas turi būti svarbiau. Saugumas ir kraštovaizdis turi derėti. Augantis prašymų iškirsti medžius skaičius rodo, kad klaipėdiečiai nori tvarkytis, gyventi šviesiai ir patogiai. Neretai tamsių, medžių užgožtų namų gyventojai prašo genėti ar net kirsti augalus, o tie, kurie tuos pačius medžius mato eidami pro šalį, reikalauja jų neliesti. Tokiems visiškai nesvarbu, kad kiti net dieną priversti degti šviesą, o jų butai pelija nuo drėgmės", – teigė R.Jievaitienė.

Baigia naudoti lėšas

Uostamiesčio savivaldybė tęsia želdinių tvarkymo darbus daugiabučių namų kiemuose. Tam naudojamos kiemų infrastruktūros atnaujinimo lėšos, likusios iš praėjusių metų.

Tada atlikti visus numatytus želdinių tvarkymo darbus sutrukdė oro sąlygos.

Dalyje teritorijų šalinami seni, pavojingi, per arti daugiabučių namų augantys medžiai, taip pat gluosniai, kurie vasarą skleidžia pūkus.

Šie darbai vėl sukėlė gyventojų emocijų proveržį. Viena klaipėdietė gailėjo prie Taikos prospekto 12-ojo namo augusių medžių.

"Anksčiau čia buvo labai gražu, kaip parkas tarp dviejų namų. Ką čia toliau darys? Gal naujus želdinius sodins? Ar rengs automobilių stovėjimo aikšteles?" – svarstė moteris.

Klaipėdietės teigimu, jei miesto valdžia neturi lėšų naujiems medžiams, gyventojai patys galėtų juos nupirkti ir pasodinti.

Bijau, kad tik šioje vietoje neatsirastų automobilių stovėjimo aikštelės.

"Linksmai su kaimynais praleistume laiką ir naudos būtų. Bijau, kad tik šioje vietoje neatsirastų automobilių stovėjimo aikštelės. Jau ir taip baisu, kas darosi kiemuose", – kalbėjo moteris.

Protesto akcija dėl nupjautų medžių surengta prie Taikos prospekto 83-iojo namo. Ant pašalintų želdinių kelmų kažkas padėjo uždegtas žvakes.

Medžius vertina specialistai

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pabrėžė, kad niekas be leidimų mieste medžių nepjauna. Ar juos pašalinti, sprendžia specialistai.

Pasak vedėjos, dauguma daugiabučių namų gyventojų nori, kad būtų nukirstos netoliese augantys gluosniai. Skundžiamasi, kad dėl skraidančių pūkų vasarą negalima atsidaryti langų.

"Esu sulaukusi gal tik vieno skambučio iš žmogaus, kuris gailėjo gluosnių. Visi iš kiemų prašo jas pašalinti. Sutinku, kad šie medžiai grynina orą, bet reikia įvertinti, jog dauguma tų lapuočių yra seni, peraugę. Viskam ateina laikas", – komentavo vedėja.

I.Šakalienė spėjo, kad klaipėdiečiai, kurie piktinasi daugiabučių namų kiemuose šalinamais medžiais, degina žvakutes, negyvena pirmuosiuose pastatų aukštuose.

"Nuolat sulaukiame skambučių iš gyventojų, kurie įsikūrę pirmuosiuose aukštuose. Jie prašo pašalinti prie namo augančius medžius, guodžiasi, kad želdiniai užstoja šviesą, tad jie nuo ryto būna priversti įjungti dirbtinį apšvietimą", – kalbėjo vedėja.

Suknežino buto balkoną

Gyventojai baiminasi ir dėl savo turto. Nuogąstaujama, kad augantis senas medis gali bet kada nuvirsti ir suniokoti pastatą, balkonus, transporto priemones, sužaloti žmogų.

Visai neseniai į tokią situaciją pakliuvo Minijos gatvės 135-ojo namo gyventojai. Vienas po kito nuvirto du seni kieme augę medžiai. Vienas suknežino balkonus, išdaužė langų stiklus, apgadino pastato sieną, kitas buvo užrėmęs laiptinės duris. Gyventojai džiaugėsi, kad plačiašakiai nesužalojo žmonių.

"Miestui tikrai reikia žalumos, tačiau reikia ir tvarkos, gražaus kraštovaizdžio. Praretinus želdinius vaizdas tampa patrauklesnis. Negalime laukti, kol atsitiks nelaimė. Juk nesugalvojame ir šiaip nevažiuojame kirsti medžių. Darome, ką privalome daryti. Tačiau dabar visi yra tapę medžių specialistais", – ironizavo vedėja.

I.Šakalienė pabrėžė, kad dabar atliekami želdinių tvarkymo darbai nėra susiję su papildomų vietų automobiliams įrengimu.

Galės sodinti naujus

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė informavo, kad prie Taikos prospekto 12-ojo namo buvo pašalinti seni gluosniai, dalis kitų avarinės būklės medžių.

"Ten tikrai nebuvo jokio gražaus parko. Šalinti senus gluosnius buvo numatyta ir želdinių inventorizacijos dokumentuose. Jei būtume palikę, jie būtų džiūvę ir puvę", – aiškino vyriausioji specialistė.

Anot J.Rimkienės, viena gyventoja prašė pašalinti ir kieme augusią akaciją, tačiau ji graži, pavojaus nekelia, tad buvo palikta. Nebeliko ir senų gluosnių, po kuriais gyventojai statydavo mašinas. Šie medžiai galėjo nugriūti ir užvirsti.

"Dėl medžių šalinimo tarėmės ir su namų administratoriais. Šie palaikė tokį sprendimą. Ateityje vietoj senų, avarinės būklės želdinių bus galima pasodinti naujus. Gal tai inicijuos namų valdos, gal gyventojai, gal mes. Sunku kažką dabar pasakyti", – komentavo vyriausioji specialistė.

Prie Taikos prospekto 83-iojo namo taip pat buvo pašalinti seni gluosniai. J.Rimkienės žodžiais, likę kelmai bus sutvarkyti. Ateityje savivaldybė žada parengti projektėlį ir sodinti spygliuočius.

Išlaidos – didelės

Želdinių tvarkymo darbus mieste atliekančios įmonės "Klaipėdos želdiniai" direktoriaus Gedimino Valašino nuomone, gyventojai turėtų džiaugtis, kad savivaldybė investuoja į daugiabučių namų kiemuose augančių želdinių tvarkymą. Priešingu atveju už darbus jie turėtų mokėti patys.

"Žinoma, kad kai kurių namų gyventojai neturi tokių pinigų, tad savivaldybė skyrė lėšų šiems darbams. Gal reikėtų želdinius tvarkyti ir daugiau vietų, tačiau dabar šalinami patys pavojingiausi medžiai, kad nenutiktų kaip Minijos gatvėje", – komentavo vadovas.

Turime išklausyti keiksmus ir prakeiksmus, nors norime tik gero.

Pašalinti vieną seną gluosnį gali atsieiti 150–300 eurų.

"Ar garbaus amžiaus moterys, kurios dabar piktinasi, turės tokių lėšų sumokėti už darbą? Turime išklausyti keiksmus ir prakeiksmus, nors norime tik gero. Tikrai būna labai nemalonu. Taip ir norisi paklausti, ar žmonės yra tikintys, patys į bažnyčią eina, o taip kalba. Ar nežino, kad prakeikti kitą žmogų yra didelė nuodėmė?" – klausė J.Rimkienė.

Pasak direktoriaus, medžius šalinantys darbuotojai išpuolių kol kas nepatyrė.

"Paprasčiausiai nesiveliama į kalbas. Jei žmonės agresyviai protestuoja, susirenkame įrangą ir važiuojame dirbti į kitą vietą. Tai apsunkina darbus, bet nieko nepadarysi. Jei neišpjausime medžių laiku, jie nuvirs, tada gyventojai patys rėks, kad nepašalinome", – pabrėžė vadovas.