Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius kritikuoja priimtą pataisą ir teigia prašysiąs prezidento ją vetuoti.
Už privalomą seniūnijų steigimą numatančią Vietos savivaldos įstatymo pataisą balsavo 69 parlamentarai, prieš buvo 15, 11 susilaikė.
„Šis įstatymo projektas yra labai svarbus, kad vienodai būtų teikiamos paslaugos visose savivaldybėse. Įsteigus seniūnijas privalomai, paslaugos tikrai būtų arčiau gyventojų ir atlieptų jų lūkesčius, nes dabar pagal įstatymą yra privalomos seniūnaitijos, tai seniūnijas įsteigus atstatytume vienodas sąlygas“, – prieš priimant pataisą Seime sakė valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Zenonas Streikus.
Liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad Klaipėdoje buvo atlikta studija, ar mieste reikia seniūnijų, ir tuomet padaryta išvada, jog tiesiog reikėtų įsteigti kai kurių gyventojus aptarnaujančių įstaigų filialus.
„Kitas dalykas, jeigu žiūrėtume į Europos vietos savivaldos chartiją, taigi mes nesprendžiame esminių dalykų, kur turi būti įteisinta antro lygmens savivalda. Seniūnijų mes nepadarome antrojo lygmens savivalda. Seniūnijos ir toliau neturi biudžeto, neturi renkamų institucijų, tokių kaip seniūnijos taryba. Todėl mes čia nieko iš esmės tuo įstatymu neišsprendžiame“, – sakė jis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad nėra atlikta kokių nors tyrimų, ar seniūnijų buvimas pagerina paslaugų prieinamumą.
„Tyrimai yra, kolega, ir ne vieną kartą atlikti. Tyrimai rodo, kad kuo arčiau valdžia žmonių, tuo žmonių pasitikėjimas valdžia yra didesnis, tuo didesnis pilietiškumas, tuo aktyviau žmonės įsitraukia į bendruomenių veiklą“, – savo ruožtu sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.
LSA prezidentas minėtą pataisą vadino pertekline ir varžančia savivaldos teises bei laisves.
„Iš parlamento, iš Vilniaus norima reguliuoti, kokius struktūrinius padalinius turi turėti kiekviena savivaldybės administracija. Kam to reikia? Kita vertus, tai labai nestebina, nes jeigu jau pradedame reguliuoti aikščių klausimą savivaldybėse, gal tada ir visiškai nuoseklu“, – BNS sakė M. Sinkevičius.
Anot jo, nepaisant to, kad politikai deklaruoja, jog savivalda ir vietos bendruomenės geriausiai žino, ko joms reikia, šiuo atveju daroma priešingai.
„Panašu, kad būtent Seimas geriausiai žino, ko reikia Visaginui, Neringai, Klaipėdos miestui, Alytui, nors aš manyčiau visiškai priešingai“, – tvirtino M. Sinkevičius.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad anksčiau centrinė valdžia girdėdavo jų nepritarimą dėl privalomo seniūnijų steigimo.
„Tai dar vienas akivaizdus savivaldos balso ignoravimas, paminant viską savo siauriems partiniams interesams“, – priimtą pataisą įvertino meras.
Jis BNS tvirtino, kad uostamiestis yra turėjęs seniūniją, tačiau ji iš esmės nepagerino gyventojų aptarnavimo.
„Kaip alternatyvą buvome numatę steigti gyventojų aptarnavimo centrus pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyse. Tai galėtų būti tarsi alternatyvioji seniūnija, neįdarbinant naujų žmonių. Sprendimas būtų buvęs toks, tačiau dabar viskas pakišta po kombaino dalgiu ir visiems vienodai – reikia-nereikia, nori-nenori, tinka-netinka“, – sakė V. Grubliauskas.
Lietuvoje įkurta per 500 seniūnijų, jų nėra penkiose savivaldybėse: Alytaus, Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei Neringos ir Visagino.
Pernai birželį Seimas pradėjo svarstyti Seniūnų rinkimų įstatymo projektą, kad jie būtų renkami ketveriems metams slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose.
