Daugybė pagyvenusių žmonių gyvena vieni, neretai jų sutuoktiniai jau mirę, o vaikai ar anūkai savo namus susikūrę kituose rajonuose ar net užsienyje.

Tik neseniai pradėta garsiai kalbėti, kad vien fizinę tokių žmonių sveikatą išsaugoti negana. Jie labiausiai kenčia nuo vienatvės, o nemaža dalis dėl ilgai trunkančio karantino net patiria ilgalaikį stresą, kurį įveikti gali padėti tik gyvas bendravimas su artimaisiais.

Likus savaitei iki Velykų žmonės išgirdo, kad vėl turės švęsti užsidarę ir jokiu būdu niekur nevažiuoti.

Pasirodo, vienišas suaugęs žmogus, neturintis kontaktų (galima suprasti, kad dirbantis iš namų), gali aplankyti savo vienišą senyvą giminaitį ir kitoje savivaldybėje.

Ši naujovė pavadinta palaikymo burbulu. Tiesa, valdžios žmonės gana painiai aiškina, kas ir kada galės susitikti.

Iki praėjusios savaitės teigta, kad vieniši namie dirbantys asmenys vienišus senolius galės lankyti ir kitose savivaldybėse, o penktadienį pranešta, kad toks judėjimas per Velykas bus įmanomas tik toje pačioje savivaldybėje.

Skelbiama tik viena išlyga – važiuoti į kitą savivaldybę galima, kai vykstama pas žmones, kurie serga ar negali pasirūpinti savimi patys. Oficialiai nurodoma, kad tokius atvejus pareigūnai vertins individualiai.

Patariama važiuojantiesiems turėti prižiūrimo asmens sveikatos būklę įrodantį dokumentą.

Klaipėdos apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius patikino, kad pareigūnai turi galimybę patikrinti ne tik važiuojančiojo, bet ir asmens, pas kurį vykstama, duomenis. Juk žmogus gali būti sveikas, bet dėl garbingo amžiaus sunkiai apsitarnauti, jam gali būti būtina pagalba.

„Jeigu žmogus neturi reikiamų dokumentų, pareigūnai patys pasitikrins duomenų bazėse. Kad patikros procedūra būtų sklandesnė ir greitesnė, patariu turėti artimo asmens dokumento kopiją ar bent nuotrauką. Jei vykstantis žmogus ir to neturi, būtų gerai žinoti senyvo giminaičio asmens kodą, kad būtų galima kaip įmanoma greičiau patikrinti duomenis. Visi dokumentai – naudingi ir palengvina patikrą“, – paaiškino R.Vaitkevičius.

Pasak pašto vadovės, paslaugos įkainis paaiškėtų įvertinus jos poreikį, tačiau jau dabar galima pasakyti, kad „tikrai būtų prieinamas“.

„Mes esame turbūt arčiausiai žmonių, aplankome visus adresatus visoje Lietuvoje, ypač kaimiškose ir atitolusiose vietovėse. Vykstame todėl, kad turime ar tai vienokių, ar kitokių  paslaugų, su kuriomis važiuojame, ir papildoma paslauga iš tiesų yra tik to paties vizito išplėtimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Sungailienė.

Manom, kas esame pasiruošę tokią paslaugą teikti.

„Manom, kas esame pasiruošę tokią paslaugą teikti, turime technologinius sprendimus ten, kur esame įgyvendinę mobilaus laiškininko projektą, tad papildoma funkcija, manome, pilnai įgyvendinama, ir būtų naudinga“, – pažymėjo Lietuvos pašto generalinė direktorė.

Lietuvos pašto vadovė idėją pradėti teikti pagyvenusių žmonių aplankymo paslaugą antradienį Seime aptarė su ją iškėlusiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Susitikime dalyvavo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Vida Bandis.

„Nuo 2016 metų Prancūzija, Belgija ir Suomija pradėjo taikyti šitą paslaugą, kad vaikai galėtų užsakyti savo tėvams, seneliams, kad paštininkas aplanko, konkrečiai sodybą, miestelyje, kaime, ir informuoja giminaičius apie situaciją, kokia yra. Jis neatlieka jokių  socialinių paslaugų, tiesiog iškviečia socialinį darbuotoją, jei reikia, mediką, tai yra lankymo paslauga“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Pasak „valstiečių“ vadovo, paštininkai neteiktų socialinių paslaugų, o pačią lankymo paslaugą apmokėtų artimieji.

„Tai apmokės žmogus, kuris užsako paslaugą, valstybė šito negalėtų padaryti. Prancūzijos pavyzdžiu galiu paminėti, kad ten 20 eurų kainuoja tokia paslauga mėnesiui, tai galėtų būti panaši suma. Ji bus prieinama, nes kitaip tos paslaugos niekas neužsakinės“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Lietuvos pašto vadovė teigė, jog paslaugos įkainį lemtų jos apimtis, tačiau kaina turėtų būti įkandama.

„Šiandien pradėjome diskutuoti, ir kai įvertinsime paslaugos poreikį, kokia yra bazė, nuo kurios mes atsispiriame, tada žinosime, kiek tam reikia skirti laiko, ir įkainį įvertinsime. Tačiau jau šiandien galime pasakyti, kad, mūsų preliminariu manymu, jis tikrai būtų prieinamas, nebūtų ypatingai didelis, kad taptų tiesiog ekskliuzyviniu“, – sakė A. Sungailienė.

Pasak pašto atstovės, tokias paslaugas tikriausiai būtų galima pradėti teikti nuo kitų metų.

R. Karbauskis sako, kad paslauga, kuomet pašto darbuotojas lanko vienišą žmogų, būtų labai aktuali emigrantams, kurie dirba užsienyje ir negali dažnai lankyti savo senyvo amžiaus tėvų ar kitų giminaičių.

„Užsienyje gyvenantiems būtų labai patogi paslauga. Tiems, kurie neturi ryšio su seneliais ar giminaičiais, kurie nesinaudoja technologijom ir gyvena kaime, tai būtų labai gera paslauga“, – idėją įvertino išeivijos atstovė V. Bandis.