– Serbentai žydi balandį ir gegužę, uogos prinoksta liepą ar rugpjūtį. Liepa tik prasideda, tačiau šilumos, saulės netrūksta. Gal serbentai noko sparčiau?

– Taip, kokiomis keturiomis penkiomis dienomis. Ankstyvos veislės jau sunokusios. Sausas oras visai netinka juodiesiems serbentams, ypač mėgstantiems drėgmę. Kai kurios juodųjų serbentų uogos dar nesunokusios, o kitos jau krinta, tad sodininkai turėtų būti pastabūs ir, norėdami neprarasti derliaus, uogas atrinkti ir rinkti.

– Trumpas lietus karštu oru nepagelbės?

– Ne, nes dirva sausa, reikia gerokai daugiau drėgmės.

– Serbentų derlius priklauso nuo saulės ir veislės?

– Raudoniesiems ir baltiesiems serbentams drėgmė ne tokia aktuali, jie gali augti sausesnėse dirvose. Bet juodųjų serbentų derliaus gausa, uogų dydis priklauso nuo drėgmės.

– Ar auga susidomėjimas serbentais?

– Žmonės mugėse perka juoduosius, raudonuosius serbentus, bet labai didelio susidomėjimo nepastebiu. Kadangi žmonės augina serbentus ne pramoniniu būdu, kokius penkis krūmus asmeniniame sode, kuriuos keičia kas 10–15 metų, paklausa nedidelė.

– Ar galima serbentų visai nekeisti? Augs vis tiek.

– Ne, pavyzdžiui, juodieji serbentai produktyviausiais laikomi iki aštuonerių metų. Paskui juos reikia rauti ir sodinti naujas veisles, kurios veda dideles uogas, yra atsparios ligoms, kenkėjams.

– Raudonieji serbentai toje pačioje vietoje dera ilgiau?

– Taip. Juos galima auginti iki 20–25 metų – raudonųjų serbentų vaisinės šakutės ilgaamžiškesnės.

– Kaip apsaugoti serbentus nuo ligų?

– Reikia apžiūrėti krūmus, iškarpyti nulinkusias, pažeistas šakas. Sutankėjęs krūmas kartais išleidžia daug nulinių ūglių – juos reikia išlaužyti.

– Kas yra nulinis ūglis?

– Tai – iš žemės išaugęs dar nesumedėjęs stiebas, kurį lengva pašalinti. Kai jų daug priauga, krūmui sutankėja, išeina šabakštynas.

– Bet, serbentų uogoms jau užderėjus, tikriausiai geriau nieko nedaryti?

– Be abejo, pesticidų imant derlių juk nenaudosi. Pesticidų charakteristikose dažnai nurodomas minimalus laikotarpis nuo purškimo iki uogų vartojimo – 20–25 dienos. Nuskynus uogas, tam tikrų priemonių jau galima imtis.

– Yra kokios nors uogų skynimo taisyklės?

– Juodieji serbentai iš esmės skinami be kekių, o raudonuosius ir baltuosius reikia skinti su kekėmis, kitu atveju išeis uogienė, mat šios uogos, atsiskirdamos nuo kotelio, suminkštėja, praranda formą.

– Uogoms sunokus ne vienu metu, geriau skinti visas ar sugrįžti prie krūmo antrąkart?

– Selekcininkai kaip tik ir stengiasi išvesti veisles, sunokstančias vienu metu. Žinoma, tai ne visada pavyksta. Sodininkai mėgėjai, auginantys kelis krūmus, gali rinkti pakaitiniu būdu – nuskina prinokusias uogas, tada palaukia, skina vėl. Kitaip laukiant, kol prinoks visos, pirmosios nukris ir dalis derliaus nueis perniek.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kodėl jos juodieji serbentai sužydi, bet ne visi žiedai užmezga uogas?

– Gali būti dvi problemos: serbentas užsikrėtęs virusine liga ir žydėdamas labai retai mezga ar visai nemezga uogų, arba serbentas kryžmadulkis – jis neapsidulkina ir užmezga mažai vaisių. Pirmu atveju reikia rauti, sudeginti ir keisti augalą, antru – šalia pasodinti kitokią veislę. Kuo įvairesnių veislių serbentus auginsite, tuo geresnis bus derlius.

– Kaip sužinoti, ar parduodamos uogos prieš nuimant derlių kuo nors apdorotos?

– Be cheminės analizės, vien skonio receptoriais ar pažvelgus atskirti praktiškai neįmanoma.

– LRT RADIJO klausytoja nori sužinoti, kaip padauginti raudonuosius serbentus iš seno krūmo?

– Visi serbentai lengvai dauginami atlankomis arba sumedėjusiais auginiais. Pavasarį aplink serbentą supurenkite dirvą, jaunesnę šaką prilenkite prie žemės ir prismeikite. Prismeigę palaukite, kol iš pumpurų išaugs 15 cm aukščio stiebai – tada juos reikia apkaupti, palieti ir užpilti puveninga žeme. Rudenį turėsite įsišaknijusį stiebą. Arba rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje nukirpkite vienmečius ūglius, sukarpykite 20 cm dalimis ir 45 laipsnių kampu susmeikite į žemę, viršuje palikdami vieną pumpurą. Pavasarį jie išleis šakneles, sužaliuos, ir rudenį turėsite savarankišką krūmą.

– Galima serbentus sodinti šalia ar reikia perkelti į kitą vietą?

– Ne, nes seno krūmo vietoje jau išeikvotos maistinės medžiagos, nebent iškasite duobę, pakeisite visą dirvožemį ir privešite komposto. Taip pat manoma, kad serbentas augdamas išskiria nuodingas medžiagas, todėl toje pačioje vietoje pasodintas krūmas prastai augs. Optimalus atstumas tarp serbentų – 1,5 metro. Arčiau susodinti dėl maisto medžiagų stygiaus gali vesti smulkesnes uogas.

– LRT RADIJO klausytojas teiraujasi, kodėl uogas mezganti raudonojo serbento šaka jam kasmet nudžiūva?

– Tikriausiai užpuolė kenkėjas stiklasparnis. Norėdami tuo įsitikinti, šakai pradėjus džiūti, prie pat žemės ją nukirpkite ir žiūrėkite, ar šerdyje nėra juodos skylutės – joje gyvena stiklasparnio vikšras. Jis gyvena dvejus metus, graužia šerdį ir šaką su lapais, uogomis staiga priverčia nudžiūti. Pastebėjus tokias šakas, jas reikia iš karto kirpti ir deginti. Viso augalo keisti nereikia, nes serbentą sudaro daug stiebų – nebūtinai visi bus užpulti.

– Kaip prižiūrėti krūmus, nuėmus derlių?

– Tręšti, viena vertus, per vėlu, kita vertus, per anksti. Paskutinįkart tręšti reikia birželio pradžioje, paskui tik rudenį, rugsėjo pabaigoje. Reikia, kaip minėta, išpjauti nulinkusias, pažeistas šakas ir nulinius ūglius. Ligoms užpuolus, galima purkšti ir pesticidais.

– Kamieniniai serbentai – dekoracija ar iš jų uogų galima ir uogienę išvirti?

– Be abejo, galima. Tik uogienės turėsime mažiau – jei paprastas serbentas augina 15–20 šakų, tai čia – vienas stiebas. Gerai prižiūrint, įskiepijus, pavyzdžiui, agrastą stambiomis raudonomis uogomis, šis augalas atrodys tikrai dekoratyviai. Priežiūra, žinoma, sudėtingesnė – jį reikia pririšti prie kuoliuko, naikinti atžalas, leidžiamas iš žemės ir nuo stiebo – kitaip neturėsite nei derliaus, nei grožio. Krūmą tam, kad jis gerai atrodytų, reikia formuoti karpant, neleisti sutankėti.

– Kamieniniai serbentai – patyrusiems sodininkams, ar pajėgus juo auginti ir pradedantysis?

– Tai ne taip jau sudėtinga, tiesiog reikia intensyviau šalinti atžalas, pririšti prie kuoliuko ir genėti. Atlygis už priežiūrą – gera išvaizda, lengvas šienavimas aplink krūmą, neblogas uogų derlius.

– O kaip kovoti su plintančia miltlige?

– Pamačius pačius pirmus ligos židinius ar net anksčiau, purkšti fungicidais – serbentams tinka topazas. Prevencija – rinktis atsparias veisles, tokias kaip „Titania“, bet jų labai mažai.

– Beje, kada pasodintas serbento ūglis ima žydėti ir derėti?

– Serbentai dera labai anksti, praktiškai veda derlių ant antramečių ūglių.

– Kada purkšti krūmus nuo serbentinės erkutės?

– Purkšti geriausia prasidedant serbentų žydėjimui. Kova sunki, nes erkės gyvena pumpure. Purkšti reikia tik pražydus, kai prasideda migracija iš senų pumpurų į naujus.

– Kokias klaidas dažniausiai daro sodininkai rinkdamiesi serbentų veisles?

– Dažnai matau sodininkus mugėse perkančius jau gerokai pagyvenusius, apkerpėjusius serbentus. Tokių pirkti nepatarčiau. Šaknų sistema turėtų būti stipri, augalas nesudžiūvęs, gyvybingas. Taip pat – pirkti kelias skirtingas veisles. Ir pačiam įdomiau, ir derlius geresnis.

Miško uogose, kitaip nei sodo, yra šiek tiek daugiau aktyviųjų medžiagų, dėl kurių jos nuo seno naudojamos liaudies medicinoje, sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas. „Tačiau tų medžiagų koncentracija nedidelė, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad, jei suvalgysime nemažai mėlynių, mūsų regėjimas labai pagerės“, – pastebi jis.

Profesoriaus teigimu, sodo uogos taip pat vertingos, nes turi į vitaminus panašių medžiagų bioflavonoidų, apsaugančių nuo laisvųjų radikalų: „Dėl jų organizme riebalai oksiduojasi ir nusėda ant kraujagyslių sienelių. Todėl gali susiaurėti sienelės spindis, vystytis aterosklerozė, kraujagyslė gali netgi visiškai užakti.“

Vertingesnės – miško uogos

Vasara – vitaminų metas, nes galime skanauti šviežių vaisių ir daržovių. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius R. Stukas sako, kad sodo ir miško uogos – vitaminų šaltinis, kuris gali mus pastiprinti.

Anot R. Stuko, miško uogos nuo kitų skiriasi tuo, kad jų sudėtyje yra šiek tiek daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, dėl kurių daugelis miško uogų nuo seno naudojamos liaudies medicinoje. „Šiandien naujos technologijos jau leidžia tas veikliąsias medžiagas išskirti. Jos yra koncentruojamos ir dozuojamos, todėl galima savo mitybą papildyti tų medžiagų koncentratais. Žinoma, vasarą uogų mums reikėtų valgyti kiek galima daugiau“, – pabrėžia profesorius.

Miško uogos, pastebi mitybos specialistas, vertingesnės dėl tų medžiagų, kurios pasižymi ne vien biologiniu, bet net ir farmakologiniu poveikiu: „Tačiau tų medžiagų koncentracija nedidelė, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad, jei suvalgysime nemažai mėlynių, mūsų regėjimas labai pagerės. To tikrai nebus.“ Regėjimas, sako jis, galbūt pagerėtų, jei daug mėlynių valgytume kiekvieną dieną ištisus metus.

Vienas miško uogų privalumų – ryškesnės skoninės savybės ir aromatas, pastebi profesorius. Todėl jos dar ir paįvairina maisto asortimentą. „Be abejonės, kartu mes gauname įvairių medžiagų, kurių kitose uogose yra šiek tiek mažiau, o kai kurių gal ir nėra. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad uogas reikėtų valgyti šviežias. Kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai šviežių uogų, vaisių ir daržovių suvartoja tik pusę rekomenduojamo optimalaus kiekio“, – pabrėžia R. Stukas.

Uogos apsaugo kraujagysles

Sodo uogos taip pat labai vertingos ir jų reikia valgyti daug. R. Stukas primena, kad juodieji serbentai – ypač geras vitamino C šaltinis, daugelyje uogų yra kalio, reikalingo normaliai širdies veiklai palaikyti, yra bioflavonoidų: „Uogų, kad ir juodųjų serbentų, odelė vertinga tuo, kad jos sudėtyje yra antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių bioflavonoidų, kurie ne tik suteikia uogai spalvą, bet ir kovoja su laisvaisiais radikalais, apsaugo nuo oksidacinio streso. Bioflavonoidai savo struktūra panašūs į vitaminus, kurių pagrindinė funkcija – antioksidacinė.“

Taigi, kaip sako mitybos specialistas, bioflavonoidai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie susidaro dėl daugelio priežasčių: streso, užterštos aplinkos, rūkymo, netinkamos mitybos, per riebios mitybos. „Tuomet organizme riebalai oksiduojasi ir nusėda ant kraujagyslių sienelių. Todėl gali susiaurėti sienelės spindis, vystytis aterosklerozė, kraujagyslė gali netgi visiškai užakti. Tokios ligos yra lėtinės ligos ir neišgydomos“, – kalba profesorius.

R. Stuko teigimu, bioflavonoidai neleidžia vykti oksidacijos procesui. Tad, jei uogas valgytume kiekvieną dieną, kasdien gautume bioflavonoidų ir užtikrintume organizmo apsaugą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

Nepraleiskite braškių sezono

Braškių sezonas vasarą – tikra atgaiva vitaminų stokos nualintam organizmui. Penkiose vidutinio dydžio braškėse vitaminų vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine. Suvalgę 100 g braškių, papildysime visos paros vitamino C dozę.

Braškėse gausu antioksidantų. Jos – puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gerina širdies darbą. Braškėse ir žemuogėse yra daug kalio ir mineralų, kurie padeda reguliuoti elektrolitų kiekį, sumažina širdies priepuolių ir insulto riziką.

Braškės labai naudingos kovojant su per dideliu cholesterolio kiekiu.

Braškėse yra vitamino, kuris gerina atmintį.

Taip pat braškės turi daug cinko, kuris didina lytinį potraukį.

Braškėmis gali būti balinami dantys. T. y. jose esančios rūgštys padeda pašalinti dėmes nuo dantų. Galime perpjauti braškę pusiau ir gabalėliu patrinti dantis ir dantenas.

Braškės tinka veido kaukėms, žinoma, jei nesate alergiški šioms uogoms.

Įrodyta, kad 150 g braškių neutralizuoja neigiamas emocijas, todėl jas medikai rekomenduoja kaip antidepresantą.