Per pirmuosius šešis mėnesius registruota kiek daugiau nei 14,5 tūkst.susirgimo vėjaraupiais atvejų – pernai tokiu pačiu laikotarpiu jų būta beveik 10 tūkstančių.

Anot ULAC medikų, šiai infekcijai būdingas pakilimas žiemos ir pavasario mėnesiais, taip pat vėjaraupiams būdingas cikliškumas – sergamumo pakilimai kartojasi kas 2-5 metus. Kasmet vidutiniškai registruojama po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais.

Vėjaraupiai – ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jam aktyvavusis išsivysto juostinė pūslelinė.

Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams.

Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų, jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą. Vienintelė specifinė vėjaraupių profilaktikos priemonė – gyva susilpninta vėjaraupių vakcina, pasižyminti dideliu efektyvumu.

Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo devynių mėnesių amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės, mažiausiai keturių savaičių intervalu.

Kaip pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas, lyginant su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, užregistruota 30 proc. daugiau vėjaraupių ir net 70 proc. daugiau skarlatinos atvejų.

Per pastarąjį dešimtmetį Kauno apskrityje užregistruoti trys sergamumo vėjaraupiais  pakilimai: 2012, 2014 ir 2017 metais. Didžiausias sergamumas skarlatina nustatytas 2014 metais.

Šiomis ligomis užsikrečiama oro lašeliniu būdu, taip pat  per infekuotų ligonių užkrėstus daiktus. Jautriausi šioms infekcinėms ligoms yra 2–8 metų amžiaus vaikai, todėl vaikų kolektyvuose dažnai registruojami vėjaraupių ir skarlatinos protrūkiai.

Efektyviausiai nuo vėjaraupių apsaugos skiepai, o nuo skarlatinos skiepų nėra, todėl rekomenduojama tiesiog dažniau plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

Darželiuose ligų protrūkiai

Kai kuriuose uostamiesčio ugdymo įstaigose šiuo metu netrūksta sergančių vėjaraupiais vaikų, o poliklinikose juokaujama apie vis pasirodančius "taškuotus" pacientus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus duomenimis, per penkis šių metų mėnesius uostamiestyje vėjaraupiais sirgo per 450 klaipėdiečių. Dauguma jų buvo vaikai.

Kaip pastebi NVSC Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Lavruvianec, analizuojant duomenis pagal vaikų amžiaus grupes, daugiausia ligos atvejų nustatoma tarp 4–6 metų vaikų. Šiemet vėjaraupiais sirgo 235 tokio amžiaus vaikai.

Daugiausia vėjaraupių protrūkių registruojama darželiuose.

Serga jauni vyrai

Pasak specialistės, vėjaraupiais sergama visus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimas stebimas žiemos ir pavasario mėnesiais: per šių metų sausį užregistruotas 161 atvejis, vasario mėnesį – 84 atvejai, kovo – 82 atvejai, balandžio – 124 atvejai. Šio mėnesio duomenys paaiškės vasaros pradžioje.

Šiais metais vėjaraupiais susirgo septyni suaugusieji: trims jų buvo nuo 18 iki 24 metų, likusiems – nuo 25 iki 34 metų. Pastarajai amžiaus grupei dažniausiai priklauso jauni tėvai, kurie vėjaraupiais užsikrečia nuo savo vaikų.

Šiemet šia dažnai vaikiška vadinama liga susirgo 5 vyrai ir 2 moterys. Suaugusieji vėjaraupiais serga gerokai sunkiau nei vaikai. Be to, jiems daug didesnė komplikacijų ir net mirties tikimybė.

Skiepai – nepaklausūs

Tad nepersirgusiesiems ankstyvoje vaikystėje nuo vėjaraupių siūloma skiepytis. Kaip paaiškino A.Lavruvianec, skiepai komplikacijų ir mirties tikimybę sumažina iki 92 proc. Tam, kad susidarytų imunitetas šiai ligai, rekomenduojama pasiskiepyti du kartus.

Lietuvoje vakcina nuo vėjaraupių nėra įtraukta į Nacionalinį profilaktinių skiepų kalendorių. Ji yra tarp rekomenduojamų vakcinų.

Kaip pastebi specialistė, vakcina nuo vėjaraupių nėra populiari nei Lietuvoje, nei Klaipėdos mieste.

Kasmet paskiepijamas panašus vaikų skaičius, o štai paskiepytų suaugusiųjų kasmet mažėja.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį šios vakcinos pirmąja doze Klaipėdoje buvo paskiepyta 10 vaikų ir 4 suaugusieji. Pernai pirmąja šios vakcinos doze buvo paskiepyti 65 vaikai ir 5 suaugusieji. Ankstesniais metais pasiskiepijusių suaugusiųjų būdavo tris ar net keturis kartus daugiau.

Specialistė spėjo, kad skiepai nėra populiarūs dėl visuomenėje vyraujančio požiūrio esą vėjaraupiai yra lengva infekcinė liga. Atbaido ir didelės vakcinos kainos.

Pakilimai kartojasi

A.Lavruvianec patvirtino, kad sergamumas vėjaraupiais uostamiestyje nežymiai didėja.

Didžiausias sergamumas vėjaraupiais buvo užregistruotas 2014-aisiais, kai šia liga užsikrėtė beveik 3 tūkst. klaipėdiečių. Mažiausiai sirgta prieš aštuonerius metus (užregistruoti 695 atvejai).

Palyginus duomenis, sergamumo vėjaraupiais didėjimo tendencija stebima kas 3–4 metus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota daugiau vėjaraupių atvejų nei prieš dvejus metus.

Vertinant pastarąjį dešimtmetį, pastebima šios infekcinės ligos sergamumo didėjimo tendencija. Pernai sirgo per 16 000 gyventojų, o prieš dvejus metus – per 13 600.

Pernai daugiausia sergančiųjų užfiksuota gegužės ir gruodžio mėnesiais.

Klaipėdoje vėjaraupiais sirgo:

2016 m. – 881 gyventojas (853 vaikai ir 28 suaugusieji);

2017 m. – 892 gyventojai (862 vaikai ir 30 suaugusiųjų).

Jo duomenimis, Lietuvoje iki šių metų birželio užregistruoti 8156 vėjaraupių atvejai, tai yra beveik 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuomet registruoti 7362 vėjaraupių atvejai.

Iš visų šiais metais registruotų susirgusiųjų 132 asmenys gydyti ligoninėje.

Anot ULAC, nors dažniau vėjaraupiais sergama žiemą, ypač daug susirgimų šia užkrečiamąja liga užregistruota gegužę – 1982 atvejai, tai sudaro 24,3 proc. iš visų šiais metais registruotų atvejų.

Pernai iš viso fiksuoti 13 tūkst. 604 vėjaraupių atvejai. Analizuojant sergamumo šia liga pokyčius per pastaruosius penkerius metus, pernai nustatytas mažiausias sergamumas, didžiausias buvo 2014 metais