„2050-aisiais prognozuojama daugiau kaip 35 mln. naujų vėžio atvejų“, – sakoma PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) pareiškime. Tai būtų 77 proc. daugiau nei maždaug 20 mln. 2022-aisiais diagnozuotų atvejų.

Kaip svarbias prognozuojamo augimo priežastis IARC nurodė tabaką, alkoholį, nutukimą ir oro taršą.

„Sparčiai auganti pasaulinė vėžio našta atspindi ir populiacijos senėjimą bei augimą, ir pokyčius dėl to, su kokiais rizikos veiksniais susiduria žmonės“, – sakoma pareiškime. IARC nurodo, kad kai kurie šių veiksnių yra susiję su socioekonomine plėtra.

„Tabakas, alkoholis ir nutukimas yra svarbūs veiksniai, lemiantys vėžio [atvejų] dažnėjimą, o oro tarša tebėra svarbi su aplinka susijusių rizikos veiksnių varomoji jėga“, – teigiama pareiškime.

Labiausiai išsivysčiusiose šalyse atvejų skaičiaus didėjimas turėtų būti didžiausias: prognozuojami papildomi 4,8 mln. atvejų, palyginti su 2022-aisiais.

Tačiau kalbant apie procentus, Jungtinių Tautų naudojamo Žmogaus socialinės raidos indekso (HDI) pabaigoje esančiose šalyse santykinis padidėjimas bus didžiausias – iki 142 procentų.

Šio indekso vidutiniokėms prognozuojamas padidėjimas 99 procentais.

„Panašiai [ir] mirštamumas nuo vėžio šiose šalyse 2050 metais prognozuojamas beveik dvigubai didesnis“, – nurodo PSO.

Freddie Bray (Fredis Brėjus), vadovaujantis IARC vėžio stebėjimo padaliniui, sakė: „Šio didėjimo poveikis nebus vienodai jaučiamas skirtingų HDI lygių šalyse. Tos [šalys], kurios turi mažiausiai išteklių savo vėžio naštai valdyti, pasaulinę vėžio naštą pajus labiausiai.“

Vėliau antradienį EK pirmininkė Ursula von der Leyen inicijuos ES planą „Nugalėti vėžį“. Pirmiausia bus pradedama nuo konsultacijų su gydytojais, mokslininkais, sergančiųjų palaikymo grupėmis ir politiniais lyderiais.

„Studijavau mediciną, kad padėčiau kitiems įveikti liūdesį ir bejėgiškumą. Šiandien vėžį išgyvenusių žmonių skaičius auga, bet reikia dar daug padaryti“, – tviteryje rašė U. von der Leyen.

2016 m. nuo vėžio ES mirė apie 1,2 mln. žmonių, praneša Eurostatas. Tais metais nuo vėžio mirė 26 proc. visų mirusių ES gyventojų.

Daugiausia vyrų aukų pareikalavo plaučių vėžys, o moterų – krūties vėžys. Nuo įvairių vėžio formų mirė daugiau vyrų nei moterų.

Nuo vėžio dažniausiai mirštama Vengrijoje, kur fiksuojamos 345 mirtys 100 tūkst. gyventojų, po jos seka Kroatija, Slovakija ir Slovėnija.

ES nuo vėžio rečiausiai miršta Viduržemio jūros regiono ir Šiaurės šalių gyventojų. Žemiausias mirčių rodiklis fiksuotas Kipre, kur 100 tūkst. gyventojų tenka 194 mirtini vėžio atvejai.

„Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau ta pati tendencija stebima ir kitose pasaulio valstybėse. Vėžys yra su amžiumi susijusi liga, tad ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje, neišvengiamai daugėja ir onkologinių susirgimų. Taip pat prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – naujų jautresnių diagnostikos metodų taikymas, profilaktinių programų vykdymas šalyje. Mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai Lietuvoje yra stabilūs tarp vyrų, o tarp moterų stebima mažėjimo tendencija. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka vieni aukščiausių. Mirtingumas nuo vėžio yra tiesiogiai susijęs su sergamumo pokyčiais bei gydymo efektyvumu“, – tendencijas komentavo Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

Vėžio registre kaupiami duomenys apie susirgusius onkologinėmis ligomis visoje Lietuvoje. Vėžio registras yra tiksliausias ir patikimiausias šaltinis apie onkologinių ligų statistiką Lietuvoje, nes kiekvienas ligos atvejis yra tikslinamas, stebimas ir peržiūrimas ne kartą, kol sukaupiama tiksliausia įmanoma informacija. 

Paskutiniai iki šiol turėti duomenys buvo 2012 m. Kaip pabrėžia I. Vincerževskienė, vėžio registrų svarba ir nauda buvo suprasta dar XX a. pradžioje, kai ėmė steigtis pirmieji registrai ir atsirado būtinybė įvertinti onkologinių ligų statistiką, bei siekiant įvertinti atskirų onkologinių susirgimų rizikos veiksnius.

„Iššūkiai XXI a. daugumai registrų yra panašūs: užtikrinti asmens duomenų apsaugą, neprarandant galimybės duomenis naudoti moksliniuose tyrimuose; naujos svarbios informacijos apie onkologinę ligą atsiradimas ir poreikis tokią informaciją kaupti (pvz. šeimos istorija, genetiniai veiksniai ir kt.); duomenų surinkimo efektyvumo ir duomenų pilnumo didinimas, onkologinio paciento nenutrūkstamas stebėjimas. Žengiant į priekį kompiuterizacijai, vis daugiau pasaulio vėžio registrų atsisako popierinių formų pildymo, pacientų kortelių kilnojimo ir pereina į skaitmeninę erdvę. Mūsų vėžio registras irgi yra realizavęs visas galimybes informaciją pateikti skaitmeniniu būdu. Svarbiausia, kad vystantis e-sveikatos skirtingose šalyse projektams ir griežtinant asmens duomenų apsaugą,  nebūtų prarasta galimybė informaciją apie pacientą tikslinti ir papildyti vėžio registre“, – kalbėjo Vėžio registro vedėja.

Pavyzdžiui, latviai pasirinko pilną nacionalinio vėžio registro integraciją į kuriamą e-sveikatos sistemą, bet tuo pačiu prarado galimybę duomenis apie onkologinį susirgimą tikslinti, nes jie gauna tik jau pilnai nuasmenintus duomenis ir tuo pačiu nutrūksta paciento ilgalaikio stebėjimo galimybė, tad duomenų kokybė krenta, o duomenų vertė sumažėja, nes prarandama galimybė juos naudoti moksliniuose tyrimuose.

„Vėžio kontrolės ir profilaktikos programos pagrindiniai tikslai yra sumažinti sergamumą vėžio, mirtingumą nuo jo ir pagerinti susirgusiųjų vėžiu gyvenimo kokybę sistemingai formuojant vėžio prevencijos, ankstyvos diagnozės, gydymo ir paliatyvios slaugos politiką šalyje. Kiekvienos šalies nacionalinė vėžio kontrolės ir profilaktikos programa yra paremta vėžio stebėsenos programa, vėžio registras yra būtina kiekvienos šalies vėžio stebėsenos programos dalis. Vėžio registras yra organizacinė struktūra, kurios tikslas – užtikrinti piktybinių navikų registraciją visoje šalyje. Vėžio registro duomenys naudojami nusakant dabartinę situaciją šalyje, nustatant vėžio kontrolės ir profilaktikos programos gaires, planuojant lėšas ir pasirenkant programos prioritetines sritis“, – registro svarbą komentavo I. Vincerževskienė.

Vėžio registras taip pat yra pagrindinis onkologinės statistikos šaltinis reprezentuojant Lietuvą užsienio vedamuosiuose onkologinės statistikos leidiniuose. Nuo 1998 metų Vėžio registro duomenys periodiškai teikiami Tarptautinio vėžio tyrimų centro leidiniui „Sergamumas vėžiu penkiuose kontinentuose“ (Cancer Incidence in Five Continents). Duomenys apie sergamumą vėžiu Lietuvoje, susirgusiųjų išgyvenamumą taip pat teikiami įvairiems Europos ir pasaulio tarptautiniams projektams: CONCORD (Global comparison of population-based cancer survival), EUROCARE (European cancer registry study on survival), Europos vėžio registrų asociacijos tyrimui „Incidence and Mortality in Europe“, IICC  (International Incidence of Childhood Cancer) ir kt. Taip pat naudojami įvairiuose NVI ir kitų mokslo įstaigų tarptautiniuose tyrimuose.