Tačiau toliau minėtame sąraše lyderiu išlieka Visaginas (net 2137,8 atv. 100 tūkst. gyventojų), kuriame net 27,9 proc. per pastarąją savaitę atliktų tyrimų nustatyti koronaviruso infekcijai buvo teigiami. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, kad Lietuvoje teigiamų tyrimų dalis šiuo metu – 12,1 proc. (iš 66 638 tyrimų per 7 pastarąsias dienas). ELTA primena, kad gruodžio pabaigoje teigiamų tyrimų dalis siekė netoli 30 procentų.

Sekmadienį paviešintas šalies santykinis sergamumo rodiklis – 747,8 atv. 100 tūkst. gyventojų per 14 pastarųjų dienų. Mažiausiu COVID-19 sergamumu pasižyminčių savivaldybių trejetuke, įsitvirtinusiame sąrašo pabaigoje, pastarąją parą pokyčių neįvyko – 60-oje sąrašo vietoje yra Rietavas (316,8 atv. 100 tūkst. gyventojų), 59-a dabar Neringa (339,9 atv.). 58-a – Jurbarko rajono savivaldybė (370,4 atv.). Pastarosios savivaldybės teritorijoje teigiamų tyrimų – tik 5,8 proc. iš visų atliktų per pastarąją savaitę.

Kauno mieste per tą patį laiką atliktų tyrimų dėl koronaviruso infekcijos teigiama dalis nukrito iki 8,6 proc. Kaunas savivaldybių sąraše, naujausiais duomenimis, yra 29-as (680,1 atv. 100 tūkst. gyventojų). Nuo pandemijos pradžios čia patvirtinta 17 513 COVID-19 ligos atvejų, pasveiko 11 074, serga 6088 žmonės.

Dar sėkmingiau sergamumo lygmuo mažėja aplink Kauną išsidėsčiusioje Kauno rajono savivaldybėje, kuri visų Lietuvos savivaldybių sąraše šiuo metu 45-a. Patvirtintų koronaviruso infekcijos atvejų čia – 5597, pasveikusiųjų – 3450, tebesergančių gyventojų – 2558. Per pastarąsias 14 dienų nustatyta 510,3 naujo COVID-19 ligos atvejo 100 tūkst. gyventojų.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Vilniaus rajonas tebelieka raudonojoje zonoje (santykinis sergamumo rodiklis čia – 827,8 atv.) ir užima 22 poziciją šalies savivaldybių sąraše. Pasveikusių nuo koronaviruso infekcijos šiame rajone – 3706, sergančių – 2558. Iki šiol čia patvirtinti 6348 infekcijos atvejai, o teigiamų per savaitę atliktų tyrimų dėl koronaviruso dalis siekia 16,2 proc.

Vilniuje, kuris savivaldybių sąraše šiuo metu 24-as, teigiamų tyrimų dalis (per savaitę) – 10,8 proc. Iš 33 342 gyventojų, kuriems nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta koronaviruso infekcija, pasveikusiais jau pripažinti 19 414, tebeserga 13 414 vilniečių. Santykinis 14-os dienų sergamumo rodiklis sostinėje – 778,9 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Trys mažesni šalies miestai, išskyrus Šiaulius, iš pandemijos gniaužtų vaduojasi lėčiau. Klaipėda Lietuvos savivaldybių sąraše – 13-a (910,7 atv.), Panevėžys – 16-as (886,1 atv.). Šiauliai, kaip sekmadienį skelbia Oficialusis statistikos portalas, savivaldybių sąraše užima 33-ią poziciją (624,6 atv. 100 tūkst. gyventojų).

Statistikos duomenimis, šalyje iki šiol vakcinuota 1,68 proc. gyventojų (nuo 10 iki 80 metų amžiaus bei vyresnių).

Pasak ministro, naujas rodiklis būtų nustatytas nacionaliniu lygmeniu.

„Kol kas COVID-19 valdymo komitete nebuvo tokio sprendimo ir sutarimo keisti rodiklį. Ne kartą esu minėjęs, kad būtų gerai, jei Europa susitartų dėl bendro principo, bendrų rodiklių. Kol kas tokio sutarimo, išskyrus tam tikras rekomendacijas, nėra, bet tikrai neatmesčiau galimybės, kad rodiklis gali keistis dėl šalių, iš kurių atvykus gali nebereikėti izoliuotis“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Pagal galiojančią tvarką, į paveiktų šalių sąrašą valstybė patenka tuomet, kai sergamumo rodiklis joje yra 25 arba daugiau naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju atvykus iš paveiktos šalies būtina izoliacija.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ketvirtadienį Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 27,5 atvejo.

Kaip ir anksčiau, izoliacijos nereikės atvykstant iš Suomijos, Kipro, Estijos ir Latvijos.

Iš viso į Lietuvą nuo pirmadienio be izoliacijos bus galima atvykti iš aštuonių Europos Sąjungos šalių, jose sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias 14 dienų neviršijo 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Izoliacija ir testas dėl koronaviruso bus taikomas atvykusiems iš 18 ES valstybių bei keturių Bendrijai nepriklausančių Europos šalių.

Tai: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, taip pat San Marinas, Monakas, Andora, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija.

Lietuvos piliečiams grįžtant iš šių šalių toks tyrimas nėra privalomas, tačiau išlieka privaloma 14 dienų izoliacija.

Nuo pirmadienio paveiktomis koronaviruso šalimis bus laikomos tos, kur sergamumas per dvi savaites viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Užsieniečiams iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykti draudžiama, išskyrus Vyriausybės numatytas išimtis. Lietuvos piliečiams atvykus iš trečiųjų šalių būtina saviizoliacija, jei šalis įtraukta į paveiktų šalių sąrašą.

Nuo pirmadienio paveiktomis koronaviruso šalimis bus laikomos tos, kur sergamumas per dvi savaites viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, o ne 16 atvejų kaip iki šiol.

Be to, kiekvienas oro, jūrų ar sausumos transportu reguliariais, specialiais ar užsakomaisiais reisais į Lietuvą grįžtantis ar į ją atvykstantis keliautojas nuo antradienio savo asmens duomenis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistams turės pateikti elektroniniu būdu.

Tai reiškia, kad dar prieš įlipdamas į lėktuvą, keltą, autobusą ar traukinį žmogus turės užpildyti anketą NVSC interneto svetainėje ir gautą patvirtinimą – vadinamąjį QR kodą – pateikti įlaipinimo į transporto priemonę metu.

Tais atvejais, kai žmogus savarankiškai keliavo žemės transportu, jis privalo ne vėliau kaip per 12 valandų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą momento elektroniniu būdu užsiregistruoti NVSC.

Lietuvos sergamumo rodiklis šiuo metu siekia 15,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Lietuva palaikytų nuosaikesnę poziciją, kalbėtume apie 25 atvejus, ne apie 50, ne apie 100 ir būtume šalininkai regionų išskyrimo, nes tai yra aktualu keliaujantiems, turistams. Yra salų, kurios yra šiuo metu saugios, (...) mes turime užsakomuosius skrydžius į ten be persėdimų, tai būtų galima tą daryti“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Lietuva palaikytų nuosaikesnę poziciją, kalbėtume apie 25 atvejus, ne apie 50, ne apie 100.

„Bet kol kas neturime sutarimo su Baltijos kaimynėmis. Norime išsaugoti baltišką burbulą ir kol jis yra, deriname šitas pozicijas, bet, matyt, šį savaitgalį paaiškės, ar jį iš viso realu išsaugoti“, – pridūrė ministras.

Ministras taip pat teigė, kad, šalyse pasiekiant panašius sergamumo rodiklius, valstybių užsidarymas praranda logiką

„Europa labai kenčia dėl to, kad kiekviena valstybė atskirai priima sprendimus, atskirai užsidaro. Aišku, pradžioje tam buvo galima rasti paaiškinimų, dabar juos sudėtingiau rasti, kai šalys pasidaro panašios. Kaip ir mūsų atveju, mes peržengėme 16 atvejų ribą, kurią patys buvome nusistatę, ir patys patekome į tų šalių sąrašą. Tai jeigu greta yra kaimynė, kuri turi panašią situaciją, kokia dabar prasmė mums vieniems nuo kitų izoliuotis, jeigu mes esame labai panašūs ir tikimybė užsikrėsti tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje yra ta pati“, – kalbėjo A. Veryga.

Lietuvoje mažėja sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, gegužės 18-24 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 39,3 susirgimo, ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 40,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis šiek tiek viršijo 37 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis pastarąją savaitę registruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus. Per savaitę sergamumas sumažėjo visose administracinėse teritorijose, išskyrus Alytaus ir Kauno.

Iš visų registruotų susirgimų gripas diagnozuotas tik 5 atvejais.