Ketvirtadienį mieste patvirtinti 84 nauji atvejai. Šiuo metu serga 739 kauniečiai, 31 296 – pasveiko. Deja, 889 užsikrėtę koronavirusu Kauno miesto gyventojai mirė. Iš viso mieste, kur gyvena apie 300 tūkst. žmonių, buvo nustatyta 33 120 COVID-19 atvejų, iki šiol viena arba dviem vakcinos dozėmis nuo šios ligos pasiskiepijo 171 861 kaunietis.

Iš šalies didžiųjų savivaldybių (iš viso Lietuvoje jų yra 60) sudėtingiausia situacija šiuo metu susiklosčiusi Klaipėdoje, kurios teritorija šalies sergamumo kovido liga žemėlapyje jau juoda. Kiekvienam 100 tūkst. uostamiesčio gyventojų per paskutines 2 savaites priskaičiuota 557,5 naujo COVID-19 ligos atvejo. Tuo pat metu Vilniuje – 312,4 atv., Šiauliuose – 240,5 atv., Panevėžyje – 238,8 atv., daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų jau turinčiame Kauno rajone – 105,6 atv., už pastarąją savivaldybę didesniame Vilniaus rajone – 155,9 atv.

Dešimtadalyje (6-iose) Lietuvos savivaldybių santykinis dviejų savaičių sergamumo rodiklis nesiekia 50 naujų COVID-19 ligos atvejų – 100 tūkst. gyventojų. Taip dabar yra Pakruojo r. savivaldybėje (27,3 atv.), Rokiškio r. (32,7 atv.), Zarasų r. (34,2 atv.), Radviliškio r. (34,7 atv.), Molėtų r. (41,5 atv. ) bei Ukmergės r. (48,4 atv.) savivaldybėse.

Jau minėta Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro naujausiais duomenimis, šiuo metu yra antra pagal didžiausiu santykiniu sergamumu pasižyminčių Lietuvos savivaldybių. Ją lenkia tik Skuodo r. savivaldybė (587,4 atv. – 100 tūkst. gyventojų per 14 pastarųjų parų). Trečia – Palangos miesto savivaldybė (487,2 atv.).

Nuo pandemijos pradžios Lietuva prarado 9081 gyvybę iš visų COVID-19 virusu užsikrėtusių žmonių. Iš šių mirusiųjų beveik pusės (4400 gyventojų) tiesiogine mirties priežastimi gydytojai pripažino COVID-19 infekciją.

ELTA jau skelbė, jog iki šio penktadienio Lietuvoje nuo mirtinai pavojingos infekcijos paskiepyta 1 539 492 žmonės. Prie šimtaprocentrinės vakcinacijos priartėjusi tik mažutė Neringos savivaldybė (95,1 proc.), o pirmajame aktyviausiai besiskiepijančių penketuke antra po Neringos atsidūrė Akmenės r. sav. (75,5 proc.), trečia – Alytaus r. sav. (72,7 proc.), lenkianti Anykščių r. (68,1 proc.) bei Birštono (65,8 proc.) savivaldybes.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Antirekordininkų gretose atkakliai tebepirmauja Šalčininkų rajonas (32,3 proc.), kiek sparčiau nei šalčininkiečiai skiepijasi Vilniaus rajono gyventojai (43,9 proc.), taip pat Klaipėdos rajone (45,2 proc.), Plungės r. (45,3 proc.), Skuodo r. (46,1 proc.) bei Klaipėdos mieste (46,3 proc.) gyvenantys žmonės.

Tarp didžiųjų Lietuvos savivaldybių šiuo metu pirmauja Panevėžio miestas (59,2 proc.), vakcinacijos tempais pralenkęs ilga laiką lyderio pozicijų niekam neužleidusį Kauną, – 58,6 proc. šio miesto gyventojų pasiskiepiję nuo COVID-19 viena ar dviem vakcinos dozėmis. Sostinėje iki šio penktadienio paskiepyta 56,9 proc, Kauno rajone – 56 proc., Šiauliuose – 53,7 proc., Klaipėdoje – 46,3 proc. gyventojų.

Kai kurių savivaldybių merai skelbia apie jiems klausimų sukėlusią COVID-19 sergamumo statistiką – manoma, kad nemaža dalis šiuo metu vis dar sergančiais formaliai laikomų gyventojų iš tiesų jau yra pasveikę, mat liga jiems buvo patvirtinta dar pernai.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius daro prielaidą, kad rajone tokių asmenų gali būti net apie 200, o dėl susiklosčiusios situacijos kaltina nesklandžiai dirbančias elektronines sistemas. Panaši situacija – ir Širvintose.

Kiek anksčiau apie netikslumus prabilusi Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė teigė, jog COVID-19 šiuo metu sergančiųjų statistikos pokyčiai Širvintų rajono savivaldybėje akivaizdūs.

„Penktadienį pas mus bendroje sistemoje buvo 146, NVSC sąraše buvo 115 ar 116, o dabar realiai, jau paėmus ir šios dienos susirgusįjį, yra 23 sergantys žmonės. Penktadienį pas mus 4 susirgo, tai jie įeina į tuos 23, šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį buvo daryta nemažai testų, bet nebuvo nė vieno sergančio, o šiandien iš ryto gavome informaciją – 1 sergantis“, – dėstė Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. Pinskuvienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad, patikrinus kai kuriuos įtarimų dėl ligos trukmės sukėlusius atvejus, aptikta iš tiesų jau pasveikusių, bet formaliai sirgusiais laikytų asmenų.

NVSC nediagnozuoja COVID-19 ligos, taip pat negali patvirtinti mirties ar pasveikimo fakto. Tai yra gydytojų kompetencija.

„NVSC nediagnozuoja COVID-19 ligos, taip pat negali patvirtinti mirties ar pasveikimo fakto. Tai yra gydytojų kompetencija. Tai reiškia, kad ligos eigą prižiūrintis gydytojas, įvertinęs kliniką, t. y. žmogaus jaučiamus simptomus, taip pat pasveikimą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. kada priklausomai nuo ligos formos žmogus gali būti laikomas pasveikusiu, gali patvirtinti pasveikimo faktą ir tai pažymėti žmogaus sveikatos istorijoje“, – dėstė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Širvintų ligoninės direktoriaus pavaduotoja ekonomikai ir ūkiui Elona Pečiukaitienė teigė, kad šeimos gydytojas apie asmens, kuris buvo gydomas ligoninėje, pasveikimą sužinoti gali tik tuo atveju, jeigu tai praneša pats gyventojas. Automatiškai ši informacija ligonio šeimos gydytojui neperduodama.

Anot lrt.lt, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai sergančiųjų statistikos netikslumą komentuoti žada ketvirtadienį, kai pristatys ir naują sergančiųjų duomenų skaičiavimo sistemą.

Viltinga tai, kad šiuo metu Kaune sergančiųjų registruota mažiau nei pasveikusiųjų, – pastarųjų yra 8714, o tebeserga 6772 gyventojai.

Keturiolikos praėjusių dienų santykinis sergamumo rodiklis – 1133,5 atv. 100 tūkst. gyventojų (Kaune) ir 1199,1 (Lietuvoje). Pagal šį rodiklį sudarytame (nuo didžiausio einant žemyn) 60-ties Lietuvos savivaldybių sąraše Kauno miestas, Statistikos departamento duomenimis, dabar – 23-ias. Kauno rajonas – 30-as (1073,4 atv.), Vilniaus rajonas – 9 (1425,9 atv.), Vilniaus miestas – 11-as (1400,6 atv.100 tūkst. gyventojų).

Kiti trys Lietuvos didmiesčiai minėtame sąraše, naujausiais duomenimis, išsirikiavę taip: Panevėžys – 4-as (1652,2 atv.), Klaipėda – 18-a (1231,9 atv.). Bet Šiauliai, gan ilgą laiką išbuvę pirmame savivaldybių sąrašo dešimtuke, dabar jame užima 20-ą vietą (per 14 dienų nustatytas santykinai 1191 naujas koronaviruso atvejis, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų).

Bendra pandeminė COVID-19 situacija šalyje pastarosiomis dienomis jau stabilesnė nei anksčiau, tačiau tarp savivaldybių tebėra ryškūs skirtumai. Pavyzdžiui, Alytuje santykinis 14 pastarųjų parų sergamumo rodiklis yra 2066,2 atv. 100 tūkst. gyventojų, Pakruojo rajone – 1821,9 atv. bei Visagine – 1655,4 atv., oi 25-iose kitose savivaldybėse jis nesiekia 1000 naujų ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Dienos atvejų skaičius, lyginant šį pirmadienį su praėjusiu, sumažėjo 23 procentais. Ar čia lemiamą įtaką turėjo dėl sugriežtinto karantino apribotos gyventojų judėjimo tarp savivaldybių galimybės, epidemiologų teigimu, paaiškės artimiausiomis dienomis.

Mažiausiu sergamumu ir toliau iš kitų šalies savivaldybių išsiskiria Rietavo (482,1 atv.), Biržų rajono (471 atv.) bei Neringos (396,6 atv. 100 tūkst. gyventojų) savivaldybės.

Pataisos parengtos atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos, socialinių partnerių ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) siūlymus. Nors POLA geresnės teisinės apsaugos siekia konkrečiai onkologiniams ligoniams, rengiant pataisas nuspręsta jų neišskirti ir siūlyti palankesnes nuostatas su įvairiomis sveikatos problemomis susiduriantiems asmenims. Darbuotojams Darbo kodekso nuostatos dėl sveikatos būklės būtų taikomos, kai jie darbdaviui pateiktų gydytojo pažymą.

Susidūrusiems su sunkiomis sveikatos problemomis

Didesnė išeitinė išmoka. Pataisomis siūloma nustatyti, kad kai darbuotojas dėl savo sveikatos nebegali eiti pareigų ar nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, kurios atitiktų jo sveikatą, jam mokama tokia išeitinė išmoka:

•    jeigu darbo santykiai truko trumpiau nei metus – 1 mėnesio  vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu – pusės mėnesio);

•    jeigu darbo santykiai truko ilgiau nei metus – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu – mėnesio);

Atostogos ir darbas nuotoliniu būdu dėl sveikatos būklės. Sveikatos problemų turintys asmenys, savo ligą pagrįsdami pažyma iš sveikatos priežiūros įstaigos, galėtų ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Tokiu atveju darbdavys taip pat privalėtų tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines ar nemokamas atostogas.

Diskriminacija dėl sveikatos būklės. Siūloma nustatyti, kad žmogaus negalima diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Darbdavys privalėtų žmonėms, turintiems sveikatos problemų, kaip ir visiems kitiems darbuotojams:

•    taikyti vienodus priėmimo į darbą kriterijus ir sąlygas;

•    sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją;

•    taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus;

•    už tokį patį darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;

•    imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo, diskriminacijos, persekiojimo, būtų apsaugotas, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos. 

Nauja galimybė daugiau nei 80 proc. Lietuvos įmonių

Pameistrystė. Statistikos departamento duomenimis, apie 82 procentai įmonių Lietuvoje yra labai mažos, tai reiškia – iki 9 darbuotojų. Šiuo metu tokio dydžio įmonės negali darbuotojų įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį – Darbo kodekse nustatyta, kad galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti dešimtadalio visų galiojančių darbo sutarčių. Tai reiškia, kad 1 pameistrystės sutartį sudaryti gali tik tokia įmonė, kuri jau turi bent 10 darbuotojų.

Pameistrystė, kai į darbą priimamas asmuo, siekiantis darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją, kompetencijų ar profesinių įgūdžių, nėra labai populiari, tačiau tokių sutarčių daugėja – 2017 m. antrąjį pusmetį tokių sutarčių sudaryta 155, 2019 metų pirmąjį pusmetį – jau 321.

Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti, kad jeigu darbdavys turi iki 10 darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės sutartį. Toks pakeitimas sudarytų galimybes pameistrystei daugiau nei 80 procentų visų Lietuvos įmonių.

Projektinio darbo sutartis. Kai darbuotojas įdarbintas konkrečiam projektui įgyvendinti, administruoti ar pan., jo darbas pagal šiuo metu galiojantį  Darbo kodeksą negali trukti ilgiau nei 2 metus – nepriklausomai nuo to,  ar jis dirba pagal projektinio darbo sutartį arba pagal susitarimą dėl projektinio darbo. Pastarasis susitarimas galioja, kai žmogus įmonėje jau dirba, bet prisiima ir projekto vykdymą.

Tačiau praktikoje pastebėta, kad projektai paprastai trunka ilgiau nei 2 metus, todėl tokiam laikotarpiui įdarbinti darbuotoją nepakanka. Siūlymas Darbo kodekso pataisose – projektinio darbo sutartis, atsižvelgiant į projekto trukmę, galės būti iki 5 metų.

Darbo sutarties nutraukti neįmanoma, nors darbdavio jau nebėra

Pareigybės, dėl kurių rengiamas konkursas. Kai ketinama priimti darbuotoją į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas arba kai jam keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas.

Tokie konkursai, pavyzdžiui, vykdomi valstybės ar savivaldybių įmonėse. Pareigybių sąrašą, dėl kurių organizuojami konkursai, ir organizavimo tvarką tokiu atveju nustato Vyriausybė. Tačiau yra įstaigų, kuriose pareigybių konkursų specifiką nustato specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Muziejų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas ir panašiai. Tiesa, šie įstatymai dažniausiai reglamentuoja įstaigų vadovų konkursus, o kitų pareigybių konkursai lieka nereglamentuoti. Darbo kodekso pataisomis siūloma, kad tokiu atveju kitų pareigybių konkursų organizavimo tvarką reglamentuotų Vyriausybė.

Taip pat siūloma numatyti galimybę sudaryti terminuotą darbo sutartį iki konkurso. Tai išspręstų problemą, kai reikalingas darbuotojas į pareigybę, kuriai turi būti organizuojamas konkursas, o nuo konkurso paskelbimo iki darbuotojo priėmimo į darbą praeitų 2–3 mėnesiai.

Darbo sutarties nutraukimas likvidavus ar perdavus verslą. Kai darbdavys likviduojamas, siūloma leisti nutraukti darbo sutartį ir su nėščiomis moterimis bei tėvais, turinčiais vaikų iki 3 metų, nes nebelieka vienos iš šalių – darbdavio.

Kai verslas perduodamas, draudžiama ne tik keisti darbuotojų darbo sąlygas, bet ir atleisti besilaukiančias darbuotojas ir turinčius vaikų iki 3 metų. Dėl to šiuo metu galimos situacijos, kai nors darbuotojai ir nesutinka tęsti darbo santykių, darbdavys negali jų atleisti. Pataisomis siūloma atvejais, kai darbuotojas, turintis vaikų iki 3 metų, nesutinka toliau dirbti perdavus verslą (nors darbo sąlygos ir nesikeičia), leisti darbdaviui jį atleisti.

Darbo ginčių nagrinėjimas. Pataisomis siūloma numatyti, kad darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos tokiais atvejais:

•    kai reikalavimas jau buvo išnagrinėtas;

•    ieškovas atsisakė reikalavimų;

•    nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė. Į Darbo kodeksą iš tvarkos aprašo „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ siūlomas perkelti sąrašas kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė.

Laikinojo įdarbinimo įmonės laikinai įdarbina darbuotojus, atrinktus pagal užsakovo keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, įmonei susidūrus su didesniu sandėlio darbuotojų poreikiu Kalėdų laikotarpiu, ji kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmonę, o ši pasiūlo laikinųjų darbuotojų.

Siūlomoms Darbo kodekso pataisoms dar turės pritarti Seimas.