"Kad COVID-19 imtų masiškai sirgti šunys ar katės, to nebus, nors jei su jais būtų labai artimas sergančio žmogaus kontaktas, jis gal ir galėtų juos užkrėsti", – mano Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Imunologijos laboratorijos vadovas, Anatomijos ir fiziologijos katedros profesorius Arūnas Stankevičius.

Visame pasaulyje COVID-19 užsikrėtė per 54 mln. žmonių, bet identifikuota tik keli šimtai atvejų, kai buvo užsikrėtę šunys, katės, kiti gyvūnai.

Audinės užkrėtė žmones

– Žinia, kad Danijos ūkiuose COVID-19 mutavusiu virusu užsikrėtusios audinės jį perdavė žmonėms, sukėlė nerimą visame pasaulyje. Ar pagrįstos baimės, kad mutavęs virusas gali sukelti naują koronaviruso protrūkį tarp žmonių?

– Nuo žmonių, kurie sirgo COVID-19, užsikrėtė audinės ne tik Danijoje, bet ir Nyderlanduose, Ispanijoje, Italijoje, Švedijoje, JAV. Tokių atvejų per 200.

Danijos Šiaurės Jutlandijos regione atsitiko ir priešingas dalykas – audinės užkrėtė žmones: COVID-19 sergantys žmonės užkrėtė audines, o jos mutavusiu virusu užkrėtė kitus šių ūkių darbuotojus. Tokių atvejų, dabar turimomis žiniomis, nustatyta dvylika. Nė vienas asmuo neturėjo COVID-19 klinikinių požymių – virusas rastas profilaktiškai tiriant šiuose ūkiuose dirbančius ar su jais artimai bendravusius žmones.

Atlikus viruso viso genomo sekoskaitą pastebėtos nedidelės mutacijos toje jo dalyje, kuri įsiskverbia į ląstelę-taikinį. Šio mutavusio viruso neutralizacija antikūnais buvo truputį silpnesnė nei nemutavusio. Bet kol kas tai tik pirminiai duomenys, reikalingi išsamesni tyrimai. Nedidelės mutacijos virusų genome yra įprastos. Dar neaišku, ar tai labai pavojinga.

– Tačiau skelbta, kad dėl šių mutacijų gali būti neveiksminga kuriama vakcina, skirta kovoti su virusu?

– Jei būtų didelės viruso mutacijos, vakcina galėtų būti nepakankamai efektyvi. Bet dar anksti kažką teigti, nes diskutuojama hipotezių, o ne mokslinių faktų lygiu, dar reikalingi papildomi tyrimai. Vis dėlto nemanau, kad viruso pakitimai būtų tiek dideli, kad paveiktų imuninį atsaką, kurį sukeltų vakcina. Beje, net nežinome, kurią viruso dalį kaip pagrindą paėmė vakcinai kurti viena ar kita farmacijos kampanija.

Serga ir šunys, katės

– Kokiems dar gyvūnams nustatytas COVID-19?

– Be audinių, pasaulyje registruota kačių, šunų, šeškų, egzotinių gyvūnų zoologijos soduose, pavyzdžiui, liūtų, COVID-19 susirgimų atvejų. Bet tai labai reti atvejai. Per visą pasaulį COVID-19 užsikrėtė per 54 mln. žmonių, ir identifikuota tik keli šimtai atvejų, kai buvo užsikrėtę šunys ar katės.

Gali būti, kad juos saugo tam tikras kryžminis imunitetas, kurį gyvūnai įgyja persirgę tik jiems būdingais koronavirusais, pavyzdžiui, kačių peritonintą ir COVID-19 sukeliantys koronavirusai yra gana giminingi. Nyderlanduose tyrė šunų serumus, ir juose nedaug, bet kai kuriuose rado specifinių antikūnų prieš COVID-19. Imuninė sistema pažino šį virusą kaip antigeną, ir susidarė antikūnai.

Bet, norint turėti tikslesnę informaciją, dar reikalingi tolesni tyrimai. O pavieniai atvejai, kai COVID-19 užsikrėtė gyvūnai, gali būti susiję su imuninės sistemos patologija ar imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimu.

Taigi to, kad COVID-19 imtų masiškai sirgti šunys ar katės, nebus, nors jei būtų labai artimas sergančio žmogaus kontaktas su kate ar šunimi, žmogus gal ir galėtų juos užkrėsti.

A.Stankevičiaus teigimu, COVID-19 žmogus perduoda žmogui, o gyvūnas yra tik pašalinė atšaka, ir tikrai ne pagrindinė. Kad žmogus užsikrėstų nuo gyvūno COVID-19 – reta tikimybė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– Kokie simptomai pasireiškia sergantiems gyvūnams?

– Audinėms padažnėja kvėpavimo takų infekcijos ir daugiau nei įprastai gyvūnų nugaišta. Katėms taip pat būna kvėpavimo takų infekcijos, o šunys perserga beveik be simptomų.

– Ar tikrai COVID-19 vadinamasis nulinis šaltinis buvo šikšnosparnis?

– Manoma, kad šikšnosparnis buvo pagrindinis, iš kurio virusas per tarpinį gyvūną – kokį, ligi šiol nepavyko nustatyti, gal per civetas ar kitus, – pateko žmonėms ir ėmė plisti nuo žmogaus žmogui.

– Kodėl būtent šikšnosparnis – tarsi virusų talpykla?

– Šikšnosparniai yra daugelio virusų gamtiniai rezervuarai. Jie ilgai būna hibernacijos būklės, kai jų kūno temperatūra labai žema. Tokia jų fiziologija leidžia išlaikyti virusus, o šie jiems nesukelia rimtų ligų.

– Kodėl vieni gyvūnai COVID-19 užsikrečia, o kiti – ne, bent jau kol kas tokių atvejų nenustatyta?

– Kodėl COVID-19 užsikrėtė būtent audinės, dar nėra iki galo aišku. Bet yra rūšinė specifikacija – kai kurie gyvūnai imlūs tam tikros rūšies virusams. Pavyzdžiui, katėms ir šunims tam tikras ligas sukelia tik jiems būdingi koronavirusai: katėms – infekcinį peritonitą, šunims – koronovirusinį enteritą (virškinimo sistemos sutrikimus).

– Nuo ko priklauso, kad vienais virusais užsikrečia tik viena rūšis gyvūnų, kitais – kelios, trečiais – ir žmonės?

– Pavyzdžiui, pasiutligės virusas susargdina ir lapes, ir usūrinius šunis, ir naminius šunis bei kates, ir žmones. O afrikinis kiaulių maras pavojingas kiaulėms ir šernams, bet nepavojingas žmonėms. Yra tik galvijų ar tik paukščių virusų, bet yra ir universalių. Virusų įvairovė didelė – kai kurie pavojingi tik kuriai vienai rūšiai, kiti – kelioms.

Yra rūšinis barjeras: virusas turi turėti priemonę, kaip įsiskverbti į ląstelę-taikinį. Kai kurie jų turi labai specializuotą baltymą, kuris gali įsiskverbti tik į vienos rūšies gyvūno ląstelę. Taip jau gamtos sutvarkyta, taip išsivystė evoliucijos eigoje. Turi būti palankios sąlygos, aplinkybių sutapimas, kad virusas galėtų mutuoti, apsikeisti genetine informacija ir pasidaryti patogeniškas, sukelti ligą.

Ne gyvūnai kelia pavojų

– Jei audinės užkrėtė žmones, tai gal gali užkrėsti ir katės ar šunys?

– Nėra registruota, kad nuo kačių, šunų ar šeškų užsikrėstų žmonės. Gyvūnai COVID-19 infekcijos atveju nesudaro problemos žmonėms, tai žmogaus žmogui perduodamas virusas.

– Tačiau ar galima atmesti tokių atvejų tikimybę? Juk virusai linkę mutuoti.

– Ribonukleino rūgštį (RNR) turintys virusai daugiau mutuoja – kad galėtų įsiskverbti į žmonių ar gyvūnų ląstelę ir imuninė sistema jų nesunaikintų, jiems reikia keistis, prisitaikyti prie nepalankios aplinkos.

Bet negalima sakyti, kad būtent COVID-19 sukeliantis virusas greitai mutuoja. Jis keičiasi nedaug. LSMU vykdo COVID-19 padermių sekoskaitos projektą, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos, ir pirmos bangos šio viruso genomo preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad 30 tūkst. nukleotidų ilgio genome buvo nustatytos tik septynios mutacijos, kurios aptiktos ir kitų šalių COVID-19 virusuose. Artimiausiu metu paaiškės, ar antrosios bangos COVID-19 nustatytos mutacijos gali daryti įtaką viruso patogeniškumui ir lengvesniam plitimui tarp žmonių.

Palyginimui: gripo virusas mutuoja kiekvieną sezoną, o COVID-19 virusas mutuoja keletą kartų rečiau nei gripo.

– Danijos vyriausybės sprendimas sunaikinti visą apie 17 mln. audinių populiaciją šalyje, net ir tuose ūkiuose, kur viruso nerasta, susilaukė pasipriešinimo. Ar naikinti gyvūnus – vienintelis kelias stabdyti užkratą?

Jei būtų didelės viruso mutacijos, vakcina galėtų būti nepakankamai efektyvi.

– Taip, stengiantis apsaugoti žmonių gyvybę, aukojami gyvūnai – dėl vieno nustatyto užsikrėtusio gyvūno naikinamas visas ūkis. Danijoje užsikrėtusių audinių nustatyta tik viename regione – Šiaurės Jutlandijoje. Gyvūnus naikina tuose ūkiuose, kur pastebėta mutacijų, –  tai teisingas sprendimas, nes reikia sunaikinti užkrato šaltinį ir taip sustabdyti šio neaiškaus viruso plitimą. Tai žiaurus metodas, bet kito kelio nėra, ir tai normali praktika bet kokios epidemijos atveju, jeigu nėra efektyvių vakcinų. Taip būna ir afrikinio kiaulių maro ar paukščių gripo atvejais, tokį metodą taiko visos šalys, taip reglamentuoja ir ES dokumentai.

– Lietuvoje taip pat yra audinių ūkių. Ar nereikėtų profilaktiškai atlikti tyrimus ir juose?

– Kol kas informacijos apie kažkokius netikėtus gyvūnų gaišimus nesu girdėjęs. Bet, žinoma, tyrimai visada naudingi, nes suteikia informacijos apie realią situaciją.

– Lietuva priėmė sprendimą, kad nuo šio pirmadienio atvykstantieji iš šešių šalių, kurių audinių ūkiuose nustatyta mutavusi koronaviruso atmaina, turės atlikti COVID-19 testą, jie turės izoliuotis, kol gaus neigiamą atsakymą. Danijos audinių ūkiuose dirba ir daug lietuvių, tikėtina, dalis jų, netekę darbo, grįš į Lietuvą. Ar tai realus pavojus įvežti virusą?

– Primenu, kad Danijoje kol kas nustatyta tik dvylika atvejų, kai mutavusiu virusu nuo audinių užsikrėtė žmonės. Kitose penkiose šalyse buvo identifikuoti audinių užsikrėtimai, bet nebuvo fiksuota išskirtinio viruso su pakitimais. Priimtas sprendimas dėl atvykstančiųjų iš šių šalių – papildoma apsisaugojimo priemonė, nes nenorima rizikuoti žmonių sveikata.

– Vis dėlto ar galite nuraminti, kad gyvūnai neturėtų tapti masinio žmonių užkrato šaltiniu?

– Tai tikrai nerealu. COVID-19 perduoda žmogus žmogui, o gyvūnas yra tik pašalinė atšaka ir tikrai ne pagrindinė. Kad žmogus užsikrėstų nuo gyvūno COVID-19 – reta tikimybė. Kad ir Danijos atvejis – kodėl ten tik dvylika atvejų, o ne 1 000 ar 20 000? Be to, nuo audinių užsikrėtę žmonės sirgo besimptome forma, vadinasi, to pakitusio viruso patogeniškumas galbūt buvo susilpnėjęs.

Tačiau, žinoma, be išsamesnių tyrimų kol kas galiu pasakyti tik savo nuomonę. Manau, šie atvejai bus išnagrinėti po kaulelį, nes tai svarbu ir moksliniu, ir žmonių gerovės požiūriu.

Plinka vis labiau

Moteris atvira: Vilniuje, Ukmergės g. 373, esančioje parduotuvėje „Depo“ už beveik 17 eurų nusipirkusi augintinį vietoj džiaugsmo ji gavo maišą problemų ir vertingą pamoką.

„Nežinau, kas laukia gyvūno – jis vis labiau plinka, – pasakojo pirmą kartą augintinį iš šios parduotuvės pirkusi moteris. – Maniau, kad jeigu gyvūnai yra parduodami, tai jie yra sveiki, o ir atrodė jie padoriai. Pirmą kartą apsilankius parduotuvėje jūrų kiaulyčių buvo daugybė, o po dviejų savaičių buvo likę tik trys. Konsultantė sakė, kad perka po penkias per dieną. Išsirinkome iš to, kas buvo. Po trijų dienų problemos prasidėjo prie akies, vėliau kailis pradėjo plikti prie nosies. Panaršiau internete, paskaičiusi, jog jūrų kiaulytei gali būti grybelis, prie jos nebeleidau vaiko.“

Moteris nusprendė nelaukti ir nuvyko pas veterinarijos gydytoją. Specialisto ištarti žodžiai ją gerokai nustebino: „Dar nepažiūrėjęs į gyvūną iškart paklausė, ar pirkom „Depo“ ir ar slenka kailis. Sakė, kad toks atvejis – jau penktas šį mėnesį. Ir tai tik vienoje klinikoje.“

Pašnekovės nuotr.

Renata kreipėsi ir į parduotuvę, o po dienos sulaukė atsakymo, kad negauta nė vieno pirkėjo skundo dėl įsigytų sergančių gyvūnų. „Pasiūlė jūrų kiaulytę atvežti pas savo gydytoją, bet mes juk gydymą pradėjome kitur. Jeigu jie sergančių gyvūnų nemato, tai kaip jie gydys?, – klausė moteris. – Pinigų grąžinti neprašiau, nes ne piniguose yra esmė. O ir garantiją jie duoda tik gyvūnams, kurie kainuoja nuo 100 eurų. Baisu – sėdi vargšas gyvūnas, nei jį išleisti, nei ant rankų paimti – dar vaiką užkrės.“

Dar nepažiūrėjęs į gyvūną iškart paklausė, ar pirkom „Depo“ ir ar slenka kailis. Sakė, kad toks atvejis – jau penktas šį mėnesį. Ir tai tik vienoje klinikoje.

Moteris mano, kad toks pardavėjų elgesys yra gyvūnų kankinimas. „Susidaro įspūdis, kad svarbiausia yra parduoti, o kokį sergantį išmeta ir tiek. Nesuprantu, kaip taip galima elgtis“, – vilnietė teigia, kad už vieną vizitą veterinarijos klinikoje jau sumokėjo daugiau nei kainavo pats augintinis – apie 18 eurų. Ateityje vizitų laukia ir daugiau. 

Pasakojo panašias istorijas

Vilnietė savo patirtimi pasidalijo ir socialiniuose tinkluose, o po jos įrašu nugulė dešimtys komentarų apie nesveikus augintinius – jūrų kiaulytes, žuvytes, paukščius, triušius.  „Kaimynės „Depo“ parduotuvėje pirktas triušiukas mirė kitą dieną“, – rašė internautė Brigita.

„Pirmiausia pastebėjome grybelį ant ausies, važiavome pas veterinarijos gydytoją, gydėme vaistukais, pastoviai lankėmės. Po to staigiai, per dieną, nustojo valgyti ir judėti, nuvažiavom pas gydytoją, davė vaistukų – daugiau niekuo nebegalėjo padėti. Kai pasakėm, kad pirkom iš  „Depo“, tai gydytojas pasakė, kad ilgai nepaauginsim. Ryto, aišku, nebesulaukėm“, – pasakojo kita internautė.

Paulina papasakojo ir savo istoriją: „Mes prieš kelias savaites pirkom iš Ukmergės gatvėje esančio „Depo“ dvi jūros kiaulytes, vieną teko užmigdyti, nes prasidejo traukuliai ir t.t., kitai – grybelis, tai gydom dabar. Parduotuvėje parašėme skundą.“ 

„Draugė „Depo“ nusipirko jūrų kiaulytę ir po kelių dienų ji nugaišo“, – rašė ir Dominyka. 

Renata stebisi, kad ne visi žmonės dėl ligotų gyvūnų kreipėsi į parduotuvę ir atitinkamas institucijas. „Jeigu žmonės nesiskundžia – tai nėra skundų, nėra problemų. Aš dėl šios situacijos kreipiausi ne tik į parduotuvę, bet ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT)“, – sakė vilnietė. 

Pašnekovės nuotr.

Situaciją vertina nevienareikšmiai

Portalas pasidomėjo, kaip tokią situaciją vertina specialistai. Ar išties sergantys gyvūnai gali būti parduodami parduotuvėse, o gal jie užsikrėtė keliaujant į pirkėjo namus ar pačiuose namuose? 

„Sergančių gyvūnų pardavinėti nebūtų galima, tačiau tai labai priklauso nuo daugelio dalykų – kuo gyvūnas serga, gal simptomų nesimato, pardavėjas gali neįvertinti ir nežinoti, kad gyvūnas serga“, – sakė LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovė doc. dr. Birutė Karvelienė.

Specialistė teigė, kad į užduotą klausimą labai sunku rasti atsakymą. „Gali būti įvairių situacijų – turi būti atliekami tyrimai, reikia įvertinti ir aplinkos užterštumą, ir anamnezę, iš kur gyvūnėlis pirktas, kur laikytas, ar tikrai parduotuvėje nustatyta, kad aplinka užteršta parazitais, grybeliais. Reikalingi ekspertiniai tyrimai“, – aiškino specialistė.

Pradėjo tyrimą

Portalui savaitės pradžioje susisiekus su parduotuvės „Depo“ atstovais, buvo paprašyta atsiųsti klausimus raštu. Parduotuvės atstovai teigė, kad šiuo atveju klientė iš pradžių skambino, o paskui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame išdėstė gyvūno sveikatos sutrikimus.

Prieš perkant jūrų kiaulytes, labai svarbu susipažinti su gyvūno gerovės principais, nes šiems gyvūnams klientės minėtos trys dienos yra kritiškiausios.

„Prieš perkant jūrų kiaulytes, labai svarbu susipažinti su gyvūno gerovės principais, nes šiems gyvūnams klientės minėtos trys dienos yra kritiškiausios. Gyvūną transportuojant, keičiant jo aplinką, maistą ir atmosferą, taip pat skiriant jam daug dėmesio, sukeliamas didelis stresas, galintis turėti įtakos gyvūno sveikatai. Siūlėme klientei atvežti gyvūną į nemokamą veterinarinę konsultaciją pas specialistą, kuris šį konkretų gyvūną jau buvo matęs, kad prireikus būtų suteikta kvalifikuota pagalba, bet klientė šio pasiūlymo atsisakė. Dėl klientės minėtų esą pas gyvūną aptiktų parazitų ir grybelio nesame gavę nei veterinarijos gydytojo išvados, nei laboratorinių tyrimų rezultatų, – laiške, atsiųstame po keturių dienų, rašė rinkodaros direktoriaus pavaduotojas Rimants Jugans. – Norime pabrėžti, kad kiekvieną situaciją ir pretenziją visuomet nagrinėjame individualiai ir iš esmės. Informuojame, kad rugsėjo 29 d. VMVT Vilniaus departamentas surašė Prekiautojo gyvūnais augintiniais patikrinimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad parduotuvėje „Depo“ parduodami gyvūnai yra sveiki.“

VMVT specialistai ketvirtadienį portalui kauno.diena.lt teigė dėl šio atvejo pradėję tyrimą. „Šių metų rugsėjo 25 d. VMVT gavo pranešimą dėl parduotuvėje „Depo“, esančioje Vilniuje, Ukmergės g., įsigytos jūrų kiaulytės. Vilniaus departamentas dėl gauto pranešimo yra pradėjęs tyrimą“, – portalui sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė.

Anot specialistės, VMVT periodiškai sulaukia pranešimų, kad gyvūnų parduotuvėse ar iš kitų gyvūnų pardavėjų įsigyti gyvūnai serga ar yra užsikrėtę gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis. Tokie skundai yra nagrinėjami ir tiriami pagal VMVT kompetenciją. „Paskutinį kartą pranešimą dėl minimoje parduotuvėje pardavinėjamų ligotų jūros kiaulyčių VMVT yra gavusi 2019 m. sausio 23 d. Tuomet pranešimas pasitvirtino, subjektui taikytos poveikio priemonės“, – sakė K. Stakytė.

Specialistė patarė ir ką daryti, jeigu asmuo nusipirko galimai sergantį gyvūną. „Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekiautojas gali prekiauti tik kliniškai sveikais gyvūnais augintiniais. Prekiautojai, pastebėję įtariamą gyvūno augintinio sveikatos ar elgsenos sutrikimą (gyvūno augintinio patinimą arba navikus, plaukų slinkimą, kasymąsi, įvairius odos pažeidimus, elgsenos pakitimus, užsikrėtimą parazitais ir kt.), nedelsiant turi kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją. Įtariamas sergantis gyvūnas augintinis turi būti atskiriamas nuo kitų gyvūnų augintinių ir juo turi būti tinkamai pasirūpinta iki tol, kol gyvūnui augintiniui bus suteikta veterinarinė pagalba. Asmeniui, nusipirkusiam gyvūną augintinį, prekiautojas turi raštu pateikti informaciją apie gyvūno augintinio laikymą, priežiūrą ir, jei atlikta vakcinacija nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, dokumentai ar jų kopijos, kuriose nurodyta vakcinos pavadinimas ir vakcinacijos data, informacija apie gydymą bei atliktas kitas veterinarines procedūras (pvz., kastracija ir kt.). Įsigijęs galimai sergantį gyvūną, asmuo pirmiausia turėtų kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją. Gavus veterinaro išvadas, kad gyvūnas buvo įsigytas sergantis, reikėtų kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos departamentą pagal gyvūno įsigijimo vietą. Tokį gyvūną pardavęs asmuo atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kai gyvūnas augintinis įsigyjamas iš prekiautojų ar privačių asmenų, VMVT prieš perkant gyvūną rekomenduojama visuomet pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį ir joje apibrėžti abiejų šalių atsakomybes, taip pat ir tokiu atveju, kai įsigijus gyvūną privatus veterinarijos gydytojas nustato, kad jis buvo įsigytas sergantis“, – aiškino specialistė.