Praėjusią savaitę JAV valstybės departamentas pranešė, kad Rusija atmetė reikšmingą pasiūlymą dėl dviejų amerikiečių – leidinio „The Wall Street Journal“ korespondento Evano Gershkovicho (Evano Gerškovičo) ir buvusio jūrų pėstininko Paulo Whelano (Polo Vilano) – paleidimo.

E. Gershkovichas buvo suimtas kovo pabaigoje Jekaterinburge, Urale, komandiruotės metu. Jis yra pirmasis Vakarų žurnalistas, apkaltintas šnipinėjimu nuo sovietmečio laikų, bet šį kaltinimą jis ir jo darbdavys griežtai neigia.

Iš Mičigano kilęs P. Whelanas iki arešto viename Maskvos viešbučių 2018 metų gruodį vadovavo automobilių dalimis prekiaujančios Mičigano įmonės „BorgWarner“ tarptautinio saugumo padaliniui. Jis atlieka 16 metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą. Jis pats ir JAV vyriausybė teigia, kad šis kaltinimas yra nepagrįstas.

„Čia, kaip ir daugelyje kitų sričių, stebime tradicinį amerikiečių norą gauti daugiau, duodant, kaip sakoma, minimumą“, – interviu rusų naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Jungtinės Valstijos pabrėžia, kad P. Whelanas ir E. Gershkovichas sulaikyti nepagrįstai, o jų bylos sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio.

„Amerikos žiniasklaida, apskritai, dabartinės administracijos paskatinta, iš tikrųjų mėgsta šias istorijas, – teigė S. Riabkovas. – Tai labai sudėtingas procesas, net jei jis vyksta konfidencialiai už uždarų durų.“

„Įdomu tai, kad šių kontaktų dalyviai iš Amerikos pusės reikalauja visiško konfidencialumo. Mes taip pat laikomės šios pozicijos, tačiau vėliau įvyksta tam tikri posūkiai, kai iš Baltųjų rūmų reguliariai nutekinama informacija ir viešojoje erdvėje pradedami aptarinėti jautrūs klausimai“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad Maskva su JAV aptaria P. Whelano ir E. Gershkovicho klausimus ir kad Kremlius tikisi sprendimo.

Nuo 2022 metų vasario invazijos į Ukrainą JAV smarkiai apribojo aukšto lygio ryšius su Rusija, tačiau susisiekė ir susitarė dėl kelių apsikeitimų kaliniais.

Pernai gruodį Rusija išlaisvino krepšinio žvaigždę Brittney Griner (Britni Grainer), kuri buvo suimta dėl kanapių pėdsakų, mainais į JAV dėl ginklų kontrabandos kalinto Viktoro Buto paleidimą.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atšauks branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą. Jis pridūrė, kad jei JAV atliks branduolinį bandymą, „mes taip pat būsime priversti tai padaryti“.

1996-aisiais priimta Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT) draudžia visus branduolinius sprogdinimus bet kurioje pasaulio vietoje, nors ji niekada nebuvo visiškai įsigaliojusi. Ją pasirašė ir Rusijos, ir JAV prezidentai, tačiau Jungtinės Valstijos jos niekada neratifikavo.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad Maskva gali svarstyti galimybę atšaukti 2000-ųjų sprendimą ratifikuoti CTBT. V. Putinas pažymėjo, kad nors kai kurie ekspertai kalba apie būtinybę atlikti branduolinius bandymus, jis dar nėra susidaręs nuomonės šiuo klausimu.

V. Putino pareiškimas dėl CTBT pasirodė daug kam nuogąstaujant, kad Maskva gali atnaujinti branduolinius bandymus, siekdama atgrasyti Vakarus nuo tolesnės karinės paramos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos vykdoma invazija. Daugelis ištikimiausių Kremliaus režimo šalininkų pasisakė už bandymų atnaujinimą.

Žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas pareiškė, kad įstatymų leidėjai sieks atšaukti branduolinių bandymų draudimo ratifikavimą. Už darbotvarkę atsakinga taryba pirmadienį pareiškė, kad Užsienio reikalų komitetas turi per 10 dienų pasiruošti šio klausimo svarstymui.

S. Riabkovas apkaltino JAV, kurios „tikėjosi, jog mes ir toliau žiūrėsime pro pirštus“ į tai, kad jos neratifikavo pakto, ir pridūrė besitikintis, kad Vašingtonas supras jų siunčiamą žinią.

Jis atkreipė dėmesį į ankstesnį V. Putino nurodymą paruošti šalies branduolinių bandymų poligoną bandymams atnaujinti, pabrėždamas, kad jei JAV atnaujins branduolinius bandymus, tai juos atnaujins ir Rusija.

Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Rusijos kariuomenė Sibire dislokavo mobiliąsias raketų paleidimo sistemas, taip parodydama didžiulius savo branduolinius pajėgumus vykstant kovoms Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Maskva visiškai sustabdė keitimąsi informacija su Vašingtonu, prieš tai sustabdžiusi savo dalyvavimą paskutiniame likusiame abiejų valstybių susitarime dėl branduolinės ginkluotės.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sustabdė savo šalies dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, motyvuodamas tokį žingsnį tuo, jog Maskva nebegali sutikti su Jungtinių Valstijų pagal šią sutartį atliekamais jos branduolinių objektų patikrinimais, nes Vašingtonas ir jo sąjungininkės NATO atvirai paskelbė, kad jų tikslas yra Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje.

Maskva tuomet pabrėžė visiškai nepasitraukianti iš pakto ir teigė, jog toliau laikysis sutartyje nustatytų branduolinių ginklų limitų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių nurodė, kad JAV ir toliau bus informuojamos apie planuojamus bandomuosius balistinių raketų paleidimus, tačiau S. Riabkovo pareiškimas atspindi kurso pasikeitimą.

„Jokių pranešimų nebus“, – sakė jis, paklaustas, ar Maskva nebeskelbs ir pranešimų apie planuojamus raketų bandymus.

„Visi pranešimai, visų rūšių pranešimai, visa veikla pagal sutartį bus sustabdyta ir nebus vykdoma, nepriklausomai nuo to, kokios pozicijos laikysis JAV“, – pridūrė S. Riabkovas.

Per trečiadienį prasidėjusias Rusijos pratybas mobiliosios raketų paleidimo sistemos „Jars“ manevruos trijuose Sibiro regionuose, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Ji pridūrė, kad pratybų metu bus taikomos priemonės, skirtos nuslėpti raketų dislokavimą nuo užsienio palydovų ir kitų žvalgybos priemonių.

Ministerija nenurodė pratybų trukmės ir neužsiminė apie planus atlikti bandomuosius raketų paleidimus.

„Jars“ yra tarpžemyninė balistinė raketa su branduoline galvute, jos veikimo nuotolis yra apie 11 000 kilometrų. Ji yra pagrindinis Rusijos strateginių raketinių pajėgų ginklas.

Pasak rusų Gynybos ministerijos, pratybose Sibiro rytuose dalyvauja apie 300 transporto priemonių ir 3 000 karių.

Šios didelės pratybos vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai V. Putinas paskelbė planą Rusijos sąjungininkėje Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas teigė, kad Baltieji rūmai, siekdami užtikrinti Rusijos pralaimėjimą, pabrėžia, jog reikia didinti ginklų tiekimą Ukrainai, nepalieka vietos diplomatijai.

„Nematau jokių perspektyvų produktyviam politiniam ir diplomatiniam procesui, – sakė S. Riabkovas per trumpąją spaudos konferenciją. – Turime labai gilią ir precedento neturinčią Rusijos ir JAV santykių krizę. (JAV prezidento Joe) Bideno (Džo Baideno) administracija įstūmė juos į aklavietę“.

S. Riabkovas įspėjo, kad JAV ir jų sąjungininkės turi atidžiai įvertinti riziką, kylančią dėl vis galingesnių vakarietiškų ginklų tiekimo Ukrainai.

„Amerikiečiai turi kruopščiai ir nuodugniai pasverti riziką, susijusią su jų beatodairiškai lengvabūdišku elgesiu“, – teigė jis.

S. Riabkovas pažymėjo, kad Maskva nepasitiki Vakarų pareiškimais apie tai, kad, siekiant išvengti eskalacijos, patys nustatė apribojimus Ukrainai tiekiamai ginkluotei, ir pridūrė, kad tokie patikinimai praeityje pasitarnavo kaip priedanga nuolatiniam ginklų tiekimo asortimento didinimui.

„Nė vienos NATO ir ES narės sostinėje nematome jokių sveiko proto ženklų, – sakė S. Riabkovas. – Tai, ką jie daro, nepadės sustiprinti jų saugumo.“

Jis atmetė JAV argumentą, kad Rusijos atsisakymas leisti atnaujinti jos branduolinių objektų patikrinimus yra Naujosios START sutarties – paskutinio likusio abiejų šalių branduolinės ginkluotės kontrolės pakto – pažeidimas.

2010 metais JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasirašytoje naujojoje START sutartyje numatyta, kad kiekviena šalis gali turėti ne daugiau kaip 1 550 branduolinių kovinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 dislokuotų raketų ir bombonešių. Sutartyje numatyti plataus masto patikrinimai vietoje, kad būtų galima stebėti, kaip jos laikomasi.

Likus kelioms dienoms iki sutarties galiojimo pabaigos 2021 metų vasarį, Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė ją pratęsti dar penkeriems metams.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Rusija ir JAV sustabdė abipusius karinių objektų inspektavimus pagal naująją START sutartį, tačiau praėjusį rudenį Maskva atsisakė leisti juos atnaujinti ir dėl to kilo neaiškumų dėl pakto ateities.

JAV valstybės departamentas praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijos atsisakymas leisti atlikti inspektavimus „trukdo Jungtinėms Valstijoms naudotis svarbiomis sutartyje numatytomis teisėmis ir kelia grėsmę JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės gyvybingumui“. Jis pažymėjo, kad niekas nedraudžia Rusijos inspektoriams atlikti JAV objektų patikrinimus.

S. Riabkovas ketvirtadienį tvirtino, kad Rusija ir toliau laikosi sutarties ir keičiasi informacija pagal ją. „Mes laikomės sutarties ir vadovaujamės jos nuostatomis“, – sakė jis.

Kartu jis dar kartą patvirtino Maskvos nuomonę, kad dabartinėmis sąlygomis atnaujinti patikrinimus neįmanoma.

S. Riabkovas, kuris neseniai susitiko su naująja JAV ambasadore Maskvoje Lynne Tracy (Lin Treisi), taip pat teigė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija pateikė oficialų skundą JAV ambasadai, kaltindama, kad socialinių tinklų naudojimas yra kišimasis į Rusijos vidaus reikalus.

L. Tracy atvyko į Maskvą praėjusią savaitę ir užėmė postą tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir JAV paramos Kyjivui, įskaitant neseniai prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) priimtą sprendimą atsiųsti pažangių kovinių tankų. Rusija kaltina Vašingtoną, kad šis iš esmės įsitraukė į karą su Maskva.

JAV ambasados pareiškime nepateikta detalių apie tai, ką L. Tracy aptarė su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu.

Jame teigiama, kad ji „savo kadenciją Maskvoje pradeda sutelkusi dėmesį į dialogo tarp mūsų sostinių palaikymą precedento neturinčios įtampos metu. Ji taip pat pasisakys už visų Rusijoje sulaikytų JAV piliečių saugumą ir teisingą elgesį su jais.“

Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas (Polas Vilanas) 2018-aisiais buvo areštuotas Rusijoje ir nuteistas 16 metų kalėti dėl kaltinimų šnipinėjus. Jis tebėra kalėjime. J. Bideno administracija mano, kad jis sulaikytas neteisėtai, tačiau praėjusiais metais nepavyko pasiekti, kad jis būtų išlaisvintas mainais į ginklų prekeivį Viktorą Butą. Per tuos mainus namo grįžo amerikiečių krepšinio žvaigždė Brittney Griner (Britni Grainer).

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad „pokalbio metu kai kuriais aktualiais dvišalių santykių klausimais, kurie pastaruoju metu smarkiai paaštrėjo dėl Vašingtono kaltės, Amerikos diplomatinės misijos vadovei buvo pabrėžtas dabartinio JAV konfrontacinio kurso... neproduktyvumas“.

„Rusijos pusė tikisi, kad ambasadorė griežtai laikysis Rusijos įstatymų reikalavimų,.. laikysis mūsų normų ir papročių, laikysis nesikišimo į priimančiosios šalies vidaus reikalus principo“, – teigė ministerija.

Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, praeitą savaitę vadovavęs Rusijos delegacijai per Ženevoje surengtas saugumo derybas su JAV , dar kartą patvirtino, kad Maskva neketina įsiveržti į Ukrainą, nepaisant Vakarų nuogąstavimų.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Rusijai yra būtinos Vakarų saugumo garantijos.

Praeitą savaitę derybos Ženevoje ir su jomis susijęs NATO ir Rusijos tarybos susitikimas Briuselyje buvo surengti Rusijai sutelkus netoli Ukrainos apie 100 tūkst. karių. Vakarai baiminasi, kad tai galbūt yra Maskvos pasiruošimai įsiveržti į kaimyninę šalį.

Be to, Rusija šią savaitę pasiuntė vis dar neįvardytą skaičių karių į savo sąjungininkę Baltarusiją, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, Minskui ir Maskvai ruošiantis kitą mėnesį surengti dideles pratybas. Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad Maskva gali pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui prieš Kijevą  keliomis kryptimis surengti.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad dalis šių pajėgų jau atvyko į Baltarusiją dalyvauti pratybose „Sąjungos ryžtas 2022“, truksiančioms iki vasario 20 dienos. Pranešime sakoma, kad manevrai vyks penkiuose kariniuose poligonuose ir kitose Baltarusijos vietovėse bei keturiose baltarusių karinių oro pajėgų bazėse.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį aplankė Ukrainą, kad dar kartą pademonstruotų Vakarų paramą Kijevo vyriausybei „nepaliaujamos“ Rusijos agresijos akivaizdoje. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paragino Europos Sąjungą greitai parengti naują saugumo planą, įskaitant pasiūlymus, turinčius padėti sumažinti įtampą su Maskva.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį savo ruožtu sakė, kad dar per anksti prognozuoti, ar krizę pavyks išspręsti derybomis.

„Daugelį metų didėjus įtampai toliau tylėti nėra protingas pasirinkimas“, – pabrėžė jis.

„Rusijos pusei mūsų ryžtas yra žinomas, – kalbėdamas virtualiame Pasaulio ekonomikos forume pridūrė O. Scholzas. – Tikiuosi, jie taip pat supras, kad bendradarbiavimo nauda nusveria tolesnės konfrontacijos kainą.“

Rusija neigė ketinanti pulti kaimyninę šalį, bet reikalavo Vakarų garantijų, kad NATO nebus plečiama priimant Ukrainą arba kurią nors kitą buvusią Sovietų Sąjungos respubliką, taip pat ragino nedislokuoti jose karių ir ginkluotės. Maskva taip pat spaudžia NATO sumažinti kontingentus ir ginkluotės atsargas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, prisijungusiose prie Aljanso pasibaigus Šaltajam karui.

Vašingtonas ir jo sąjungininkės šiuo Maskvos reikalavimus griežtai atmetė, bet palieka atviras duris tolesnėms deryboms dėl ginkluotės kontrolės ir pasitikėjimą didinančių priemonių, turinčių sumažinti konfliktų grėsmę.

Tačiau S. Riabkovas tvirtino, kad jokių reikšmingų derybų su Vakarais negali būti, jeigu nebus patenkintas Rusijos pagrindinis reikalavimas – kad NATO nesiplėstų.

Jis perspėjo, kad Rusijos reikalavimai, išdėstyti praeitą mėnesį parengtame sutarties su JAV ir NATO projekte, „sudaro paketą, ir mes nesame pasiruošę jo skaldyti į atskiras dalis, pradėti svarstyti kai kurias iš jų, kol kitos yra nejudinamos.“

Rusų diplomatas sakė, kad vis glaudesni Ukrainos ryšiai su NATO sąjungininkėmis Rusijai kelia didelį saugumo iššūkį.

„Matome pavojų, kad Ukraina tampa vis labiau integruota į NATO netgi neįgijusi NATO valstybės narės oficialaus statuso“, – kalbėjo S. Riabkovas, atkreipęs dėmesį, kad Vakarų šalys aprūpina Kijeva ginklais, apmoko ukrainiečių karius ir rengia bendras pratybas.

„Visa tai yra nutaikyta tiesiai į Rusijos nacionalinio saugumo interesus, ir mes dėsime visas pastangas šiai padėčiai pakeisti, iš naujo subalansuoti šią situaciją diplomatinėmis priemonėmis“, – aiškino jis.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, kai ankstesnė prorusiška Kijevo vyriausybė buvo nuversta per provakarietiškų jėgų sukilimą. Tuo pačiu metu Maskva taip pat pradėjo remti ukrainiečių separatistus, perėmusius kontrolę didelėse teritorijose. Jau beveik aštuonerius metus ten besitęsiantis konfliktas pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Paklaustas, ar Rusija galėtų sutikti su NATO plėtros į rytus moratoriumu, kaip siūlė kai kurie politikos ekspertai, S. Riabkovas griežtai atmetė šią idėją ir pareiškė, kad Maskva jau yra patyrusi, kaip Vakarai išsižadėjo ankstesnių pažadų.

Jis pabrėžė, kad „mums prioritetas yra pasiekti nepaskandinamas, kulkų nepramušamas, teisiškai įpareigojamas garantijas“, jog Ukraina ir kitos buvusios sovietinės respublikos nebus priimtos į Aljansą.

S. Riabkovas užsiminė, kad JAV taip pat galėtų vienašališkai įsipareigoti niekada nebalsuoti už šių šalių priėmimą į NATO.

Rusija ragino JAV ir NATO kuo greičiau pateikti rašytinį atsakymą į jos siūlymus. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį žurnalistams sakė, kad Maskva tokį atsakymą tikisi gauti „artimiausiomis dienomis“.

Tačiau A. Blinkenas pareiškė, kad per ateinantį penktadienį planuojamas derybas Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu tokių rašytinių garantijų nepateiks.

„Tuo metu nepateiksiu dokumento užsienio reikalų ministrui Lavrovui. Mums reikia pamatyti, kur esame ir ar lieka galimybių“, – Kijeve žurnalistams sakė A. Blinkenas po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

„Turime pamatyti, kur esame, ir pažiūrėti, ar dar išlieka galimybių siekti diplomatijos ir dialogo, kuris, kaip jau sakiau, yra pats tinkamiausias kelias“, – sakė jis.

D. Kuleba pareiškė, kad Kijevas tikisi, jog derybos Ženevoje pavers Rusiją „mažiau agresyvia ir konstruktyvesne“.

Jis taip pat pakartojo, kad Ukraina „neplanuoja jokių puolimo operacijų“ prieš prorusiškus separatistus, galinčių išprovokuoti Maskvos atsaką.

„Pasiūlėme daug idėjų, kaip abi mūsų šalys galėtų imtis abipusių veiksmų, kurie atitiktų mūsų saugumo interesus ir pagerintų strateginį stabilumą“, – po derybų Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu žurnalistams sakė W .Sherman.

Ji sakė pasiūliusi tolesnes derybas dėl raketų dislokavimo, Rusijai išdėsčius reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir NATO, o Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.

Vis dėlto W. Sherman pabrėžė atmetusi Rusijos raginimą suteikti garantijų, kad Ukraina neprisijungs prie NATO.

„Mes tvirtai atstumiame saugumo pasiūlymus, kurie Jungtinėse Valstijose tiesiog yra pasmerkti žlugti. Niekam neleisime uždaryti NATO atvirų durų politikos“, – teigė ji.

Be to, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja dar kartą paragino Rusiją grąžinti savo 100 000 karių atgal į kareivines arba paaiškinti, kam jie telkiami.

Pasak W. Sherman, jei Rusija įsiverš, „ji brangiai sumokės ir sulauks reikšmingų pasekmių, gerokai didesnių nei 2014 metais“, kai Maskva užėmė Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur per konfliktą jau žuvo per 13 tūkst. žmonių.

Ji taip pat sakė nesulaukusi iš Rusijos atsakymo deeskalacijos dėl Ukrainos klausimu.

„Nemanau, kad žinome atsakymą dėl to. Mes labai aiškiai pasakėme, kad labai sunku vesti konstruktyvią, produktyvią ir sėkmingą diplomatiją be deeskalacijos“, – sakė W. Sherman žurnalistams, paklausta apie Maskvos atsakymą dėl pajėgų atitraukimo.

Rusija: „ketinimų pulti Ukrainos nėra“

Tuo metu Rusija perspėjo JAV, kad be pažangos trimis jai esminiais aspektais darbo kitais saugumo klausimais galimybė būtų abejotina, sakė S. Riabkovas.

„Paaiškinome, kodėl gauti teisines garantijas dėl NATO nesiplėtimo yra absoliuti būtinybė, kodėl būtinai turime gauti teisines garantijas, kad prie Rusijos sienų nebus dislokuota smogiamųjų ginklų, galinčių pataikyti į mūsų teritorijoje esančius taikinius, ir kodėl mes keliame klausimą, kad NATO turėtų didžiąja dalimi atsisakyti materialinės plėtros į teritorijas valstybių, įstojusių į NATO laikotarpiu po 1997 metų“, – kalbėjo S. Riabkovas per spaudos konferenciją po derybų su JAV atstovais.

Jis taip pat sakė, jog Rusija patikino amerikiečių kolegas, kad neplanuoja pulti Ukrainos ir kad eskalacijos scenarijus negalimas.

„Kolegoms paaiškinome, kad neturime planų, ketinimų „pulti“ Ukrainos nėra ir negali būti, o visos karių ir pajėgų kovinio rengimo priemonės vykdomos mūsų teritorijoje, todėl nėra pagrindo baimintis; eskalavimo scenarijui šiuo atžvilgiu nėra pagrindo“, – teigė S. Riabkovas.

„JAV ir jų sąjungininkai, vykdydami Rusijos Federacijai bei Rusijos ir Baltarusijos Sąjunginei valstybei priešišką politiką, reikšmingai suaktyvino tokią veiklą, kurią galima būtų apibūdinti įvairiai – tai ne tik vėliavos demonstravimas, tai tikriausiai yra jėgos projekcija“, – žurnalistams sakė S. Riabkovas.

„Atlikdami savo karinį planavimą ir galimų grėsmių neutralizavimo veiksmus, daiktus vadiname savo vardais, į visa tai atsižvelgiame“, – pridūrė viceministras.

„Manau, kad mūsų reakcija yra teisinga, gerai apgalvota. Ji sukalibruota taip, kad nebūtų galimybės dirbtinai didinti įtampos, bet vis dėlto raginame kolegas amerikiečius ir jų NATO sąjungininkus demonstruoti atsakingesnį požiūrį“, – nurodė jis.

Rusijos diplomatijos vadovo pavaduotojas tvirtino: „Vašingtonas kišosi, kišasi ir, deja, ir toliau kišis į daugelio valstybių vidaus reikalus... Tarp jų yra ir Baltarusija.“

Po dar vieno derybų rato jis kalbėjo apie „intensyvias ir dalykiškas diskusijas“. „Tačiau prioritetai šiame etape labai skiriasi“, - pridūrė S. Riabkovas.

JAV sutiktų pratęsti po pusmečio baigsiančią galioti „New START“ sutartį, jei Rusija sutiktų riboti ir trumpojo nuotolio ginklų skaičių bei pagerinti abipusę ginkluotės atsargų kontrolę. „Reikės labai daug darbo, jei norime pasiekti pažangos, - sakė JAV specialusis pasiuntinys nusiginklavimo klausimais Marshallas Billingslea. – Reikia pažiūrėti, ar Maskvoje yra politinės valios sudaryti šį sandorį“.

JAV reikalauja, kad į naująją sutartį būtų įtraukta ir Kinija. Tačiau Pekinas tai jau atmetė. Rusija mano, kad turėtų būti įtrauktos ir Didžioji Britanija bei Prancūzija, kalbėjo S. Riabkovas. Kadangi „įvardytos šalys“ neparodė noro, Rusija ir JAV esą turėtų susikoncentruoti į dvišalius pokalbius.

Vasarį baigsianti galioti „New START“ sutartis yra paskutinysis likęs susitarimas dėl abiejų šalių branduolinių ginklų kontrolės. JAV ir Rusija kartu paėmus turi 90 proc. pasaulyje esamų branduolinių ginklų.

„New START“ įpareigoja šalis apriboti branduolinių raketų paleidimo įrenginių skaičių iki 800, o veikiančių branduolinių galvučių – iki 1 550. Jei sutartis nebus pratęsta arba jei nebus pasiektas naujas susitarimas, pirmą kartą per dešimtmečius nebus sutarties, ribojančios strateginių branduolinių ginklų atsargas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

„Siūlysime amerikiečiams konkrečias kryptis, kuriomis galime ir turime dirbti, net nepaisydami to, kad JAV vis labiau įsibėgėja rinkimų kampanija“, – sakė jis naujienų agentūrai „Interfax“.

S. Riabkovas birželio 22–23 dienomis ruošiasi susitiks su JAV specialiuoju pasiuntiniu ginklų kontrolei Marshallu Billingsley (Maršalu Bilingsliu).

Rusų viceministras pažymėjo, kad artėjančio susitikimo darbotvarkė apims ne tik Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties, baigsiančios galioti kitų metų vasario 5 dieną, likimą.

„Joje yra visokio pobūdžio ir masto klausimų, įskaitant techninius ir konceptualius klausimus, susijusius su doktrina“, – pabrėžė jis. 

„Mes, be abejo, kritikuosime [JAV] Valstybės departamentą dėl jo tebededamų pastangų apkaltinti Rusiją pažeidžiant ar nevisiškai laikantis ginklų kontrolės bei masinio naikinimo ginklų neplatinimo sutarčių. Nemanome, kad ši kritika yra pagrįsta“, – pareiškė S. Riabkovas, pridūręs, kad „turime daug atsakomųjų pretenzijų“.

„Vis tik neturėtume nuolat telkti dėmesį į abipusius kaltinimus. Mums reikia rasti kelią į priekį“, – nurodė aukšto rango diplomatas.