Penktadienį Seime vykusioje diskusijoje apie „šešėlį“ Ž. Simonaitytė pateikė duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje tokių priemonių taiklumas siekė 39 proc., Čekijoje – 62 proc., Estijoje – 69 proc., Lenkijoje – 80 proc.

Kaip pavyzdį ji pateikė Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemį.

„Jį taiko visos pažangios tiek ES, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės, todėl sakyti, kad tokios sistemos Lietuvai nereikia, nedrįstume, bet natūralu, kad turime pasistengti, kad, jeigu turime tokią sistemą, ji turi duoti naudos“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Pasak jos, buvo skaičiuojama, kad investicijos į i.MAS sudarys beveik 70 mln. eurų, kasmetinės sąnaudos – iki 10 mln. eurų, kasmetinė nauda – beveik 150 mln. eurų.

„Radome situaciją, kad i.MAS buvo pradėta kurti 2014 metais ir dar nėra baigta. (...) Pilnai veikia 2 iš 7 posistemių – sąskaitų faktūrų ir važtaraščių posistemis. Juos taikant 2017–2018 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) papildomai surinko 11 mln. eurų. Šiuo metu, deja, posistemiai tiek naudos sukuria gerokai mažiau, nei planuota, tiek sąnaudų patiriama žymiai daugiau, nei buvo skaičiuota galimybių studijoje“, – kalbėjo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.

„Šešėlis“ Lietuvoje sudaro apie 24 proc. šalies BVP.