„Dėl oro taršos daugelis Europos valstybių siekia per artimiausius 10 metų atsisakyti dyzelinu varomų viešojo transporto priemonių. Garsūs gamintojai ieško technologinių sprendimų ir šalia hibridinių, elektra varomų autobusų, išbando ekologiškesnio kuro alternatyvas“, - pasakojo Vaidas Ramanauskas,  KLAP generalinis direktorius.

Klaipėdos gatvėmis riedantis eksperimentinis projektą vykdančių bendrovių „Scania“ ir UAB „SG dujos“ autobusas atitinka aukščiausius ekologiškumo reikalavimus – Euro 6 standartą. Šiuo autobusu nevežami keleiviai, tačiau imituojant darbą realiomis sąlygomis autobusas yra prikrautas svarmenų, važiavimo režimą ir degimo procesus sekančios įrangos.

„Mūsų vairuotojams ir serviso specialistams tai yra galimybė „pačiupinėti“ ateities technologijas, susipažinti su technikos naujovėmis. Taip pat šis eksperimentas atitinka mūsų miesto ir parko vystymo strategiją  - siekti, kad visas naudojamas transportas būtų kuo ekologiškesnis“, - pasakojo V. Ramanauskas.  

KLAP laikomas ekologiškiausia viešojo transporto įmone ne tik uostamiestyje ir visoje Lietuvoje. Klaipėdiečiai pirmieji šalyje miesto keleivių pervežimui pradėjo naudoti ekologiškus, suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus. Šiuo metu daugiau nei pusė uostamiestyje kursuosiančių KLAP autobusų yra varomi šiuo kuru. Vykdydama transporto atnaujinimo projektą su Europos Sąjungos finansine parama kitąmet bendrovė įsigis dar 17 naujų dujomis bei 2 elektra varomus autobusus, skirtus miesto keleivių pervežimui.

Numatoma, kad ateityje ją praplėtus gamtinės dujos bus tiekiamos ir šalia esantiems pramoniniams vartotojams. Projektą nuosavomis lėšomis ėmėsi įgyvendinti bendrovės „SG dujos“ dukterinė bendrovė „VIVA GRID“, projekto vertė – 1,5 mln. eurų. Jau parinktas ir įsigytas žemės sklypas, vyksta projektavimo darbai. Planuojama, kad įgyvendinus projektą, šioje stotyje SGD galės užsipildyti Europos krovinių pervežimo bendrovėms priklausančios transporto priemonės, vežančios prekes į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ar kertančios Baltijos šalių regioną tranzitu Vakarų Europos link.

„Mūsų tikslas - sujungti Šiaurės, Baltijos ir Centrinės Europos šalių transporto koridorius ir pasiekti, kad mūsų SGD stotyje kuru pasipildžiusi transporto priemonė lengvai galėtų įveikti 1 tūkst. km. atstumą iki kito pasipildymo kuru taško. Tikimės, kad pagal kitų ES šalių pavyzdžius mūsų iniciatyvą palaikys ir visos suinteresuotos pusės – valstybės sektorius, didieji šalies pervežėjai ir jiems automobilius tiekiančios didžiosios pasaulio transporto priemonių gamybos kompanijos“, – sakė „SG dujų“ generalinis direktorius Virginijus Korsakas.

Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad pagrindinėse transporto magistralėse iki 2025 m. kas 400 km. atsirastų SGD pildymo stotys, užtikrinsiančios nenutrūkstamą SGD varomų transporto priemonių judėjimą.

„Matome Lietuvoje didžiulį neišnaudotą gamtinių dujų kaip kuro transportui potencialą – prieš trejus metus tapome pirmąja valstybe regione, turinčia suskystintų gamtinių dujų terminalą, kurio pajėgumai kol kas išnaudojami tik maža dalimi. Šiemet pradėjus veikti antžeminiam suskystintų gamtinių dujų terminalui, siekiame, kad šiuo potencialiu kuru greičiau galėtų naudotis Lietuvos ir kitų Europos šalių tolimų pervežimų bendrovės.

Į Lietuvą jau atkreipė dėmesį ir savo veiklą čia stiprina SGD transporto priemonių gamintojai „Scania“, „Iveco“, rodydamos išskirtinį dėmesį SGD, vandenilio kuro technologijoms. Kasdien jaučiame vis didėjantį susidomėjimą galimybėmis užsipildyti LNG tranzitinius krovininius vilkikus iš užsienio ir Lietuvos didžiausių vežėjų. Todėl sukūrus reikiamą SGD pildymo infrastruktūrą, beliks tik vienas žingsnis – padidinti transporto bendrovių suinteresuotumą naudoti šį ekonomišką ir ekologišką alternatyvų kurą, motyvuoti jas pritaikyti SGD savo valdomus transporto parkus“, – sakė V. Korsakas.

„SG dujos“ aktyviai ir kryptingai siekia plėtoti alternatyvaus ekologiško kuro Lietuvoje infrastruktūrą ir yra gamtinių dujų kaip kuro automobiliams Lietuvoje sistemos kūrimo pradininkė. Į alternatyvių degalų infrastruktūros vystymą Lietuvoje bendrovė jau yra investavusi virš 13 mln. eurų, didžioji šios sumos dalis – privačios bendrovės lėšos.