Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) sakė, kad padėtis prie Suomijos sienos, kur pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo dokumentų neturinčių migrantų, yra „akivaizdi Rusijos vykdoma hibridinė ataka“.

Estų Užsienio reikalų ministerija taip pat citavo M. Tsahknos žodžius, kad Estija yra „pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija ir gintis nuo bet kokių hibridinių atakų“.

„Tai dar vienas įrodymas, kad Rusija kariauja ne vien Ukrainoje; ji (Rusija) savo hibridinėmis atakomis kelia grėsmę [ir] kitoms šalims“, – sakė M. Tsahkna per Briuselyje įvykusias Baltijos ir Šiaurės šalių ministrų derybas.

Estijos vyriausybės pareiškime priduriama, kad ministrai susitikime deklaravo pasirengimą prireikus padėti Suomijai.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas) antradienį pareiškė, kad dėl migrantų antplūdžio, kuris, Helsinkio teigimu, yra Maskvos surengta hibridinė ataka, šalis uždarys paskutinę savo sienos su Rusija perėją.

Suomių garbei reikia pasakyti, kad jie parodė šiaurietišką atkaklumą ir apgynė savo šalies nepriklausomybę. Po pusketvirto mėnesio trukusio bolševikinės Rusijos teroro, kuris tuokart pareikalavo per 70 tūkst. suomių gyvybių, nusistovėjo taika, tačiau jos kaina buvo didelė – Suomija neteko ne tik savo gynėjų, bet ir daugiau nei dešimtadalio teritorijos su antru pagal dydį miestu Vyborgu (iš Ukrainos dabar tie patys teroristai reikalauja dukart tiek, pageidaudami dar ir Kijevo su Odesa magaryčioms).

Šiandien, Talvisotos (liet. Žiemos karo) metinių išvakarėse, įsigalioja sprendimas uždaryti visus pasienio kontrolės punktus su Rusija, tą patvirtino Suomijos premjeras P. Orpo. Sienos uždarymo priežastis – smarkiai išaugęs prieglobsčio prašytojų iš trečiųjų šalių skaičius. Atvykėlių veiksmus, Suomijos valdžios įsitikinimu, koordinuoja būtent Rusija.

Suomių pasieniečių duomenimis, vien šį mėnesį į Suomiją iš Rusijos pateko apie 900 prieglobsčio prašytojų iš Afganistano, Pakistano, Somalio, Sirijos, Kenijos, Maroko ir Jemeno.

Prieš septynerius metus panaši situacija prie rytinės sienos buvo sureguliuota derybomis su Kremliumi. Tada Suomijos vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs tas pats P. Orpo dukart vyko į Maskvą aptarti šio klausimo. Tačiau šį sykį dabartinis suomių premjeras pareiškė, kad derybų nebus.

„Sutarėme, kad reaguosime vieningai, ryžtingai ir koordinuotai. Ir taip pat sutarėme dėl konkrečių kriterijų, kada mes imtumėmės ir priimtume sprendimą uždaryti sieną“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė, susitikime su kolegomis Varšuvoje aptarusi galimus šalių koordinuotus veiksmus.

„Ir šitie kriterijai yra du. Tai pirmiausia yra ginkluotas incidentas arba incidentai prie vienos iš valstybių sienos. Tas incidentas turėtų būti toksai, kad keltų rimtas grėsmes mūsų valstybių nacionaliniam saugumui. Antrasis kriterijus – tai yra organizuotas masinis neteisėtų migrantų prasiveržimas per vienos iš valstybių sieną“, – kalbėjo ji.

Anot ministrės, taip pat sutarta, kad esant vienam iš šitų kriterijų bus operatyviai keičiamasi informacija pirmiausia tarnybų lygmeniu, tuomet būtų priimamas sprendimas „jau tarpvalstybiniu, tai yra tarpvyriausybiniu lygmeniu“.

Ministrai, pasak A. Bilotaitės, taip pat sutarė nepertraukiamai dalintis informacija ir iki tokių galimų incidentų.

Dėl galimo regioninio sprendimo visiškai uždarant sienas su Baltarusija Baltijos valstybių ir Lenkijos atstovai tariasi reaguodami į galimas grėsmes dėl „Wagner“ samdinių buvimo kaimyninėje valstybėje, neteisėtų migrantų antplūdį, taip pat reikšdami susirūpinimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečių išvykų į Baltarusiją Minskui taikant bevizį režimą.

Pasak A. Bilotaitės, taip pat sutarta dėl „tam tikrų išimčių“ visiško sienos su Baltarusija uždarymo atveju.

Sutarėme, kad turėtų būti sudėliotos tam tikros išimtys pirmiausia susijusios su humanitariniu koridoriumi.

„Sutarėme, kad turėtų būti sudėliotos tam tikros išimtys pirmiausia susijusios su humanitariniu koridoriumi, ir tas mechanizmas turėtų būti vienodas visose valstybėse. Sutarėme detaliau jį sudėlioti jau techniniame lygmenyje ir taip įsitraukti į tą tvarką, nes suprantame, kad tos išimtys taip pat turėtų būti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Lietuva yra uždariusi du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija. A. Bilotaitė pirmadienį pranešė, kad rengiamasi uždaryti ir dar du punktus.

Baltarusijos opozicija yra prašiusi palikti humanitarinius koridorius patekti į regiono šalis nuo režimo represijų bėgantiems asmenims.

„Kalbant apie sienos uždarymą, prasidėjus šiai visai situacijai su „Wagner“, mes nedelsiant priėmėme sprendimus, paruošėme teisės aktus, kad esant kažkokiai situacijai, grėsmės lygio pasikeitimui, mes nedelsiant galėtumėme uždaryti savo visas sienas. Tai – atitinkami incidentai, mūsų žvalgybos institucijų informacija“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo ministrė.

„Kalbant apie šį sprendimą, turiu pažymėti, kad labai svarbu, kad tai būtų ne vien nacionalinis vienos valstybės sprendimas. Nes jei mes pasiliksime vieni ar paliksime kažkurią šalį vieną, tai efekto neduos“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Mes suvokiame, kad bandymų patekti kertant mūsų sieną gali būti įvairių, bandant pateikti vienokią informaciją ir slepiant kitus tikslus.

Ji priminė, kad Varšuvoje Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai rugpjūčio pabaigoje aptars mechanizmą, kaip veiktų „regioninis sprendimas“, jei prireiktų sprendimo visiškai uždaryti sienas su Baltarusija.

„Tai yra visiškas sienos uždarymas, nebent ten galbūt lieka humanitarinis koridorius ar diplomatų praėjimas, bet siena visiškai uždaroma“, – sakė ji.

A. Bilotaitė tvirtino ketvirtadienį su Valstybės sienos apsaugos vadu Rustamu Liubajevu aptarusi ir galimybę uždaryti ir visus kontrolės punktus su Rusija kilus grėsmėms.

„Turime būti susidėlioję savo veiksmus, kas turėtų po ko sekti, kokie reikalingi teisės aktų pakeitimai, kokių veiksmų turi imtis mūsų pareigūnai tam, kad iškilus naujoms grėsmėms mūsų valstybė galėtų užtikrinti sklandų procesą ir mūsų valstybės saugumą“, – teigė ji.

Vis dėlto ministrė akcentavo, jog šiuo metu realių grėsmių iš Rusijos nėra, tačiau visos rizikos, įskaitant įvairias provokacijas, vertinamos.

Klausiama, kaip Lietuva elgtųsi su Baltarusijos politiniais pabėgėliais užvėrus sienas, ministrė tvirtino, kad Lietuva svarstytų išlaikyti humanitarinį koridorių, tačiau kartu įvertintų ir grėsmes, jog prisidengdami bėgliais nuo Minsko režimo į šalį gali patekti ir priešiški asmenys

„Tai suvokdami, kad gali būti įvairios provokacijos, tai mes laikomės tokios griežtos pozicijos, susijusios su mūsų nacionaliniu saugumu, kad mūsų siena yra uždaryta, siekianti išvengti galimų provokacijų. (...). Ir šiuo metu turime situaciją: jei URM tarpininkauja dėl tam tikrų asmenų, tai tie asmenys įleidžiami, vadinamasis humanitarinis koridorius, jisai egzistuoja. Bet kalbant apie naują geopolitinį kontekstą, naują saugumo situaciją, mes turime laikytis tokios pozicijos, kad pirmiausia, užtikrinti mūsų valstybės saugumą“, – tvirtino A. Bilotaitė.

„Mes suvokiame, kad bandymų patekti kertant mūsų sieną gali būti įvairių, bandant pateikti vienokią informaciją ir slepiant kitus tikslus. Tai vertinant šitą kontekstą mes turime adekvačiai vertinti ir situaciją“, – sakė ji.

Pasak ministrės, Lietuvos pareigūnai „yra pasiruošę“ reaguoti, jei sieną kirstų bent vienas „Wagner“ kovotojas. Ji priminė, kad pasienyje įrengtas ir fizinis barjeras, stebėjimo sistema, budi kariuomenė, vidaus reikalų sistemos pareigūnai, taip pat atnaujintas sienos priedangos planas, apimantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės sąveika.

Lietuvoje vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį užveriami du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija: Tverečiaus ir Šumsko. Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad taip reaguojama į „Wagner“ samdinių buvimo Baltarusijoje grėsmes ir siekiama ir pažaboti kontrabandą.

Anot jos, kalbama apie „regioninį sprendimą“.

„Turėjau prieš savaitę pokalbį su Lenkijos vidaus reikalų ministru. Esame susiderinę, kad šiuo metu techniniame lygmenyje derinamės techninius veiksmus, algoritmus, kaip tai atrodytų, jei būtų priimtas toks regioninis sprendimas, jei tai darytų vienu metu Baltijos šalys ir Lenkija“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo ministrė

„Noriu patikinti, kad techniniu lygmeniu mes tą dėliojamės, ir politiniu lygmeniu – yra numatytas susitikimas 28 dieną Varšuvoje, kuriame dalyvaus ministrai Baltijos šalių ir Lenkijos, susidėliosime galutinius akcentus, kaip tas turėtų atrodyti vadinamasis sinchronas“, – pažymėjo ji.

Noriu patikinti, kad techniniu lygmeniu mes tą dėliojamės, ir politiniu lygmeniu.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius yra sakęs, kad visų šešių pasienio punktų su Baltarusija uždarymas vienu metu keltų didelių organizacinių problemų.

Ministrai trečiadienį nusprendė nuo penktadienio uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Tai padarius, toliau veiks keturi pasienio su Baltarusija punktai: Medininkų, Lavoriškių, Raigardo bei Šalčininkų.

Anot ministrės, apie šį sprendimą visuomenei bus informuota detaliau, kad tai nesukeltų nepatogumų.

„Žinoma, mūsų pagrindinis akcentas ir tikslas yra, kad kuo daugiau pasieniečių būtų prie sienos, nes mums reikalingas didžiausias skaičius pareigūnų būtent ten“, – kalbėjo ministrė.

Vyriausybė du punktus laikinai uždaryti nusprendė „dėl geopolitinių aplinkybių ir grėsmių sumažinimo“.

Transporto srautas bus nukreipiamas į baigiamą rekonstruoti Medininkų pasienio kontrolės punktą.

Sprendimas uždaryti patikros punktus priimamas reaguojant į galimas grėsmes dėl į Baltarusiją persikėlusių dalies „Wagner“ samdinių.

Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas tvirtina, kad samdinių skaičius gali siekti ir iki 4,5 tūkstančio.

Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario yra įvedusi bevizį režimą. Kaip skelbia šios šalies institucijos, tokia galimybe šiemet pasinaudojo 170 tūkst. lietuvių, o remiantis Baltarusijos pasieniečių informacija, iš viso nuo pernai balandžio jau fiksuota virš 400 tūkst. Lietuvos piliečių išvykų į šią autoritarinę kaimyninę šalį.

Lietuvos pareigūnai įspėja, kad Baltarusijos tarnybos dalį išvykstančiųjų bando verbuoti, naudoja šantažą, psichologinį spaudimą.

Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis BNS sakė, kad dabartinis Lietuvos–Baltarusijos sieną kertančio krovininio transporto srautas persikeltų kitur.

„Bet kokiu atveju, jeigu kažkoks srautas vyksta, tai nelikus jo turbūt kažkokie kiti keliai atsidarys, tai lietuviams nebus, aišku, tai gerai“, – penktadienį sakė A. Šimelis.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, jog tokiu atveju vilkikai į Rytus važiuotų per Latvijoje esantį Paterniekų pasienio kontrolės punktą, ten persikeltų ir transporto eilės.

„Lietuvos vežėjus paveiktų taip, kad jie važiuotų per Latviją. Ir ilgesnės eilės, ne gimtosios sienos ir taip toliau. Užsikištų siena ana, juk vistiek dabar praleidžiame kažką iš vakariečių, kurie važiuoja pro Lenkiją, o tada čia užsidarytų, turėtų važiuoti per Paterniekus, Latviją į Baltarusiją “, – penktadienį BNS sakė Z. Buivydas.

A. Šimelio teigimu, nedaug likę Lietuvos verslo, kuris užsiima pervežimais į Baltarusiją, todėl sienos uždarymas didelių nepatogumų nesukels.

„Kiek to verslo dar belikę, turbūt per didelio nepatogumo nebus, nes vistiek pagrindinis srautas jau yra ne per Lietuvą vykstantis. Kroviniai kažkaip vistiek keliaus į tas šalis, geopolitinė situacija yra tokia, kokia yra. Verslas prisitaikys turbūt“, – sakė A. Šimelis.

Z. Buivydas tvirtino, kad šiuo metu pervežimais į Rytus dar gali verstis apie 300 nedidelių Lietuvos transporto paslaugų įmonių.

„Tai nedidelės kompanijos, jų transportas senesnis didžiąja dalimi. Tai dažniausiai šeimos verslas. Jie visą gyvenimą tame gyvenę ir aš galvočiau, kad jie vistiek yra verslūs ir jie kažką darė ir kūrė“, – kalbėjo jis.

Šie verslai, anot „Linavos“ vadovo, neturi galimybės be valdžios pagalbos perisorientuoti iš Rytų į Vakarų rinkas.

Lietuvos vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius žurnalistams penktadienį sakė, kad Lietuvos sienos su Baltarusiją uždarymo galimybė egzistuoja, tokie svarstymai yra realūs. Taip jis kalbėjo Lenkijos vidaus reikalų ministrui ketvirtadienį pareiškus, kad tokia galimybė su kaimynėmis yra svarstoma. Jį citavo naujienų agentūra „Reuters“.

„Wagner“ samdiniams už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos pradėjus mokyti Baltarusijos specialiąsias pajėgas, Varšuva praėjusią savaitę įsakė perkelti dalį savo karinių junginių iš šalies vakarų į rytus.

„Wagner“ į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti, kaip manoma, padėjo A. Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.

Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje penktadienį ryte laukė beveik tūkstantis vilkikų: Medininkuose – 410, Raigarde – 209, Šalčininkuose – 280, tuo metu Lavoriškėse – 60 vilkikų.

„Siunčiame informaciją Baltarusijos valdžiai, kad tai yra įmanoma, jeigu jie nesustabdys savo veiksmų“, – interviu portalui „Wirtualna Polska“ sakė P. Muelleris, bet pridūrė, kad iš Minsko jokio atsako nesulaukta.

Pastarosiomis dienomis daugybė migrantų yra įstrigę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kur abiem šalims dislokavus karių baiminamasi konfrontacijos. Nuo pirmadienio padėtis dar labiau paaštrėjo, kai kelių tūkstančių migrantų minia bandė prasiveržti į Lenkijos teritoriją ties Kuznicos perėja.

Kritikai Vakaruose jau keli mėnesiai kalba, kad Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka vilioja migrantus iš Vidurinių Rytų į savo šalį, o tada siunčia juos per sieną į Europos Sąjungą, taip keršydamas už bloko sankcijas.

Lenkija žengė dar toliau ir pareiškė, kad šią krizę organizuoja pagrindinis A. Lukašenkos rėmėjas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tuo metu Baltarusija kaltina migrantų neįsileidžiančią Lenkiją tarptautinių normų pažeidimu.

P. Muelleris sakė, kad Lenkijos vyriausybė taip pat sieks, jog būtų paskelbta Europos Sąjungos sankcijų oro bendrovėms, gabenančioms migrantus į Baltarusiją. Anot vyriausybės atstovo, Varšuva siūlys uždrausti tokioms kompanijoms naudotis ES oro erdve.

Paklaustas, ar Lenkija dėl šios krizės galėtų inicijuoti NATO sąjungininkių konsultacijas, kaip numato Šiaurės Atlanto sutarties 4-asis straipsnis, P. Muelleris sakė, kad toks scenarijus taip pat neatmestinas. Anot vyriausybės atstovo, neformalios konsultacijos su Aljanso sąjungininkais jau vyksta,  bet „tolesnis etapas būtų tokio pobūdžio veiksmų formalizavimas“.

15 tūkst. lenkų karių

„Situacija nėra rami“, – trečiadienį Lenkijos radijui sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

„Prieš dvi dienas prie Balstogės Kuznicos buvo sutelkta viena didelė grupė ir buvo... bandoma prasiveržti per sieną, o dabar turime reikalų su mažesnėmis grupėmis, nors jos ir gausios, kurios vienu metu keliose vietose puola Lenkijos sieną“, – sakė jis.

Lenkijos gynybos ministerija taip pat teigė, kad Baltarusijos pareigūnai naudoja bauginimus, kad priverstų migrantus peržengti sieną.

Be to, ministerija apkaltino Baltarusijos pajėgas paleidus šūvių į orą pasienio zonoje, kur migrantai įkūrė laikiną stovyklą.

Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė du trumpus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas ginkluoto uniformuoto vyro šūvis, manoma – Baltarusijos sienos pusėje.

M. Blaszczakas tviteryje parašė, kad drauge su policija ir pasieniečiais „saugoti mūsų tėvynės nuo Lukašenkos režimo atakos“ dislokuota 15 tūkst. karių.

Tuo metu Baltarusija apkaltino migrantų neįsileidžiančią Lenkiją tarptautinių normų pažeidimu.

Baltarusijos sienų apsaugos tarnyba trečiadienį paskelbė pareiškimą, kad lenkų pasieniečiai smarkiai sumušė keturis kurdus, bandžiusius kirsti sieną, ir kad lenkų kariškiai šaudė migrantams virš galvų.

Žurnalistai į pasienio rajonus neįleidžiami, bet netoliese esančiame Sokulkos miestelyje naujienų agentūros AFP reporteriai matė, kaip patrulis stabdo transporto priemones ir ieškodamas migrantų tikrina bagažines. Reporteriai taip pat matė kelis kariškių sunkvežimius ir policijos mikroautobusus, važiuojančius iš Sokulkos.

„Valstybinis terorizmas“

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) antradienį pareiškė, kad migrantais naudojamasi kaip „gyvuoju skydu siekiant destabilizuoti situaciją Lenkijoje ir ES“, ir apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną surežisavus precedento neturinčią migrantų, mėginančių nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, bangą.

„Ši ataka, kurią vykdo Lukašenka, turi savo sumanytoją Maskvoje, o sumanytojas yra prezidentas Putinas“, – per skubiai sušauktą Lenkijos parlamento sesiją sakė M. Morawieckis.

„Pastarųjų dienų įvykiai yra išbandymas Lenkijai ir Europai. Suvokiame, kad rizika gali eskaluotis, kad padėtis gali blogėti, kad galime susidurti su naujais provokacijų metodais iš Lukašenkos ir jo įgalintojų pusės“, – vėliau per spaudos konferenciją po derybų Varšuvoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) sakė M. Morawieckis.

„Iš tolo įvykiai prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos gali atrodyti kaip migracijos krizė, bet tai ne migracijos, o politinė krizė, specialiai siekiant destabilizuoti padėtį ES“, – pridūrė premjeras, kurį citavo Lenkijos visuomeninis radijas.

M. Morawieckis taip pat pareiškė, kad Minsko režimas užsiima valstybiniu terorizmu.

„Tai yra tylus Lukašenkos kerštas už tai, kad praeitų metų rugpjūtį rėmėme demokratinius Baltarusijos žmonių rinkimus“, – sakė jis.

ES, NATO ir JAV sako, kad A. Lukašenka provokuoja šią krizę reaguodamas į Vakarų sankcijas, įvestas Minskui dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių ginčijamų rinkimų.

ES šiuo metu svarsto naujas sankcijas Minskui dėl prekybos žmonėmis.

A. Merkel skambino V. Putinui

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paprašė jo panaudoti savo įtaką, kad Baltarusija sustabdytų „nežmonišką“ neteisėtos migracijos pavertimą ginklu, trečiadienį pranešė jos atstovas.

Minskas ir Maskva į kaltinimus atkirto, kad Vakarai turėtų spręsti migrantų srautų klausimą ir kad šiuos srautus išprovokavo jų karinės kampanijos Artimuosiuose Rytuose.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Lenkijai elgiasi „neatsakingai“, dėl krizės kaltindama V. Putiną, o Baltarusijos užsienio reikalų ministras sakė, kad krizę provokuoja ES, norėdama preteksto naujoms sankcijoms įvesti.

„Migrantų krizę išprovokavo pati ES ir jos valstybės, besiribojančios su Baltarusija“, – sakė Vladzimiras Makejus, nuvykęs į Maskvą susitikti su rusų kolega Sergejumi Lavrovu.

S. Lavrovas, kuris sakė, kad ES turėtų suteikti finansinę pagalbą Baltarusijai dėl migrantų, kaip yra padėjusi Turkijai, pakartojo, kad Rusija remia savo sąjungininkę.

S. Lavrovas per derybas su V. Makejumi apkaltino Vakarų institucijas „antibaltarusiška kampanija“ ir sakė, kad Rusija ir Baltarusija „glaudžiai derino savo požiūrį“ kovoje su ja.

Pademonstruodama jėgą Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad du jos tolimojo nuotolio bombonešiai Tu-22M3 trečiadienį praskrido virš Baltarusijos. Tai buvusi seniai vykdomos karinės integracijos dalis.

Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais kirto ar bandė kirsti Baltarusijos sienas su Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Trečiadienį Lietuvoje prie sienos su Baltarusija taip pat įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Ji įvesta baiminantis naujo neteisėtų migrantų antplūdžio.

Susitikime su premjere ir Seimo frakcijų atstovais dalyvavęs valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimas apgręžti sieną ketinančius kirsti nelegalius migrantus atsilieps ir pačiam neteisėtus migrantų srautus organizuojančiam Aliaksandrui Lukašenkai.

„Sprendimas apgręžti migrantus, man atrodo, veda į kokybiškai naują situaciją – Lukašenka rizikuoja paspringti tais srautais, kuriuos pats inicijavo. Jeigu jis dar bando inicijuoti naujus ir Lietuva tęs su migrantų apgręžimu, tai įsivaizduokite, kas atsitinka Baltarusijoje. Visiškai neplanuota situacija“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo E. Gentvilas.

Visgi LRLS frakcijos seniūnas išsakė nuogąstavimus dėl migrantų, kurie nebuvo įleisti į Lietuvą, ateities.

Tikrai kelia nerimą tų žmonių lemtis. Jie planavo ir buvo stumiami pereiti į Europos Sąjungą, liko Baltarusijoje, kuri, mes nežinome, ar bus geranoriška jų atžvilgiu.

„Kita vertus, tikrai kelia nerimą tų žmonių lemtis. Jie planavo ir buvo stumiami pereiti į Europos Sąjungą, liko Baltarusijoje, kuri, mes nežinome, ar bus geranoriška jų atžvilgiu“, – svarstė jis.

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos diplomatams svarbu dėti pastangas, jog tarptautinė bendruomenė suprastų, kad šiems nelegaliems migrantams neturėtų būti taikomi įprasti tarptautinės teisės principai, kadangi tai yra Baltarusijos režimo organizuotas hibridinės atakos srautas.

„Čia mano vienas pastebėjimas, kurį išsakiau ir pasitarimo metu: kalbama apie žmogaus teises, besiremiant konvencijomis, kurios numato pabėgėlių teises. Mūsų diplomatijos uždavinys yra parodyti, kad tai yra pabėgėlių srautai, kurie neatitinka galiojančių pabėgėlių konvencijų, todėl Lietuva negali ir nėra pajėgi laikytis tų konvencijų reikalavimų žmogaus teisių požiūriu, šių žmonių atžvilgiu. Tai yra stumiamas, prievartinis, hibridinės agresijos instrumentu paverstas srautas“, – įsitikinęs E. Gentvilas.

A. Sysas: informacija apie migrantų apgręžimą pasklinda ir irakiečių socialiniuose tinkluose

VRM sprendimą apgręžti migrantus palaikė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

„Pasirinkta teisinga taktika, nes paprasčiausiai matome, kokios įtampos yra Lietuvoje, sunerimę gyventojai, turime patalpinimo problemų“, – po susitikimo kalbėjo A. Sysas, kartu pažymėdamas, kad buvo svarbu užtikrinti, jog nebus pažeisti tarptautinės teisės įsipareigojimai.

„Premjerė, mums atsakydama į klausimus, paaiškino, kad pirmiausiai buvo žiūrima tarptautinė teisė ir, ko gero, Ispanijos precedentas pasitarnavo, jog mes galime elgtis panašiai, kaip kita ES valstybė, nepriimdama šitų žmonių, jeigu mes pamatome, kai jie ateina“, – teigė jis.

LSDP seniūnas mano, kad nelegalių migrantų apgręžimas pasiunčia ir komunikacinę žinutę.

„Tai pasklinda ir socialiniuose tinkluose. Manau, kad ir tie irakiečiai, kurie ruošiasi vykti, stebi procesus ir ne veltui apsaugos vadas paskelbė, kad dalis nelegalų jau pradėjo eiti per Lenkijos sieną“, – sakė A. Sysas.

Trečiadienį į Lietuvos teritoriją neįleistas 321 nelegalus migrantas. Statistikos departamento duomenimis, sulaikyti 19 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 4110.

Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.

Šiuo metu tokie užsieniečiai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose – Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokyklos bendrabučiuose Medininkuose (Vilniaus r.), pasienyje su Baltarusija veikiančiose užkardose ir Druskininkų savivaldybėje esančio Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje.

Taip pat migrantai, be Rūdninkų stovyklos, yra apgyvendinti ir savivaldybių suteiktuose objektuose Alytaus mieste ir rajone, Ignalinos, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.

Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex", Estijos ir Austrijos pareigūnai. Lietuvos pasienį padeda saugoti virš 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat atvyko „Frontex" automobiliai, sraigtasparniai bei termovizorinė įranga.

Lietuva pradėjo tiesti ir fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.

Pirmadienį Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.

Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.

„Svarbu įvertinti, ar mums reikia uždaryti sienas su keliomis šalimis, tarp jų – Jungtine Karalyste ir Airija“, – televizijai BFM sakė Vyriausybei COVID-19 krizės valdymo klausimais patariančios ekspertų tarybos narys A. Fontanet.

„Tai tikrai yra darbotvarkės dalis. Ne ekspertų taryba tai spręs, tačiau mes norime iškelti šį klausimą“, – sakė jis.

Kaip rašo „Reuters“, sekmadienį Prancūzijos tarnybos paskelbė, kad naujosios atmainos koronavirusas aptiktas Marselyje ir Alpių regionuose.

„Naujoji COVID-19 atmaina jau beveik tapo naująja epidemija epidemijoje“, – tikino A. Fontanet.

Pasak jo, naujosios atmainos koronavirusas yra labiau užkrečiamas, tačiau kol kas esą nėra ženklų, kad mirštamumas nuo jo yra didesnis.

A. Fontanet taip pat pareiškė, kad, norėdama suvaldyti protrūkį, Prancūzija iki kovo pabaigos turėtų paskiepyti 10–15 mln. žmonių, o iki birželio pabaigos – 25–30 mln.

Premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį sakė kalbėjęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. „Mes norime kiek įmanoma greitai išspręsti problemą“, - pabrėžė jis. Esą būtina užtikrinti, kad vilkikai galėtų laisvai važiuoti abiem kryptimis.

B. Johnsonas mėgino nuraminti gyventojus. „Dauguma maisto produktų, medikamentų ir kitų prekių pasiekia mus kaip visuomet“, - sakė jis. Per sekmadienio vakarą uždarytą Doverio uostą esą keliauja tik 20 proc. prekių ir tai yra vilkikų gabenamos prekės. Be to, vilkikų spūstys jau smarkiai sumažėjo, pabrėžė premjeras.

Dėl spartaus naujos koronaviruso atmainos plitimo Prancūzija sekmadienio vakarą uždarė sienas su Didžiąja Britanija. Dėl to nutrūko ir keltų judėjimas tarp Doverio ir Prancūzijos Kalė uosto bei judėjimas Eurotuneliu.

Vyriausybė jau seniai ruošėsi tokiai situacijai, sakė B. Johsnonas. Padėtis dėl naujos viruso atmaino esą suprantama. Tačiau rizika, kurią kelia vienas važiuojantis vilkiko vairuotojas, anot premjero, yra palyginti maža.

Kartu B. Johnsonas spaudos konferencijoje informavo, kad pirmoji vakcinos nuo koronaviruso dozė jau suleista per 500 000 britų.