Pasak jo, po „kelių savaičių“ nuo COVID-19 pasiskiepiję australai jau galės sugrįžti namo ir vykti į užsienį, nes pasiektas tikslas vakcinuoti 80 proc. gyventojų.

Pernai kovo 20 dieną Australija dėl pandemijos įvedė vienus griežčiausių pasaulyje suvaržymų prie sienų. Australams buvo uždrausta keliauti į užsienį be leidimo.

Per pastarąsias 560 dienų buvo atšaukta nesuskaičiuojama daugybė tarptautinių skrydžių, kelionių į užsienį beveik neliko, australai taip pat negalėjo sugrįžti namo, nemažai šeimų liko išskirtos skirtinguose žemynuose.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius buvo atmesta daugiau kaip 100 tūkst. prašymų atvykti į šalį ar išvykti iš jos, rodo Vidaus reikalų departamento duomenys.

„Atėjo laikas sugrąžinti australams jų gyvenimą“, – sakė S. Morrisonas.

Jis taip pat paskelbė, kad pasiskiepiję gyventojai sugrįžę galės septynias dienas karantinuotis namie. Šiuo metu privaloma 14 dienų karantinuotis viešbutyje.

27 valstybių Bendrija antradienį paskelbė sąrašą šalių, kur koronaviruso atvejų skaičius yra pakankamai mažas ir iš kurių keliautojai į bloką gali atvykti nuo liepos 1-osios.

„Mes negalime dabar įgyvendinti ES prašymo įsileisti piliečius iš ES nepriklausančių šalių, išskyrus Serbiją“, – sakoma V. Orbano vaizdo žinutėje socialiniame tinkle „Facebook“.

Vengrija gegužės mėnesį atidarė savo sieną su kaimynine Serbija, kur gyvena daug etninių vengrų.

Tačiau kelionių apribojimų panaikinimas keliautojams iš kitų ES nepriklausančių šalių „prieštarautų Vengrijos žmonių sveikatos interesams“, nurodė V. Orbanas.

Į minėtą ES sudarytą sąrašą patenka Alžyras, Australija, Kanada, Sakartvelas, Japonija, Juodkalnija, Marokas, Naujoji Zelandija, Ruanda, Serbija, Pietų Korėja, Tailandas, Tunisas ir Urugvajus, taip pat Kinija, jeigu ji panaikins draudimus atvykti iš ES šalių.

Kitos ES narės taip pat santūriai reagavo į rekomendacijas panaikinti kelionių draudimus iš šalių, kuriose, jų požiūriu, koronaviruso atvejų skaičius vis dar yra per didelis.

Austrija trečiadienį pranešė, kad laikysis ES rekomendacijų visoms šalims, išskyrus Serbiją ir Juodkalniją.

Pasak V. Orbano, Budapeštas sugrąžins „humanitarinį koridorių“, kad į kitas šalis vykstantys keliautojai galėtų kirsti Vengriją.

Toks koridorius buvo suformuotas kovą, kai ES valstybės pradėjo uždarinėti savo sienas.

„Juo pasinaudoti turės visi, keliaujantys per Vengriją... Jiems nebus leidžiama išsukti iš kelio, be to, mes paliksime griežtą sienos kontrolę“, – kalbėjo premjeras.

Beveik 10 mln. gyventojų turinti Vengrija nesmarkiai nukentėjo per koronaviruso pandemijos protrūkį, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Iš viso Vengrijoje buvo registruota kiek daugiau nei 4 100 koronaviruso atvejų ir maždaug 590 mirčių.

Valstybių, iš kurių keliautojai gali atvykti į bloką, sąrašas bus peržiūrimas kas dvi savaites. Taip siekiama gelbėti nuo pandemijos nukentėjusį turizmo sektorių, kurį buvo paralyžiavęs nuo kovo vidurio galiojantis kelionių be svarbios priežasties draudimas.

„Reikia būti atsakingiems. Todėl mes manome, kad ir dabar taikysime tuos kriterijus, ką ir darome. Nuo liepos 1 d., tikėtina, atsivers kai kurie nauji maršrutai į išorę nuo Šengeno. Bet kad tai bus masiškai ir neapdairiai – tai tikrai to nebus“, – antradienį „LRT radijo“ laidoje „Ryto garsai“ sakė L. Linkevičius.

Jis pridūrė, kad situacijos įvairiose šalyse bus vertinamos atidžiai.

„Tikimės, kad su Sakartvelu, Ukraina galbūt galėsime užmegzti santykius. Įsivaizdavome, kad ir su Izraeliu, bet pastaruoju metu ten situacija pablogėjo. Tikėkimės, kad bus geriau, bet vadovaukimės ta situacija, kokia yra“, – teigė L. Linkevičius.

Tačiau sausumos siena su Portugalija liks uždaryta iki liepos 1 d. Portugalijoje iki šiol buvo fiksuojamas gerokai mažesnis mirtingumas nuo koronaviruso nei Ispanijoje.

Madridas anksčiau planavo nuo liepos 1 d. atsiverti visoms ES šalims, tačiau nusprendė „pasienio kontrolę su visomis valstybėmis narėmis panaikinti birželio 21 d.“, pranešė premjeras.

Naujoji data sutampa su planuojamu nepaprastosios padėties atšaukimu. Tokia padėtis buvo įvesta kovo vidury, kai smarkiai išaugo mirčių nuo koronaviruso skaičius.

Šios pandemijos metu Ispanijoje užfiksuota daugiau nei 27 tūkst. mirčių, o tai yra vienas didžiausių rodiklių pasaulyje.

Tačiau pirmadienį daugiau nei 70 proc. 47 mln. Ispanijos gyventojų bus jau paskutinėje karantino stadijoje, kurią ketinamą užbaigti birželio 21 d.

Europos Komisija yra rekomendavusi visoms 27 ES narėms atidaryti tarpusavio sienas birželio 15 d ir daugelis šalių planuoja tai padaryti.

Madridas anksčiau paskelbė kontroliuojantis virusą, tačiau P. Sanchesas yra prasitaręs dėl nuogąstavimų, jog sienų atidarymas gali sukelti naujų atvejų padidėjimą. „Tai yra kritinis momentas, tačiau esame pasiruošę“, – sakė jis.

Svarbiausia Suomijos kaimynė Švedija, kurioje koronaviruso skaičiai dar yra palyginti aukšti, tuo tarpu „lieka už borto“.

Padėtis kaimyninėje Švedijoje, deja, yra tokia bloga, kad šaliai galiojantys ribojimai kol kas negali būti atšaukti, sakė ministrė.

Rekomendacijos panaikinti kelionių į ES apribojimus pateiktos 27 Bendrijos narėms švelninant dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus ir nacionalinėms vyriausybėms siekiant atgaivinti turizmo sektorių, prasidedant vasaros kelionių sezonui.

Iš 415 tūkst. COVID-19 aukų mažiau nei pusė mirčių buvo registruota Europoje, o dabar žemynas bando sustabdyti ekonomikos smukimą, baimindamasis dėl izoliacijos pasekmių svarbiai turizmo pramonei.

Bendrus veiksmus siekianti koordinuoti Europos Komisija pareiškė, kad dar anksti visiškai atsisakyti apribojimų keliautojams, atvykstantiems iš kitų nei Europos Sąjungos šalių.

Ji paragino taikyti „bendrai koordinuotą vertinimą“ naikinat nebūtinų kelionių draudimus į šalis, kuriose epidemiologinė padėtis yra panaši į padėtį Europos Sąjungoje ir taikomos atitinkamos ligų kontrolės priemonės.

EK nurodė, kad priimant sprendimą, ar panaikinti apribojimus konkrečiai šaliai, reikėtų įvertinti tos šalies epidemiologinę padėtį, jos atsako į koronavirusą priemones, galimybes kelionės metu taikyti izoliavimo priemones ir tai, ar ta šalis panaikino kelionių į ES apribojimus.

ES vykdomoji institucija rekomenduoja valstybėms laikytis bendro suderinto požiūrio, priimti koordinuotus sprendimus ir užtikrinti vienodą jų taikymą visoje ES.

Jei vėliau pasirodys, kad konkreti šalis nebeatitinka nustatytų kriterijų, bus galima jai vėl nustatyti kelionių apribojimus, sakoma EK rekomendacijose.

Europos Komisija taip pat rekomenduoja nuo liepos 1 d. panaikinti kelionių apribojimus Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Juodkalnijai, Kosovui, Serbijai ir Šiaurės Makedonijai, nes „jų epidemiologinė padėtis yra panaši arba geresnė nei ES“.

„Tarptautinės kelionės yra svarbios turizmui ir verslui, o taip pat šeimų ir draugų susijungimui“, – sakė Europos vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson).

„Nors visi turime likti atsargūs, atėjo laikas pradėti konkretų pasiruošimą apribojimų panaikinimui šalims, kuriose epidemiologinė padėtis yra panaši kaip ES“, – nurodė ji.

Praėjusią savaitę Y. Johansson perspėjo, kad ne visos šalys sutarė dėl vertinimo kriterijų, pagal kuriuos bus atveriamos sienos atvykėliams iš kitų pasaulio šalių.

Tokios nuo turizmo smarkiai priklausomos šalys kaip Graikija ragina skubiai atverti sienas. Atėnai jau pranešė, kad nuo birželio 15 dienos Graikija priims turistus iš virtinės ES nepriklausančių šalių, įskaitant Australiją, Kiniją ir Pietų Korėją.

„Rodiklis bus skaičiuojamas kiekvieną savaitę. Yra sutarta, kad kiekvieną penktadienį visos Baltijos šalys tą rodiklį susitikslina. (...) Ir tai bus ženklas ateinančiai savaitei tiems, kurie planuoja keliones ir kadangi tai yra perskaičiuojama savaitei, tai aš noriu dar kartą priminti, kad visos kelionės bus jūsų rizikai“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

„Jeigu jau jūs apsisprendžiate kažkur keliauti, turėkite galvoje, kad kadangi virusas yra neišnykęs, jis gali vėl pradėti plisti“, – įspėjo ministras.

Nuo birželio 1 dienos į Lietuvą bus galima atvykti iš tų Europos šalių, kuriose sergamumas per dvi savaites neviršijo 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tačiau atvykusiems iš šalių, kur šis rodiklis didesnis nei 15 vis dar reikės izoliuotis.

„Keliauti yra tam tikra rizika ir žmonės, kurie jau susidūrė virusui plintant su problemomis, manau, kad kaip niekas kitas gerai galėtų papasakoti, ką reiškia įstrigti kitoje šalyje“, – penktadienį įspėjo A. Veryga.

Jis pabrėžė, kad jeigu sergamumo rodikliai ir tam tikros šalies statusas pasikeistų po asmens grįžimo, vis dar reikėtų laikytis tų reikalavimų, kurie buvo numatyti asmens grįžimo metu.

„Tuo laikotarpiu, kada grįš, jie ir privalės laikytis tų taisyklių, kurios buvo nustatytos tuo metu. Jeigu asmuo grįš tuo metu, kada šaliai buvo taikomas izoliacijos reikalavimas, tai jie ir privalės toje izoliacijoje išbūti“, – sakė ministras.

Šalių, iš kurių bus galima atvykti, sąrašą skelbs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiekvieną pirmadienį.

Į šį sąrašą šiuo metu galėtų pretenduoti Islandija, Slovėnija, Graikija, Kroatija, Kipras, Norvegija, Vengrija, Šveicarija, Čekija, Austrija.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje karantinas paskelbtas kovo 16 dieną.

Suomija taip pat pakviesta prisijungti prie šios „laisvosios zonos“, tačiau Helsinkis sako dar nesąs tam pasirengęs.

„Suomija parengs atidarymo grafiką per ateinančias dvi savaites. O kol kas galioja iki birželio 14 dienos nustatyti apribojimai“, – laikraščiui „Helsingin Sanomat“ šeštadienį sakė Suomijos vidaus reikalų ministrė Maria Ohisalo (Marija Ohisalo).  

Kartu ministrė pažymėjo, kad pirmuosius „turistinius koridorius“ Suomija atidarys su Šiaurės Europos šalimis bei Estija ir kitomis Baltijos valstybėmis. Ji taip pat neatmetė galimybės, kad siekiant plėtoti turizmą toks koridorius galėtų būti atidarytas ir su bet kuria kita Europos šalimi, pavyzdžiui, Graikija.

M. Ohisal patvirtino, kad Suomija ir toliau reikalaus, kad iš užsienio atvykę žmonės 14 dienų privalomai saviizoliuotųsi.

„Kai pasieksime kitą etapą, apsvarstysime kitas priemones. Kol kas karantino neatsisakome“, – sakė ji.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai penktadienį Rygoje pasirašė Susitarimo memorandumą, atšaukiantį kelionių apribojimus tarp Baltijos šalių kelių, geležinkelių, oro ir jūrų transportu.

Leidimas laisvai keliauti tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos taikomas šių valstybių piliečiams bei teisėtai jose gyvenantiems asmenims, jei jie neturi ligos simptomų ir per 14 paskutinių dienų nėra lankęsi kitose šalyse. 

Baltijos šalių piliečiai, grįžtantys iš kitų užsienio valstybių, ir toliau privalo dvi savaites izoliuotis, tą jie galės daryti savo gimtosiose šalyse.

Šis susitarimas – pirmasis tokio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje pavyzdys.

Pamažu atsigauna ir viešbučiai – Palangos viešbučių atstovai teigia, kad kai kurių jų užimtumas savaitgalį siekia 80 procentų.

Verslininkai pripažįsta besitikintys, jog netolimoje ateityje atsivers ir daugiau šalių, į kurias bus galima keliauti.

Atvykstamojo turizmo skatinimui reikės daugiau pastangų

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė sako palankiai vertinanti sienų atvėrimą. Anot jos, tuo ypač turėtų pasinaudoti lietuviai.

„Labai pozityvus ženklas, nes lietuviai buvo labiausiai uždaryti, palyginti su Latvija ir Estija. Turėjom griežtą karantiną, kaukių dėvėjimą, tikrai buvo per daug sustiprintas visas režimas, latviai ir estai gyveno lengviau“, – BNS sakė Ž. Gavelienė.

„Lietuviai – labai keliaujanti tauta, tai bet kokia galimybė jiems išvažiuoti iš Lietuvos, tiesiog atsigauti, pasižiūrėti, o ir Latvijos pajūris visada buvo mėgiamas lietuvių, ir Talinas jau neatrodo toli“, – pridūrė ji.

Vis dėlto Ž. Gavelienė pabrėžia, kad savaime atvertos sienos turistų srautų nepritrauks, o Lietuva turi labiau pasistengti, konkuruojant su kitomis valstybėmis, taip pat skelbiančioms apie sienų atvėrimą.

„Niekas taip paprastai nesigaus, latviai, kurie žino Lietuvą, pasinaudos galimybe, bet reikia nepamiršti, kad atvykstamojo turizmo rinkoje kovoja daug šalių, Graikija jau prieš porą savaičių pasiskelbė, kad nuo liepos 1-osios laukia visų turistų, Gruzija taip pat pasiskelbė atverianti duris, o Lietuva dar garsiai niekam nepasakė, kad atveria vartus“, – sakė ji.

Pasak Ž. Gavelienės, atvykstamojo turizmo atsigavimas Lietuvoje bus sudėtingesnis ir pareikalaus daug resursų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, jog su turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ bei Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius” rengiamas planas ir kampanija, kaip skatinti turistus atvykti į Lietuvą.

Anot jos, pirmiausiai susitelkiama į Baltijos šalis, tačiau jau galvojama ir apie Lenkiją, Vokietiją, Izraelį.

„Ruošiame didžiulę kampaniją, kviečiančią latvius važiuoti į Lietuvą, tai mūsų rimta rinka, kur kasmet būdavo 11 proc. augimas, paskui galvosime apie Lenkiją, Vokietiją, svarstome ir apie Izraelį, nes jis irgi mums labai aktualus“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

Ji pabrėžia, kad dėl kitų šalių atvėrimo turės nuspręsti Užsienio reikalų ministerija.

Palangoje – pirmieji viešbučių užsakymai

Palangos savivaldybei nuo gegužės 11 dienos leidus vėl teikti apgyvendinimo paslaugas, užsakymų viešbučiuose daugėja, verslininkai džiaugiasi augančiu susidomėjimu.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės Ingridos Valaitienės teigimu, mažesniuose viešbučiuose su iki 30 kambarių užimtumas siekia iki 80 proc., o didesniuose – iki 100 kambarių – jis siekia 40-50 procentų.

„Rezervacijų šiam savaitgaliui yra, natūralus, gyvas srautas. Baimių tikrai jaučiasi mažiau, žmonės užsisakinėja, džiaugiamės šiame etape. Aišku, orai atvėso, o jei būtų buvusi šiluma, būtų buvę dar daugiau svečių“, – BNS sakė I. Valaitienė.

Anot jos, didesnė dalis atvykstančiųjų – lietuviai, tačiau susidomėjimas yra ir iš kaimyninių šalių.

Baltijos šalių gyventojai, per pastarąsias 14 dienų nebuvę išvykę iš savo šalies, gali keliauti į šias valstybes ir jiems nereikės dvi savaites saviizoliuotis. Tačiau išliks dokumentų patikros procedūros.

Baltijos šalių piliečiai, grįžtantys iš kitų užsienio valstybių, ir toliau turės pareigą dvi savaites izoliuotis, tą jie galės daryti savo gimtosiose šalyse.

Šiuo metu laisvai keliauti gali Lietuvos ir Lenkijos gyventojai, jeigu vyksta verslo, studijų ir darbo reikalais.

„Manome, kad EK turėtų stipriau įsijungti į koordinuotą sienų atvėrimą, nes laisvas žmonių judėjimas yra vertybė, ir anksčiau ar vėliau reikės kalbėti apie tai, kaip judėsime tolėliau, ne tik į Lenkiją ir Baltijos valstybes. Tai EK galėtų padėti išdirbti koordinuotą, atsakingą sprendimą“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius.

Jo teigimu, reikėtų turėti aiškias taisykles ne tik oro, bet ir sausumos transportui.

Žemės transportas kažkuriuo momentu bus atidaromas ir turėtume turėti aiškias taisykles, kaip tas vyks.

„Žemės transportas kažkuriuo momentu bus atidaromas ir turėtume turėti aiškias taisykles, kaip tas vyks“, – sakė prezidento patarėjas.

Nuo pirmadienio Lietuvos piliečiai darbo, verslo ar mokslo reikalais gali vykti į Lenkiją, tačiau būtina turėti tai patvirtinantį dokumentą – darbo sutartį, verslo liudijimą, įmonės dokumentą, pažymą iš Lenkijos švietimo įstaigos apie mokymąsi joje ir pan. Tam nebus taikoma 14 dienų izoliacija.

Nuo gegužės 15 dienos, penktadienio, taip pat bus galima keliauti po Latviją ir Estiją, Baltijos šalių premjerams sutarus dėl sienų atvėrimo vieni kitų piliečiams.