„Viena iš idėjų, kuri kilo, kad Lietuva galėtų padėti Ukrainoje kurti hipotekos sistemą, kurios dabar nėra. Sukurti schemą kartu su Europos Sąjunga. Tai paskatintų ukrainiečius investuoti į būstą per paskolas ir taip pakelti vietinę statybos pramonę, nes Ukrainoje hipoteka neveikia“, – trečiadienį po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrinė Armonaite bei pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais teigė A. Romanovskis.

Jo teigimu, pagalba yra reikalinga ne tik Ukrainai, bet ir lietuviškam verslui, kuris eksportavo arba importavo iš Ukrainos. Taip pat, pasak jo, būtų galima pagelbėti Ukrainos verslui su galimybe persikelti į Lietuvą ir toliau vystyti veiklą čia, jeigu jiems verslo neįmanoma vystyti savo šalyje dėl fizinio pavojaus.

„Kalbėjome, kad gynybos pramonės srityje Lietuva galėtų kviesti jau visą sektorių, kad jis čia galėtų tęsti savo veiklą saugiai ir atgal eksportuoti gynybos pramonės prekes į Ukrainą“, – sakė A. Romanovskis.

LVK prezidentas tvirtino, kad verslams, kurie planuoja prisidėti prie Ukrainos atstatymo, reikia garantijų, jeigu jie planuoja į šią šalį siųsti savo transportą bei žmones. Anot jo, riziką su verslu pasidalinti turėtų valstybė.

„Ministerija pristatė, kad yra konkrečių priemonių, tiek garantinių, tiek paskolinių verslams, kurie nukentėjo, importavo ir grandinė nutrūko, arba verslams, kurie nori toliau eksportuoti ir jiems reikia garantijų“, – tikino A. Romanovskis.

Tuo tarpu Lietuvos–Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius pabrėžė, kad Ukrainoje labiausiai yra sugriauta socialinė miestų infrastruktūra ir verslas. Pasak jo, kartu su Lietuvos ministerijomis bus ieškoma būdų, kaip galima padėti Ukrainos miestams.

„Labai svarbu yra atstatyti vandenvalą, kitus infrastruktūros objektus, kurie yra labai pažeidę socialinę aplinką mieste, atstatyti parduotuves, kurios yra sugriautos“, – akcentavo A. Karalius.

Jis išskyrė, kad verslui, kuris užsiima eksportu į Ukrainą ir veža preke,s reikia vienų garantijų, o tiems, kurie jau yra Ukrainoje ir dirba ilgus metus, reiktų daugiau aiškumo, kaip bus struktūrizuota parama iš Europos Sąjungos ir Lietuvos.

„Dar reikia daug ką padaryti ir aptarti, bet labai tikiuosi, kad Lietuva, buvusi aiškia lydere Europoje teikiant politinę paramą Ukrainai, išliks lydere atstatant Ukrainą bei parodys tam tikrą discipliną ir tam tikrą struktūrizuotą priėjimą prie šio svarbaus klausimo“, – sakė A. Karalius.

Susitikime taip pat dalyvavęs Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pažymėjo, kad siekiant plėsti Lietuvos ekonomikos galimybes, reikalinga koordinuota Vyriausybės pagalba šalies įmonėms, norinčioms prisidėti prie Ukrainos atstatymo.

„Iki šios dienos Lietuvos verslas Ukrainoje gan gerai kotiravosi ir tie, kas dirbo, turėjo įdirbį. Pokariniu laikotarpiu ir visam likusiam Lietuvos verslui, kuris galbūt net negalvojo apie Ukrainą, yra galimybė“, – tikino jis.

Po karo, verslo atstovo požiūriu, Ukraina turės itin didelį ekonominį potencialą.

„Po karo, aš manau, Ukraina taps viena iš lyderiaujančių, geriausiai susitvarkiusi Europos valstybė“, – pažymėjo S. Leonavičius.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk paragino Lietuvą pasirinkti Ukrainos regioną, kurio atkūrimą galėtų kuruoti, ieškoti tam donorų.

Pasak jos, jau dabar Estija yra pasirinkusi Žitomiro sritį, Didžioji Britanija – Kyjivo sritį, o Latvija labai susidomėjo Buča.

Atliekų rado po žeme

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) prie Aplinkos ministerijos pranešė, kad pasitvirtino aplinkosaugininkų gauta informacija apie UAB "Traidenis" teritorijoje Alytuje, Pramonės gatvėje, galbūt užkastas gamybos atliekas. "Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai sausio 15 d. patikrino šią teritoriją, naudodamiesi sunkiasvore kasimo technika, ir nustatė, kad joje užkastos gamybos atliekos.

AAD direktoriaus Vaido Laukio teigimu, aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo tyrimas tik prasidėjo. Užkastų atliekų kiekiui ir sudėčiai nustatyti ir padarytai žalai aplinkai įvertinti dar bus atliekami išsamūs užterštos teritorijos tyrimai. Nustačius faktinį užkastų atliekų kiekį ir sudėtį, bus apskaičiuota aplinkai padaryta žala ir sprendžiama, kokių privalomų priemonių turi būti imamasi aplinkos būklei atkurti. Įmonė turės atlyginti padarytą žalą ir išvalyti atliekomis užterštą teritoriją", – sakoma AAD oficialiame pranešime.

Atsirašė formaliai

Nuotekų valymo įrenginių, talpyklų iš stiklaplasčio, uždaros rekreacinės žuvų auginimo sistemos gamybos bendrovei "Traidenis" tai buvo ne pirmas pasimatymas su gamtosaugininkais. Praėjusiųjų metų vasara AAD departamentas buvo gavęs skundą, kad "Traidenis" neatsakingai tvarko gamybines atliekas, nemoka taršos mokesčio, o Alytaus agentūros darbuotojai aplaidžiai tikrina ir toleruoja bendrovės pažeidimus. Analogiškas skundas buvo nusiųstas ir Aplinkos ministerijai.

Redakcijos šaltinių teigimu, abiem institucijoms buvo nusiųstos nuotraukos ir filmuoti vaizdo įrašai, kaip "Traidenio" teritorijoje ekskavatorius kasa kelių metrų gylio tranšėjas, kuriose laidojamos bendrovės gamyboje susidariusio atliekos – susmulkintas plastikas.

Tačiau AAD reakcija į šį skundą buvo gana keista. Departamento direktorius V.Laukys teigė, kad, po skundo gavimo praėjus net penkiems mėnesiams, buvo atliktas ne greitas, bet planinis tyrimas išnagrinėjant skunde pateiktus faktus. Patikrinimo metu nustatyta įvairių pažeidimų: "Traidenis" vaško pakuotę ir metalinę statinę – daugiau negu 2 t pavojingų atliekų laikė daugiau negu pusmetį, taip pažeisdamas atliekų tvarkymo įstatymą; rasta veik 10 t metalinės, beveik 5 t plastikinės, 8,5 t medinės pakuotės, trečdalis tonos stiklaplasčio atliekų, kurios nebuvo perduotos atliekų tvarkytojui. Patikrinimo akte konstatuojama, kad bendrovė neregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, nėra pateikusi atliekų susidarymo apskaitos, taip pažeisdama Atliekų tvarkymo ir tvarkymo apskaitos taisyklių reikalavimus.

Už šiuos pažeidimus Alytaus regiono AAD "Traideniui" skyrė simbolinę baudą – rašytinį įspėjimą. Apie jokias užkastas gamybines atliekas patikrinimo metu nebuvo kalbama.

Bendrovei "Traidenis" tai buvo ne pirmas susitikimas su gamtosaugininkais.

Atliekas iškasė?

"Traidenio" savininkas S.Leonavičius atliekų užkasimo fakto neneigia. "2009–2010 m. statėme gamyklą. Pradėjus gamybą, išties susidarė dalis gamybos atliekų – plastiko. Jį smulkinome. Darbininkai, užuot jį utilizavę, ekskavatoriumi rausė tranšėjas ir atliekas laidojo. Tačiau, praėjus metams dvejiems, ta teritorija buvo sutvarkyta – palaidotos atliekos iškastos, įrengtas 1 ha tvenkinys, poilsio zona darbuotojams. O darbininkai, užkasę atliekas į žemę, gamtosaugininkų buvo nubausti piniginėmis baudomis. Konfliktas baigtas", – dienraščiui iš pradžių teigė "Traidenio" savininkas.

AAD atlikti nauji tyrimai sako, kad S.Leonavičius neteisus – ne visos palaidotos atliekos buvo iškastos.

"Faktas, kad atliekos buvo užkastos, konstatuotas. Dabar gamtosaugos pareigūnai atliks bendrovės dokumentų patikrinimą, išsiaiškins, kiek galėjo susidaryti atliekų gamybos procese, kur jos galėjo būti utilizuotos. Kai turėsime patikrinimo duomenis, spręsime dėl teritorijos ir ploto identifikavimo – kur galbūt galėjo būti laidojamos atliekos. Bus atlikti ekologiniai tyrimai, pasikviesta geologijos tarnyba, bandysime nustatyti tikslų užkastų atliekų kiekį", – kalbėjo AAD direktorius V.Laukys.

Tiesa, pašnekovas akcentavo, kad tyrimas galbūt tęsis net iki pavasario: šalčiai gali trukdyti nustatant, kokio dydžio teritorijoje "Traidenis" užkasė nepavojingas atliekas.

Dvigubi standartai

Kaip dienraščiui teigė "Traidenio" savininkas S.Leonavičius, 2012 m. teritorija buvo sutvarkyta, palaidotos atliekos iškastos ir utilizuotos. Tačiau paprašytas pakomentuoti šiandienos faktą – kodėl gamybinių nekenksmingų atliekų vis dėlto rasta, pašnekovas pateikė gana keistą versiją.

"Tai ne gamybos atliekos. Gaminame plastikines talpyklas – medžiaga poveikio aplinkai nedaro, ji sertifikuota. Pagal žiedinės ekonomikos principus ji susmulkinta, užpajamuota kaip šalutinis gamybos produktas. Ar tai pavojinga atlieka, ar šalutinis produktas – jau interpretacija", – dėstė S.Leonavičius. Jo teigimu, šio plastikinės atliekos neužteršė nei oro, nei grunto, nei vandens.

V.Laukys neatmetė prielaidos, kad S.Leonavičius yra teisus, tačiau pažeidimo faktas akivaizdus: "Tai gali būti nepavojingos atliekos. Taigi aplinka gali būti neužteršta. Jei atliekas surinks pati bendrovė, gaus tik baudą."

Paprašytas plačiau paaiškinti, kodėl "Traideniui" gali būti pritaikyta tik bauda, o ne prašoma išieškoti žalą, padarytą už teršimą, V.Laukys teigė, kad toks yra įstatymas: "Įstatymas numato, kad jeigu atliekas sutvarko jų savininkas, atiduoda atliekų tvarkytojui, tai tokia apimtimi žala mažinama arba, surinkus visas atliekas, ji neskaičiuojama."

"Jei pilietis išmes kibirą atliekų, jis gaus baudą už gamtos taršą, o jei atliekas surinko ir atidavė perdirbėjams, žala gamtai neskaičiuojama", – įstatymo subtilybes aiškino V.Laukys.

Žiedinė ekonomika?

"Nusiperkame 3 kub. m skaldos ir sunaudojame tik 2,5 kub. m. Ar mums reikia atiduoti likutį į inertinių medžiagų sąvartyną? O betonas – atlieka? Mes ne pas kaimyną, bet nuosavoje, privačioje teritorijoje panaudojome inertinę medžiagą. Mes susmulkinome, jis užpajamuotas. Plastmasės atliekas tuo momentu panaudojome kaip inertinę medžiagą. (...) Vadovaujamės principu, kad kuo mažiau atliekų patektų į buitinių atliekų sąvartyną. Žiedinės ekonomikos koncepcija – kiek daugiau grąžinti į aplinką", – dienraščiui sakė "Traidenio" savininkas S.Leonavičius. Pasak pašnekovo, "tai gamybos šalutinis produktas, naudojamas savoms reikmėms".

S.Leonavičiaus supratimas apie žiedinę ekonomiką ne tik keistas, bet ir neteisingas. Žiedinės ekonomikos esmė – sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą, nes bus perdirbama daugiau atliekų ir medžiagos bus naudojamos pakartotinai, o tai duos naudos tiek aplinkai, tiek ir ekonomikai: nuo gamybos ir naudojimo iki atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų rinkos. "Traidenis" nepavojingas gamybines atliekas, atvirkščiai, nei reikėtų daryti vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais, užkasė į žemę.

„Rūmai per pastaruosius metus tapo matoma, girdima, žinoma organizacija, tvirtai atstovaujanti savo narių interesams. Praėjusios kadencijos Taryba ir Rūmų administracija aukštai užkėlė organizacijos progreso kartelę, todėl sieksiu su naujai išrinktais Tarybos nariais įgyvendinti tą kokybinį veiklos šuolį, kuriam Rūmai jau yra pasiruošę“, - pažymi S. Leonavičius, pridurdamas, kad organizacijos tikslas - lyderiaujančios verslo organizacijos Lietuvoje pozicija.

Anot pranešimo, VPPAR, kurių narių skaičius per pastaruosius ketverius metus augo 30 proc. ir perkopė pusę tūkstančio, prezidentas pažymi, kad organizacija tęs pradėtas veiklas, kurios augino VPPAR ir buvo naudingos nariams. Patvirtintose strateginėse veiklos kryptyse taip pat numatytas organizacijos siekis labiau konsoliduoti visų Lietuvos regioninių rūmų veiklą, tapti artimesniu valdžios partneriu gerinant verslo sąlygas šalyje bei plėtoti naudingas nariams ir partneriams tarptautines veiklas.

Vilniaus, Alytaus, Ukmergės ir kitų Lietuvos regionų skirtingų verslo sektorių įmones vienijančios organizacijos viceprezidentais išrinkti: Laura Kovaliovaitė (MB „Kokybės klubas“ savininkė), Gintautas Kvietkauskas (UAB „Arginta group“ direktorius), Dr. Birutė Miškinienė (Vilniaus universiteto verslo mokyklos direktorė), Dr. Pranas Kiznis (UAB „Lietpak“ įkūrėjas, pagrindinis akcininkas ir direktorius), Tautginas Sankauskas (UAB TEF „Vilteda“ generalinis direktorius), Viktoras Budraitis (AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus regiono projektų vadovas, Ukmergės klientų aptarnavimo skyriaus įgaliotas atstovas).

Tarybos nariais išrinkti: Vyda Mozūriūnienė, Arūnas Šarka, Danutė Remeikienė, Taurimas Valys, Aleksandras Toropčinas, Gintaras Ciganas, Vilma Eidukynaitė, Virginijus Adutavičius, Irena Jokšienė, Kęstutis Černeckas, Egidijus Langys, Nerijus Keršys, Alijus Aleksandrovičius, Laisvūnas Bartkevičius.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai vienija per 500 Lietuvos įmonių iš įvairių verslo sektorių.

Tarybos pirmininku antrai kadencijai perrinktas bendrovės „Traidenis“ generalinis direktorius Sigitas Leonavičius. Tarybą sudaro 11 narių, kurių pirmasis darbas – jau birželio 7 d. įvyksiantys rektoriaus rinkimai.

Galimybę eiti šias pareigas antrą kartą S. Leonavičius vertina kaip jam parodytą pasitikėjimą, o kartu ir kaip didelę atsakomybę: „Penkerių metų darbas VGTU taryboje man leido sukaupti daug vertingos patirties. Ją panaudosiu antrąkart eidamas šias pareigas ir užtikrindamas universiteto iškeltų tikslų siekimą – VGTU matomumo tarptautinėje erdvėje didinimą, aktyvų darbą su partneriais bei naujų paiešką. Taip pat stengsimės užtikrinti gražų bendradarbiavimą tarp VGTU senato, tarybos, rektorato ir visos universiteto bendruomenės“.

S. Leonavičius vadovaujama VGTU taryba išsiskyrė tuo, kad dirbo visuomeniniais pagrindais. Pirmininko siūlymu, VGTU tarybos nariai atsisakė jiems priklausančio atlygio ir šias lėšas skyrė studentų projektų įgyvendinimui. Finansavimas atiteko tokiems unikaliems projektams, kaip biosignalais valdomo rankos protezo gamyba, 3D atspausdintos ortopedinės avalynės ir jos komponentų gamyba, roboto, važiuojančio vertikaliai stulpu, kūrimui ir kitiems.

S. Leonavičius, kaip naujasis tarybos pirmininkas, teiks pasiūlymą tęsti šią iniciatyvą ir paremti studentų idėjas, kurias jie galėtų įgyvendinti VGTU Mechanikos fakulteto Techninės kūrybos ir inovacijų centre bei naujajame kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“.

VGTU tarybos pirmininko pavaduotoju išrinktas bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius. Taryba sudaryta iš išorės verslo ir asociacijų bei VGTU akademinės bendruomenės atstovų. Jos nariais šiemet tapo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, VšĮ Nacionalinės plėtros instituto atstovas Mindaugas Kiznis ir AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius; vidiniais nariais išrinkti – Filosofijos ir komunikacijos katedros vedėjas Tomas Kačerauskas, Informacinių sistemų katedros vedėjas Dalius Mažeika, Kelių katedros vedėjas Virgaudas Puodžiukas, Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas Juozas Valivonis, Statybos technologijos ir vadybos katedros vedėjas, profesorius Edmundas Kazimieras Zavadskas.

Studentams taryboje atstovaus VGTU Studentų atstovybės prezidentė Laura Ladietaitė.

VGTU Taryba renkama 5 metams, tas pats asmuo tarybos nariu gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.