Dažnas britas, žvelgdamas į prie Kembridžo universiteto stovinčią bronzinę skulptūrą, nenumano, ką ji simbolizuoja.

„Atrodo kaip abiturientas, kuris baigė Kembridžą!“ – teigė moteris.

Sužinoję, kas čia pavaizduota, jie dažniausiai lieka be žado.

„Didžiausia garbė, kai pastatoma tave simbolizuojanti skulptūra. Nebent statulos išvaizda ne tokia jau ir glostanti širdį“, – kalbėjo žurnalistas Danas Farirngtonas.

Kai kurie britai žodžių į vatą nevynioja.

„Ji nėra graži, ji bjauri“, – teigė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Skulptūra čia pasiūlyta pastatyti prieš dešimtmetį, taip pagerbiant Jungtinės Karalystės monarchės Elžbietos II sutuoktinį, dabar jau velionį Princą Philipą. Jis kadaise vadovavo Kembridžo universitetui.

„Nebūčiau pagalvojus, kad tai princas Philipas“, – sakė moteris.

Statula sulaukė tiek daug kritikos, kad niekas nedrįsta prisipažinti ją sukūręs. Iš pradžių statula buvo priskirta tarptautiniu mastu žinomam Urugvajaus skulptoriui, tačiau šis pareiškė, kad tai – šmeižtas. Nors skulptūrai nebuvo išduotas leidimas, ji esą pastatyta prieš maždaug ketverius metus.

„Universiteto taryba teigia, kad tai prasčiausias meno kūrinys, koks kada nors buvo pateiktas svarstyti. Kadangi statula pastatyta be leidimo, nurodyta ją nedelsiant pašalinti visam laikui“, – šnekėjo vyras.

Nors autorius nežinomas, žinoma skulptūros kaina – ji atsiėjo apie 150 tūkst. eurų.

Rusija apsėsta nauju karininės invazijos į Ukrainą ženklu – raide „Z“. Rusijos gynybos ministerija išplatino raketos paleidimą į kosmosą – jos viršūnėje išraitytas naujasis brutalaus karo simbolis. Raketa į kosmosą nuskraidino palydovą, kuris, anot Rusijos gynybos ministerijos, užtikrins ryšį su karo laivais. Atrodo, kad Rusija pasirengusi šia karo simbolika ženklinti ne tik tankus ar kitą karinę techniką, bet ir kosmoso programas, rizikuodama izoliuoti ir šį sektorių. Dėl karo Ukrainoje jau įšaldyta Rusijos ir Europos bendra Marso tyrimų misija. Lietuvoje kruvinąjį simbolį „Z“ ketinama uždrausti.

„Raidė „Z“ yra tikrai tas stiprusis simbolis, signalizuojantis apie agresiją, karinę invaziją ir karą. Jis dabar plačiai naudojamas Rusijos propagandoje“, – sako Seimo narė Monika Ošmianskienė.

Raidę „Z“ naudoja ne tik propagandinių renginių vedėjai, politikai, bet ir sportininkai. Net rusiškuose užrašuose, kuriuose „Z“ turėjo būti parašyta kirilica, ji parašyta lotyniškai. Lietuvoje simbolį Z siūloma priliginti nacistiniams ir komunistiniams simboliams. Už šio platinimą, naudojimą renginiuose grėstų bauda nuo 300 iki 500 eurų. Raidė „Z“ paprasta ar kruvinasi simbolis, politikai paliks spręsti policijai.

„Tikrai turime pasitikėti policija ir suprasti, kad jie nepersekios žmonių tiesiog už bet kokia raidę „Z“. Antras dalykas – simbolio stilistika. Ji irgi ne bet kokia“, – teigia M.Ošmianskienė.

Dalis parlamentarų palaiko siūlymą drausti „Z“ simbolį.

„Turime pasipriešinti simboliams, su kuriais okupuojamos kitos šalys, kuriais grasinama kitoms šalims, tarp jų ir Lietuvai, su kuriais grasinama pasauliui, pvz., branduolinių ginklų panaudojimu“, – sako Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Vis dėlto yra ir tokių, kurie mano, kad su simboliu kovoti reikia ne draudimu, o švietimu ir visuomenės nepakantumo ugdymu.

„Mano kolegos bando kartoti tai, kas vyksta šalyje, kurios simbolius nori uždrausti. Ten uždraudė naudoti žodį „karas“, mes dabar uždrausime „Z“. Mačiau ant tankų, vikšrinių mašinų ir raidė „V“. Manau, kad ne draudimais reikėtų spręsti“, – sako Seimo narys Algirdas Sysas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot A.Syso, visų raidžių neuždrausi, juolab kad rusų karo technika Ukrainoje yra žymima ir raide „V“. Kol kas projekto autoriai jos simbolio drausti neketina.

Iki gegužės planuojama uždrausti ir Georgijaus juosteles.

„Nuo Krymo okupacijos ji nebepageidautina. Iki gegužės 9 d. tikrai spėsime uždrausti“, – užtikrina M.Ošmianskienė.

Rusų švenčiamos Pergalės prieš Vokietiją dieną ir Lietuvoje dalis žmonių, dalyvaujančių minėjimo renginiuose, segi šias juosteles. Dabar draudžiama demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą, herbą, nacistinę svastiką, SS ženklą, sovietinį kūjį ir pjautuvą. Už tai gali būti skirta iki 300 eurų bauda. Tiek pat gresia ir už viešai atliktą nacistinės Vokietijos, SSRS ar SSR Lietuvos himną.

Iki trečiadienio milijardieriaus populisto tviterio paskyroje buvo A. Babišo nuotrauka, kurioje jis matomas užsidėjęs kepuraitę su užrašu „Stipri Čekija“ (Silne Česko), labai panašią į D. Trumpo kampanijos kepuraites su šūkiu „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (Make America Great Again).

Tačiau premjeras pakeitė šią nuotrauką po trečiadienį Vašingtone vykusių neramumų prie Kapitolijaus, per kuriuos buvo mirtinai pašauta viena moteris ir mirė dar trys žmonės, įtūžusiems D. Trumpo šalininkams šturmuojant pastatą, įstatymų leidėjams susirinkus patvirtinti demokrato Joe Bideno pergalės prezidento rinkimuose.

Žurnalo „Forbes“ ketvirtuoju turtingiausiu savo šalies žmogumi paskelbtas A. Babišas, pramintas „Čekijos Trumpu“, ketvirtadienį Kapitolijaus apsiaustį pasmerkė kaip „beprecedentį puolimą prieš demokratiją“.

D. Trumpas „nuolat kartojo, kad rinkimai buvo suklastoti ir apgavikiški; jis kurstė šią atmosferą, ir tai buvo klaidinga“, sakė A. Babišas, maisto ir chemijos pramonės bei žiniasklaidos magnatas.

A. Babišas tą pačią nuotrauką, kurioje jis matomas su kepuraite „Silne Česko“, naudojo savo „Facebook“ paskyroje nuo 2019 metų gegužės, kai vyko rinkimų į Europos Parlamentą kampanija, iki 2020 metų rugsėjo

Dabar abiejuose socialiniuose tinkluose paskyros nuotraukoje premjeras matomas dėvintis apsauginę kaukę su Čekijos vėliavos atvaizdu, veikiausiai mėginant padrąsinti tėvynainius per sugriežtintą karantiną, vėl padidėjus sergamumui koronavirusine infekcija.

Iš šalies, kuri kažkada buvo geopolitinis tiltas tarp Maskvos ir Vakarų, dabar kyla didelė ir pavojinga nesantaika.

Trečiadienio renginiai vyksta aidint abipusiams kaltinimams, po praėjusią savaitę prezidento Petro Porošenkos pareikštų perspėjimų, kad šalis gali susidurti su „visapusiška“ Rusijos invazija.

Per vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų kovas Rytų Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 9,5 tūkst. žmonių, o maždaug 2 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Pietuose Ukraina prarado strateginę reikšmę turintį Juodosios jūros pusiasalį Krymą, kurį Rusija aneksavo įsakius prezidentui Vladimirui Putinui.

Šie įtampos taškai yra palikimas 2014 metų liaudies sukilimo, per kurį buvo nušalintas Maskvos remtas Ukrainos lyderis, o V. Putinas įsiuto netekęs šalies, kurią norėjo matyti Kremliaus vadovaujamame bloke.

Rusijos atsakomosios priemonės paskatino Ukrainą priimti dekomunizavimo įstatymą, kuriuo buvo uždrausti sovietiniai simboliai ir pasmerkti „totalitariniai režimai“. Tuo įstatymu buvo siekiama pagerinti Ukrainos provakarietišką įvaizdį ir simboliškai smogti Maskvai.

Ukrainos nacionalinio atminimo instituto vadovas Volodymyras Viatrovyčius sakė, kad šį trečiadienį švenčiama Nepriklausomybės diena bus paminėtas daugumos žmonių troškimas „atsikratyti totalitarinės praeities.“

Piktinamasi Rusija

Apklausos rodo, kad bendras pasipiktinimas Rusija auga.

Kijeve įsikūręs institutas „Demokratinių iniciatyvų fondas“ paskelbė duomenis, rodančius, jog 61 proc. ukrainiečių galvoja, kad „šaliai reikia sveiko nacionalizmo“. Tuo tarpu 1991 metais, kai iširo Sovietų Sąjunga, taip galvojančių ukrainiečių buvo 48 procentai.

Tik 11 proc. vis dar galvoja, kad negali išgyventi be Rusijos. Šis skaičius yra smarkiai sumažėjęs nuo 40 proc., užregistruotų 2011 metais, kai valdžioje buvo Maskvos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Tačiau permainas daug sunkiau priimti žmonėms rytiniuose Ukrainos regionuose, kur simpatijos Maskvai yra didesnės ir labai senos, palyginti su proeuropietiška ir labiau nacionalistiška Vakarų Ukraina.

Daugelį šalies rytuose trikdo tai, kad miestai ir gatvės neteko savo rusiškų pavadinimų ir paminklų kažkada garbintiems sovietų lyderiams.

Bachmuto miestas, esantis rytiniame Donecko regione arti fronto linijos, daugiau kaip 90 metų buvo vadinamas Artemivskas. Jis buvo pavadintas pagal komunistų revoliucionierių, kuris turėjo pravardę „Artiomas“ ir kurio statula stovėjo jo centrinėje aikštėje iki 2015 metų liepos, kai buvo nuversta. Miesto pavadinimas buvo pakeistas šiais metais.

„Žmonės labai nepatenkinti“, – AFP sakė Bachmuto miesto tarybos narys Arturas Radkovskis.

„Jei tik paminklų nuvertimas kaip nors pagerintų gyvenimą. Bet jie (vyriausybė) tik sudarkė miestą“, – sakė jis.

24 metų teisininkė, kuri sutiko skelbti tik savo vardą „Marija“, sakė, jog Kijevui „reikėjo paaiškinti, kas buvo tie žmonės, kurių garbei buvo pavadintos gatvės, ir ką jie padarė ne taip.“

„Žmonės rytuose galvoja, kad jų pasaulis griūva, o paminklų nuvertimas didina šį baimės ir nestabilumo jausmą“, – sakė kultūros ekspertė Olesia Ostrovska, vadovaujanti „Meno arsenalui“ - Kijeve įsikūrusiam nacionaliniam moderniojo meno muziejui.

„Ši vizualinių nuorodų netektis gali sukelti daug papildomo streso, daug daugiau skausmo“, – pridūrė ji.

Perėjimas prie ukrainiečių kalbos

Populiarus šalies pramogų verslo atstovas Antinas Mucharskis yra vienas iš tų, kurie vadina save patriotais ir kurie kažkada kalbėjo rusiškai, bet perėjo prie ukrainiečių kalbos, kad atsiribotų nuo sovietinės praeities.

Jis kritikuoja sovietinį mentalitetą reiškiantį kolokvializmą „sovokas“ – kaip įsišaknijusį refleksą, kurio reikia nusikratyti.

„Pakeisti „sovoką“ tai kaip išrauti dantį, – sakė jis. – Yra žingsnių, kurių šalis turi imtis, kad išgyventų – tiesiog kad išgyventų.“

Tačiau O. Ostrovska palaiko laipsniškesnį kurso keitimą, kuriuo būtų įtraukta daugiau žmonių.

„Tai vienintelis būdas, kuriuo galėsime išgyventi permainas ir jas priimti. Spartus procesas gali turėti atvirkštinį poveikį“, – perspėjo ji.

Nepraleido progos įgelti

Tūkstančiai karių atidavė pagarbą prezidentui Petro Porošenkai toje pačioje aikštėje, kurioje 2014 metais per proeuropietiškų jėgų sukilimą buvo nuverstas Maskvos palaikomas lyderis. Dėl šio revoliucijos įtūžusi Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.

P. Porošenka trečiadienį nepraleido progos priminti Rusijos prezidento Vladimiro Putino minties, kad Sovietų Sąjungos žlugimas 1991-aisiais buvo „didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa“.

„Mes buvome tie, kurie sukūrė tai, ką Putinas vėliau pavadino didžiausia geopolitine katastrofa“, – P. Porošenka pareiškė kreipdamasis į tautą, kai drėgnas vėjas aikštėje plaikstė šimtus Ukrainos geltonai žydrų vėliavų.

„Žvelgdami atgal į daugiau negu dvejus karo metus, galima užtikrintai sakyti, kad mūsų priešui nepavyko pasiekti nei vieno tikslo – jis nesugebėjo parklupdyti Ukrainos“, – pridūrė prezidentas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) savo pranešime rašo: „Nepaisydami Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje ir jos įvykdytos neteisėtos Krymo okupacijos, jūs nuosekliai dirbote, kad sukurtumėte stipresnes ir veiksmingesnes politines, ekonomikos ir kultūros institucijas.“

„Šios pastangos reikalavo atkaklumo ir pasiaukojimo – dėl to jus giriu“, – pridūrė diplomatijos vadovas.

Vis dėlto padėtį Ukrainoje tebetemdo korupcija, dėl kurios stringa Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skirtų pagalbos lėšų pervedimas.

Be to, šalyje išlieka aštri vidinė politinė priešprieša, panaši į nulėmusią provakarietiškos vyriausybės griūtį po 2004-2005 metų Oranžinės revoliucijos.

Sovietų Sąjunga subyrėjo po 1991 metų rugpjūtį surengto nesėkmingo griežtosios linijos komunistų pučo. Perversmininkai tikėjosi sustabdyti Sovietų Sąjungos skilimo procesą, kurio pradžią žymėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metų kovą.

Žlugus 1991-ųjų rugpjūčio 19 dieną prasidėjusiam pučui, Estija paskelbė nepriklausomybę rugpjūčio 20-ąją, Latvija – rugpjūčio 21-ąją. Kitos respublikos pasekė jų pavyzdžiu – Ukraina atsiskyrė rugpjūčio 24-ąją, o Baltarusija ir Moldova – rugpjūčio 27-ąją.

Maskva atskirai mini Rusijos dieną, žyminčią 1990 metų birželio 12-ąją paskelbtą respublikos suverenumo deklaraciją, vadovaujant velioniui Borisui Jelcinui.

Lapkričio 19 d. 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) įvyks albumo „Vilnius ženkleliuose" sutiktuvės.

Dalyvauja: knygos autoriai, Lietuvos banko pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Kęstutis Skerys. Renginio vedėjas - LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Albume aprašyti 521 Vilniaus miestui skirti suvenyriniai ženkleliai, taip pat - įmonių, įstaigų ženkleliai su Vilniaus simbolika. Vaizduojamų ženklelių chronologinės gaminimo ribos - nuo pirmųjų pokario metų iki šių dienų. Albumas „Vilnius ženkleliuose" miestų kultūros tyrinėtojams taps susisteminta medžiaga, atspindinti Vilniaus simbolikos ir traukos vietų koncepcijas, jų kaitą laikui bėgant, vilniečiams - praeities Vilniaus atminimas, miesto svečiams - informacinis suvenyras. Istorinės informacijos suteiks skyrius „Vilniaus simbolika kaip įvaizdžio dalis". Nors šiais laikais miesto simbolika tapo įprasta akiai, tačiau sovietmečiu ženklelį papuošti geležinio vilko atvaizdu buvo tikras iššūkis. Knygos autoriai, tyrinėdami ženklelių paveldą, įsitikino, kad tokių ženklelių būta daug daugiau, tačiau saugumo sumetimais jų buvo gaminta nedaug, dar mažiau pasiekė mūsų dienas. Atskiro tyrimo verta istorija apie geležinio vilko atsiradimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos simbolikoje.

Dauguma ženklelių - iš šio albumo autorių Birutės Railienės ir Dariaus Railos asmeninės kolekcijos, kiti paskolinti iš asmeninių kolekcijų, Trakų istorijos muziejaus.

Sieti raudoną spalvą su Sovietų Sąjunga yra lietuviška paranoja, mano istorijos mokslų daktaras Algis Povilas Kasperavičius. Pasak jo, raudona spalva buvo darbininkų judėjimo spalva, ir ši tradicija išliko, nors jokios revoliucijos socialdemokratai neberuošia.

LRT radijo klausytojas Petras iš Vilniaus domisi socialdemokratų simbolikoje naudojamos raudonos spalvos kilme.

„Norėtume žinoti, ką simbolizuoja socialdemokratų raudoni šalikai, raudoni marškiniai bei raudonos kojinės. Mums ta spalva primena sovietinę Gegužės 1-ąją, trėmimus, raudonąją gurguolę ir t.t. Prašytume išsamesnio paaiškinimo“, – teigia klausytojas.

Istorijos mokslų daktaras A. P. Kasperavičius sako, kad raudona spalva vėliavose ir kituose simboliuose atsirado per revoliucijas jau nuo XVI a.

„Tačiau mūsų dienomis socialdemokratų naudojama raudona spalva nebereiškia tų pačių idėjų“, – kalba istorijos mokslų daktaras.

Pasak jo, raudona spalva yra tradicinė socialdemokratų spalva nuo XIX a. pab., kai socialdemokratai skelbė revoliucijos lozungą – nuversti kapitalizmą ir kurti socializmą. Raudona spalva buvo darbininkų judėjimo spalva, ir ši tradicija išliko, nors jokios revoliucijos socialdemokratai neberuošia.

„Raudonos spalvos vėliava (dar iki socialdemokratų) buvo iškeliama, kai prasidėdavo sukilimas. Jo ideologinis pagrindas galėdavo būti įvairus, tačiau prieš valdžią visuomet buvo keliama raudona vėliava“, – teigia A. P. Kasperavičius .

Šią spalvą socialdemokratai naudoja kaip tradiciją ir, anot istoriko, nieko tuo neįžeidžia. „Nors pradinės socialdemokratų partijos ideologijos jau seniai nebėra, tęsiama bent spalvos tradicija“, – kalba jis.

Sieti raudoną spalvą su Sovietų Sąjunga yra lietuviška paranoja, mano istorikas. „Kaip gi su Sovietų Sąjunga, jei ši spalva mažiausiai dešimtyje valstybių vėliavų yra dominuojanti, o jos nieko bendro su sovietais neturi ir neturėjo“,  – tvirtina A. P. Kasperavičius.

Kiekviena gėlė turi savo reikšmę, simbolizuoja dvasines ir moralines žmonijos vertybes, nuoširdumą kitiems. Siekiant į namus įnešti gyvybės, jau nuo seno jie būna dekoruojami kvapniomis šviežiai skintomis gėlėmis ar jų motyvais pasižyminčiais dekoro elementais – paveikslais, sienų puošyba, namų tekstile. Miegamojo tekstilėje gėlės – vienas populiariausių raštų.

Apie populiariausių žiedų motyvų ant audinio reikšmes ir kokias žmogaus charakterio savybes simbolizuoja vienokios ar kitokios gėlės pasirinkimas, pasakoja specialistė Svajūnė Sabaliauskaitė.

Aguona – užmaršties, miego ir sapnų simbolis, todėl aguonomis nusėtoje patalynėje taip gera ir ramu miegoti. Senovės persams ši gėlė simbolizavo amžiną meilę. Labai dažnai aguonos yra siejamos su moters patrauklumu, mat jos užburiančios kaip aguonos, todėl vyrai dažnai dėl jų pameta galvą. Persų mitologijoje šios moterys moka paguosti ir nuraminti, bet nesugeba patikėti savo jėgomis, nes yra be galo trapios. Jų neperkalbėsi ir lengvai neįtikinsi, todėl pamiršti tokią moterį bus be galo sunku.

Viena labiausiai mylimų ir puoselėjamų gėlių, dar vadinama gėlių karaliene – rožė – dažnai laikoma dieviškumo, tobulo grožio simboliu. Rožės žiedų motyvais dekoruojami interjero ir namų tekstilės elementai sukuria romantišką atmosferą. Dėl spalvos ir tekstūros intensyvumo raudonų rožių žiedlapių patalynėje labiausiai rekomenduojama miegoti stipraus charakterio ir valdingiems žmonėms, kadangi raudona spalva simbolizuoja jėgą, galią.

Lelija – nuostabi gėlė, simbolizuojanti šviesą, taiką, dieviškumą, skaistybę, nekaltumą ir pamaldumą. Balta lelija reiškia tyrumą ir tobulybę. Lietuvių liaudies dainose lelija, lelijėlė – vienas dažniausių merginą apibūdinančių epitetų, reiškiantis jos grožį, dailumą ir kitas gerąsias savybes. Lelijos žiedais puošta patalynė miegamajame sukuria ramybės pojūtį, harmoniją, o subtilūs žiedai – eleganciją. Šviesūs lelijų žiedai ant audinio kambariui perteikia gaivos ir šviežumo pojūtį.

Ne paslaptis, kad tulpė – tai abipusio supratimo, begalinės meilės simbolis. Jos žiedas gėlių kalboje simbolizuoja jausmus, kurių vedamas mylimasis ryžtųsi bet kokiam poelgiui. Tulpėmis margintus audinius patalynei dažniausiai renkasi romantikai, vienas kitam atsidavę žmonės, kuriantys savo meilės guolį jaukų, spalvingą ir kupiną romantikos.

Magnolija simbolizuoja savigarbą, žavesį, o kartais net ir pagyrūniškumą. Tarp magnolijų žiedų miegoti dažniausiai renkasi drąsūs ir atkaklūs žmonės. Savo smulkiais žiedais magnolija ant audinio sukuria tikrą žaismę ir dailius spalvų sąskambius.

„Mėgstantiems namų apstatymą ir dekorą pagal feng shui, tikrai siūlytume nepraleisti pro akis bijūno ir jo dailių žiedų ant tekstilės. Bijūnas – viena jausmingiausių gėlių, simbolizuojanti garbę, romantiką, sėkmę ir laimę santuokoje. Ši gėlė pagal feng shui filosofiją ilgai buvo naudojama meilei ir romantikai stiprinti, simbolikoje atvaizduojant kaip du rožinius, vienas greta kito esančius elementus. Tačiau kai kurie feng shui meistrai nerekomenduoja bijūnų laikyti vyresnių porų miegamuosiuose, nes anot jų, tai gali paskatinti vyrą užmegzti romaną su jaunesne moterimi“, – pasakoja S. Sabaliauskaitė.

Įvairiose kultūrose saulėgrąža – saulės ir didybės simbolis. Ši gėlė – pakilaus ir žodžio kišenėje neieškančio žmogaus gėlė. Sodrūs, ryškiaspalviai, geltonų atspalvių saulėgrąžų žiedai suteikia miegamojo kambariui šviesos ir šilumos. Geltona spalva suteikia laimės, pusiausvyros ir džiaugsmo pojūtį.

Orchidėjų žiedai dažniausiai simbolizuoja prabangą. Nuostabiais orchidėjų žiedais marginta patalynė miegamajame sukuria išskirtinumą, eleganciją, subtilumą. Dažnai ši gėlė yra laikoma darnos šeimoje simboliu. Orchidėja taip pat yra ir vaisingumo simbolis. Dėl tobulos simetrijos ji tinka naudoti bet kokioje namų srityje. Gausa, tobulybė, dvasinis augimas, grožis ir švarumas – šie epitetai geriausiai atspindi orchidėjos esmę.

„Ramunės žiedas yra vaikystės ir nekaltybės simbolis. Ramunės taip pat reiškia ištikimą meilę, todėl jų žiedai miegamajame turi ypač tvirtą simboliką. Ramunės apskritai yra gyvybingos gėlės, todėl namų interjere jų motyvai sukuria žvalumo, šviežumo, gaivumo pojūtį“, - pasakojimą užbaigia S. Sabaliauskaitė.