Savo kreipimesi profesinių sąjungų susivienijimo atstovai teigia, kad, įvertinę biudžeto projektą, mato, jog pateikti siūlymai dėl 2020 metams planuojamo finansavimo atskiroms Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms sritims visiškai neatitinka pareigūnų lūkesčių ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų siekių padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas.

„NPPSS skaičiavimu, būtina skirti ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 16,3 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui“, – sako NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel ir priduria, kad papildomas finansavimas visų pirma reikalingas, kad būtų įgyvendintas Vyriausybės programoje užsibrėžtas tikslas didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį.

„Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, jau nekalbant apie ministro pirmininko įsipareigojimą, yra aiškiai apibrėžtas tikslas – didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį iki 30 procentų. Šio tikslo įgyvendinimas yra vienas esminių ir turi lemti realius pokyčius sistemoje, nes šiuo metu vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestis yra itin žemas ir nekonkurencingas. Nuo šių metų sausio 1-osios galiojanti nauja Vidaus tarnybos statuto redakcija suteikia teisinius įrankius šią padėtį keisti, tačiau tam būtinas ir atitinkamas finansavimas“, – aiškina V. Banel.

Taip pat NPPSS primena, kad naujajame Vidaus tarnybos statute, be kitų aktualių pakeitimų, siūloma visų pareigybių grupių pareigūnų minimalius pareiginės algos koeficientus didinti vidutiniškai 0,5. Be to, NPPSS visuomet akcentavo, kad būtina siekti ir nuoseklaus „Programos 1000“ įgyvendinimo.

„Nė vieno iš paminėtų tikslų nebus galima pasiekti, o kai kuriose įstaigose – tęsti, neveikiant nuosekliai ir proporcingai, tai yra sistemingai nekeliant vidaus tarnybos pareigūnų pareiginės algos koeficientų“, – teigia NPPSS pirmininkas.

Išdėstę savo pasiūlymus profesinių sąjungų susivienijimo atstovai ragina premjerą organizuoti susitikimą su NPPSS atstovais dėl 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aptarimo.

Kaip šaltinį įvairiems siūlomiems projektams finansuoti Seimo nariai dažniausiai nurodo akcizo už alkoholinius gėrimus bei tabaką įplaukas ar viršplanines biudžeto pajamas.

Daugiausia siūlymų Vyriausybės pateiktam kitų metų biudžeto projektui registravo valdančiųjų „valstiečių“ atstovai – jų siūlymų suma siekia apie 90 mln. eurų, didžiąją jos dalį sudaro Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos siūlymas skirti papildomus 73 mln. eurų švietimui.

Opozicijos atstovų pasiūlymų bendra vertė siekia kelis milijonus eurų.

Didesnė dalis registruotų siūlymų susiję su konkrečiomis parlamentarų apygardomis.

Tiesa, opozicijos atstovai yra pateikę ir kelis siūlymus kaip galima būtų padidinti biudžeto pajamas – pavyzdžiui, siūloma 2 proc. sumažinti ministerijų išlaidas, 2,3 mln. eurų padidinti Lietuvos banko įmoką į biudžetą, apkarpyti Prezidentūros išlaikymą.

„Valstiečių“ siūlymai – ir mokytojų algoms, ir vertikalioms vonioms

Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius 1 mln. eurų siūlo rasti Raseinių rajono krašto keliams, Ariogalos gimnazijos stadiono renovacijai – 0,335 mln. eurų, Raseinių specialiosios mokyklos bendrabučio stogo ir trečio aukšto remontui – 0,35 mln. eurų,  Dubysos slėnio stadionui – 0,5 mln. eurų, Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadiono renovacijai – 1,148 mln. eurų bei sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos – dar 4,25 mln. eurų.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Švietimo ir mokslo komitete dirbanti Aušra Papirtienė 9,2 mln. eurų prašo ikimokyklinukų  mokytojų atlyginimams didinti, Sveikatos reikalų komiteto narė Laimutė Matkevičienė – 1 mln. eurų Kaišiadorių miesto geležinkelio pėsčiųjų tilto rekonstrukcijai pritaikant jį neįgaliesiems, 0,683 mln. eurų – Elektrėnų ligoninės geriatrijos skyriaus įsteigimui, 1,1 mln. eurų – Kaišiadorių muziejaus modernizavimui.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Petrui Nevulis prašo skirti 0,515 mln. eurų priestato prie Piniavos mokyklos-darželio (Panevėžio rajonas) statybai, 1,162 mln. eurų – Krekenavos kultūros centrui.

Daugiausia siūlymų Vyriausybės pateiktam kitų metų biudžeto projektui registravo valdančiųjų „valstiečių“ atstovai – jų siūlymų suma siekia apie 90 mln. eurų.

Dar 0,3 mln. eurų P. Nevulis siūlo skirti Velžio kaime esančio pastato, kuriame įsikūrusi vietos bažnyčia – Švenčiausiojo Jėzaus Širdies koplyčia, remontui.

„Valstiečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis beveik 0,8 mln. eurų siūlo trims projektams: vertikalios vonios įrengimui Rokiškio rajono ligoninėje, Rokiškio poliklinikos odontologijos padalinio modernizavimui bei sveikatingumo ir sporto komplekso statybos Kupiškio mieste pradžiai – baseinui.

„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas prašo atseikėti 0,25 mln. eurų Saulės mūšio memorialo, kuris daugiau kaip dešimtmetį statomas Joniškio rajone, užbaigimui, ir Kauno Maironio gimnazijos rekonstrukcijai. 150 tūkst. eurų papildomai siūloma numatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų atlyginimams.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša registravo siūlymą papildomai kitąmet numatyti 73,35 mln. eurų švietimui, tokia pat suma sumažinus Finansų ministerijos asignavimus. 

Opozicijos siūlymai: cerkvių, gatvių remontui

Liberalas Jonas Liesys 50 tūkst. eurų valstybės biudžete ieško Semeliškių miestelio centre (Elektrėnų rajonas) 1895 metais pastatytos Lietuvos stačiatikių šventojo Nikolajaus Stebukladario cerkvės fasadas renovacijai.

Konservatorius Algis Strelčiūnas siūlo numatyti 1 mln. eurų Vilniaus miesto infrastruktūrai gerinti. Pasak jo, šiomis lėšomis būtų finansuojamas Vilniaus gatvių  tiesimas, remontas, skirtingų lygių sankryžoms bei garsą izoliuojančioms sienelių  įrengimas. 

Liberalai Kęstutis Glaveckas ir Simonas Gentvilas siūlo iki 15 mln. eurų padidinti Lietuvos banko įmoką į biudžetą, nes dabar planuojama, kad Lietuvos banko įnašas sieks 12,7 mln. eurų. Parlamentarai siūlo centriniam bankui susimažinti komandiruotėms, reprezentacinėms išlaidoms, darbo užmokesčiui numatytas išlaidas.

Taip pat jie siūlo nuo 845,6 mln. eurų iki 645,6 mln. eurų sumažinti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą bei 2 proc. apkarpyti 12-os ministerijų asignavimus darbo užmokesčiui.

Liberalai siūlo iš Prezidento kanceliarijos atimti 1 mln. eurų ir šiuos pinigus skirti vaikų globos namams. Biudžete numatyta, kad kitąmet Prezidento kanceliarijai asignavimai didėja 1,457 mln. eurų (25,3 proc.).

Visi 9 Seimo valdybos nariai siūlo sumažinus finansų ministerijos asignavimus Seimo kanceliarijai papildomai rasti 1,558 mln. eurų, iš kurių 0,5 mln. eurų tektų turtui įsigyti, pavyzdžiui, Seimo trečiųjų rūmų vėsinimo sistemai.

Seimas spalio pabaigoje pradėjo svarstyti 2020 metų valstybės biudžeto projektą.

Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.