Prisistatė generaliniu direktoriumi

Kaip jau ne kartą rašyta, šioje 26-erių R. Jakščio byloje nukentėjusiaisiais pripažinti trys nepilnamečiai, kuriuos jis, kaltinamajame akte įvardijamas kaip VšĮ „Mokinio karjera“ generalinis direktorius, susirado įvairiuose renginiuose. Dalis nukentėjusiųjų buvo susiję su minėtos įstaigos veikla. Du iš jų bylon sugulusių įvykių metu buvo penkiolikos, vienas – septyniolikos metų.

VšĮ „Mokinio karjera“, įkurta prieš šešerius metus ir registruota viename Šarkuvos gatvės daugiabutyje, internete skelbėsi esanti moksleiviams skirta karjeros ugdymo agentūra, kurios veikloje – ir edukacinių ekskursijų organizavimas.

Nusikaltimai, inkriminuojami šioje byloje R. Jakščiui, apima laikotarpį nuo 2021-ųjų rugpjūčio iki 2022-ųjų vasario. Tačiau ją teismui rengę teisėsaugininkai prisipažįsta, kad jiems tikrai nepavyko nustatyti visų nusikaltimų, kuriuos per tą laiką galimai padarė R. Jakštys. Bet pavyko išsiaiškinti, kad minėtas septyniolikmetis buvo seksualiai išnaudotas Varšuvos viešbutyje, o kiti nukentėjusieji tvirkinti Kaune – „Žaliakalnio terasų“ apartamentuose, kuriuos R. Jakštys tada buvo išsinuomojęs.

Demaskavo kaimynai

Ikiteisminis tyrimas šioje R. Jakščio byloje buvo pradėtas Kauno apylinkės teismui dar nagrinėjant pirmąją jo bylą dėl keturių jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimo Varšuvos bei Berlyno viešbučiuose. Ją vainikavo 2021-ųjų gruodį paskelbtas nuosprendis, kuris buvo pakeistas po garsiai nuskambėjusių pernykštės balandžio 12-osios įvykių Pasimatymo akligatvyje. Jame R. Jakštys buvo išsinuomojęs kotedžą, kuriame tada, padedant visuomenei, buvo aptiktas, kaip įtarta, slepiamas keturiolikmetis, nors bendrauti su tokio amžiaus berniukais skandalingajam mentoriui, minėtu 2021-ųjų gruodžio nuosprendžiu skiriant laisvės apribojimą, buvo uždrausta.

Konstatavus, kad R. Jakštys šio apribojimo nesilaikė, Probacijos tarnybos, prižiūrėjusios kaip jis vykdo minėtą teismo bausmę, teikimu, šis nuosprendis buvo sugriežtintas, pakeičiant laisvės apribojimą į 90-ies parų areštą.

Naują ikiteisminį tyrimą R. Jakščio atžvilgiu, dar nebaigus teisme nagrinėti pirmosios jo bylos, teisėsaugininkai pradėjo, gavę dar vieno galimo nukentėjusiojo tėvų pareiškimą, kad jis vėl tvirkina panašaus amžiaus berniukus. Vėliau į teisėsaugininkus kreipėsi ir kitų dviejų nukentėjusiųjų tėvai.

Ginčai per baigiamąsias kalbas

Pradėjus naują ikiteisminį tyrimą, R. Jakštys parodymų jį atlikusiems teisėsaugininkams nedavė. Tačiau perdavus šią bylą teismui, kuri, kaip ir ankstesnė, nagrinėta neviešai, prabilo. Ir, sprendžiant iš teismo suteiktos informacijos, pripažino savo kaltę, nes buvo nuspręsta nagrinėti šią jo bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. O tai reiškė, kad turėtų būti trečdaliu sumažinta ir teismo skirta bausmė R. Jakščiui, jeigu jis bus pripažintas padaręs inkriminuojamus nusikaltimus. Į baigiamąsias šios bylos kalbas dviejų advokačių lydimas R. Jakštys jau atvyko su apykoje, kuri jam buvo uždėta tenkinant prokuroro prašymą sugriežtinti jam šioje byloje skirtą kardomąją priemonę po jau minėtų pernykštės balandžio 12-osios įvykių Pasimatymo akligatvyje. Prokuroras siūlė teismui baigti šią bylą R. Jakščio įkalinimu puspenktų metų. Tačiau, kadangi jis pripažino savo kaltę, sumažinti šią bausmę iki laisvės atėmimo trejiems metams.

Nukentėjusiųjų atstovų advokatas pritarė prokuroro siūlomai bausmei. Tačiau R. Jakščio advokatės, po ginamojo prisipažinimo jau negalėjusios prašyti jį išteisinti, siūlė teismui, jeigu šis nuspręstų skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti.

Išlindo pro adatos skylutę

Bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė pernai birželio pradžioje skyrė R. Jakščiui trejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Ir priteisė iš jo nukentėjusiesiems 22 tūkst. eurų (vienam – aštuonis tūkst., dviem – po septynis) bei jų atstovavimo teisme išlaidas, t. y. už jų advokatų suteiktas paslaugas.

Tačiau, kol R. Jakštys atliko taip pat bandytą skųsti jau minėtą iki 90-ies parų arešto sugriežtintą bausmę jo pirmojoje byloje, antrosios bylos nuosprendis, kuriuo jau jis buvo įkalintas keliems metams ir kuris buvo paskelbtas vos už kelių savaičių po minėtos arešto bausmės įsiteisėjimo, iki šio pabaigos įsiteisėti nespėjo, nes jį apskundus prasidėjo dar įdomesni dalykai. Minėta arešto bausmė baigėsi jau kitą dieną po nepavykusio bandymo surengti pirmąjį teismo posėdį dėl apskųsto R. Jakščio įkalinimo. To priežastimi tapo didelis jo advokatų užimtumas. Ir kitą dieną skandalingasis jaunimo mentorius vėl buvo paleistas į laisvę. Laimė, kad su apykoje, kaip jau užsiminta, uždėta jam po įvykių Pasimatymo akligatvyje, kuri, nusprendus jam skirti kelių metų įkalinimą, buvo palikta iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisiniai išsidarinėjimai

Pradėti nagrinėti skundą dėl R. Jakščiui skirto įkalinimo Kauno apygardos teismui pavyko tik ketvirtuoju bandymu, t.y. pernai gruodį, nors šis skundas buvo gautas dar birželį. Du posėdžiai, suplanuoti po pirmąjį sužlugdžiusio jo advokatų užimtumo, neįvyko dėl mįslingų paties R. Jakščio, prašiusio jam skirtą įkalinimą atidėti arba pakeisti jį į švelnesnę bausmę, ligų. O galų gale konstatavus, kad nebėra kliūčių pradėti šį skundą garsinti, R. Jakščio advokatai dar bandė nušalinti jį nagrinėjusią teisėjų kolegiją.

Per vieną iš pertraukų iki kito šios bylos posėdžio – prieš pernykštes Kalėdas teisėsaugininkai pranešė perdavę teismui dar vieną R. Jakščio bylą dėl jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimo. Remiantis nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausomis, 2018 metų lapkričio – 2020 metų vasario mėnesiais jis galimai padarė seksualinius nusikaltimus prieš dar tris nepilnamečius. Ir už šiuos nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas taip pat numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Ar neteks ir vėl ieškoti?

Naujausioji R. Jakščio byla dėl didelio ją gavusios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos užimtumo dar neatversta. Pirmasis jos posėdis, kuris taip pat vyks už uždarų durų, numatytas balandžio viduryje.

Tačiau skundo dėl R. Jakščiui skirto įkalinimo nagrinėjimas buksavo ir po to. Dėl vieno iš dviejų jo advokatų užimtumo neįvyko dar vienas šios bylos posėdis. Kol galiausiai skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Vaido Vasiliausko, Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės kolegija šiandien paskelbė, kad tenkina jį iš dalies. Nors ir pripažįsta, kad R. Jakščiui pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė ir pagrindo šios atidėti nėra, tačiau pašalina vieną jo kaltę sunkinančią aplinkybę – kad jam inkriminuojamus nusikaltimus R. Jakštys padarė būdamas recidyvistu. Todėl jam Kauno apylinkės teismo skirta bausmė sumažinta iki pustrečių metų laisvės atėmimo.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo, vos jį paskelbus. Tačiau Kauno apygardos teismas dar turi grąžinti R. Jakščio bylą jį už grotų pasiuntusiam Kauno apylinkės teismui, kad šis ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba bylos grąžinimo surašytų patvarkymą nuosprendį vykdyti ir persiųstų jį Kauno policijai. Ši, savo ruožtu, turi tai įvykdyti per dešimt dienų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Belieka priminti, kad Kauno apygardos teismui pernai gegužę paskelbus, kad atmeta R. Jakščio skundą dėl jam skirto 90-ies parų arešto, Kauno policijai teko skandalingojo jaunimo mentoriaus ieškoti ilgiau, nes jis pats į Kauno kalėjimą per pareigūnų nurodytą laiką neprisistatė. Neatvyko R. Jakštys šiandien išklausyti ir teismo sprendimo dėl jo skundo.

Pradėjo girtis pats

Apie tai, kad būtent jis sumušė A. Ulvidą, portalo kauno.diena.lt žurnalistei pasisakė pats T. Jakutis. O po to atskleidė ir daugiau šio garsiai nuskambėjusio incidento detalių.

Pavyzdžiui, kad sutuoktinė jam iš karto pasakiusi, jog į degalinės parduotuvę, kaip paaiškėjo vėliau, skysčio elektroninei savo penkiolikmetės keleivės cigaretei atėjęs pirkti asmuo, kurį jis matė pirmą kartą, yra kaltinamas jo podukros tvirkinimu. Tačiau, kaip jau rašyta, A. Ulvidas sulaukė smūgio į veidą nuo T. Jakučio tik po kurio laiko, kai smurtautojas, iš pradžių išėjęs su sutuoktine iš parduotuvės, vėliau į ją grįžo.

„Mes dar nusprendėme nueiti pasižiūrėti, ar automobilyje, kuriuo atvyko A. Ulvidas, ir vėl nėra nepilnamečių“, – pasakojo T. Jakutis. O, anot jo, kai pamatė ten podukros draugę, nusprendė grįžti atgal. Ir vožė tvirkintojui į veidą.

Pasak T. Jakučio, neneigusio, kad jis yra UAB „Trampas“, teikiančios pavežėjimo paslaugas į keturias Europos valstybes, direktorius, po jo smūgio A. Ulvidą nuo griuvimo sulaikė tik lentynos. Nors vizualiai jis už skandalingąjį „skaistuolį“ ir žemesnis, ir smulkesnis. Be to, T. Jakutis neigė, kad būtų lankęs kokias nors su koviniu sportu susijusias treniruotes.

Žinočiau, už ką sėdžiu.

Situacija gali pasikartoti?

Tačiau T. Jakutis teigė, kad nesigaili to, ką padarė. Ir, jeigu vėl sutiktų savo podukros tvirkintoją, pakartotų tą patį. Nepaisant to, kad viskas galėjo baigtis kur kas baisiau.

„Žinočiau, už ką sėdžiu“, – sakė T. Jakutis. O, pasiteiravus jo, už ką yra teistas, atsakė, kad už „tą patį“, tačiau tai buvo labai seniai.

T. Jakutis atskleidė ir, kad jo podukra važiavo su A. Ulvidu žiūrėti jo skandalingųjų šokių „gal kokius penkis kartus“. Ir tuo metu jai buvo trylika. O pasisakė ji apie tai ne iš karto. Tačiau, vos apie tai prabilo, jie su sutuoktine iš karto kreipėsi į policiją.

T. Jakutis atskleidė ir, kad nesutiks, jog jo byla būtų nagrinėjama A. Ulvidui nedalyvaujant, nes turi šiam ne vieną klausimą, neslėpdamas, kad šie susiję su policijos sprendimu nepradėti po incidento degalinėje ikiteisminio tyrimo dėl to, kad A. Ulvidas ir šį kartą galėjo tvirkinti jaunesnes negu šešiolikos metų mergaites.

Nuodėmių daugėja

Šiandieninis A. Ulvido bylos, kurioje – vienuolika nukentėjusiųjų, posėdis truko apie pusvalandį. Per jį, portalo kauno.diena.lt žiniomis, savo nuomonę, ką daryti toliau, jau antrą kartą nepavykus A. Ulvidui įteikti šaukimo pagal jo gyvenamąją vietą, nurodytą byloje, išsakė visi proceso dalyviai. Teisėja savo sprendimą dėl prokuroro prašymo sugriežti ir šioje byloje A. Ulvidui kardomąją priemonę – vietoj rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos bei registracijos policijoje į suėmimą ir skirti jam 1 tūkst. eurų baudą skelbs po poros savaičių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, teismui pavyko susisiekti su pačiu A. Ulvidu ir jis patvirtino, kad yra užsienyje. Be to, teismas yra gavęs ir kelis pranešimus iš policijos, kad A. Ulvidas nurodytu laiku neatvyko registruotis.

Nežinia, kokios tolesnės šių įvykių eigos tikisi teismas, bet šiandien suplanuoti ir du artimiausi šios bylos posėdžiai – birželį ir rugpjūtį.

Advokato kontrargumentai

Portalui kauno.diena.lt pavyko pabendrauti ir su ilgamečiu A. Ulvido advokatu, atstovausiančiu jį ir minėtoje išpuolio degalinėje, kuriuo kaltinamas T. Jakutis, byloje.

Ilgametis A. Ulvido advokatas buvo linkęs patikslinti, kad prisijungęs, kaip jau rašyta, nuotoliniu būdu prie gegužės 3-iosios posėdžio vienoje iš savo bylų dėl jaunesnių negu šešiolikos metų mergaičių tvirkinimo, kurioje – 25 nukentėjusiosios, A. Ulvidas teigė, jog ketina grįžti į Lietuvą tą sekmadienį, kuris bus gegužės 15-ąją suplanuoto kito šios bylos posėdžio išvakarėse.

Be to, A. Ulvido advokatas akcentavo, kad jo ginamasis neturi Lietuvoje namų. Jo deklaruota gyvenamoji vieta – prie Kauno savivaldybės. Jis tik nuomojosi įvairius butus, iš kurių turėjo išsikelti ir dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. O mes gyvename Europos Sąjungoje, kurioje judėjimas yra laisvas.

Tiesa, A. Ulvido advokatas pamiršo pridurti, kad jo ginamasis, keisdamas gyvenamąją vietą, privalėjo apie tai informuoti jo bylas nagrinėjantį teismą.

Kaip jau rašyta, šiandien A. Ulvidas ir toliau bandė tyčiotis iš Temidės bei teisėsaugininkų pastangų teisinėmis priemonėmis uždrausti jam tvirkinti jaunesnes negu šešiolikos metų mergaites.

Šiandien iš ryto Kauno apylinkės teisme pusdieniui buvo numatytas dar vienas posėdis minėtoje 22 tomų A. Ulvido byloje, kurios kaltinamasis aktas apima 661 lapą. Ir į jį teisiamasis turėjo būti atvesdintas policijos, nes praėjusią savaitę planuotame posėdyje nepasirodė dėl neaiškios priežasties, dėl ko jam buvo skirta 150 eurų bauda. Tačiau pareigūnams šios teismo nutarties įgyvendinti nepavyko.

Prasidėjus šiandieniniam teismo posėdžiui, paaiškėjo ir kodėl. A. Ulvidas prisijungė prie jo nuotoliniu būdu, kas neviešo pobūdžio bylose yra draudžiama – kad nepasklistų jų duomenys, ir pareiškė, kad jis yra užsienyje – Barselonoje.

Tačiau neaiškino nei, kada ten išvyko, nei ką ten veikia. Dėl ko neaišku ir, ar nebuvo jis ten ir praėjusio posėdžio metu, ir, kur iš tikrųjų teisiamasis yra.

Po tokio A. Ulvido, kuriam balandžio 7-ąją pusmečiui buvo skirtas namų areštas nuo 15 iki 22 valandos ir šios teismo nutarties jis neapskundė, akibrokšto prokuroras Darius Jakutis paprašė teismo sugriežtinti ir minėtą kardomąją priemonę, suimant A. Ulvidą už akių bei paskelbiant jo paiešką, nes, jeigu jis – iš tikrųjų užsienyje, siekiant jį iš ten parsigabenti, reikės Europos arešto orderio.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Portalui kauno.diena.lt paskambinus A. Ulvido advokatui Arnoldui Blaževičiui, šis tikino, kad nežino, kur yra jo ginamasis, nors šis esą gynybos klausimais jam skambina beveik kasdien. O praėjusios savaitės posėdyje, anot A. Blaževičiaus, jo ginamasis nedalyvavo, nes teigė, kad blogai jautėsi.

A. Ulvidas jaučiasi nekaltas, todėl mano, kad ir kardomoji priemonė jam buvo sugriežtinta neteisėtai.

„A. Ulvidas nėra mano artimasis ar draugas, kad aš jo klausinėčiau apie jo asmeninius reikalus. Be to, žmogaus konstitucinė teisė – būti ten, kur nori. O gal jis neturi Lietuvoje kur gyventi? Be to, A. Ulvidas jaučiasi nekaltas, todėl mano, kad ir kardomoji priemonė jam buvo sugriežtinta neteisėtai“, – galiausiai perėjo į kontrpuolimą advokatas A. Blaževičius.

Teisėjos V. Tamošaitienės paskelbta nutartis skelbti A. Ulvido paiešką ir suimti jį už akių pavesta vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šis privalo to imtis nedelsiant, nors, minėtą nutartį, kaip ir bet kokio suėmimo atveju, dar galima per 20 dienų apskųsti.

Antradienį teisėjų kolegijos paskelbtas nuosprendis įsiteisėjo iškart.

„Į įmonės apskaitą buvo įtraukti dokumentai dėl neįvykusių sandorių, tai yra įrodyta“, – per posėdį sakė teisėjas Justas Namavičius.

A. Kandrotas, visuomenėje žinomas Celofano pravarde, šioje byloje įvardijamas kaip nusikaltimus įvykdyti padėjęs asmuo. Nauju nuosprendžiu jam panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

LNK reportažas:

„Atidėjimui nepakanka argumentų, duomenų. Pirma, pats Kandrotas jau buvo teistas, be kita ko ir dėl panašių nusikaltimų. Antra, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis padarė naują nusikalstamą veiką. Tai vis tiek leidžia atidėti bausmės vykdymą, bet reikia gerų argumentų, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokių argumentų teisėjų kolegija nematė“, – teisėją cituoja portalas „Delfi“.

Apkaltinamąjį nuosprendį dar pernai vasarį priėmė Kauno apygardos teismas. Nuteistas buvo ne tik A.Kandrotas, o ir kitas kaunietis – Paulius Boreika – už 2017 metais įvykdytus finansinius nusikaltimus.

Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis padarė naują nusikalstamą veiką.

P. Boreika buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo, o Celofanas – dėl padėjimo vykdyti šias aferas. 

Teismo sprendimu, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakako įrodyti P. Boreiką ir A. Kandrotą pasisavinus daugiau nei 90 tūkst. eurų ir nuslėpus apie 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės. 

Kauno apygardos teismas A. Kandrotui skyrė realią 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau Apeliacinis teismas bausmę sugriežtino ir subendrino su Alytaus teismo skirta bausme. Už grotų Celofanas praleis 1 metus ir devynis mėnesius.

A. Kandrotas/BNS nuotr.

Jis nuosprendį vadina susidorojimu su politiniais oponentais.

„Mano komentaras būtų toks: su politiniais oponentais, su kritikais susidorojama juos siunčiant į kalėjimą. Niekuo nesiskiriame nuo Baltarusijos“, – portalui „Delfi“ sakė A. Kandrotas.

Laisvės atėmimo bausmė Celofanui – ne naujiena. Jis jau yra laiką leidęs Pravieniškėse. 

P. Boreikai, priešingai nei Celofanui, bausmė buvo sušvelninta, jis išteisintas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Jam skirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau realiai teks už grotų praleisti pusmetį, kitą bausmės dalis atidėta metams.

A. Kandrotas yra vienas iš Didžiojo šeimų maršo dalyvių, taip pat aktyviai dalyvavęs mitinge prie Seimo pernai rugpjūtį.

Prie Seimo vykusio mitingo metu A. Kandrotas visą dieną filmavo vaizdo įrašus, nuo scenos sakė kalbą. Mitingui peraugus į riaušes Celofanas transliacijų metu ne kartą ragino žmones jungtis prie parlamentą apsupusios ir su policija konfliktavusios minios. Jam ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai.

Šį, jau penktą savo biografijoje teistumą, V.Kunigonis užsidirbo praėjus vos pusmečiui po to, kai buvo paleistas į laisvę dėl kito smurtinio nusikaltimo, už kurį pasiųsti už grotų šio piktybinio mušeikos neskubėta.

Nepaisant to, kad visi ankstesni V.Kunigonio teistumai – taip pat už smurtinius nusikaltimus (sunkų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą), 2018-ųjų sausį už fizinio skausmo dar vienai savo aukai sukėlimą jis buvo nuteistas tik lygtinai. Nors už aštuonių mėnesių šis teismo sprendimas jau buvo panaikintas ir jis pasiųstas už grotų. Tačiau 2019-ųjų gegužę V.Kunigonis jam skirtą bausmę jau buvo atlikęs. Ir tų pačių metų lapkričio 9-ąją vėl smurtavo. Tik šį kartą tai jau baigėsi kaimyno nužudymu.

Tai įvyko Marijampolės J.Jablonskio gatvės daugiabutyje. Kartu su būsima V.Kunigonio auka tada buvusi iš Vokietijos atvykusi jo draugė po šio išpuolio teisėsaugininkams pasakojo, kad į draugo butą įsiveržė du jai nepažįstami asmenys. Vienas jų turėjo peilį ir kastetą. Jos draugas talžytas ne tik šiuo, bet ir spardytas. Mažiausiai penki spyriai buvo jam į galvą. Akivaizdžiai neblaivus smurtautojas šaukė, kad tai – už negražinamą 50 eurų skolą. Palikęs leisgyvę auką, jis, kaip ir antrasis nekviestas svečias, pasišalino.

Iškvietus sunkią galvos traumą bei daugybinius kitų kūno vietų sužalojimus patyrusiam sumuštajam greitąją, jis paniro į komą dar pakeliui į ligoninę, kurioje po trijų mėnesių, taip ir neatsigavęs, mirė.

Teisėsaugininkams pavyko rasti įsibrovėlius sukrėstų sumuštojo kaimynų pagalba. Iš pradžių jie abu buvo įtariamieji. Tačiau, galiausiai prieš teismą stojo tik V.Kunigonis, kuriam po šio išpuolio buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas. O jo palydovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Nuo 22-ejų metų teismų slenksčius minantis V.Kunigonis, Kauno apygardos teismui atvertus eilinę jo bylą, dar bandė teisintis – esą jį išprovokavo pati auka, bandžiusi jam smogti pirmoji, bet nepataikiusi. Tačiau teismas konstatavo, kad, jeigu taip ir buvo, tai oponentas turėjo tokią teisę, nes buvo įsibrauta į jo namus.

Iš dvylikai metų už grotų pasiųsto V.Kunigonio priteistas ir daugiau kaip 8 tūkst. eurų Valstybinės ligonių kasos ieškinys už jo aukos gydymą. Palyginimui –užsienyje gyvenančiai nužudytojo dukrai priteistas tik 3 tūkst. eurų moralinis atlygis ir laidotuvių išlaidos, viršijusios 1 tūkst. eurų.

Po šio įvykio atgal į Vokietiją grįžusios eilinio V.Kunigonio, pripažinto pavojingu recidyvistu, išpuolio liudytojos Kauno apygardos teismui prisišaukti į savo posėdžius nepavyko. Teko pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teisiamasis buvo linkęs neigti. Ypač tai, kad buvo ginkluotas tada kastetu, o šio teisėsaugininkams, jį sulaikant, rasti nepavyko.

Kaip pranešė teismas, 23-ejų telšiškis A. J. teistas jau septintą kartą. Kadangi savo kaltės recidyvistu pripažintas vyras neneigė, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Bylos duomenimis, nusikaltimas padarytas praėjusiųjų metų lapkritį Telšiuose. Rambyno gatvėje iš vieno gyvenamojo namo pagrobtas šaunamasis ginklas – mažos galios revolveris „ME 38 COMPACT G“, 16 šovinių, auksinė grandinėlė, peilių rinkinys, 50 eurų grynaisiais.

Kaip prisipažino kaltinamasis, į namo kiemą jis pateko pro atvirus vartelius, kadangi languose nedegė šviesa, pamanė, jog name nieko nėra, o visas duris jis rado atviras. Atsidūręs miegamajame kambaryje A. J. pamatė stovinčią medinę spintą, atidaręs jos viršutinę lentyną pamatė mėlyną dėžutę su kažkokiu užrašu užsienio kalba.

Vyras tikino, kad kadangi dėžutė buvo sunki, pamanė, kad joje gali būti kas nors vertinga ir jos net nepradaręs, pasiėmė su savimi. Kitoje spintoje vyras rado 50 eurų vertės kupiūrą, o šalia lovos stovėjusioje spintelėje – 200 eurų vertės aukso grandinėlę. Išeidamas iš svetimo namo dar prigriebė peilių rinkinį.

Vyras sakė tik namuose pamatęs, kad mėlynoje dėžutėje yra ginklas ir šoviniai. Po poros dienų šį grobį A. J. išmetė į šulinį. Vis dėlto tokia kaltinamojo versija teismas nepatikėjo, konstatavęs, jog tai prieštarauja ankstesniems kaltinamojo parodymams, kuriuose jis teigė, kad įsibrovė į namą turėdamas tikslą pavogti pinigų, papuošalų ir kitų vertingų daiktų, kuriuos būtų galima parduoti, todėl, pasak teismo, akivaizdu, jog jis patikrino, ar dėžutėje yra vertingų daiktų, tuo labiau, kad pats kaltinamasis pripažino, jog spintoje buvo ir daugiau dėžučių, tačiau kitų jis nepaėmė. 

Apklausiamas kaip kaltinamasis A. J. nurodė nežinąs, kodėl paėmė būtent tą sunkią dėžutę. Be to, pirmos apklausos metu jis prisipažino, kad dėžutę atidarė, matė, kad joje yra šaunamasis ginklas, ir ginklą su dėžute pavogė, papildomos apklausos metu patvirtino pirminius savo parodymus. 

Pasak teismo, šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą spręsti, kad būtent pirminiai A. J. parodymai dėl ginklo vagystės aplinkybių yra teisingi, o jo teiginys, kad vogdamas nesidomėjo, ką vagia, ir dėl to nežinojo, jog vagia šaunamąjį ginklą, yra nelogiškas ir prieštarauja kitiems įrodymams.   

Kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, todėl jam už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę vienu trečdaliu sumažino, sunkinančia –  nusikalto būdamas recidyvistas.

Už padarytą nusikaltimą teismas A. J. skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiajam vyras turės atlyginti 400 eurų turtinę žalą.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.   

Kaltu pripažintas V. P. taip pat turės atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei 1,5 tūkst. eurų, o draudimo bendrovei – 1,4 tūkst. eurų siekiančią turtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 200 valandų globos ar rūpybos įstaigose.

Tokį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą šią savaitę patvirtino apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.

V. P. pripažintas kaltu dėl septyniolikos užrašų, aerozoliniais dažais apipurkšto automobilio bei narkotinių medžiagų platinimo.

Bylos duomenimis, bute jis laikė beveik 14 gramų kanapių, o kai į vaikino butą daryti kratos atvyko pareigūnai, narkotikus jis mėgino nuleisti į klozetą.

Dėl dar 19 užrašų „Gigs“ vilnietis išteisintas, teismui įvertinus, jog nėra duomenų, kad būtent V. P. yra jų autorius.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundęs prokuroras teismo prašė pripažinti V. P. kaltu dėl visų užrašų bei skirti gerokai griežtesnę – realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras teigė, kad teismas neįvertino nuteistojo veikų pavojingumo ir atkreipė dėmesį, jog jis pripažintas kaltu dėl narkotikų platinimo.

Prokuroro vertinimu, dėl užrašų vaikino kaltę įrodo tai, kas per kratą jo namuose rastos piešimo ir spalvinimo priemonės bei piešiniai, o duodamas parodymus jis pripažino pasirašinėjęs slapyvardžiu „Gigs“, nors teigė, kad taip gali pasirašinėti ir kas nors kitas.

Vis dėlto apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs teismas įvertino, kad nuteistojo namuose rasti piešimui skirti daiktai nesudaro galimybės nustatyti, kurie mieste pastebėti piešiniai buvo jo, o kurie galėjo būti kitų asmenų: „Jo namuose rasti daiktai tik patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis visgi piešė ant Vilniaus mieste esančių pastatų sienų (...), bet, vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, nėra galimybės identifikuoti, kurie būtent piešiniai buvo padaryti V. P., o kurie kitų asmenų“.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas taip pat įvertino, kad skirta teisinga bausmė, nes nusikaltimus V. P. padarė būdamas jauno amžiaus, šiuo metu dirba, anksčiau nebuvo teistas.

„Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad šiuo metu įsidarbino, kanapių neberūko, skaito knygas, sportuoja, atsiribojo nuo senų draugų, vaikšto pas krišnaistus ir bendravimas su jais padeda atsiriboti nuo visko, kas bloga. Visos šios išvardytos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad nuteistasis išties deda aktyvias pastangas, siekdamas keisti savo elgesį teigiama linkme“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Todėl teisėjų kolegija įvertino, jog laisvės atėmimo bausmė būtų neproporcinga ir laisvės apribojimas bei numatyti įpareigojimai būtų veiksmingesnė priemonė koreguojant jo elgesį.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas pripažino nuteistąjį kaltu tik dėl dar vieno užrašo, dėl kurio padarymo jis anksčiau buvo prisipažinęs, tačiau pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių nepakeitė.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas nusprendė, kad paskirtą ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmę buvęs mokyklos vadovas turės atlikti atvirojoje kolonijoje.

Buvęs gimnazijos direktorius A. Tymukas tragišką avariją sukėlė 2017 metų lapkritį kelyje Rokiškis–Maineivos–Naujasodė.

Neblaivaus vyro vairuojamas automobilis kliudė priešpriešinėje eismo juostoje prie sugedusio automobilio stovėjusią moterį ir jos sūnų. Vaikinas buvo sužeistas, jo mama žuvo vietoje. Po avarijos A. Tymuko kraujyje alkoholio koncentracija siekė 1,93 promilės.

Pirmos instancijos teismas pripažino A. Tymuką kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, taip pat dėl to, kad nepagelbėjo žmogui, kai grėsė pavojus jo gyvybei, ir skyrė jam ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo trejiems metams.

Antradienį nukentėjusiųjų apeliacinius skundus išnagrinėjęs apygardos teismas pakeitė pernai lapkričio 16 dienos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose paskelbtą nuosprendį, pažymėjęs, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės skyrimas A. Tymukui be realaus jos atlikimo neleis pasiekti bausmės tikslų.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės vykdymas negali būti atidėtas, nes nusikaltimas buvo padarytas itin šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo taisykles.

„A. T., būdamas išsilavinęs asmuo, ėjęs atsakingas pareigas, sąmoningai sėdo prie automobilio vairo apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo tamsiu paros metu, o sukėlęs mirtiną avariją nepagelbėjo žuvusiajai, nors jos gyvybei grėsė realus pavojus, ir pasišalino iš įvykio vietos“, – pažymėjo teisėjai.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. Tymukas nukentėjusiąją be pagalbos paliko nuošalioje vietovėje, kurioje greitos pagalbos iš kitų asmenų nebuvo galima net tikėtis.

„Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo ne tik A. T. neatsakingumą įstatymų reikalavimams, tačiau ir visišką abejingumą tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tiek ir jų gyvybės išsaugojimui“, – konstatavo kolegijos pirmininkas teisėjas Donatas Jatužis.

Nuteistajam uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemones, iš jo konfiskuotas sutuoktinės vardu registruotas automobilis. 

A. Tymukas apeliacinės instancijos teismo prašė teismo sumažinti iš jo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos sumas, o nukentėjusieji prašė jas padidinti.

Šių prašymų teismas netenkino, nurodęs, kad nukentėjusiesiems priteistos sumos atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, aktualią teismų praktiką.

Tačiau teismas padidino neturtinės žalos dydį žuvusios moters tėvui. Jam iš A. Tymuko priteista 6,5 tūkst. eurų.

Šis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.