„Nors tikslius duomenis turėsime tik kitais metais, tokios tendencijos rodo, kad infliacijos pasekmių švelninimo priemonių taikymas, atlyginimų ir socialinių išmokų didinimas padėjo suvaldyti sudėtingą 2022 metų situaciją ir turėjo teigiamos įtakos skurdo lygio mažėjimui šalyje“, – rašoma 2022 metų skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje, kurią antradienį pristatė organizacija.

NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad realią padėtį bus galima matyti kitais metais, tačiau ir tokie skaičiai – per maži.

„Nacionaliniame pažangos plane siekiame, kad iki 2025 metų skurdo rizikos lygis sumažėtų iki 17 proc., (...) tai klausimas, ar pasieksime. O 2030 metais turi sumažėti iki 14 proc., tai judant tokiais tempais bus tikrai sunku pasiekti nacionalinį įsipareigojimą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Adomavičienė.

2022 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,9 proc. ir buvo 0,9 punkto didesnis nei 2021 metais. Pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų.

Eilę metų Lietuvoje skursta kas penktas Lietuvos gyventojas, tokia riba matoma nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą.

 

Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 3,8 proc. arba daugiau nei 106 tūkst. Lietuvos gyventojų – 0,1 proc. punktu mažiau nei 2021 metais.

Prognozuojama, kad 2023 metais absoliučiame skurde gyvens 77 tūkst. Lietuvos gyventojų – 1 proc. punktu mažiau nei 2022 metais.

A. Adomavičienės teigimu, skurdo rizikos lygis pernelyg nesikeičia jau beveik 20 metų.

„Eilę metų Lietuvoje skursta kas penktas Lietuvos gyventojas, tokia riba matoma nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir tokio protrūkio (skurdo rizikos lygio mažėjimo – BNS) mes nuo to laiko nelabai turėjome“, –  sakė A. Adomavičienė.

2022 metais skurdo rizikos riba buvo 510 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 1 tūkst. eurų – šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.

Anot statistikos, skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai.

Didžiausias skurdo rizikos lygio padidėjimas 2022 metais nustatytas tarp asmenų, kurių veikla buvo apribota dėl sveikatos sutrikimų ir senatvės pensininkų (po 4,3 proc. punkto). Taip pat skurdo rizikos lygis nežymiai padidėjo tarp bedarbių ir vaikų iki 18 metų (po 0,6 proc. punkto).

Stebimose labiausiai pažeidžiamose grupėse pagal namų ūkio sandarą skurdo rizikos lygis sumažėjo tarp vienišų asmenų (1,5 proc. punkto) bei vienišų tėvų, auginančių vieną ar daugiau vaikų (3,5 proc. punkto).

20 proc. pačių turtingiausių ir tiek pat skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis pernai skyrėsi 6,4 karto (2021 metais  – 6,1 karto).

Jeigu lygintume su ES statistika, tai, deja, mes esame prie tų prasčiausiai pasirodančių valstybių.

 

„ES vidurkis siekia 4,74 karto, tai mes gerokai atsiliekame“, – nurodė A. Adomavičienė.

Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje (ES) yra trečia nuo pabaigos – didesnis atotrūkis yra tik Latvijoje ir Bulgarijoje.

Tuo metu pagal skurdo rizikos lygį Lietuva ES yra penkta nuo pabaigos. Žemiau Lietuvos buvo Rumunija su 21,2 proc. skurdo rizikos lygiu, Latvija – 22,5 proc., Estija – 22,8 proc. ir Bulgarija – 22,9 proc. ES skurdo rizikos lygio vidurkis pernai buvo 16,5 proc. 

„Jeigu lygintume su ES statistika, tai, deja, mes esame prie tų prasčiausiai pasirodančių valstybių, šiais metais esame penkti, bet esame buvę ir treti“, – teigė NSMOT direktorė.

Pasak A. Adomavičienės, problemą spręsti būtų galima skiriant didesnį finansavimą socialinei sričiai.

„Sprendimai situacijai turėtų būti skiriamas adekvatus finansavimas socialinei sričiai, mes jau esame padarę didelę pažangą, bet matome, kad tai nėra pakankama. (...) Viduje nežinau, ar įmanoma jau suefektyvinti kažką, čia tiesiog yra resursų trūkumas“, – kalbėjo A. Adomavičienė.

Ketvirtadienį vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Diskusijoje buvo siekiama išgirsti žmonių, susidūrusių su skurdu, patirtis.

"Tokie susitikimai organizuojami ne tik čia, Klaipėdoje, bet ir daugelyje Europos šalių – Latvijoje, Norvegijoje, Ispanijoje. Jų metu žmonės, kurie turi asmeninę arba sukauptą iš kitų žmonių patirtį, pateikė savo siūlymus. Tie siūlymai, tikiuosi, turi įtakos ir politikų sprendimams, sprendžiant skurdo problemas ir mūsų šalyje", – teigė uostamiesčio meras.

Pasak jo, greitu metu bus pateiktas specialus leidinys, kuriame kalbama apie skurdo mažinimo problemos sprendimus.

"Kol kas konkrečių pasiūlymų, prašymų ar teikimų dar negavau. Bet žadėjo pateikti apibendrintas mintis specialiame leidinyje, kuriame bus ir tam tikri siūlymai, galbūt konkrečiai Klaipėdos kontekste. Manau, kad tai yra situacija, prieš kurią užmerkti akis nebūtų visiškai teisinga. Kita vertus, išgirsti tai, ką nelabai girdime ar matome, yra labai naudinga. Jeigu mes Klaipėdoje galime prisidėti labai konkrečiai, jausdami tam tikras jautrias problemines vietas, tą ir turime daryti. Toks ir buvo šio mano apsilankymo tikslas", – sakė V.Grubliauskas.

„Skurdo mažinimo prasme geriausiai sekasi didžiosioms arba žiedinėms savivaldybėms – toms, kurios yra regionų centruose ir kurios gali pasiūlyti daugiau sprendimų“, – pirmadienį žurnalistams teigė ministrė.

Vis dėlto ji pridūrė, kad teikti pagalbą asmenims taikliau sekasi mažesnėms savivaldybėms.

„Bet teikiant pagalbą geriau sekasi mažoms savivaldybėms, nes jos galbūt turėdamos dirbti su mažesniu kiekiu, nors ir mažesniais resursais, bet su mažesniu poreikiu, gali taikliau pataikyti su sprendimais, kurie netgi kainuoja mažiau“, – sakė M. Navickienė.

Ji taip kalbėjo pristatydama socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos platformą ir pirmuosius stebėsenos šalies savivaldybėse rezultatus.

Ministerijos Strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės ekspertės Jekaterinos Navickės teigimu, šios platformos tikslas – kurti viziją, kas yra veiksminga, efektyvi socialinės paramos sistema, dalintis gerąja patirtimi.

Veiksmingą paramą apibrėžiame kaip tą, kuri pirmiausia mažina skurdą ir tas yra daroma per veiksmingą pagalbą tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia.

„Veiksmingą paramą apibrėžiame kaip tą, kuri pirmiausia mažina skurdą ir tas yra daroma per veiksmingą pagalbą tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, ypač akcentuojame nepasiturinčius gyventojus. Taip pat – prevencija, siekiant to, kad būtų kuo mažesnis poreikis teikti socialinę paramą, o tie žmonės, kurie išeina iš socialinės paramos sistemos, į ją negrįžtų ir galėtų sėkmingai užtikrinti savo ir savo vaikų poreikius“, – teigė J. Navickė.

Anot jos, finansinė pagalba, būstas turi būti prieinami, taip pat suteikiamos paslaugos turi būti adekvačios, kad padėtų įgyvendinti minimalius poreikius bei padėti išeiti iš socialinės paramos sistemos.

Anot ekspertės, atotrūkiai tarp savivaldybių, teikiant socialinę paramą, nėra dideli.

„Atotrūkiai tarp savivaldybių nėra dideli, taip pat stebimu laikotarpiu – nuo 2017 iki 2020 metų – matome, kad socialinės paramos veiksmingumas iš esmės nesikeitė“, – kalbėjo ministerijos darbuotoja.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė teigė, kad stebėsenos platforma naudinga savivaldybėms, matant, kokia socialinė parama yra efektyvi ir veiksminga.

„Skurdas sumažėtų iki 24,5 proc. (4,4 proc.), o jeigu niekas nebūtų keičiama liktų 29 proc.“, – pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Navickienė. 

Viceministras Audrius Bitinas pabrėžė, kad intensyviau didinant pensijas, pensininkų skurdo mažinimo tikslas bus pasiektas anksčiau, o ne 2030 metais, kaip buvo planuota anksčiau.

„Keturi procentai yra tikrai daug“, – teigė jis.

Pasak M. Navickienės, po reformos „pensijų sistema taptų skaidresnė ir teisingesnė“. 

Tačiau ji pripažino, kad mažiausias pensijas gaunantiems jos didės labiau nei tiems, kurie gauna didesnes.

„Gal nepavyksta išlaikyti to balanso, kad tai butu 50:50 padidėjimo pojūtis (...) Tai vis dėlto yra solidari sistema ir tie, kurie neturėjo, nesukaupė stažo, tas pagreitis (pensijų augimo – BNS) yra vis tiek didesnis. Bet jokiu būdu šis modelis neparodo, kad tai (mažesnių pensijų gavėjų pensijų kėlimas – BNS) yra didesnis prioritetas, nes svoris mechanizmo ant apskaitos vieneto tam, kad būtų galima jausti didesnę vertę už sumokėtas įmokas savo pensijos išraiškoje“, –  teigė M. Navickienė.

„Tas skirtumas (tarp mažiausių ir didžiausių pensijų augimo – BNS) bus matomas pirmaisiais metais (2022-aisiais), o vėliau balansuosis“,  – pridūrė ministrė.

M. Navickienė be kita ko informavo, kad kol kas neplanuojama koreguoti įvairių išmokų, kompensacijų, kurios mokamos atsižvelgiant į pajamų, tai yra ir į pensijų dydį. 

„Reikės pasižiūrėti, kokią tai (pensijų didinimas –  BNS) gali turėti realią įtaką gyvenime ir jeigu matysime, kad poreikis tuos dydžius peržiūrėti yra, jie  bus peržiūrimi. Bet jau vėliau matant realią įtaką. Kol kas pokyčius planuojame atsietai nuo paramos dalies“, – aiškino ministrė.

„Galbūt žmonėms, kurie gaus didesnes pajams, ir paramos, ir pašalpų reikės mažiau. Tai toks ir yra tikslas, kad žmonės galėtų labiau pasirūpinti savimi ir būti nepriklausomi nuo valstybės paramos“,  – pridūrė ji.  

M. Navickienės teigimu, kol kas labai sunku daryti išvadas ir prielaidas, ar pensijų padidėjimo kai kurie gyventojai nepajus dėl išaugusių kainų.

„Dėl šito pakėlimo (dujų ir elektros brangimo nuo liepos – BNS)  įtaka namų ūkiui bus gerokai mažesnė negu tos pačios vienišo žmogaus išmokos finansine išraiškas. Tas klausimas turėtų susibalansuoti. Visą kitą kainų kilimą vertinti yra sudėtinga, nes nėra jis dar toks realiai juntamas ir pamatuojamas“, – teigė ministrė.

Vyriausybė pirmadienį jau pritarė iniciatyvai per artimiausius trejus metus sparčiau didinti pensijas. Numatoma, kad patobulinus indeksavimo mechanizmą vidutinė pensija jau kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 16 eurų daugiau, nei numatyta pagal dabartinius įstatymus.

Vidutinė pensija kitąmet turėtų augti 7,93 proc. iki 461,9 euro , 2023 metais atitinkamai – 7,09 proc. iki 498,8, 2024 metais – 6,28 proc. iki 534,1 euro. Modelio nekeitus, anot ministerijos, vidutinė pensija siektų atitinkamai 447,56, 480,19 ir 511,3 euro.

Kitais metais biudžete reikės numatyti 49 mln. eurų senatvės pensijos didinimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.

Dabar senatvės pensijas gauna šiek tiek daugiau negu 600 tūkst. gyventojų, dar beveik 200 tūkst. yra neįgaliųjų.

Nuo 2022 metų ši išmoka sieks 32 eurus.

Ketvirtadienį Seimas priėmė tokias išmokas įteisinantį įstatymą. Už jį balsavo 124 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Išmokos gavėjus turėtų pasiekti rudenį, bet jos bus skaičiuojamos nuo liepos 1-osios, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

„Tai yra mūsų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vienas iš svarbiausių rinkimų programos punktų, kuriame įvardytas gana aiškus įsipareigojimas dėl vienišų asmenų pensijos instituto įvedimo“, – prieš balsavimą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Anot jos, našlių pensijų negaunantys vieniši senjorai niekuo nesiskiria nuo našlių.

„Kada tu gyveni vienas be vaikų, be šeimos, galų gale tie būsto išlaikymo kaštai tau yra santykinai didesni, nepaisant to, ar tu esi našlys, ar tu esi niekada nesusituokęs ar išsiskyręs žmogus. Todėl, man atrodo, sąlygų suvienodinimas šioje situacijoje yra labai svarbus“, – teigė ministrė.

Pasak jos, pradėjus mokėti vienišo žmogaus išmokas, skurdo lygis vienišų pensininkų grupėje turėtų sumažėti daugiau nei 8 procentais.

„Valstietė“ Rima Baškienė pabrėžė, kad svarbu užtikrinti sklandų šio įstatymo įgyvendinimą.

„Sodra“ pasirengusi, tačiau informavimas, pasirūpinimas žmonėmis, kad jie apie tai žinotų, neužkrovimas jų biurokratiniais dokumentų pildymas būtų mūsų visų, o kartu ir savivaldybės rūpestis. Svarbu, kad šitas priimamas įstatymas, už kurį kviečiu balsuoti, taptų puikia žinia, kad pradėjus mažas pensijas gaunančių vienišų asmenų išmokas įvesti, kad bus tęstinumas ir kad kitais metais visi vieniši asmenys šitas išmokas gaus“, – sakė parlamentarė.

Vienišo asmens išmoka nepakeis šiuo metu mokamos našlio pensijos, pastaroji liks. Pagal įstatymą, asmenys, kurie gauna našlio pensiją, neturės teisės pretenduoti į vienišo asmens išmoką.

Norintieji gauti vienišo asmens išmoką, turės parašyti prašymą „Sodrai“. Juos bus galima teikti nuo šių metų liepos 1 dienos.

„Tikimasi, kad bus galimybė prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo Sodros teritoriniam skyriui pateikti ir telefonu“, – teigiama SADM pranešime.

Ministerija pabrėžė, kad vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensija neturės įtakos kitoms asmeniui pagal kitus įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas.

Nuo liepos 1 dienos vienišo asmens išmoką gaus neįgalūs ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos ši išmoka bus mokama visiems vienišiems, neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sukakusiems asmenims.

Pirminiais duomenimis, kitąmet našlių pensijų ir vienišo žmogaus išmokų gavėjų būtų apie 400 tūkstančių.

„Galima bandyti veikti horizontaliai, per visas skurdo grupes, o vis dėlto galima veikti per tas grupes, kur skurdo rodiklis yra santykinai gerokai blogesnis negu bendras. Tos grupės yra labai gerai žinomos: tai yra vieniši pensininkai, vieniši tėvai su vaikais, paprastai mamos, neįgalieji. Jeigu koncentruoji pastangas per visą spektrą, tada ženklesnį rezultatą pasiekti būna gana sunku, bet jeigu tu koncentruoji pastangas, kur rodikliai yra blogausi, tada bendras rezultatas taip pat taisosi greičiau“, – žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, siekiant skurdo mažinimo, gali būti pasitelktos išmokos, neįgaliųjų įdarbinimo priemonės.

„Pirmos priemonės yra paprastesnės – priemokos vienišiems asmenims, (...) neįgaliųjų įdarbinimo priemonės, apie kurias diskutavome praėjusią kadenciją, bet galbūt pavytų taiklesnių pasiūlyti, kokias priemones taikyti, kad daugiau neįgaliųjų galėtų dirbti ir užsidirbti“, – sakė paskirtoji premjerė.

„Pirmojo dalijimo metu sunkiau besiverčiančius pasieks nemažas maisto produktų krepšelis, kuris, tikimės, palengvins šių žmonių gyvenimo sąlygas ir buitį. Maisto krepšelyje bus 7 maisto produktai: 1 kg miltų, 0,5 kg makaronų, 0,5 kg ryžių, 0,4 kg kiaulienos konservų, 0,48 kg konservuotos burokėlių sriubos, 0,66 kg konservuotų žaliųjų žirnelių, 0,5 kg saldžiųjų pusryčių“, – sako Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas.

Kaip ir pernai, paramos gavėjus pasieks 18 skirtingų rūšių maisto produktų, kurie bus dalijami 6 kartus: vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Birželio ir gruodžio mėnesiais gyventojus pasieks ir higienos prekės: šampūnas, muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir skalbimo priemonės.

Maisto produktus ir higienos prekes gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį (187,50 Eur). Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 187,50 Eur per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.

Maisto produktų dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir trys nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Marijampolės krašto samariečių bendrija. Informaciją apie tikslią maisto produktų dalijimo vietą ir datą konkrečioje savivaldybėje gyventojai gali rasti savivaldybių administracijų ir „Maisto banko“ interneto puslapiuose bei Marijampolės krašto samariečių bendrijos „Facebook“ paskyroje.

Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2019–2020 m. yra skirta 24 mln. Eur Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšų.

Už tokias Šalpos pensijų įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 110 Seimo narių.

2020 metais nuo 132 iki 140 eurų didinama šalpos pensijos bazė – ji negalės būti mažesnė kaip 56 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, dėl to šalpos išmokos augs nuo 4 iki 18 eurų. Mažiausiai didės šalpos našlaičių pensija, daugiausiai – šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų.

Taip pat nustatytos šalpos neįgalumo pensijų grindys – viena šalpos pensijų bazė, todėl šios pensijos negalės būti mažesnės kaip 140 eurų.

Teisę gauti pensijos priemoką nuo kitų metų turės asmenys, kurių gaunamų socialinio draudimo pensijų ir kitų pensinio pobūdžio išmokų suma per mėnesį nesieks 100 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (šiemet taikoma 95 proc. riba).

Minimalių vartojimo poreikių dydis priklausomai nuo šeimos dydžio šiemet yra nuo 176 iki 251 euro.

„Patobulintas biudžetas, kaip ir pirminis variantas, išlieka skirtas mažinti skurdą, socialiai orientuotas“, – po Vyriausybės posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Kitais metais didės vaiko pinigai, pensijos, minimali alga“, – pridūrė jis.

Anot premjero, Vyriausybė ypatingą dėmesį skiria skurdo mažinimui šeimose.

„Vaiko pinigai nuo sausio 1 dienos didės (...). Augimas bus tose šeimose, kurios susiduria su skurdo problemomis“, – teigė S. Skvernelis.

Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka patobulintą biudžeto projektą pavadino kompromisiniu.

„Esminės kryptys yra išlikę tos pačios, biudžetas tikrai realistinis, atspindintis ekonominę realybę, subalansuotas, mažinantis skurdą ir kompromisinis“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Šapoka.

„Tikrai įsiklausėme į daugelio visuomenės grupių, Seimo, prezidento pasiūlymus. Tikrai galiu pasakyti, kad kompromisus radome“, – sakė ministras.

Vyriausybė kitų metų valstybės pajamas, palyginti su spalį patvirtintu projektu, siūlo didinti 0,1 proc. (13,873 mln. eurų) iki 11,559 mlrd. eurų, išlaidas – 0,4 proc. (55,246 mln. eurų) iki 12,705 mlrd. eurų.

Kitų metų valstybės biudžeto deficitas siektų 1,146 mlrd. eurų – 3,7 proc. (41,375 mln. eurų) daugiau nei pirminiame projekte.

Seime svarstant bankų turto ir prekybos tinklų mokesčius įvesti nuo kitų metų liepos, planuojamos jų pajamos sumažintos 45,9 mln. eurų, akcizų mokesčio pajamos mažėja 20,3 mln. eurų, taršių automobilių mokesčio – 9 mln. eurų, NT mokesčio – 5,6 mln. eurų.

Tuo metu, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, numatoma 52,2 mln. eurų daugiau pajamų iš pelno ir dividendų įmokų, 28,7 mln. eurų daugiau – iš gyventojų pajamų mokesčio, pajamos iš žemės pardavimo didesnės 9,3 mln. eurų, loterijų ir lošimų mokesčiai sugeneruos 4,5 mln. eurų daugiau.

„Prezidentui tai (skurdo mažinimas – ELTA) yra prioritetas ir jis tikrai mano, kad valstybė turi koncentruotis į silpniausias visuomenės grupes, tie kas sunkiai serga, badauja ir sunkiai suduria galą su galu“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė P. Mačiulis.

Jo teigimu, biudžete galima rasti lėšų visoms visuomenės grupėms.

„Valstybės biudžetas yra virš 10 mlrd. eurų, kitaip tariant, rasti pinigų visoms grupėms, labai stipriai paieškojus, tikrai galima. Tą turi daryti premjeras, finansų ministras, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, tai priklauso nuo šių žmonių nusiteikimo ir noro atliepti į tam tikras grupes. Bet prezidentas yra principingas, jei buvo duoti pažadai, (...) jie turi būti tęsiami, nesvarbu, ar medikai, ar mokytojai, ar partijų susitarimas dėl krašto apsaugos. Pažadai, duoti su parašais ar be jų, turi būti tęsiami“, – sakė P. Mačiulis.

„Tikrai nėra taip, kad pinigų nėra. Biudžetas nėra mažas, ieškoti resursų ir juos teikti tikrai yra galimybė. Prezidentui turbūt nereikėtų mokyti finansų ministro ar kitų ministrų, kaip to ieškoti, bet tikrai tų resursų yra“, – pridūrė prezidento patarėjas.

ELTA primena, kad antradienį į šalies kelius protestuoti išvažiavo ūkininkai. Trečiadienį savo nepasitenkinimą valdžios sprendimais išreiškė ir vežėjai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) ir Vairuotojų profesinė sąjunga, reaguodamos į vežėjų asociacijos „Linava“ protestą, trečiadienį rengė kontraprotestą prie Vyriausybės, kad parodytų darbdaviams, jog Vyriausybės priimtas nutarimas, kuriuo nuo kitų metų 28 proc. keliamas bazinis komandiruojamų darbuotojų atlyginimas, yra būtinas ir logiškas žingsnis.

Taip pat trečiadienį Vinco Kudirkos aikštėje buvo rengiama protesto akcija, kurioje Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteikė „Už Ačių". Anot rektoriaus, akcija skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu.

Ketvirtadienį visoje Lietuvoje prasidės daugiausiai švietimo darbuotojų vienijantis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) inicijuotas mokytojų streikas dėl neįgyvendintų Vyriausybės pažadų kelti mokytojams atlyginimus.