„Čia buvo daug spekuliacijų dėl to, kokia informacija yra ir taip toliau, galiu užtikrintai pasakyt, kad toj pažymoj, kurią aš skaičiau, šnekama tikrai ne apie šitą dalyką“, – trečiadienį tv3.lt portalo tiesioginėje transliacijoje į klausimą, ar jo matyta informacija susijusi su šnipinėjimo byla, atsakė R. Karbauskis.

„Šituo klausimu (šnipinėjimo byla – BNS), matyt, tarnybos dirba jau ilgą laiką, nuosekliai, bendradarbiaudamos, o ten buvo situacija, kad viena iš tarnybų  informavo dėl galimos grėsmės ir premjeras pasidalino su kitomis tarnybomis“, – teigė „valstiečių“ vadovas.

Teisėsauga ketvirtadienį pranešė atliekanti naują tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, kur įtarimai pareikšti neįvardijamam „visam tinklui asmenų“, tarp jų – buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui.

Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybėje žurnalistams į klausimą, ar grėsmės, apie kurias jis kalbėjo anksčiau, teigdamas, jog kreipsis į tarnybas, yra susijusios su atliekamu tyrimu, atsakė: „Tame tarpe – taip“.

Perklaustas, ar yra sąsaja su šnipinėjimo byla, S. Skvernelis sakė detalių nekomentuojantis, bet kartojo, kad „tai susiję su grėsmėmis, kurios bandomos daryti ir iš išorės“.

Praėjusią savaitę R. Karbauskis žurnalistams pranešė skaitęs jam kaip „valstiečių“ frakcijos seniūnui adresuotą pažymą, pagrindusią premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi į specialiąsias tarybas.

Pats S. Skvernelis Seime buvo pareiškęs, kad opozicinių konservatorių veikimas „yra Kremliaus politikos vykdymas ir abejonių yra, ar ten nėra sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, tą atsakys „specialiosios tarnybos“.

Konservatoriai tuomet pareikalavo, kad su pažyma susipažintų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet informacija kol kas buvo pateikta tik Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui.

V. Pranckietis trečiadienį interviu Žinių radijui sakė, kad didelio atgarsio sulaukusioje įslaptintoje pažymoje „išskirtinių blogybių“ nėra.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis trečiadienį žurnalistams Seime klausiamas, ar šiuo metu VSD turi kokių nors duomenų, kad konservatorių partija veiktų Kremliaus labui, atsakė: „Šiuo metu aš tokių apraiškų nematau“.

„Gavome užklausą iš ministro pirmininko. Šiuo metu renkame informaciją, esame išsiuntę užklausas visiems kriminalinės žvalgybos subjektams ir gavę tą informaciją, įvertinsime ir pasakysime. Dabar kol kas aš nieko pasakyti negaliu, įvertinsime situaciją ir atsakysime“, - trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė VSD vadovas Darius Jauniškis.

Jis nekomentavo premjero kreipimosi, nes tai, anot D. Jauniškio, yra riboto naudojimo dokumentas.

Į klausimą, ar yra kokių nors požymių, kad konservatoriai esą dirbo Kremliui, D. Jauniškis atsakė: „Aš šiuo metu jokios informacijos apie tai neturiu“.

Po NSGK posėdžio AOTD vadovas R. Baltrėnas sakė, kad atsakymą premjerui pateikė šią savaitę, tačiau jo turinio nekomentavo.

„Šią savaitę atsakymas premjerui yra pateiktas. Mes, kaip karinė žvalgyba, šiuo klausimu savo darbą baigėme“, - žurnalistams sakė R. Baltrėnas.

Paklaustas, ar yra pagrindo Lietuvos gyventojams sunerimti dėl galimų grėsmių, jis patarė ramiai sutikti šventes.

„Lietuvos gyventojams siūlau išnaudoti susikaupimo laikotarpį prieš Kalėdas ir labai ramiai sutikti Kalėdas ir atšvęsti Naujuosius metus“, - paragino R. Baltrėnas.

„Abi tarnybos labai aiškiai pasakė, kad jos jokios informacijos, nei susijusios su perversmais, nei su protestais, nei su Rusijos įtakomis neteikė premjerui ir nieko panašaus mums negali pasakyti, nes neturi jokios informacijos“, - trečiadienį žurnalistams sakė NSGK posėdyje dalyvaujanti R. Juknevičienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ketina išklausyti Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovus dėl ministro pirmininko S. Skvernelio kreipimosi į specialiąsias tarnybas.

Į prasidėjusį posėdį, kuris vyksta už uždarų durų, atvyko VSD vadovas Darius Jauniškis, kiti žvalgybos institucijų atstovai.

NSGK posėdžio darbotvarkėje yra įrašytas ir kitas klausimas, susijęs su žvalgybos institucijomis - jų veiklos strategijų pristatymas.

Gruodžio 11 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai iš įvairių frakcijų kreipėsi į komiteto pirmininką Vytautą Baką, prašydami į artimiausią komiteto posėdį iškviesti Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovus dėl ministro pirmininko S. Skvernelio kreipimosi „slaptu raštu“ į specialiąsias tarnybas dėl Kremliaus įtakos.

Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Virgilijus Alekna, Juozas Olekas, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas.

Pasak jų, Seimo NSGK posėdyje specialiosios tarnybos yra prašomos pateikti informaciją, susijusią su premjero kreipimusi į tarnybas dėl Kremliaus įtakų Lietuvoje vykstantiems politiniams procesams.

Premjeras S. Skvernelis praėjusią savaitę pranešė gavęs informacijos iš specialiųjų tarnybų apie kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Jis kalbėdamas viešai leido suprasti, kad jo kreipimasis į specialiąsias tarnybas yra susijęs su konservatorių politika, tačiau vėliau tai paneigė.

„Panašu, kad premjeras ir Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas piktnaudžiauja valdžia, nes slaptumą naudoja politinei kovai. Nesuprantama, kodėl įslaptinta informacija siunčiama tik vienos frakcijos seniūnui, kodėl, jei yra grėsmė nacionaliniam saugumui, neinformuojama prezidentė, Seimo pirmininkas ir Seimo NSGK“, - sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė.

Pasak jos, gruodžio 19 d. vyksiančiame Seimo NSGK posėdyje specialiosios tarnybos yra prašomos pateikti informaciją, susijusią su premjero kreipimusi į tarnybas dėl Kremliaus įtakų Lietuvoje vykstantiems politiniams procesams.

Apie grėsmę nacionaliniam saugumui liudijančią slaptą pažymą skaitęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis mano, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi turėjo gauti šį dokumentą.

„Mane stebintų, jei prezidentė tos pažymos negavo, nes pagal logiką, tai ją turėjo gauti“, - ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis, primena ELTA.

Jo nuomone, premjeras S. Skvernelis pagrįstai kreipėsi į slaptąsias tarnybas, nes „tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui“.

„Akivaizdžiai yra įvardinti asmenys, kurie tą grėsmę sukelia. Aš manau, kad mūsų tarnybos turi labai atsakingai į tai reaguoti“,- trečiadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

„Aš skaičiau tekstą, kuris turi grifą „slaptai“, kuris rodo, kad S. Skvernelis kreipėsi į tarnybas pagrįstai. Tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, akivaizdžiai įvardinti asmenys, kurie tą grėsmę sukelia. Manau, kad mūsų tarnybos į tai turi reaguoti labai atsakingai“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Tuo metu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis BNS teigė panašios pažymos negavęs.

„Ne, nesu gavęs nei šiomis dienomis, nei anksčiau pažymos apie tokią grėsmę, todėl komentuoti neturiu ką“, – tvirtino jis.

Seimo vadovas teigė negalįs paaiškinti, kodėl informacija apie grėsmę nacionaliniam saugumui pateikta ne jam, o frakcijos seniūnui.

Pasak R. Karbauskio, jis susipažino su slapta pažyma, kuri buvo adresuota jam, kaip frakcijos seniūnui.

„Valstiečių“ lyderis neįvardijo, kuri konkrečiai institucija rengė jo minimą pažymą.

„Tai, kas šnekama tuose tektuose, šnekama apie grėsmę nacionaliniam saugumui, kuris susijęs su nestabilumu valstybėje. Viskas, kas gali sukelti nestabilumą, galima pasinaudoti labai daugeliu dalykų“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.

Jis tvirtino negalintis nieko pasakyti apie pažymoje minimus asmenis, ar tai politikai, ar kiti asmenys, tačiau paklaustas, ar pažymoje minimos profesinės sąjungos, kategoriškai paneigė.

„Ten nėra minimos profesinės sąjungos, kad nekiltų jokių abejonių dėl profesinių sąjungų, jos ten tikrai neminimos, o dėl žmonių aš daugiau neminėsiu“, – sakė „valstiečių“ seniūnas.

Premjeras S. Skvernelis antradienį žurnalistams patvirtino, jog kreipėsi į specialiąsias tarnybas „dėl procesų, vykstančių šalyje“, o anksčiau ryte atsakydamas žurnalistams į klausimus leido suprasti kreipęsis dėl opozicinių konservatorių.

„Objektas yra procesai, vykstantys šalyje, ir kreipimesi nėra įvardinta konservatorių nei partija, nei frakcija, jei patys jie save prisiskyrė, matyt, tam tikras nerimas yra“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Paklaustas, ar kreipimasis susijęs su mokytojų streiku ir sekmadienį vykusiu mitingu, S. Skvernelis atsakė: „Ne tik tai, matome, kas šiuo metu vyksta, inspiracijos, matome tą pačią Prancūziją, kokios valstybės ausys pradėjo lįsti“.

„Tiesiog tos tarnybos turi atlikti darbą, visi subjektai, nes procesus gali įtakoti ir išorė, ir viduje, ir taip pat kriminalinis pasaulis taip pat tai daro, ką mes turėjome prieš dešimt metų, kalbėdami apie riaušes prie Seimo“, – tvirtino premjeras.

Jis sakė kreipęsis į visus kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos subjektus.

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas antradienį BNS patikslino, jog kreiptasi į Valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, Lietuvos kriminalinės policijos biurą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Vadovybės apsaugos departamentą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Muitinės departamento Muitinės kriminalinę tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Kalėjimų departamentą.

S. Skvernelis praeitą savaitę Seime pareiškė, kad konservatorių veikimas „yra Kremliaus politikos vykdymas ir abejonių yra, ar ten nėra sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, tą atsakys „specialiosios tarnybos“.

Antradienio rytą jis teigė, kad „laikosi kiekvieno savo žodžio“.

„Aš įvardijau, kad nekeičiu savo žodžių, pasakytų apie konservatorius, o kreipiausi, kas man priklauso pagal pareigas kaip ministrui pirmininkui“, – vėliau dar patikslino premjeras.

Tuo metu dalis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių kreipėsi į komiteto pirmininką Vytautą Baką prašydami į artimiausią komiteto posėdį žvalgybos vadovus. Trečiadienio posėdyje nuspręsta juos kviestis kitą savaitę.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis komentuodamas situaciją teigė, kad premjeras verčiau kreiptųsi į Molėtų observatoriją dėl planetų judėjimo.

„Rekomenduoju premjerui kreiptis į Molėtų observatoriją, kurios specialistai gali atsakyti, kurios planetos ar žvaigždes galėjo įtakoti premjero mintis. O tarnybas kviečiu palikti ramybėje“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Raštą R. Karbauskiui persiuntė Vyriausybė

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį patvirtino, jog slaptą raštą dėl grėsmių „valstiečių“ vadovui Ramūnui Karbauskiui persiuntė Vyriausybės kanceliarija, jis buvo adresuotas išskirtinai „valstiečių“ seniūnui.

„Ta informacija, kuri gaunama, pagal principą „būtina žinoti“ teikiama ir kitoms institucijoms, šiuo atveju Seimo frakcijos pirmininkas gavo dalį informacijos pagal principą „būtina žinoti“, tai yra riboto naudojimo informacija ir ji nėra viešai skleidžiama“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

„Aš neminėsiu informacijos, kadangi tai riboto naudojimo informacija, tiesiog ta informacija, kuri reikalinga frakcijos pirmininkui žinoti, buvo pateikta, oficialiai per Seimo kanceliariją. Siuntė tą informaciją Vyriausybės kanceliarija“, – aiškino premjeras.

Klausiamas, kokia tarnyba parengė informaciją, su kuria buvo supažindintas ir R. Karbauskis, S. Skvernelis neatsakė, argumentuodamas slaptumu.

Perklaustas, ar minimas raštas adresuotas tik vieninteliam R. Karbauskiui, ar ir kitų frakcijų seniūnams, premjeras sakė, kad „informacija teikta frakcijos pirmininkui ir ji pateikta“, o jam vienam „todėl, kad ta informacija aktuali frakcijos pirmininkui“.

Už tokį nutarimo projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 34, susilaikė 5 Seimo nariai. Už projektą vieningai balsavo socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat keli Seimo narių mišrios grupės nariai. Prieš buvo konservatoriai ir liberalai, o Darbo partijos frakcija nedalyvavo balsavime.

Nors nemažai „darbiečių“ pasirašė po nutarimo projektu dėl parlamentinio tyrimo, frakcija po to oficialiai patvirtino poziciją projekto neparemti.

„Darbo partija nepritaria šios laikinosios komisijos sudarymui ir mes griežtai pasisakome prieš teisėsaugos įtraukimą į politinius procesus. Deja, yra tokie dalykai, kaip juodieji sąrašai, pažymos įvairios, mes griežtai pasisakom prieš tokius dalykus, bet kartu teigiam, kad prasidėjęs rinkiminis politinis sezonas tikrai ne vita tokiai laikinosios komisijos veiklai“, – sakė frakcijos poziciją pristatęs Mečislovas Zasčiurinskas.

Seimas dar turės balsuoti dėl projekto priėmimo. Svarstymas plenariniame posėdyje suplanuotas gegužės 5 dieną, iki tol laiko išvadą turi pateikti Etikos ir procedūrų komisija.

Į ją kreipėsi opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, klausdamas, ar tokį projektą inicijavę „tvarkiečiai“ nepatenka į interesų konfliktą, nes ši partija ir kai kurie jos nariai figūruoja ikiteisminiuose tyrimuose.

Daugiau kaip pusė Seimo narių siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl „manipuliavimo  viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą“.

Pagal projektą, komisija turėtų aiškintis, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą, taip pat vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.

Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.

Tuo tarpu tyrimą inicijuojančių „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis pasidavimui Prezidentūros spaudimui kaltino Darbo partiją, kuri nusprendė projekto neparemti.

„Gerbiami Darbo partijos nariai, jūs visi pasirašėte, kad ši komisija būtų sudaryta, kaip greitai jus prezidentiniais skiepais paskiepijo, kad jūs pasveikot per dvi valandas. Dar ryte 8 val. kalbantis pas Seimo pirmininkę jūs raginot visus būti principingais ir nepasiduoti prezidentės spaudimui, bet jūs patys pirmi pasidavėt prezidentės spaudimui ir nedalyvaujat balsavime, tai labai nevyriška“, – sakė P.Gražulis.

Konservatorius Valentinas Stundys apie projektą sakė, kad tai esantis „propagandinis triukas, triukšmas viešoj erdvėj“. „Laikas tiesiog sustoti ir dirbti darbus, dėl kurių esame išrinkti. Nebežaiskime“, – sakė konservatorius.

„Tvarkiečių“ frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas savo pasisakyme tvirtino, jog argumentai prieš komisiją, kad taip bus daromas poveikis teisėsaugai – nepagrįsti. „Tik neskaitęs projekto žmogus gai tvirtinti, kad čia daromas nors mažiausias poveikis teisėsaugai, ikiteisminio tyrimo institucijoms. Šios komisijos visos minimos bylos – seniai užbaigtos ar net nepradėtos, todėl galima drąsiai tvirtinti, kad Seimo komisija artėjančių Seimo rinkimų atžvilgiu yra visiškai neutrali“, – sakė V.Vasiliauskas.

„Kai labai lengvai per valandą surinkau 75 parašus, neskubėjau džiūgauti, nes įtariau, kad šis Seimo nutarimo projektas sulauks išankstinių neigiamų nuomonių vien dėl to, kad priklausau ne tai frakcijai, bet tokios audros, tokio politinio uragano ir tokio spaudimo Seimui aš nesitikėjau. Projekte nė su žiburiu nerasi kokių nors požymių ar kėslų nukryžiuoti kurią nors politinę jėgą, suvesti sąskaitas, atsirevanšuoti ar išbalintį suteptą mundurą“, – kalbėjo siūlumo autorius.

Pasak jo, komisija atsakytų, ar „mes taikstomės su faktu, kad juo toliau, tuo stipriau valstybė yra valdoma slaptomis pažymomis, kai net Vyriausybės stabilumas priklauso ne nuo valdančiosios daugumos, o nuo nutekinamų ju baigtų, nutrauktų, ikiteisminio tyrimo medžiagų, kurios, kaip paaiškėja, yra niekinės“.

„Tie, kurie skaitė projektą, tikriausiai matė, kas ten siūloma – siūloma politikams kištis į ikiteisminius tyrimus, kvestionuoti jau priimtus teismų ir teisėsaugos institucijų sprendimus, patiktų jie mums ar ne. Klausimuose jau nurodoma, kokie turi būti atsakymai ar kokie nurodymai teisėsaugos institucijoms. Negi tokios sąvokos kaip teisė, valdžių atskyrimo principas, teisminės valdžios nepriklausomumas šioje posėdžių salėje yra sąvokos, kurių nebesuprantame?“ – prieš projektą balsuoti ragino Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Mazuronis.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.

Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, jog STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.

Generalinio prokuroro skyrimo proceso metu pernai susitikime su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, jog prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Tačiau kaip šio susitikimo dalyviai minėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo  narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą. 

Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „ išsipirkti “.

Taip pat komisijai siūloma susipažinti su prezidentės patarėjos D.Ulbinaitės byla ir, „nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą“. D. Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei, Aukščiausiasis Teismas kovą ją galutinai išteisino –  minimalia persvara, keturiais balsais prieš tris. Trys teisėjai vėliau paskelbė atskirąją nuomonę, kad D.Ulbinaitė išteisinta „niekuo neparemtais samprotavimais“.    

Nutarimo projektą dėl tokios komisijos sudarymo įregistravo 75 Seimo nariai, daugiausiai – valdančiųjų socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ atstovai, taip pat keli Seimo narių mišrios grupės atstovai. Vėliau nutarimo projekte minimi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas ir „darbietis“ Vytautas Gapšys, taip pat ir „darbietė“ Dangutė Mikutienė savo parašus atšaukė.

Aistros dėl slaptos anoniminės pažymos, kurią esą turi prezidentūra apie gal menamą, o gal realią Seimo narių Juliaus Sabatausko, Broniaus Bradausko ir Vytauto Gapšio veiklą, nuslūgo. Bet ar ši istorija iš tiesų baigėsi? B. Bradauskas ir V. Gapšys toliau į ją gilintis nebeketina. Tuo metu J. Sabatauskas šio reikalo žada taip nepalikti.

Kai visos Seimo valdybos akivaizdoje šalies vadovė Dalia Grybauskaitė metė šešėlį socialdemokratams J. Sabatauskui ir B. Bradauskui bei „darbiečiui“ V. Gapšiui, esą šie dar birželį Kaišiadoryse ar Aukštadvaryje buvo susitikę su kažkokiu buvusiu teisėju, o gal ir šešėlino pasaulio atstovais aptarti į generalinio prokuroro postą pasiūlytos Nerijaus Meilučio kandidatūros, atrodė, kad prezidentė užsimojo iš peties ir tuoj paaiškės dar kažkokie negražūs, „juodi“ minėtų Seimo narių darbai.

Bet bepakylanti audra atslūgo. Tiesa, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuriam vadovauja J. Sabatauskas, susitikimo su prezidente teko palaukti, o pačiam komiteto pirmininkui pasikalbėti su D. Grybauskaite akis į akį apie jam mestus įtarimus iš viso nepavyko.

Po susitikimo su komitetu paaiškėjo, kad V. Gapšys apskritai nieko dėtas, nes jo pavardės toje paslaptingoje pažymoje iš viso nėra. Kuo dėti J. Sabatauskas ir B. Bradauskas, prezidentė nepaaiškino, nors prieš susitikimą tiek Seimo vadovė Loreta Graužinienė, tiek J. Sabatauskas iš specialiųjų tarnybų gavo atsakymus raštu, jog jokių pažymų apie šiuos parlamentarus nėra rašyta, taip pat nebuvo rinkta informacijos, susijusios su galimai neteisėta jų veikla.

Kas toliau? Laukti iš prezidentūros naujos „pažymų“ ar „juodųjų sąrašų“ istorijos? Ir kodėl nei J. Sabatauskas, nei jo kolegos nieko nedaro, kodėl nesigina?

Savo istoriją laiko baigta

„Darbietis“ V. Gapšys po susitikimo su prezidente, kuris įvyko lapkričio 19 d., nurimo ir nutarė daugiau nebesiaiškinti, kokiomis aplinkybės ir kodėl jo pavardė kelias savaitės šmėžavo kažkokių paslaptingų pažymų kontekste.

„Mano atveju ta istorija baigta, nes mano pavardės nėra jokioje pažymoje. Kas susipainiojo ar kažką supainiojo – neaišku. Gal Seimo valdybos nariai ne taip suprato, ką pasakė prezidentė, gal ji ne taip kažką pasakė.

Kai vyko susitikimas su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, tiesaus atsakymo ar atsiprašymo neišgirdau, tik buvo pasakyta, kad dėl mano pavardės suklysta. Natūralu, kad šalies vadovai apie viską žino kur kas daugiau, tik jiems su tam tikra informacija reikėtų elgtis atsargiau“, – bendraudamas su LRT.lt sakė V. Gapšys.

B. Bradauskas irgi tik numojo ranka – aiškinti, anot jo, kažkokių pasakų nebenorįs.

J. Sabatauskas yra numatęs veiksmų planą

Paklaustas, ar dar ketina aiškintis, kodėl atsidūrė prezidentės nemalonėje bei kodėl jo pavardė minima kažkokių pažymų istorijoje, J. Sabatauskas teigė manąs, kad jokių pažymų iš tikrųjų nebuvo.

„Ką žadu daryti? Žadu. Bet, jei paskelbsiu – ką, tuomet jau nebus prasmės tiems mano veiksmams. Išėjęs iš prezidentūros lapkričio 19 d., šiek tiek pasikarščiavau pasakęs, kad, jei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) manęs neapklaus, aš pats nueisiu į apklausą. Iš tiktųjų manęs STT neturi apklausti, nes nėra ką tirti. Be to, esu gavęs aštuonių specialiųjų tarnybų atsakymus raštu, kad dėl manęs nebuvo imtasi jokių veiksmų. Vadinasi, nėra ir jokių pažymų“, – teigė J. Sabatauskas.

Jis taip pat prisipažino turįs įtarimų, kad jo atžvilgiu prezidentūra yra gavusi kažkokių anoniminių pranešimų ar skundų, ir apgailestavo, kad to neišsiaiškino su STT vadovybe: „Bet aš ir pats žinau, kad jokio susitikimo su B. Bradausku, V. Gapšiu ar dar kažkuo aš neturėjau. Tai – visiška kūryba tuščioje vietoje. Mane tiesiog reikėjo kažkaip sukompromituoti. Nes, matyt, atrodė, kad aš kaip nevidonas gviešiuosi šventų galių.“

J. Sabatauskas teigė manąs, jog bent kažkokį šešėlį jam mesti arba net sukompromituoti jį reikėję dėl to, kad jo ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto iniciatyva buvo siūloma pakeisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką, kuriai praėjusį antradienį Seimas po pateikimo nepritarė: „Labiausiai mane nustebino mano pavaduotojo konservatoriaus Stasio Šedbaro elgesys – jis pasirašė po įstatymo pataisomis, kad būtų keičiama prokuroro skyrimo tvarka, o per balsavimą jau tos pataisos nebepalaikė. Matyt, konservatorių frakcija paspaudė.“

Prokuratūros įstatymo pataisoms, kad generalinio prokuroro kandidatūrą siūlytų ne šalies vadovas, o teisingumo ministras arba Aukščiausiojo Teismo vadovas, ministras pirmininkas ją pateiktų Seimui, o prezidentas naują prokurorą tik paskirtų, nepritarė ir D. Grybauskaitė.

Socialdemokratų kantrybė jau trūkinėja

Socialdemokratų ir Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas paneigė Seime ir už jo ribų girdimas kalbas, kad ir šiuo atveju prieš prezidentūrą bus nuleistos visų politikų ir kitų šalies vadovų galvos, kaip ir dėl iki šiol neatskleistų „juodųjų“ buvusių viceministrų sąrašų bei dėl paslaptingų pažymų apie „darbietį“, pirmąjį Seimo pirmininko pavaduotoją Vydą Gedvilą.

„Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui yra suteiktas specialiosios komisijos statusas, nes jis tiria kontržvalgybos veiklą. Todėl tuo pačiu galės pasiaiškinti, ir kaip atsiranda tos anoniminės ar dar kažkokios pažymos, kas jas kuria ir pateikia prezidentūrai. Surinkęs tokią informaciją, komitetas turėtų padaryti griežtas išvadas, o medžiagą pateikti specialiosioms tarnyboms, kad ji būtų įvertinta“, – kalbėjo A. Sysas.

Svarstydamas, kas lemia, kad paskutinės pažymų istorijos atveju iš prezidentūros pasigirdo net dviejų socialdemokratų pavardės, A. Sysas teigė manąs, jog dabartinė valdančioji dauguma, kurios branduolį ir sudaro socialdemokratai, nepatinka šalies vadovei D. Grybauskaitei.

„Tos pažymos ir kiti dalykai – nemeilės išraiška valdantiesiems. Mano įsitikinimu, prezidentė po Seimo rinkimų kitais metais norėtų, kad būtų kita valdančioji dauguma. Be to, ir ją, ir opoziciją nervina aukšti socialdemokratų reitingai, o ypač mūsų lyderio ir premjero Algirdo Butkevičiaus populiarumas, kuris kartais aplenkia ir pačią D. Grybauskaitę. Juk būdamas premjeru tuometinis konservatorių lyderis Andrius Kubilius dažniausiai atsidurdavo reitingų lentelės apačioje“, – mano A. Sysas. 

Žmonės išteplioti, o apsiginti negali

Pasak konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus, prezidentė, kaip valstybės vadovė, visada gali turėti daugiau informacijos apie tai, kas vyksta šalyje, tačiau jai pateikiama informacija turėtų būti labai profesionaliai patikrinta ir įvertinta.

„Priešingu atveju, patekusi į viešumą, nepagrįsta informacija gali mesti nepagrįstą šešėlį vieniems ar kitiems asmenims, ir kaip tuomet jiems apginti savo garbę ir orumą?“ – klausė V. Sinkevičius.

Pasak jo, paskutinis atvejis, kuomet prezidentūra iš pradžių metė šešėlį trims Seimo nariams, o po to pripažino, jog vadovavosi nepagrįsta informacija, akivaizdžiai iškėlė šią problemą.

„Kol šalies vadovas eina savo pareigas, jis negali būti apklaustas baudžiamojoje byloje. Vadinasi, Seimo nariai galėtų gintis tik civiline tvarka, tačiau toks kelias nebūtų vaisingas. Žmonės pusiau ištepti, o realiai apsiginti negali“, – situaciją vertino V. Sinkevičius.

Viską lemia kova dėl naujo prokuroro

Politologo Lauro Bielinio manymu, prezidentūra neturi realių argumentų, o veikti prieš valdančiąją daugumą jai reikia, todėl fantazuojama.

„Veikti šalies vadovei prieš valdančiuosius šiuo metu reikia pirmiausiai dėl to, kad generaliniu prokuroru būtų paskirtas jos pasirinktas kandidatas. Bet „juodųjų sąrašų“ sudarymas ar mojavimas kažkokiomis pažymomis – silpnumo, o ne praktiškų manevrų požymiai“, – įsitikinęs L. Bielinis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į prezidentės D. Grybauskaitės patarėjo Valdemaro Sarapino žodžius, esą dar yra ir 10 bylų, kurios susijusios su valdančiųjų veikla.

„Seimo dauguma privalėtų pareikalauti, kad būtų kuo skubiau pateikti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti šiuos prezidentės patarėjo žodžius. Bet abejoju, ar prezidentūra tai galėtų įrodyti. Būtų labai gėdinga, jei ir vėl reikėtų remtis kokiais nors anoniminiais laiškais arba pripažinti, kad remiamasi niekuo“, – svarstė L. Bielinis.

Seimo pirmąjį vicepirmininką, Darbo partijos atstovą Vydą Gedvilą slaptos pažymos sukompromitavo maždaug prieš mėnesį, kai šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, jomis remdamasi, atsisakė skirti jį švietimo ir mokslo ministru. Tačiau politikas rankų nenuleido ir svarsto galimybę savo garbę ginti teisme.

„Tariuosi su advokatais, kokioms institucijoms reikėtų rašyti skundus, o vėliau, ko gero, eisiu ir į teismą“, – portalui LRT.lt sakė V. Gedvilas, tačiau išsamiau savo tolesnių sprendimų komentuoti nenorėjo.

Kai gegužės pradžioje Darbo partija V. Gedvilą pasiūlė į švietimo ir mokslo ministro postą, šalies vadovė pareiškė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gavusi pažymą, kuri šiam politikui ir užtrenkė ministerijos duris. Ir nors premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, esą ta pažyma ar kelios pažymos visai netrukdo skirti V. Gedvilo ministru, pastarasis, įsisiūbavus skandalui dėl slaptų pažymų, pats atsisakė ministro posto.

Tada „darbietis“ tvirtino, jog kreipsis į teisėsaugą ir gins savo garbę bei orumą.

Naujasis Darbo partijos vadovas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad panašių skandalų neturėtų būti: „Tų pažymų turinio nei pats V. Gedvilas, nei kas kitas pamatyti negalėjo ir negali, o šešėlis žmogui mestas. Apskritai taip neturėtų būti. O, kalbant apie juridinę šio reikalo pusę, jei tos pažymos yra slaptos ir jų išslaptinti neįmanoma, tai ką tuomet skųsti teismui?“

V. Mazuronis įsitikinęs, kad dėl tų slaptųjų pažymų paviešinimo arba bent jau galimybės su jomis susipažinti tiems asmenims, apie kuriuos jose pateikiama informacija šalies vadovams, turėtų būti priimti politiniai sprendimai.

Tiesa, Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas Darbo partijos atstovai Seimui teikė, tačiau joms nebuvo pritarta.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas sakė, kad V. Gedvilas turi teisę kreiptis į teismą pirmiausiai dėl to, kad jam nebuvo leista susipažinti su slaptomis pažymomis, kuriose neva yra jį kompromituojančių faktų.

„Nereikia net taisyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo. Jame ir dabar yra nuostata, kad turi būti atskleistas pažymų turinys tiems asmenims, apie kuriuos jose kalbama“, – paaiškino J. Sabatauskas.

Remdamasis savo ilgamete veikla Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, jis teigė, jog tose slaptose pažymose iš pradžių būna surašomi įvairūs gandai ir kalbos, o vėliau pareigūnai juos privalo tikrinti.

„Taip užsisuka ratas – ar tie gandai pasitvirtina, ar – ne, gal atsiranda ir papildomos informacijos. Gandai savaime, kaip kompromituojanti informacija, negali būti naudojami. Kažkada iš vieno jau anapilin iškeliavusio aukštas pareigas užėmusio pareigūno esu girdėjęs istoriją, kad jis pats apie save skleidė gandus, norėdamas patikrinti tam tikrų tarnybų veiklos patikimumą“, – sakė J. Sabatauskas.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo teigimu, jei slaptų pažymų informacija apie privatų žmogaus gyvenimą nepasitvirtina, tos pažymos turi būti sunaikintos.

Kai V. Gedvilas pretendavo į švietimo ir mokslo ministro postą, viešojoje erdvėje buvo kalbama, esą jį kompromituojančiose pažymose yra informacijos, kad už jo bernvakarį, kuris vyko prieš kelis metus viename Kauno restoranų, sumokėjo kažkokie žinomi verslininkai. Be to, buvo kalbėta, jog V. Gedvilas bandė proteguoti savo partijos kolegą Gintarą Furmanavičių, kad šis gautų Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus postą, tačiau pastarasis jo taip ir negavo.

Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė pripažino pranešusi žiniasklaidai apie slaptos pažymos turinį, tačiau užėmė gynybinę poziciją, teigia „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Jis ir LRT.lt redaktorius Vladimiras Laučius neabejoja, kad kuo ilgiau vyks šis skandalas, tuo daugiau praloš prezidentė Dalia Grybauskaitė ir laimės Darbo partija.

„Problema yra ir mūsų prezidento rinkimų kampanijos ydos, kai apsisprendusių kandidatų nėra, bet dalyvauja, kas netingi. Dalyvauja ne diskutuodami, o krėsdami vieni kitiems kiaulystes. Tai, kas dabar vyksta, yra lietuviška prezidento rinkimų kampanija – vieni kitiems kiaulina“, – LRT laidai „Dėmesio centre“ sakė V. Laučius.

Apžvalgininkus kalbino žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

- Pone Bruveri, ar iš Prezidentės patarėjos pareiškimo galima suprasti, kad ji prisipažino suteikusi informaciją, sutampančią su slaptos pažymos turiniu, žurnalistams?

- Taip. Manau, čia buvo prisipažinimas kartojant tą pačią prezidentūros gynybinę versiją, kad žiniasklaidai buvo duota informacija apie informaciją. Ir ponia Ulbinatė nesijaučia padariusi ką nors bloga, nes tai esą nėra slapta informacija, o tokia, kurią ne tik galima, bet ir privalu, jos supratimu, viešinti valstybės labui.

- Pone Laučiau, ar Jūs nepasigedote D. Ulbinaitės pareiškime žodžių apie atsistatydinimą?

- Ne, nes to ir nesitikėjau. Akivaizdu, kad bus kovojama toliau. Nesiimu spręsti, ar tai teisinga strategija. Paviešinus šią pažymą, kad ir kas tai padarė, jokia žala valstybei nepadaryta, jokios asmeninės naudos taip pat nebuvo siekiama. Tačiau tokių veiksmų, kokių ėmėsi teisėsauga, tikrai negalima buvo daryti.

- Tačiau formaliai pažyma yra slapta. Valstybės saugumo departamento vadovo teigimu, joje yra dalykų, kurie yra valstybės paslaptis, iš jos galima nustatyti, kokie yra Lietuvos saugumo šaltiniai.

- V. Laučius: Labai keistas VSD vadovo pareiškimas, neva iš tos pažymos galima nustatyti saugumo šaltinius. Paprastai saugumo darbuotojai, rašydami analitines pažymas, pažeidžiamų šaltinių nepalieka. Labai keista, kad pažymoje nurodyti šaltiniai. Aš tokios pažymos su nurodytais šaltiniais neįsivaizduoju.

- Pone Bruveri, jei būtų taip, kad prezidentūra nutekino šią informaciją, ar prezidentė dėl to nutekinimo būtų turėjusi politinės naudos?

- Savaime suprantama. Ponia Ulbinaitė savo pareiškime bando dengti prezidentę, jeigu ką. Ji prisiima visą atsakomybę ir teigia, kad taip elgėsi savo iniciatyva, kuo man labai sunku patikėti. Jeigu iš tiesų prezidentūra su prezidentės žinia nutekino informaciją, nieko keista. Jau iš pradžių buvo aišku, kad tos informacijos patekimu į viešumą ir buvo siekiama naudos prezidentei, parodant ją kaip asmenį, į kurį nusitaikiusios visos blogosios jėgos. Jeigu nutekinimo operacija būtų padaryta protingiau, santūriau, ji reklaminiu požiūriu būtų buvusi sėkminga.

- Vytautas Landsbergis yra pasakęs, kad pagrindinis tikslas buvo pasiskiepyti nuo būsimų skandalų. Pati pažyma ir jos turinys nėra labai sensacinga, tačiau jos nutekinimo būdas tapo ginklu prieš pačią prezidentę. Ar galima suprasti, kad Dalia Grybauskaitė pati davė ginklus dabar ją puolantiems?

- V. Laučius: Tai, kas vyksta dabar, neatsiejama nuo teisėsaugos veiksmų. Kodėl jie buvo tokie neprofesionalūs ir neadekvatūs, galima tik spėlioti. Galima sakyti, kad pati teisėsauga ir suteikė ginklus prezidentės priešams, kai persekiojo žurnalistus, traumavo jų vaikus.

- Akivaizdu, kad iš pradžių buvo norėta pasiskiepyti nuo galimų skandalų, o po to kažkas persistengė. Ir tai suteikė ginklus prezidentės priešams.

- V. Laučius: Klausimas – kodėl persistengė? Ar iš kvailumo, ar dėl to, kad kažkas darė poveikį, matydamas, kad skandalas gali pasisukti reikiama kryptimi ir visos strėlės bus nukreiptos į Daukanto aikštę? Galėjo tai būti ir derinys teisėsaugos neprofesionalumo bei kažkieno siekio nukreipti ugnį į prezidentūrą vis pabrėžiant, kad STT, Generalinei prokuratūrai vadovauja prezidentė. Suprask, ir kaltų reikia ieškoti čia.

- Jei scenarijus buvo sugalvotas prezidentūroje, turbūt niekas nesitikėjo, kad jis taip vystysis?

- V. Bruveris: Tikrai nemanau, jog prezidentūra tikėjosi, kad visa tai atsisuks prieš žurnalistus, kuriais ji bandė pasinaudoti savireklamos tikslais.

- Kalbant apie priešų puolimą, jis naudingiausias greičiausiai Darbo partijai?

- Tai akivaizdu. Darbo partijos veikėjai bando ta situacija pasinaudoti, ponia Graužinienė užuominomis kalba ir apie galimą apkaltą. Tačiau jeigu bus įrodyta, kad prie valstybės paslapties nutekinimo prisidėjo pati prezidentė, situacija bus rimta. Kol kas jos priešai turi auksinę progą kritikuot. Kiekvienas jų vietoje taip darytų.

- Kuo ilgiau tęsis šis skandalas, tuo daugiau naudos išpeš Darbo partija?

- V. Laučius: Taip. Ir man labai įdomu, ar teisėsaugos pareigūnai, užsiimantys šia istorija, tai suvokia? STT veiksmai prieš žurnalistus buvo naudingi Darbo partijai, dabar kritika nukreipiama į prezidentę, nes ji atsakinga už STT veiksmus. Prisiminkime, kad prieš rinkimus STT buvo surengusi akciją prieš Vilniaus vicemerą, socialdemokratą Romą Adomavičių. Tai taip pat buvo labai naudinga Darbo partijai, pagrindinei socialdemokratų konkurentei. Tokie STT veiksmai tikrai kelia abejonių, ar Darbo partija neturi vadinamųjų „kurmių“ vienoje ar kitoje institucijoje.

- Turbūt Prezidentei būtų naudingiausia, kad kuo greičiau būtų kažkam pareikšti įtarimai dėl slaptos informacijos nutekinimo, tas kažkas prisiimtų atsakomybę ir istorija baigtųsi?

- V. Bruveris: Logiškai mąstant – taip, tačiau ne toks prezidentės būdas ir stilius. Ir jos patarėjos pareiškimas ne kas kita, o aršaus karo ir gynybos deklaracija. Tačiau kuo ilgiau ši istorija tęsis, tuo giliau prezidentūra grims ir tuo geriau bus Prezidentės oponentams.

V. Laučius: Problema yra ir mūsų prezidento rinkimų kampanijos ydos, kai apsisprendusių kandidatų nėra, bet dalyvauja, kas netingi. Dalyvauja ne diskutuodami, o krėsdami vieni kitiems kiaulystes. Tai, kas dabar vyksta, yra lietuviška prezidento rinkimų kampanija – vieni kitiems kiaulina. Ir šis skandalas yra to pavyzdys. Yra ir dar viena problema, mes matėme, kaip ji kartojasi šiemet jau ne pirmą kartą. Prisiminkime diplomantų skandalą. Tada niekas neieškojo tų, kas neteisėtai įrašė diplomatų pokalbį ir jį paviešino, visi puolė kaltinti diplomatus.

V. Bruveris: Labai tinkama analogija. Ir jos pagrindu noriu paraginti atskirti du dabartinio skandalo aspektus: viena yra tyčinis puolimas prieš prezidentę artėjant rinkimams. Kitas klausimas – kas nutekino slaptą pažymą? Jei to nebūtų įvykę, nebūtų ir ginklų, atsuktų į prezidentę. Jei tai padarė pati prezidentūra, ji nusipelno didžiulės kritikos ir teisinio vertinimo už tokius negrabius ir net nusikalstamus veiksmus.