„Klientų, kurių turėtos kortelės baigs galioti rugsėjo 13 dieną, nėra daug. Tačiau net ir nespėjus laiku pasikeisti kortelės, tai bus galima padaryti ir vėliau. Nors klientas, naudodamasis kortele, negalės prisijungti prie interneto banko, tačiau galės atsisiųsti ir įsidiegti „Smart-ID“ programėlę“, – komentuoja SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas ŽagūnIs.

Kaip pažymi SEB banko atstovas, slaptažodžių kortelių populiarumas dėl riboto jų panaudojimo nuosekliai mažėjo jau kuris laikas, o paskelbti ketinimai jų apskritai atsisakyti tik pagreitino klientų apsisprendimą rinktis modernesnę prisijungimo priemonę.

„Interneto banko sistemą Lietuvoje SEB bankas vienas pirmųjų pristatė 2000-aisiais. Jau ir tuomet slaptažodžių kortelėms buvo taikomi tam tikri apribojimai – nebuvo galima atlikti tarptautinių pervedimų (tik vietinius litais), buvo taikomi mažesni operacijų limitai. Sparčiai vystantis el. ir mob. bankininkystei, apribojimų kortelėms tik daugėjo – slaptažodžių kortelių turėtojai negalėjo pasirašyti el. sutarčių, gauti kai kurių kitų nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų.

Naudojantis slaptažodžių kortele iš esmės buvo galima tik atlikti kasdienės bankininkystės operacijas, o tai nebetenkino besikeičiančių klientų poreikių. Tobulėjant el. bankininkystės paslaugoms, kvalifikuoto parašo, kurio juridinė galia prilyginama rašytiniam parašui, poreikis toliau augs, taigi, didės ir modernių prisijungimo prie interneto banko priemonių poreikis“, – teigia V. Žagūnis.

Be to, pasak SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovo, daugelį bankininkystės paslaugų perkėlus į elektroninę erdvę, dar svarbiau tapo užtikrinti, kad klientų identifikavimo priemonės atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Papildomą dėmesį mokėjimams el. erdvėje skiria ir šių metų rudenį, rugsėjo 14 dieną, įsigaliosiantys Europos Sąjungos Mokėjimų paslaugų direktyvoje (PSD2) nustatyti aukštesni saugumo reikalavimai.

Vietoj slaptažodžių kortelės SEB banko klientai dažniausiai rinkosi nemokamą „Smart-ID" programėlę, kurią galima įsidiegti neatvykus į banko skyrių, ir slaptažodžių generatorių. Šiuo metu absoliuti dauguma SEB banko privačių ir verslo klientų prie interneto banko jungiasi naudodamiesi „Smart-ID“, slaptažodžių generatoriumi arba mobiliuoju parašu.

„Smart-ID“ programėle patogu naudotis, nes su savimi užtenka turėti tik išmanųjį įrenginį, kuriame ji yra įdiegta. „Smart-ID“ nesaugo PIN kodų išmaniajame įrenginyje, todėl net ir praradus telefoną kliento duomenys liks saugūs. Be to, jei klientas turi sąskaitas skirtinguose Lietuvos bankuose, jam nereikia turėti kelių prisijungimo priemonių, nes daugelis šalyje veikiančių bankų klientams sudaro galimybę naudotis „Smart-ID“ programėle.

Bankai sugalvojo, ką daryti su beveik kiekvieno turimomis slaptažodžių kortelėmis. Nuo lapkričio jų arba turi nelikti, arba piniginės operacijos jomis turi būti labiau apsaugotos. Kol kas bankai nusprendė, kad papildomas atpažinimo patvirtinimas kortelių turėtojams galėtų būti siunčiamas trumpąja žinute, bet ieško ir alternatyvų. Tiesa, jos, skirtingai nei nemokamai dalytos kortelės, kažkiek kainuotų.

Popierines slaptažodžių korteles turi kone 90 procentų bankų klientų, nors kortelės ir laikomos mažiausiai saugia prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemone.

Lietuvos bankas komercinių bankų susitarimo dėl numatomos krypties laukė iki šiandien. Bankai kol kas rAdo laikiną sprendimą, todėl prašo nukelti naujovių įsigaliojimo laiką.

„Yra virš milijono šių kortelių, tad jeigu reikėtų per mėnesį ar du jas pakeisti, tai, aišku, susidarytų eilės, kiltų nepasitenkinimas ir panašiai. Bankai yra parengę sprendimą, kad turint slaptažodžių korteles, būtų gaunamas papildomas patvirtinimas trumpąja žinute. Tai irgi reikalauja investicijų, tad, jeigu Lietuvos bankas neatidėtų problemos sprendimo termino, komerciniai bankai turėtų įgyvendinti tokią priemonę“, – teigė Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.

Bankai svarsto ir, kuo visam laikui galėtų pakeisti slaptažodžių korteles, kad, jeigu saugumo reikalavimai dar griežtėtų, daugiau jau nereikėtų nieko imtis. Tačiau alternatyvos, panašu, nebūtų nemokamos.

Apie 7 proc. bankų klientų turi kodų generatorius. Mokestis už juos vienkartinis; nepatogu gali būti tiems, kas naudojasi kelių bankų paslaugomis – generatoriai užima vietos. Elektroniniam parašui, turint tapatybės kortelę, būtina nusipirkti skaitytuvą, o pasirašinėti galima tik iš vieno kompiuterio.

Daugiausiai vilčių siejama su mobiliuoju parašu, leidžiančiu save identifikuoti iš bet kur ir bet kada. Bet kiek ilgai jis bus nemokamas, neaišku. Bankų klientų gynėjų teigimu, bankai privalo užtikrinti piniginių operacijų saugumą, bet svarbu, kad žmonėms tai nebūtų labai brangu.

„Šios išlaidos turėtų neviršyti bankų sąnaudų. Kitaip tariant, jeigu bankams kodų generatorius kainuoja3– 4 eurus, tai jie neturėtų iš mūsų prašyti 8 ar 12 eurų. Kadangi rinka nelabai veikia, tai būtų gerai, kad, arba kas nors juos prižiūrėtų, arba jie patys susiprastų ir neteiktų papildomų išlaidų klientams“, – sakė Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.

Išlaviruoti tarp bankų ir jų klientų poreikių teks Lietuvos bankui, – susitikimas su bankais, mobiliojo ryšio operatoriais ir elektroninio parašo infrastruktūros paslaugos teikėjais įvyks kitą savaitę.

Tuo metu bankai svarsto ir variantus, kurie netiesiogiai liestų jų klientų kišenes – nori imti pinigų iš valstybinių institucijų, pvz., mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir pan., už tai, kad žmonės prie jų sistemų jungiasi naudodamiesi elektronine bankininkyste. Šios infrastruktūrą sukūrė bankai, tad logiška, kad gautų iš to finansinės naudos. Tada, esą, už naudojimąsi paslaugomis mažiau imtų iš gyventojų.