-
Parengė atmintinę, kaip mokykloje reaguoti į patyčias ir smurtą 2
Ką konkrečiai daryti mokytojui, mokiniui, pastebėjus patyčias ar smurtinį atvejį? Ką daryti, jeigu mokiniai tyčiojasi iš mokytojo arba atvirkščiai? Kas patariama tėvams? Kaip elgtis vaikui, jeigu tyčiojamasi iš jo? Kaip elgtis patiriant elektronines patyčias? Kokią pagalbą suteiks mokykla? Kaip atskirti patyčias nuo konflikto? Tai pagrindiniai klausimai, į kuriuos atmintinėje pateikiami trumpi ir konkretūs atsakymai.
Elektroninis leidinys išsiųstas visoms mokykloms. Atmintinėje vadovai, mokytojai, mokiniai, tėvai ras konkrečius paaiškinimus, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Pvz., kilus panikai smurtinio įvykio atveju, svarbu pateikti aiškias ir konkrečias instrukcijas mokiniams. Pvz., „Dabar greitesniu žingsniu išeikite iš mokyklos, su niekuo nebendraudami“, „Dabar eik tiesiai į mokytojų kambarį, surink numerį 112 ir pranešk, kad mokykloje įvyko smurtinis atvejis, yra nukentėjusiųjų“ ir pan. Paaiškinama, kad, atsitikus tokiam įvykiui, svarbu tvirtu ir ramiu tonu paprašyti nereikalingų asmenų pasišalinti iš įvykio vietos, nesileisti į diskusijas su skriaudėjais, nes jie dažnai bando melagingai nušviesti faktus.
Jeigu patyčias pavyksta suvaldyti, patariama tik pranešti mokyklos vadovams, kurie toliau užtikrins reikiamą pagalbą ir prevencinių priemonių vykdymą. Jeigu nepavyksta sustabdyti patyčių ar smurto, būtina pranešti policijai. Pateikiamas pavyzdys, kaip raštu užfiksuoti smurtinį atvejį.
Atmintinėje daug naudingų patarimų ras ir tėvai – kaip iš elgesio atpažinti, ar jų vaikas patiria patyčias, kaip apsaugoti vaikus nuo pavojų elektroninėje erdvėje.
Įvykus patyčioms ar pasireiškus smurtui, tą pačią dieną būtina susisiekti su įvykyje dalyvavusių vaikų tėvais. Jie informuojami, kokių veiksmų bus imtasi, kokios bus to pasekmės. Mokyklos vadovas apie įvykusias patyčias ar smurtą tą pačią darbo dieną praneša mokyklos psichologui, prireikus – pedagoginei psichologinei tarnybai, kad specialistai suteiktų nemokamą pagalbą mokiniams ir jų tėvams. Informacija perduodama ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam padaliniui, savivaldybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentui.
Leidinyje pateikiami patarimai, kaip mokyklai ištirti įvykį, kaip registruoti, kaip suteikti pagalbą. Pvz., nustačius vietas mokykloje, kurios yra nesaugios (koridoriai, tualetai, valgykla, rūbinės, persirengimo kambariai), jose svarbu sustiprinti suaugusiųjų priežiūrą, organizuoti budėjimą, sutvarkyti apšvietimą, įrengti vaizdo stebėjimo įrenginius.
Atmintinėje daug naudingų patarimų ras ir tėvai – kaip iš elgesio atpažinti, ar jų vaikas patiria patyčias, kaip apsaugoti vaikus nuo pavojų elektroninėje erdvėje, ir kt.
Leidinyje apibrėžiami patyčių ypatumai ir kuo jos skiriasi nuo kitų veiksmų, tarkime, konflikto. Pabrėžiama, kad vaikas, kuris tyčiojasi, dažniausiai supranta savo veiksmais sąmoningai skaudinantis kitą, ir toks elgesys yra pasikartojantis. Agresyvus veiksmas, kuris įvyko vieną kartą, dar nėra patyčios. Konfliktuojant įrodinėjama savo tiesa, ir vaikų konfliktas dažnai išsisprendžia be suaugusiųjų įsikišimo. Tas, kuris tyčiojasi, yra fiziškai ir psichologiškai stipresnis, o konfliktuojant – abiejose „stovyklose“ jaučiama jėgų pusiausvyra.
„Reagavimo į patyčias ar kitokį smurtinį elgesį mokykloje atmintinė“ detalizuoja Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2017 m., ir jose nustatytą reagavimo į smurtą ir patyčias mokykloje tvarką.
Ministerija primena, kad nuo šio rudens kiekviena mokykla gali nemokamai įsidiegti elektroninę pranešimo apie patyčias platformą „Patyčių dėžutė“. Šis įrankis sudaro galimybes mokytojams, mokiniams ir tėvams anonimiškai pranešti apie patyčias ar kitokį smurtinį elgesį mokykloje, kaupti statistinius duomenis apie patyčias ir smurtą, identifikuoti tikrąjį patyčių mastą mokykloje ir išsiaiškinti problemines mokyklos vietas ar klases.
-
Moterų krizių centras primena: smurtinis elgesys – nusikaltimas 5
Vaizdinėje medžiagoje pateikiama dažno žmogaus gyvenime pasitaikiusi situacija: vyras moteriai į puoduką pila arbatą.
Moteriai akivaizdžiai patraukus puodelį, vyras nesiliauja ir toliau pila arbatą. Dėbtelėjus į vyrą, jis vistiek tęsia savo pradėtą veiklą: skystis pasipila pro puodelio kraštus, o moteriai iš akių pabyra ašaros.
Specialistai primena, kad smurtinis elgesys – tai nusikaltimas, pažeidžiantis žmogaus teises.
Nuo 2012 m. Kauno apskrities moterų krizių centras vykdo Specializuotos pagalbos centro funkciją Kauno mieste, teikia kompleksinę pagalbą asmenims nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
Kaip teigia centro įkūrėjos, jų tikslas yra padėti žmogui jaustis saugesniam, išgyventi emociškai skausmingus įvykius.
Smurtinį elgesį patiriantys asmenys gali kreiptis pagalbos telefono numeriu 8679 31930 arba ieškoti informacijos puslapyje www.kamkc.lt.