Seimo Seniūnų sueiga antradienį ryte tarsis dėl Vyriausybės parlamentui pateikto daug ginčų tarp keliančio naujojo socialinio modelio likimo.

Tai pirmadienį Seimo Europos informacijos biure vykusiame naujo socialinio modelio aptarime pranešė socialdemokratų frakcijos vadovė Irena Šiaulienė.

„Bus siūlymas į darbotvarkę įtraukti“, - teigė parlamentarė.

Dalis valdančiųjų ir opozicijai priklausančių parlamentarų nori, kad siūlomi pakeitimai dėl darbo santykių liberalizavimo bei „Sodros“ pensijų sistemos pertvarkos kuo greičiau būtų pradėti svarstyti komitetuose, nes kitaip Seimas gali jų nespėti priimti - netrukus Seimui bus pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas.

Valdančiosios partijos anksčiau buvo sutarusios, kad socialinis modelis parlamentarams busiąs pristatytas spalio pradžioje.

„Buvo sutarimas, kad turi būti šioje savaitėje, bet deja nėra“, - BNS teigė I.Šiaulienė.

Pasak jos, jeigu Seniūnų sueigoje pataisos nebus įtrauktos į posėdžio darbotvarkę, valdantieji rinks parašus, kad jos ten atsirastų.

„Tvarkiečių“ frakcijos narys Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat pranešė, kad frakcija jau yra nutarusi antradienį rinkti parlamentarų parašus, kad projektai šią savaitę butų pateikti Seimui.

„Teko ir su konservatoriais ir liberalų atstovais kalbėtis, jie planuoja parašais paremti. Nes ta partija, kuri pavėluos į šį traukinį, pavėluos labai stiprai ir praloš labai daug. Reikia tai daryti dabar, kad artėjant 2016 metų rinkimams, nebūtų politikavimo“, - teigė R.Žemaitaitis.

Pasak liberalsąjūdiečių lyderio Eligijaus Masiulio, ir be parašų Seimo nariai gali pareikalauti ir balsuoti, kad klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.

„Dabar Seimo pirmininkė yra ta blogoji, kuri neįtraukia į darbotvarkę. Seimo nariai laisvi Seime balsuoti dėl bet kokio klausimo ir pareikalauti, kad darbotvarkėje tas klausimas atsirastų ir nereikia slapstytis už Seimo pirmininkės, jeigu ji nelabau suvokia reikšmės šio Darbo kodekso ar prisidengti darbdaviais - uždėkite parašą, tada svarstysime. Politikai turi prisiimti atsakomybę, jeigu sutariame, kad esame labai archainiuose laikuose darbo santykių reglamentavime, tai įtraukime į darbotvarkę,“ - pareiškė E.Masiulis.

Parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė rugsėjo viduryje yra pareiškusi, kad idealiausia būtų, jei Vyriausybė atsiimtų projektus ir juos pataisytų pagal Trišalės tarybos sutarimą.

Valdančiųjų partijų Politinė taryba rugsėjo viduryje, kada paskutinį kartą svarstė socialinį modelį, yra susitarusi, kad naujas Darbo kodeksas ir kitų įstatymų pataisos Seime bus priimtos.

Valdančiųjų partijų Politinė taryba įsipareigojo, kad liberalizuojantis darbo santykius ir pertvarkantis pensijų sistemą socialinis modelis Seime bus priimtas, pareiškė premjeras.

Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad valdantieji nesvarsto ką teks daryti, jeigu vis tik socialinis modelis nebus patvirtintas.

„Nesvarstome tokių klausimų, mes norime pasakyti, kad valdančioji dauguma dirba sutartinai, įsipareigojo, kad šitas socialinis modelis bus primtas“, - antradienį po valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdžio Seime žurnalistams sakė premjeras.

Valdantiesiems priklausančių „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas teigė, kad socialinio modelio priėmimui nesipriešins: „Esam nusiteikę pritarti“.

„Darbiečių“ vadovas Valentinas Mazuronis pareiškė, kad frakcija remia socialinį modelį.

„Palaiko socialinį modelį ir palaikys, kaip vieną tikrai reikalingą ir progresyvų žingsnių. Bet prieš tai turi būti sutvarkytas pateikimas Seimui, ko šiandien dar nėra. Pritars toms pozicijoms, kurios suderintos Trišalėje taryboje. Ir su koalicijos partneriai darysime viską, kad tai būtų priimta kuo galima anksčiau“, - teigė V.Mazuronis.

Pasak A.Butkevičiaus, Politinėje taryboje sutarta, kad frakcijų vadovai įstatymų nuostatas, su kuriomis sutinka Trišalė taryba, parašais patvirtins kitą savaitę.

„Bus pasirašyta frakcijų lygyje arba frakcijų vadovų, po to - koalicijos narių po Trišalės komisijos priimtais sprendimais. Jie čia bus įregistruoti ir po to socialinis modelis bus pateiktas - sekantis žingsnis bus. Ir tikimės, kad laikus jis bus priimtas“, - teigė A.Butkevičius.

Socialinio modelio įstatymų projektais ketinama liberalizuoti darbo santykius ir pertvarkyti pensijų sistemą.

Nepriėmusi naujojo socialinio modelio, kuriuo liberalizuojami darbo santykiai ir pertvarkoma pensijų sistema, Lietuva taptų nekonkurencinga, antradienį perspėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Jeigu nepriimtume, žiūrit į dvejų trejų - metų perspektyvą šalis taptų nekonkurencinga. Reikia strateguoti į priekį ir žiūrėti, kas dedasi pasaulyje. Ypač po situacijos pasikeitusios Ukrainoje ir Rusijoje, Europos Sąjungos šalių rinkos susitraukia, konkurencija dar labiau išauga“, - per susitikimą su opozicijoje esančiais liberalais sakė premjeras.

A.Butkevičiaus teigimu, sprendimus būtina priimti šiemet, nes kitąmet tai padaryti būtų gerokai sunkiau dėl 2016 metų spalį vyksiančių parlamento rinkimų.

Profesinės sąjungos kritikuoja įstatymų pataisas, kuriomis siūloma mažinti darbuotojų socialines garantijas. Vyriausybė teigia, kad darbo rinkos reforma sukurtų naujų darbo vietų ir pritrauktų investicijų.

Nors Vyriausybė viliasi, kad lankstesnius darbo santykius nustatantis naujasis Darbo kodeksas (DK) bus priimtas dar šį rudenį ir įsigalios nuo kitų metų, Seimo vadovai ir teisininkai tuo smarkiai abejoja, rašo "Verslo žinios".

Praėjusios savaitės pabaigoje, jau prasidėjus rudens sesijai, Seimo teisininkai pagaliau pateikė išvadą dėl naujojo Darbo kodekso projekto. Teisės aktui, kuriame yra 266 straipsniai, teisės specialistai iš viso surašė 152 pastabas - abejonių sulaukė beveik du trečdaliai visų kodekso straipsnių.

"Atsižvelgiant į šiam įstatymui įgyvendinti būtiną laiką, nerealus yra projekte nurodytas 2015 metų gruodžio 31 dienos terminas, iki kurio visi subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus, rengiantis jo įsigaliojimui", - rašo Seimo teisininkai.

Seimo pirmininkė socialinio modelio įstatymų projektus į Seimo posėdžių darbotvarkę žada įtraukti, tik jį aptarusi su darbdaviais ir profsąjungomis. Loreta Graužinienė sako, kad svarbi bus ir Seimo komitetų pozicija.

Ji pripažino, kad Vyriausybė projektus Seimui pateikė „žalius“ - socialinių partnerių galutinai nesuderintus, tačiau tikisi, kad parlamentarai iki Kalėdų juos priims.

„Vyriausybė socialinį modelį patvirtino neatlikusi visų būtinų procedūrų ir atnešė į Seimą. (...) Bet jeigu visi sutelktai dirbsime, įmanoma iki Kalėdų priimti visas pataisas. Jeigu nebus noro, o bus tik tik prieštaravimai iš socialinių partnerių, tada nieko nebus. Seime turėsime rasti kompromisą - ir tikrai vienuose klausimuose turės nusileisti vieni, kituose - kiti, kad geri dalykai būtų priimti“, - trečiadienį po Seimo komitetų vadovų ir Vyriausybės narių susitikimo BNS sakė K.Graužinienė.

Ji pripažino, kad dėl modelio svarstymų Seime parlamentarų nuomonės skiriasi.

„Iš esmės išsiskyrė nuomonės. Yra įvairių pasiūlymų, todėl dar kartą rinksis visų frakcijų vadovai, nes šiandien ne visi buvo. Išklausysiu Trišalę tarybą - nei aš, kaip Seimo pirmininkė, nei Seimas neturime informacijos, dėl kurių straipsnių galutinai susitarta, o dėl kurių pozicijos išsiskyrė. Tada su ministre aiškinsimės, kokios galimybės pateikti pataisas Seimui. Su Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetais kalbėsimės, ar jie apsiims tą didelį krūvį ir atsakomybę į pataisas įtraukti Trišalėje taryboje pasiektus susitarimus“, - teigė Seimo vadovė.

Susitikimų su Trišale taryba L.Graužinienė sakė dar nesuplanavusi. Be to, ji dar tarsis ir su premjeru, kuris nedalyvavo komitetų pirmininkų ir Vyriausybės narių susitikime.

„Ryt (ketvirtadienį - BNS) pas mane iki mitingo ateina dviejų profsąjungų atstovai. Apsitarsime su jais. Susitiksiu su darbdavių atstovais“, - sakė L.Graužinienė.

Pasak jos, socialinis modelis Seime galėtų būti pristatytas po kelių savaičių: „Galvoju, kad tikrai ne anksčiau negu rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje“. 

„Esu šalininkė, kad viskas eitų visu paketu. Jeigu vienas ar kitas lydintysis įstatymas būtų atmestas, būtų pataisytas pagrindinis projektas. Jeigu pradėsime skaldyti, turėsime teisinių problemų“, - pridūrė Seimo vadovė.

Vyriausybė Seimui jau yra pateikusi Darbo kodekso ir dar apie 40 įstatymų pataisų projektus. Socialinės  apsaugos ir darbo ministerijos pasamdyta mokslininkų komanda parengė vadinamąjį socialinį modelį, kuris keistų tiek darbo santykių, tiek pensijų reglamentavimą.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, kad socialinio modelio priėmimas Seime negali būti tikslas. Anot jos, būtina užtikrinti teisės aktų kokybę.

Interviu Žinių radijui L.Graužinienė neprognozavo, ar diskusijų keliantį socialinį modelį patvirtins šios kadencijos Seimas.

„Negali būti tikslas „priimti“. Seimas turi užtikrinti, kad įstatymas būtų kokybiškas“, - tvirtino Seimo pirmininkė.

Ji patvirtino, kad Seime su socialiniu modeliu skubėti nesiruošiama.

„Premjeras norėjo , kad pateikimas Seime įvyktų praėjusią sesiją, bet Seimo valdyba ir seniūnų sueiga aiškiai pasakė, kad mes neskubėsime. Teisininkams buvo pratęstas terminas ir paprašyta, kad iki rudens būtų labai atidžiai išnagrinėtas ir suderintas su kitais teisės aktais visi 44 teisės aktų projektai, kurie buvo pateikti. Dabar teisininkai dirba“, - teigė Seimo vadovė.

L.Graužinienės teigimu, teisės aktų paketas bus pateiktas Seimui, tada prasidės svarstymai komitetuose ir tai gali būti ilgas procesas.

Vyriausybės parengtas socialinis modelis siūlo liberalizuoti darbo santykius bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą.

Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas skeptiškai vertina mokslininkų parengtą socialinį modelį. Politikas trečiadienį teigė, kad šis modelis yra skirtas idealiai visuomenei.

„Jeigu keičiame vieną ar kitą įstatymą, turime matyti naudą, kas iš to išlošia. Išloš darbuotojas, pagaliau padidės Lietuvoje atlyginimai? Tam reikia įrodymų. Tai yra idealiai visuomenei parašytas dokumentas. Aš, perskaitęs tą dokumentą, esu neblogai įsigilinęs. Mes neturime idealios visuomenės ir turime tą modelį „dėti“ ant veikiančios visuomenės“, - interviu Žinių radijui tvirtino A.Sysas.

Jo teigimu, jei atleisdamas žmogų darbdavys taupė ir nenorėjo mokėti jam šešių mėnesių išeitinės išmokos, taupys ir dviejų mėnesių išeitinę.

„Užtikrinti, kad kiekviena įstatymo nuostata būtų vykdoma, yra svarbiausias dalykas. Atleisti greitai žmogų nėra modernumas. Aš manau, kad modernu tai, kai mes užtikriname šitam žmogui garantijas, darbo vietą, normalų atlyginimą ir jis nori gyventi čia. Jei to nepadarome, jis nusiperka bilietą į vieną pusę“, - teigė Seimo vicepirmininkas pabrėžęs, kad profesinės sąjungos kelia aktualius klausimus darbuotojo gynimo srityje.

A.Syso tvirtinimu, Seimas dabar laukia Trišalės tarybos, kurioje vyksta sudėtingos diskusijos dėl socialinio modelio nuostatų, dokumento, kuris pateks į Vyriausybę.

„Kai Vyriausybė nuspręs, kad galima ignoruoti vienos ar kitos pusės pastabas, apkarpytą, nepilną ar dalinį dokumentą teikti Seimui, tada Seimas svarstys. Ten dar yra, mano galva, svarbiausias socialinio draudimo paketas, kuris liečia kiekvieną pilietį. Arba mes matome tą visumą ir tada sprendžiame, kaip balansuojame, kaip kompensuojame vienus praradimus kitais. Nes iš konteksto išgirstu, kad 12 metų mažinsime socialinio draudimo mokestį darbdaviui. Kyla klausimas, kuo padengsime tą trūkumą. Kol kas nematau visų dalykų ir man kyla vienas ar kitas klausimėlis“, - sakė A.Sysas.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad socialinis modelis Vyriausybei bus pateiktas iki gegužės pabaigos. Tuo tarpu Trišalė taryba birželio 16 dieną planuoja tęsti diskusijas dėl naujo darbo santykių reglamentavimo, kuris kelia nesutarimus.

Socialinis modelis iš viso apima apie 40 teisės aktų.

Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.

Mokslininkų parengtą socialinį modelį ketvirtadienį svarstys Vyriausybės Strateginis komitetas, sako premjeras. Algirdas Butkevičius ir toliau tikisi, kad prezidentės ir profesinių sąjungų kritikuojamas modelis gegužę bus pateiktas Seimui.

„Strateginiame komitete pasakiau, kad jau šitą ketvirtadienį svarstome ir po to jis keliauja į Vyriausybės pasitarimą. Tikimės, kad gegužės mėnesį Vyriausybėje mes jį baigsime svarstyti ir atiduosime Seimui“, - pirmadienį po susitikimo su Verslo darbdavių konfederacijos nariais BNS sakė A.Butkevičius. 

Verslo darbdavių konfederacijos viceprezidentas, investicijų valdymo bendrovės „Zabolis Partners“ vadovaujantis partneris Alvydas Žabolis kalbėjo, jog konfederacija modeliui iš esmės pritaria.

„Mes iš esmės pritariame pagrindinėms socialinio modelio pozicijoms ir mėginsime tęsti dialogą su pagrindinėmis politinėmis partijomis, kitomis sprendimo galią turinčiomis visuomeninėmis organizacijomis, kad toks modelis rastų sėkmingą atgarsį pas įstatymo leidėjus, o vėliau būtų įgyvendintas“, - BNS kalbėjo A.Žabolis.

Anot jo, konfederacija tikisi artimiausiu metu pamatyti visus Vyriausybės siūlomus pakeitimus.

Modelio projektą ypač kritikuoja profesinių sąjungų atstovai, kurių nuomone, iš darbuotojų ketinama atimti daugybę garantijų, todėl reforma gali lemti neramumus visuomenėje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra sakiusi, jog projektas nėra vientisas modelis, o jį paruošti turėjo pati Vyriausybė.

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų darbo savaitę. Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Trišalė taryba balandžio pabaigoje iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.
Dalis Seimo narių viešai pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos, artėjant Seimo rinkimams 2016 metais.

Lietuvos pramonininkai ketina dar diskutuoti su Vyriausybe dėl naujo socialinio modelio, sako konfederacijos prezidentas. Roberto Dargio teigimu, prezidentė abejoja, ar toks modelis bus patvirtintas Seime. Dalia Grybauskaitė kartoja, kad Darbo kodekso pakeitimai turėtų būti visos Vyriausybės, o ne vienos ministerijos darbas ir atsakomybė.

„Pasikeitėme nuomonėmis apie tai, kokia tikimybė, kad visas socialinis modelis toks, koks jis yra šiandien, galėtų praeiti Seime. Tam yra nemažų abejonių, ir prezidentė jas išreiškė. Sutarėme, kad mūsų konfederacija dar kartą detaliau padiskutuos apie svarbiausius punktus Vyriausybėje ir gali būti, kad ne visas modelis bus pateiktas Seimui, o atskirai etapais“, - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite ketvirtadienį žurnalistams sakė R.Dargis.

Jo teigimu, pokalbyje be kita ko patarta ir socialinio modelio įtaka valstybės finansams.

„Prezidentė galvoja, kad mokslininkų darbas yra daugiau atspindintis mokslininkų požiūrį. (...) Klausimas yra galbūt, jog tai yra per didelės apimties dalykas, kad būtų priimtas sėkmingai Seime. Ypač valstybės finansų išbalansavimo problema irgi prezidentės pažymėta, nes negalima su tokiais pakeitimais pabloginti valstybės finansų situacijos“, - kalbėjo R.Dargis.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Darbo kodekso pakeitimas turėtų būti ne vienos ministerijos, o visos Vyriausybės darbas ir atsakomybė.

„Lietuva yra pribrendusi darbo santykių peržiūrai. Todėl tik atsakingo susitarimo tarp darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės pagrindu pasiekti Darbo kodekso pokyčiai gali užtikrinti konkurencingą ir pažangią Lietuvą“, - pranešime spaudai sakė valstybės vadovė.

Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau žadėjo, jog socialinis modelis Seimui bus pateiktas gegužės pabaigoje.

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų darbo savaitę.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Trišalė taryba balandžio pabaigoje iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.

Dalis Seimo narių viešai pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos, artėjant Seimo rinkimams 2016 metais. Tuo, kad modelį gali patvirtinti šios kadencijos Seimas, suabejojo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Vyriausybė siūlomomis Darbo kodekso pataisomis gali sukurti dar palankesnę dirvą nesąžiningiems darbdaviams, linkusiems naudotis nelegaliu darbu. Abejonių kelia numatoma tvarka informuoti "Sodrą" apie naują darbuotoją, taip pat panaikintos darbdavių prievolės atsiskaityti su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, rašo "Lietuvos žinios".

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tokius nuogąstavimus vertino skeptiškai ir sakė, kad sąmokslo teorijos dėl galimo darbdavių piktnaudžiavimo "neatitinka realybės". Jo manymu, galimybė pranešti "Sodrai" apie naujo žmogaus įdarbinimą likus valandai iki darbo pradžios atitinka darbo rinkos poreikius, o dabartinė tvarka neva esanti nelogiška.

Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė tvirtino, kad sutrumpinus reikalavimą pranešti apie žmogaus įdarbinimą iki vienos valandos, pasitaikys atvejų, kai darbdaviai nelegalų darbą teisins nebūtomis istorijomis.

"Net turintieji darbo sutartį kartais nepajėgia įrodyti savo teisių. Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas negali patvirtinti faktais, kad vežė į Vokietiją krovinį. Tad kaip nelegaliai dirbęs darbuotojas įrodys, kur, ką ir kiek dirbo?" - sakė ji.