Prezidentas mano, kad įstatymas nėra tobulas, tačiau yra žingsnis į priekį sprendžiant neįgaliųjų įdarbinimo klausimus, BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
„Naujasis Seime priimtas Socialinių įmonių įstatymas nėra tobulas, tačiau prezidentas jį pasirašė manydamas, jog tai yra žingsnis į priekį sprendžiant neįgaliųjų įdarbinimo lygiateisiškumo ir jų užimtumo sistemos tobulinimo klausimus. Prezidentas siekia, kad šis žingsnis būtų žengtas ir įstatymas pradėtų veikti“, – sakė A. Bubnelis.
Pasak jo, šalies vadovas, pasirašęs įstatymą, pasiūlė numatyti atsakingų institucijų pareigą stebėti ir vertinti socialinių įmonių veiklos tikslingumą, socialinių įmonių efektyvumą, tiesioginę ir netiesioginę priimto įstatymo naudą.
„Prezidentas tikisi, kad remiantis stebėsenos ir vertinimo rezultatais bus žengiami ir tolesni žingsniai tobulinant šią sistemą – atsakingos institucijos inicijuos neįgaliųjų užimtumo darbo rinkoje sistemos pakeitimus, kurie užtikrins kokybiškai naujus sprendimus, atitinkančius asmenų su negalia poreikius ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, taip didinant asmenų su negalia gerovę Lietuvoje“, – nurodė A. Bubnelis.
Seimas naujas socialinių įmonių veiklos taisykles patvirtino praėjusį mėnesį, tačiau naujasis įstatymas sulaukė tiek socialinių įmonių atstovų, tiek neįgaliųjų kritikos.
Iniciatoriai sako, kad naujajame įstatyme atsirado daugiau saugiklių dėl pelno, neįgaliųjų darbuotojų skaičiaus, darbo vietos išlaikymo terminų, neleidžiančių socialinėms įmonėms nepagrįstai pelnytis iš neįgaliųjų.
Kai kurie neįgaliųjų atstovai sako, kad prielaidų piktnaudžiauti išlieka, nes valstybės finansinė pagalba skiriama ir toliau skiriama ne patiems žmonėms su negalia, o įmonėms.
Įmonių atstovai savo ruožtu sako, kad ribojimai, susiję su pelnu, gali priversti jas užsidaryti.
Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų. Neįgaliųjų darbo vietų kūrimui ir išlaikymui valstybė per metus skiria apie 30 mln. eurų. 40 tūkst. neįgaliųjų dirba kitose įmonėse.
