Komitetas taip pat pakvietė Vilniaus miesto savivaldybę apsvarstyti galimybę įamžinant baltarusių kovas ir jose žuvusius asmenis suteikti simbolinį pavadinimą  kuriam nors Vilniaus miesto skverui ar gatvei, pavyzdžiui, pavadinti gatvę Baltarusijos revoliucijos arba pirmojo po suklastotų 2020 m. prezidento rinkimų kilusiuose protestuose žuvusio protestuotojo Aliaksandro Taraikouskio vardu.

Tokie siūlymai suformuluoti Seimo komiteto pareiškime „Dėl veiksmų solidarizuojantis su Baltarusijos žmonėmis“.

Jame Seimo komitetas skatina „kiekvieną Lietuvos gyventoją išreikšti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, uždegant žvakutę prie Baltarusijos ambasados žuvusiesiems protestuose dėl Baltarusijos laisvės atminti, išsiunčiant laišką politiniam kaliniui, skiriant lėšų žmogaus teisių gynimu Baltarusijoje besirūpinančioms organizacijoms ar nepriklausomai įvykius Baltarusijoje nušviečiančiai žiniasklaidai“.

Pareiškime primenama apie nuo 2014 m. Seime vykdomą iniciatyvą „Parlamentarai už laisvę (MP4Freedom)“, kurios esminė idėja yra ta, kad Seimo nariai represijų Baltarusijoje mastą ir pobūdį suprastų per asmeninę savo globojamų politinių kalinių patirtį.

Žmogaus teises ginančių organizacijų duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 226 politiniai kaliniai, kuriems labai svarbus asmeninis dėmesys ir domėjimasis jų likimu.

Nors Palanga neturi miesto-partnerio Baltarusijoje, jungdamasis prie šios iniciatyvos kurortas, kaip ir LR užsienio reikalų ministerija bei kitos Lietuvos savivaldybės, rodo solidarumą su Baltarusijos žmonėmis jų kovoje už demokratiją ir laisvę.

Solidarumo su Baltarusija dieną ketina paminėti ir daugelis Europos Sąjungos šalių. Tai rodo, kad Solidarumo su Baltarusija diena įgavo ir tarptautinį pobūdį ir yra plačiai palaikoma tarptautinės bendruomenės.

Tautinės Baltarusijos vėliavos spalvomis (balta-raudona-balta) Koncertų salė nušviesta bus visą savaitgalį – iki vasario 8 d.

Prieš pat didžiąsias žiemos šventes akciją inicijavę Nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos savivaldybių asociacija gruodžio 23-ąją kviečia Lietuvos žmones simboliškai nuo 19 iki 20 val. užgesinti šventines puošmenas, išjungti kalėdinių eglučių šviesas, tylos minute pagerbti tiesiogines ir netiesiogines COVID-19 aukas.

Jei mūsų nelabai veikia vaizdai iš ligoninių, iš visų pusių sklindantys prašymai ir raginimai, kviečiu šią tylos ir susikaupimo valandą paprasčiausiai apsidairyti aplinkui ir pažvelgti į šalia esančių artimųjų veidus.

Prie akcijos jungiasi ir šalies savivaldybės – miestuose ir rajonuose šį vakarą valandai gesinamos šventinės eglės, kitos puošmenos. Klaipėda nuo 19 iki 20 valandos užgesins pagrindinę miesto Kalėdų eglę, Šiaurinę žvaigždę, kitas Teatro aikštės dekoracijas, Karlskronos ir Atgimimo aikščių, Liepų gatvės šventinį apšvietimą ir dekoracijas. Mero raginimai solidarizuotis ir jungtis prie akcijos buvo išsiųsti ir senamiesčio kavinėms, kitoms miesto įmonėms ir įstaigoms.

„Pasitikime didžiąsias žiemos šventes susikaupę ir linkėdami savo artimam tik gero. O meilę šiuo metu galime išreikšti tik nors ir trumpam sustoję, atsisakę šventinio bėgimo, skubėjimo, susibūrimų. Šį vakarą sustokime visi kartu ir nors mintimis išreikškime supratimą ir palaikymą tiems, kuriems šiuo metu sunku, kurie kovoja dėl sveikatos, gyvybių, o ypač tiems, kurie, deja, savo artimųjų jau neteko... Tik bendromis jėgomis ir sutelkta vienybe įveiksime neeilinį mums visiems tekusį didžiulį išbandymą ir iššūkį. Tebūnie simbolinis šio vakaro stabtelėjimas bei šventinių puošmenų išjungimas palaikymo ženklas visiems nukentėjusiems ir nebylus paraginimas skeptikams dar kartą pagalvoti ir tiesiog susimąstyti - kokioje sudėtingoje ir pavojingoje situacijoje esame visi iki vieno, kokios rizikos ir kokie pavojai supa mus ir mūsų artimuosius. Visi be išimties esame negailestingos ir žūtbūtinės kovos su galinga pandemija fronte ir ta stabtelėjimo valanda tebūnie ir proga visa tai suvokti ir susivokti“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Svarbus simbolinės tylos ir solidarumo valandos akcentas – pirmoji jos minutė taps tylos minute, skirta pagerbti tiek nuo COVID-19 infekcijos mirusius žmones, tiek ir netiesiogines koronaviruso aukas – žmones, kurių didžiąja dalimi netekome todėl, kad dėl sveikatos sistemai kilusių iššūkių ar kitų pandemijos sukeltų aplinkybių jie laiku nesulaukė kokybiškos medicinos pagalbos arba ji buvo ribota.

Kartu su solidarumo išraiška akcija „Tylos ir solidarumo valanda“ tikimasi paskatinti susimąstyti ir tuos, kurie nenori ar nepajėgia atsisakyti įprastinio gyvenimo tempo bei ritmo nuolat bėgant.

„Jei mūsų nelabai veikia vaizdai iš ligoninių, iš visų pusių sklindantys prašymai ir raginimai, kviečiu šią tylos ir susikaupimo valandą paprasčiausiai apsidairyti aplinkui ir pažvelgti į šalia esančių artimųjų veidus. Juk taip paprasta – sustoti privalome dėl savęs ir dėl jų. Tai – kiekvieno mūsų asmeninė atsakomybė, kurią jausdami ir ėmęsi atitinkamų veiksmų padėsime ir tiems, kurie dėl mūsų kovoja pačiose pirmose pandemijos fronto eilėse – medikams, policijos pareigūnams, socialiniams darbuotojams ir daugeliui kitų“, – sako Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

„Augantys koronaviruso infekcijos plitimo rodikliai, šiurpinanti mirčių statistika, viltį prarandančių medikų pagalbos šauksmas yra signalas apie tai, kas dabar svarbiausia. Sykiu tai – žinia, kad, deja, ne visi supranta, kaip svarbu šiandien susitelkti, būti vieningiems. Deja, tikroji realybė yra tokia, kad dabar jau tiesiog gyvybiškai svarbu sustoti. Suvokimas, kad šiandien tai yra būtina ir privalu, prilygsta šalies, tėvynės gynybai, saugant ir gelbėjant bendrapiliečius, prisidedant prie juos gelbstinčių, savo pačių sveikata rizikuojančių medikų, pareigūnų, savanorių ir visų tų, kurie įvairiais būdais kovoja su pandemija“, – sako Nacionalinio savanorių pagalbos koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatorius, Šaulių sąjungos Pelėdų būrio vadas, žurnalistas, laidų vedėjas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis.

Jis taip pastebi, kad šių dienų raginimas kovoti su nematomu priešu COVID-19, skirtingai nei kvietimas į kitų rūšių karus, išskirtinis tuo, kad daugumos žmonių šiuo atveju prašoma ne rizikuoti, o priešingai – asmenine elgsena sumažinti riziką savo ir kitų žmonių saugumo labui.

Aišku, visi sutartų, kad laisvė – tai išsivadavimas nuo diktatoriaus, totalitarizmo ar autoritarinės valdžios. Tačiau netrukus neišvengiamai kils klausimas – o kas toliau? Atsakymas slypi mūsų valstybės trijų dešimtmečių raidos peripetijose: laisvi rinkimai ir daugybė demokratijos pamokų, kurios niekada nebūna lengvos ir paprastos.

Dar labiau sunerimtume, jei šiemetinio Baltijos kelio pasiteirautume, regis, elementaraus klausimo – o kas mus sieja su Baltarusija? Atsakymai – vėlgi paviršiuje: dabartinė kaimynystė, vėliavų Vyties panašumas ir, žinoma, abiejų šalių žmonių didžiulis noras gyventi laisvai.

Apie Lietuvos ir Baltarusijos piliečius siejančią istorinę praeitį kalbėtų jau mažiau Baltijos kelio dalyvių. Lyg ir savaime suprantama, kad prieš daug amžių gudai gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Tai, kas akivaizdu, taip atrodo tik faktų lygmenyje. Kai pradedame interpretacijos veiksmą, reikalai komplikuojasi. Ar istorinės lietuvių gentys buvo pavergusios gudus jėga? Kaip tai susiję su dabar populiariomis laisvės idėjomis? O gal, kaip aiškina kai kurie Baltarusijos istorikai, gudai buvo minėtos kunigaikštystės politinis pagrindas ir centras?

Baltarusijoje stiprėjant nacionalizmui (jis beveik visada lydi laisvės kovas), mums linkėtina išvengti atminties konfliktų su kaimynais.

Gal Vytautas Didysis buvo pirmiau gudų nei lietuvių valdovas? Dilemos atrodo sudėtingos ir taip lengvai masiniu rankų susikibimu jau neišsprendžiamos. Šiame problemų kontekste ypač įdomu prisiminti prieš daugiau nei penkerius metus kilusį skandalą dėl Vytauto Didžiojo universiteto istoriko Rūsčio Kamuntavičiaus paskaitų baltarusiams. Mokslininkas kviestas pasiaiškinti net į Valstybės saugumo departamentą.

Viešai priekaištauta, kad Lietuvos istorikas pataikauja neva norintiems perrašyti istoriją baltarusiams. Šiandien, kai garsiai per pusę pasaulio šaukiame apie kaimynų laisvę, kalbėti apie tokias istorijos traktavimo komplikacijas jau net nepatogu ir nekorektiška. Aišku viena – net populiariajame lygmenyje apie Baltarusijos praeitį daugelis Lietuvos piliečių neišmano beveik nieko. Būtent todėl reikalingi kvalifikuoti mokslininkai, kurie gilinasi į klausimus plačiau ir įvairiapusiškiau.

Paradoksas tas, kad kviesdami baltarusius laisvei, net apie jų šiandieną iš tiesų beveik nieko nežinome. Kas dabar galėtų išvardyti bent kelis ryškesnius XX a.–XXI a. pradžios Baltarusijos kultūros veikėjus? Kam šiandien mūsų valstybėje yra žinoma, pavyzdžiui, apie labai svarbaus kaimynų poeto Pimeno Pančenkos, Sabinos Brilo ar kitų, radikalesnių, literatūros kūrėjų biografijas ir kūrinius?

Jei atsakymais patvirtintume savo žinojimą, kai kurios vietinės problemos imtų atrodyti netekusios svarbos. Deja, bet tie atsakymai patvirtina Lietuvos siaurą susirūpinimą savo interesais, kuriuos pastarąjį dešimtmetį išplėsdavo tik Kaune vykdavęs didžiausias baltarusių diasporoje kongresas – suvažiuodavo visi, kurie kalbėjo apie Baltarusijos laisvę iki tenykštės visuomenės pabudimo dabar.

Jei Baltarusijos kelias atves į geidžiamą laisvę, tarpvalstybinis bendravimas taps labai įdomus. Pirmiausia, teks lietuviams patiems sau pripažinti, kad su kaimynais mus sieja beveik genetiniai, labai seni ir gilūs ryšiai. Iki XVI a. vidurio kunigaikštystės dokumentai ir lietuvių, ir gudų žemėse rašyti ta pačia senąja kanceliarine slavų kalba.

Be šio fakto, permąstyti teks daugybę teigiamų ir neigiamų sąsajų, istorinės raidos panašumų ir skirtumų. Skaudžiausia bus suprasti, kad net su slavais reikės ir bus visos galimybės susidraugauti, nes draugystė, pirmiausia, reiškia abipusę atsakomybę. Šiandien kaimynų laisvės kovos pradžioje visgi daugelis išlaikome mąstymo distanciją, tarytum sakytume: "Pokyčiai vyksta labai arti mūsų, bet vis dėlto tai vyksta ne dėl mūsų."

Dar svarbesnis išbandymas – tai Baltarusijos kaita, veikianti ir mūsų masinę sąmonę, ir mąstymą. Jei sugebėsime priimti kaimynus, teks pripažinti, kad nesame skandinavai, nors pastaruoju metu to labai norima. Be to, laukia suvokimas, kad Vilnius yra ne didelė kavinė po atviru dangumi, o Rytų Europos miestas su savąja sena kryžkelės atmosfera.

Baltarusijos palaikymas galbūt atvers akis tiems, kurie mano, kad istorija mūsų neveikia, gyvename dabar ir tik dėl ateities. Kai pradėsime prisiminti save, reikės suprasti, kad mūsų sostinė yra ne į sieną įmūryti dekoratyviniai sausainiukai, o toks miestas, kuriame gyventa ir Česlovo Milošo, ir daugybės litvakų kultūros žmonių, ir, be abejo, daugelio istorijai svarbių baltarusių asmenybių.

Baltarusijoje stiprėjant nacionalizmui (jis beveik visada lydi laisvės kovas), mums linkėtina išvengti atminties konfliktų su kaimynais ir palikti masinę šizofrenišką būseną, kuri apibūdinama teiginiu "nepripažįstu, kas esąs". Tai pasiseka tik tuomet, kai labiau galvojama ne apie save, o apie kitus. Mąstykime Baltarusijos praeitį ir dabartį, gilinkimės į kaimynų kultūrą ir mokslą. Tuomet labai svarbus tarpininko vaidmuo atneš geresnes dienas ir suteiks laisvei turinį, nes mąstymas turi siekti užpildyti dabar simuliakru virstančią laisvę prasmingu turiniu.

„Nemuno krantinėje, šalia užrašo „Lietuva“, palaikymo akcijas rengiame jau ne pirmą kartą. Tad ir šį sykį susirinksime pasimelsti, pasidalyti mintimis kartu su Kaune gyvenančiais baltarusiais, politiniais pabėgėliais. Gal lietuviams bus įdomu su jais pasikalbėti, sužinoti, kaip yra iš tikrųjų, nes viena yra įvykius stebėti ekrane, o visai kas kita – gyvai tuos žmones pakalbinti“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽGTA) atstovė Tatjana Narkevičienė.

Pasak jos, solidarumą Baltarusijai ketinama išreikšti iš 200 raudonos ir baltos spalvos žvakių išdėliojant Baltarusijos vėliavą. „Tai bus didelė vėliava. Tikiuosi, kad aiškiai matysis skirtumas tarp baltų ir raudonų žvakių, nes mums tai – ekspromtas – iki šiol organizuodami palaikymo akcijas, naudojome tik vienos spalvos žvakes. Tačiau viliuosi, kad su Dievo pagalba viskas pavyks“, – apie sumanymą pasakojo pašnekovė.

Neramumų krečiamos Baltarusijos palaikymo akciją planuojama pradėti rugpjūčio 20 d., ketvirtadienį, 19 val., kaip jau minėta, Kaune, Nemuno krantinėje, greta užrašo „Lietuva“.

Pirmiausiai susirinkusieji bus kviečiami pasimelsti už sunkiai sužalotus baltarusius ir tylos minute pagerbs žuvusiuosius. Tuomet laikas bus skirtas tarpusavio pokalbiams, susijusiems su šiandienine situacija kaimyninėje šalyje. Po viso to, palaikymo akcijos dalyviai bus prašomi išdėlioti dviejų spalvų žvakes, simbolizuosiančias didžiulę Baltarusijos vėliavą.

„Ryškus šviečiančių žvakių vaizdas turėtų pasimatyti apie 21 val., nusileidus saulei. Būtent tada eisime stebėti reginio iš Aleksoto apžvalgos aikštelės“, – sakė T. Narkevičienė.

Renginio organizatoriai teigia, kad reikiamas minimalus žvakučių kiekis jau yra užsakytas, tačiau, kad vėliava sužibėtų dar ryškiau, galinčius prašoma prisidėti prie akcijos atsinešant baltų ar raudonų žvakių indeliuose.

Primenama, jog dalyviai skatinami būti socialiai atsakingais – dėvėti apsaugines kaukes, dezifenkuoti rankas, laikytis socialinio atstumo. O taip pat po renginio prašomi padėti organizatoriams sutvarkyti renginio vietą.

Vėliavas pasiuvo per naktį

Palangos meras Šarūnas Vaitkus dar praėjusį penktadienį socialiniame tinkle pasiteiravo palangiškių ir šventojiškių nuomonės apie idėją Palangos tiltą papuošti Lietuvos ir istorinėmis Baltarusijos vėliavomis.

Meras teigė sulaukęs labai didelio ne tik vietos gyventojų pritarimo.

Vėliavos užsakytos ir pasiūtos per vieną naktį, tad jau šeštadienį ryte jūros tiltas buvo jomis padabintas.

"Už demokratiją savo šalyje kovojančiai Baltarusijai šiuo metu kaip niekad reikalingas palaikymas. Mes, lietuviai, puikiai žinome laisvės bei demokratijos kainą ir labai gerai prisimename, kaip svarbu yra jausti, kad šiame kelyje esi ne vienas, turi kaimynų – ir ne tik kaimynų – palaikymą. Mintis surengti Baltarusijos palaikymo akciją kilo, galima sakyti, spontaniškai", – teigė Š. Vaitkus.

Ruošiasi solidarumo akcijai

Palanga rugpjūčio 23 d., sekmadienį, kviečia paminėti Baltijos kelio metines ir susijungti į gyvą grandinę, pademonstruojant vienybę ne tik su broliškomis Latvija bei Estija, bet ir su kaimynine Baltarusija, šiuo metu aktyviai kovojančia už demokratiją savo šalyje.

"Minint Baltijos kelio metines dar kartą parodyti solidarumą su demokratijos siekiančia Baltarusija – puiki idėja, tad nedvejodami prisijungėme prie Laisvės TV organizuojamos akcijos. Kviečiu visus – tiek palangiškius ir šventojiškius, tiek ir šiuo metu kurorte atostogaujančius svečius – nelikti abejingus ir sekmadienį 19 val. dalyvauti šioje gražioje ir prasmingoje akcijoje – susijungti į gyvą grandinę. Tegul visi širdyse pajunta nuostabų vienybės ir solidarumą jausmą su tais, kuriems dabar labai reikia palaikymo", – kalbėjo Palangos meras.

Išlaikydami saugų vieno metro fizinį atstumą, žmonės gyvą grandinę sukurs susikibdami ne už rankų, o laikydami metro ilgio Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos vėliavų spalvų juosteles.

Bendras akcijai parengtų vėliavų spalvų juostelių ilgis – 750 m.

Sekmadienį palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami rinktis 18.45 val. vienoje iš trijų susitikimo vietų – ties J. Basanavičiaus ir Vytauto g. sankryža, ant Palangos tilto bei J. Basanavičiaus g. ir Birutės al. sankirtoje. Šventojoje visi laukiami prie skulptūrinės kompozicijos "Žvejo dukros".

Prisijungs ir klaipėdiečiai

Klaipėdoje sekmadienį taip pat vyks renginiai, skirti Baltijos kelio metinėms, visuose juose bus baltarusiškų akcentų.

Be to, ir Klaipėdoje inicijuojama gyva žmonių grandine palaikyti baltarusių demokratijos siekį.

Kelios visuomeninės organizacijos jau kreipėsi į uostamiesčio savivaldybę, kad gautų leidimą vadinamajam Laisvės keliui, kuris turėtų nusidriekti nuo Šiaurės rago iki Palangos plento.

Prie šios iniciatyvos jungiasi aktyvūs klaipėdiečiai, neabejingi įvykiams Baltarusijoje.

Solidarumo su Baltarusija akcija turėtų prasidėti Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 23 d. 19 val.

Iš jo gyva žmonių grandinė nusidriektų Priešpilio gatve, o toliau Pilies, Naująja Uosto, Naujojo Sodo, Liepų gatvėmis iki Palangos plento.

Žmonės visose gatvėse stovės ant šaligatvių, gatvės dešiniojoje pusėje.

Bus raginama saugoti baltarusių balsus, garsiai kalbėti apie šių rinkimų klaidingus skaičiavimus ir klastojimus.

„Mes atvykstame palaikyti tautiečių, mūsų brolių ir seserų Baltarusijoje siekiant geresnės, laisvos, skaidrios Baltarusijos!“ – sako renginio organizatoriai, pabrėždami, kad tikslas – remti skaidrius ir pažymėtus Baltarusijos rinkimų rezultatų skelbimus, remti baltarusių teisę teisėtai ir taikiai ginti savo balsą po rinkimų.

Trečią kartą uostamiestyje vyko solidarumo akcija, skatinanti padėti smurtą patiriančioms moterims. Kaip paaiškėjo, vis daugiau silpnosios lyties atstovių patiria ne tik fizinę, bet ir psichologinę bei seksualinę skriaudą.

Prieš kelias dienas pasaulyje buvo minima tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šia proga šeštadienį Klaipėdos „Šeimos ir vaikos gerovės“ centro socialiniai darbuotojai surengė tradicinę akciją „Nelikite abejingi smurtui“.

Vidurdienį prekybos centre BIG kelias valandas buvo dalijamos Pagalbos moterims padalinio klienčių ir socialinių darbuotojų pasiūtos suvenyrinės suknelės. Pastarosios tapo šios akcijos simboliu.

Renginys sulaukė nemenko praeivių dėmesio, o juodais rūbus vilkinčios centro darbuotojos šiemet išdalijo 300 suknučių. Pasak padalinio vadovės Linos Krasauskienės, šiai akcijai ruoštasi visus metus.

„Pas mus gyvenančios nuo smurto nukentėjusios moterys kartu su socialinėmis darbuotojomis pasiuvo suvenyrines sukneles, kurių kasmet išdalijame apie 200–300. Skatiname žmones ne tik pasipuošti jomis namus, bet ir atkreipti dėmesį į šią opią visuomenei problemą. Tai yra pasidalyti informacija su tomis moterimis, kurioms reikalinga pagalba“, – aiškino pašnekovė.

Kiekvienos suknelės kišenėlėje buvo galima rasti skrajutę apie pagrindines smurto rūšis ir pagalbos, patyrus smurtą, galimybes. Taip pat ir kontaktus, kuriais reikėtų kreiptis patyrus agresiją.

Pagalbos moterims padalinyje teikiama tęstinė psichologinė ir socialinė pagalba moterims ir moterims su vaikais, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis, prostitucijos.

Šiuo metu iš šešiolikos centre esančių vietų – laisva tik viena. Anot L.Krasauskienės, smurtą artimoje aplinkoje patiriančios moterys dažnai bijo prakalbti apie šią problemą. Pašnekovės žodžiais, papasakoti kitiems apie skaudžius dalykus nėra lengva.

„Raginame netylėti. Moterys linkusios apsimesti, kad viskas yra gerai net ir tada, kai situacija išties kritinė. Centre vyksta nuolatinė moterų kaita. Kai kurios pagyvena čia kelis mėnesius, susiranda darbą ir išsinuomoja butą. Ateina kitos. Esame joms saugus laikinas prieglobstis. Kai kurios atvyksta tiesiog pasikonsultuoti su centre dirbančiu psichologu ar teisininku“, – sakė Klaipėdos „Šeimos ir vaikos gerovės“ centro Pagalbos moterims padalinio vadovė.