„Aš jau derinu šalių susitarimu išėjimo sąlygas, nes valdančiųjų įstaigų sutarimu ir abiejų ministrų raštu buvau nušalinta nuo laikinosios vadovės pareigų, o vakar mokslo taryba pertvarkė instituto struktūrą ir nematau erdvės savo tolesnei veiklai“, – BNS penktadienį sakė S. Jarmalaitė.

Buvusi laikinoji instituto vadovė teigė, kad formaliai ji nuo pareigų nušalinta vadovaujantis Darbo kodekso straipsniu, kad laikinasis vadovas negali šių pareigų eiti ilgiau metų, tačiau sako, kad „tikriausiai tai susiję su pastoviu spaudimu Vėžio institutui būti su kažkuo sujungtam, prijungtam, išardytam“.

„Praktiškai tas vyko nuolat, aš turbūt buvau tas kliuvinys, kurį teko šalinti. Formaliai remiamasi Darbo kodekso 41 straipsniu, kad laikinasis vadovas neturėtų būti (ilgiau kaip metus), bet ten neparašyta, kad laikinąjį vadovą reikėtų keisti kitu laikinu“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė tuo tarpu tvirtina, kad laikinoji vadovė nušalinta dėl teisinių priežasčių ir tai nėra susiję su pagalbos Ukrainai iniciatyva.

Tai turbūt buvo paskutinis lašas valdžiai, kad iniciatyvos biudžetinių įstaigų vadovų ar darbuotojų nėra labai skatintinos, turi būti laukiama nuomonės vadovų ir ministerijų.

„Laikinoji vadovė ėjo savo pareigas ilgesnį laiką nei numatyta Darbo kodekse. Abiejų ministerijų, tiek Sveikatos, tiek Švietimo ir mokslo ministerijos, sutarimu, buvo sutarta paskirti kitą laikiną vadovą, todėl, kad ši vadovė dirbo per ilgai. Teisinės priežastys. Nebuvo susiję nei su Ukraina ar pertvarka“, – BNS teigė viceministrė D. Jankauskienė.

Darbo kodeksas numato, kad į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, asmuo gali būti priimtas ne ilgiau kaip vienerių metų laikotarpiui.

Nuo praėjusio penktadienio naujuoju laikinuoju Nacionalinio vėžio instituto direktoriumi paskirtas gydytojas onkologas radioterapeutas Ernestas Janulionis.

S. Jarmalaitė liko instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai.

Ji laikosi pozicijos, kad „paskutinis lašas valdžiai“ siekiant jos nušalinimo buvo Rusijai užpuolus Ukrainą instituto feisbuko paskyroje paskelbtas kvietimas Ukrainos onkologiniams ligoniams gydytis Lietuvoje, nederintas su Vyriausybe.

Pranešime buvo paskelbta, kad Nacionalinis vėžio institutas solidarizuojasi su Ukraina, kviečia onkologinius ligonius iš Ukrainos tęsti gydymą jų instituto ligoninėje ir paskelbti kontaktai. „Vėžio gydymas neturi būti stabdomas net ir sudėtingose situacijose“, – nurodyta skelbime.

„Tai turbūt buvo paskutinis lašas valdžiai, kad iniciatyvos biudžetinių įstaigų vadovų ar darbuotojų nėra labai skatintinos, turi būti laukiama nuomonės vadovų ir ministerijų. Tai buvo tik mažas skelbimas, kaip ir daugelis įstaigų tuo metu paskelbė, kad remiame Ukrainą ir padėsime, jeigu reikės“, – sakė S. Jarmalaitė.

S. Jarmalaitė teigė pasitraukimo detales derinanti ir jų kol kas nekomentuosianti o savo veiklą matanti kitur: „Visą laiką dirbau Vilniaus universitete, dėsčiau, ir matau savo veiklas kitur“.

Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė teigė, kad su laikinąja vadove atsisveikinta taikiai, padėkota už darbą, ir, nors problemų NVI esama, tai „su vienu asmeniu nesusiję“.

„Ji (S. Jarmalaitė) gera mokslininkė, mokslo dalį tvarkė gerai“, – teigė viceministrė.

„Tikrai to negalim neigti, buvo visokių įstaigos darbuotojų nepasitenkinimo, judėjimo“, – apie darbo atmosferą institute sakė D. Jankauskienė.

Apie S. Jarmalaitės nušalinimą nuo pareigų socialiniame tinkle penktadienį pranešė visuomenininkas Andrius Tapinas.

Nuolatinio vadovo Nacionalinis vėžio institutas neturi nuo 2019 metų, kai tuometinis direktorius Feliksas Jankevičiaus laimėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovo konkursą.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia perimti instituto dalininkės teises ir pareigas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Numatyta, kad jo dalininku galėtų tapti ir Vilniaus universitetas. Tačiau ši pertvarka sulaukė dalies politikų ir medikų pasipriešinimo.

Daugelyje šalių vėžio prevencijos programos buvo priskirtos prie nebūtinųjų paslaugų ir pristabdytos ar net visiškai sustojo, o tai turėjo reikšmingos įtakos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Tarptautinės literatūros duomenimis, dėl COVID-19 pandemijos daugiau nei  dešimtadalis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų negavo mažiausiai vieno specifinio (priešvėžinio) gydymo kurso, sutrikdytas onkologinių paslaugų teikimas palietė beveik trečdalį visų pacientų.

Pandemijos, kaip ir bet kurios ekstremalios situacijos, sukeltą krizę galima suvaldyti laiku sustiprinus sveikatos apsaugos sistemos valdymą, finansavimą, padidinus žmogiškuosius ir materialinius resursus bei užtikrinus lankstų ir alternatyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Onkologine liga sergančiajam svarbu, kad sklandžiai funkcionuotų grandinė: pacientas – pirminė sveikatos priežiūros įstaiga – specializuota gydymo įstaiga. Juk vėžiu susirgę pacientai   gydymą gali gauti tik paskutiniame etape.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) kartu su partneriais (Vilniaus universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikomis) vykdo reikminį Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimu parengtą projektą „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams pandemijų atvejais“, kurio tikslas išsiaiškinti su kokiomis kliūtimis susidūrė sveikatos priežiūros sistema teikiant onkologines paslaugas bei parengti onkologinių paslaugų teikimo modelį pandemijų atveju.

Sumaištį kelė ne tik virusas, bet ir biurokratiniai trikdžiai

Pagrindinis iššūkis pandemijos pradžioje buvo pacientų srautų valdymas, siekiant saugiai priimti visus pacientus, tęsiančius ar pradedančius gydymą dėl vėžio. Nelengva buvo išlaikyti paslaugų kiekį ir kokybę, užtikrinti reikiamų tyrimų atlikimą per vieną vizitą, įdiegti nuotolines konsultacijas. Įstaigos ėmėsi skyrių pertvarkymų  pritaikydami juos darbui pagal griežtas infekcijų kontrolės normas ir užtikrindami medicinos personalo rezervą, atsižvelgiant į galimą neatvykimą į darbą dėl ligos ar artimųjų slaugos namuose. Medikų kolektyvuose padidėjo darbo krūvis, personalas jautė emocinę įtampą.

„Siekiant nustatyti pandemijos poveikį skirtingo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir išsiaiškinti, kokie veiksniai turėjo didžiausią įtaką paslaugų ir pacientų srautams, buvo apklausta beveik 100 gydymo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Buvo palygintas skirtingų veiksnių poveikis tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį karantiną. Daugiau nei pusę visų apklaustų įstaigų sudarė pirminės sveikatos priežiūros centrai. Duomenys gauti iš visų Lietuvoje specializuotas onkologinių ligų gydymo paslaugas teikiančių ligoninių. Buvo vertinamos kliūtys, tiek kilusios įstaigų viduje dėl pasikeitusio darbo pobūdžio ir organizavimo, tiek dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reguliuojančių institucijų nurodymų. Taip pat buvo atsižvelgta į pacientą tiesiogiai veikiančius veiksnius, tokius kaip baimė užsikrėsti, galimybė atvykti į gydymo įstaigą, atlikti tyrimus“, – kalba NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas dr. Jonas Venius.

Vos prasidėjus pirmajam karantinui 2020 m. kovo mėn. buvo  priimtas sprendimas stabdyti ar riboti planinių paslaugų teikimą ir teikti tik būtinąją medicinos pagalbą. Šis veiksnys daugumos sveikatos priežiūros įstaigų buvo įvertintas kaip labiausiai paveikęs paslaugų ir pacientų srautus. Pacientų srautų pokyčius lėmė ir kontaktinių paslaugų perkėlimas į nuotolines. Per pirmąjį karantiną sunkumai pritaikant patalpas pagal epidemiologinius reikalavimus paveikė pirminės sveikatos priežiūros centrus ir, dar ženkliau, – ligonines. Per antrąjį karantiną pirminės sveikatos priežiūros centrai šį veiksnį jau įvertino kaip nežymų, tačiau ligoninėms tai ir toliau kėlė papildomų rūpesčių.

„Gydymo įstaigų darbuotojai įvardija ir biurokratines kliūtis. Neaiškumai teisiniame reguliavime, tokie kaip greita žinybinių nurodymų kaita, raštų nesuderinamumas buvo vieni iš reikšmingiausių veiksnių, kėlusių sumaištį tiek įstaigų viduje, tiek tarp įstaigų bei trukdžiusių sklandžiam paslaugų teikimui. Padidėjęs darbo krūvis, sietinas su papildomomis infekcijų kontrolės veiklomis, visų lygių sveikatos priežiūros įstaigų taip pat buvo įvardytas kaip vienas iš labiausiai prisidėjusių prie pacientų ir paslaugų apimčių mažėjimo“, – apie iššūkius pasakoja dr. J. Venius.

Medicinos darbuotojų kompiuterinis raštingumas bei gebėjimas vykdyti nuotolines konsultacijas nebuvo problema daugumoje gydymo įstaigų. Asmens apsaugos priemonių trūkumas per pirmąjį karantiną buvo reikšmingas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ), o vėliau ši problema buvo išspręsta.

Daugumą su pacientais susijusių veiksnių gydymo įstaigos įvertino kaip mažai reikšmingus per abi pandemijos bangas, tik aiškiai buvo įvardyta pacientų baimė užsikrėsti COVID-19 liga. Ši baimė reikšmingai sumažėjo per antrąjį karantiną. Pacientams atstovaujančios organizacijos tokius veiksnius kaip pacientų baimė, transporto stygius ar judėjimo apribojimas, neatlikti tyrimai ir nuotolinės konsultacijos laikė ženkliai reikšmingesniais.

Galima sakyti, kad per antrąjį karantiną dauguma gydymo įstaigų prisitaikė prie pasikeitusių darbo sąlygų ir visi veiksniai per antrąją bangą turėjo ženkliai mažiau įtakos paslaugų teikimui, tuo tarpu veiksniai, susiję su e-sveikatos sistema per abu karantinus visų ASPĮ buvo įvardyti kaip mažinę pacientų ir paslaugų srautus.

Onkologiniams pacientams teikiamų paslaugų skaičius per pandemiją beveik nesumažėjo

NVI yra vienintelė specializuota vėžio gydymo įstaiga Lietuvoje, teikianti beveik ketvirtadalį šalies onkologinių paslaugų. Jau pirmojo karantino pradžioje vėžio gydymas Lietuvoje buvo priskirtas aukšto prioriteto sveikatos priežiūros paslaugoms ir, laikantis griežtų saugumo priemonių, buvo vykdomas visą pandemijos laikotarpį. Dėl savo specializacijos NVI išvengė didelių infrastruktūros pertvarkymų, o personalas nebuvo sistemingai perkeliamas į naujai įsteigtus COVID-19 skyrius, kaip buvo kitose ligoninėse.

„Analizuodami pandemijos poveikį NVI paslaugų apimtims, nustatėme neženklų paslaugų ir pacientų skaičiaus sumažėjimą 2020 m. lyginant su 2019 m. Didžiausias paslaugų skaičiaus kritimas buvo stebėtas per pirmąjį karantiną 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais, vėliau situacija stabilizavosi ir NVI teikiamų paslaugų skaičiai rudenį išaugo ir net viršijo 2019 m. skaičius tais pačiais mėnesiais. Tačiau bendrai 2020 m. NVI gydytų pacientų skaičius buvo apie 10–15 proc. mažesnis – sumažėjo diagnostinės radiologijos ir endoskopijos procedūrų, atitinkamai sumažėjo pacientų, kuriems taikomas sisteminis priešvėžinis, spindulinis ar chirurginis gydymas. Naujai diagnozuotų vėžiu sergančių pacientų skaičiaus pokyčiai priklausė nuo naviko tipo ir ligos stadijos, per pirmąjį karantiną stebėtas didesnis pažengusių ligos stadijų procentas. Pandemija taip pat turėjo įtakos ambulatorinių konsultacijų, ilgalaikės stebėsenos vizitų skaičiui, padaugėjo siuntimų psichinės sveikatos specialistų konsultacijoms“, – pasakoja sveikatos duomenų analitikė, NVI Biobanko vedėja dr. Daiva Dabkevičienė.

Per pandemiją NVI ambulatorinių konsultacijų sumažėjo apie penktadaliu, ypač didelis kritimas stebėtas per pirmąjį karantiną. Tada reikėjo atskirti pacientų grupes, kurioms būtinos tiesioginio kontakto konsultacijos, kurioms pakaktų nuotolinio konsultavimo ir kurių konsultacijas buvo galima saugiai atidėti. „Nuotolinės konsultacijos, neabejotinai padedančios sumažinti atvykstančiųjų į gydymo įstaigą skaičių, deja, gydant vėžį ne visada įmanomos. Net ir per karantiną NVI konsultacinės poliklinikos skyriuje apie 80–90 proc. gydytojų specialistų konsultacijų buvo teikiamos kontaktiniu būdu“, – teigia NVI gydytoja akušerė ginekologė dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Didelius orgnizacinius iššūkius atlaikė NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyrius, per kelias dienas persitvarkęs dirbti pandemijos sąlygomis.„Medikamentinis priešvėžinis gydymas institute buvo taikomas tik užtikrinus saugias gydymo sąlygas pagal esamas tarptautines vėžiu sergančių pacientų gydymo gaires, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sąlygas. Perorganizavus skyriaus veiklą ir paslaugų teikimo pobūdį, paslaugas buvo galima teikti maksimaliai apsaugant pacientus bei nemažinant paslaugų apimčių,“ – pasakoja NVI gydytoja chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė.

Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, priešvėžinis medikamentinis gydymas buvo pritaikytas pagal esamas sąlygas – chemoterapija leidžiant vaistus buvo keičiama į vaistus tabletėmis. „Buvo stengiamasi sumažinti pacientų vizitų skaičių į NVI, pvz., imunoterapinis gydymas buvo skiriamas ne kas dvi ar tris savaites, bet kas keturias ar šešias. Dauguma tabletinių vaistų (taikinių terapijos, hormonoterapijos) buvo išrašomi konsultuojant pacientus nuotoliniu būdu. Nors sisteminės priešvėžinės terapijos paslaugų skaičius praktiškai nepasikeitė, įdomu tai, kad buvo stebimas ženklus pacientų, sergančių virškinamojo trakto navikais, mažėjimas. Taip galėjo nutikti todėl, kad pacientai per karantiną kreipdavosi į artimiausią pagal gyvenamą vietą onkologinę pagalbą teikiančią įstaigą. Tačiau pažymėtina, kad ženkliai išaugo krūties vėžio pacienčių skaičius“, – pasakoja NVI Klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas gydytojas chemoterapeutas doc. V. Urbonas.

Pasak NVI gydytojo chirurgo dr. Audriaus Dulsko, per pirmąjį karantiną buvo stebėtas ženklus chirurginių paslaugų sumažėjimas ir pacientai kreipdavosi su labiau užleistais navikais. „Po to stebėjome nedidelį pacientų skaičiaus padidėjimą, tačiau ikikarantininių skaičių nebepasiekta. Tuo tarpu per antrąjį karantiną, pacientų skaičius atsistatė, o uždelstų vėžio atvejų sumažėjo. Chirurginiuose skyriuose buvo ribojami pacientų skaičiai palatose, stengiamasi sutrumpinti hospitalizacijos trukmę. Taip pat ženkliai apribotas lankytojų skaičius stacionare“, – sako dr. A. Dulskas.

Labai svarbu, jog pandemijos metu, nenutrūko spindulinės terapijos paslaugų teikimas onkologiniams pacientams. „Tarptautinės radioterapijos ekspertų grupės paskelbė konkrečias rekomendacijas dėl radioterapijos taikymo reaguojant į COVID-19 iššūkius. Dėmesys buvo sutelktas  į hipofrakcionuotą gydymą, kai per mažesnį vizitų skaičių pacientui realizuojama suminė spindulių dozė, užtikrinanti lygiavertį terapinį efektą. Tokiu būdu buvo sumažinama infekcijos rizika. Spindulinė terapija NVI buvo taikoma pagal griežtą grafiką, atskiriant stacionarinius ir ambulatorinius pacientus. Per COVID-19 laikotarpį spinduline terapija gydytų pacientų skaičius sumažėjo labai neženkliai“, - džiaugiasi NVI gydytojas radioterapeutas Juras Kišonas.

Ateityje gresia daugiau uždelstų vėžio atvejų

NVI labiausiai sumažėjo dalyvaujančiųjų vėžio prevencijos programose skaičius. Nustatyta, kad ketvirtadaliu sumažėjo storosios žarnos ir kone dviem trečdaliais krūties vėžio prevencinėse patikros programose dalyvavusių žmonių skaičius. Pandemijos pradžioje profilaktinės onkologinių ligų patikros programų vykdymas Lietuvoje buvo sustabdytas. Ir net pagerėjus epidemiologinei situacijai bei atnaujinus programų vykdymą, šių paslaugų skaičius 2020 m. sumažėjo net trečdaliu. „Valstybinės ligonių kasos duomenimis dėl to galėjo būti nediagnozuota virš 600 naujų onkologinių susirgimų. Visi šie susirgimai bus diagnozuoti vėliau ir labiau pažengusiose stadijose, dėl ko artimiausiu metu galime laukti mirtingumo ir išgyvenamumo rodiklių pokyčių“, – sako NVI Vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė.

Tarptautiniai ekspertai profilaktines patikros programas siūlo laikyti prioritetinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ir net ekstremalios situacijos metu užtikrinti šių paslaugų teikimą.

Pandemija išryškino alternatyvaus paslaugų teikimo ligoninėse poreikį

Vienas iš svarbiausių iššūkių pandemijos metu buvo kuo operatyviau ir saugiau suteikti reikiamas gydymo paslaugas. Siekiant kuo daugiau tyrimų atlikti vieno vizito metu, paciento kelio valdymą galima automatizuoti. „Operatyvų pacientų aptarnavimą galima užtikrinti pasitelkiant informacinių technologijų sprendimus, valdančius informaciją apie įrangos ir personalo užimtumą, leidžiančius gydytojams ir pacientams stebėti suplanuotus vizitus, matyti tyrimų atsakymus bei kitus klasifikuotus duomenis. Turint detalią informaciją apie paciento judėjimą gydymo įstaigos viduje, galima sutrumpinti paciento buvimo įstaigoje laiką, išvengti nereikalingų kelionių į gydymo įstaigą ir taip mažinti infekcijos riziką pacientams. Per pandemiją ypač svarbu stebėti ir analizuoti vizitų į gydymo įstaigas atšaukimo ar paciento neatvykimo priežastis ir aktyviai reaguoti bei perskirstyti pacientų srautus“, – apie inovacijų poreikį teikiant paslaugas pacientams kalba NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.

Per pandemiją gydymo įstaigose buvo įdiegta daug inovacijų, susiformavo nauja darbo kultūra ir įpročiai, kurie, tikėtina, išliks ir po pandemijos. Ypač šioje situacijoje buvo svarbios nuotolinės konsultacijos. Tiek medicininis personalas, tiek pacientai jau įprato prie tokio formato paslaugų, pagerėjo e-raštingumas, atsisakyta popierinės dokumentacijos, pereita prie patogesnės e-dokumentacijos, nuotoliniu būdu dalyvaujama susirinkimuose ir MDK (multidisciplininėse komisijose) bei edukacinėje veikloje. Daugelyje gydymo įstaigų įkurti kontaktų centrai, kurie ne tik užregistruoja, bet ir  atsako į visus pacientų skambučius.

Ignoruoti sveikatos problemų nevalia

Prasidėjus pandemijai, onkologinių ligų gydymas buvo prilygintas būtinajai medicinos pagalbai ir paslaugų teikimas specializuotose ligoninėse ir onkologinių ligų skyriuose nebuvo stabdomas. Specializuotuose vėžio gydymo centruose nėra rizikos susidurti tiesiogiai su infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautu, taip pat įdiegtos įvairios infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės, todėl rizika užsikrėsti COVID-19 šiuose centruose yra minimali. „Per visą pandemiją tokiose įstaigose infekcija buvo gerai valdoma ir tai patvirtina itin mažas aktyvių COVID-19 židinių skaičius, stebėtas šiose ligoninėse. Vėžio gydymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo ankstyvos diagnostikos – kuo anksčiau ir tiksliau nustatoma liga, tuo sėkmingesnių gydymo rezultatų galima tikėtis. Todėl, net ir siaučiant pandemijai, prašome neignoruoti sveikatos sutrikimų, netipinių simptomų, esant net menkiausiam įtarimui dėl sveikatos kreiptis į specialistus, neprarasti brangaus laiko, jeigu reikia pradėti specifinį priešvėžinį gydymą“, – pandeminę situaciją apibendrina NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistų organizuojamoje sveikatos šventėje Vingio parke vyks ne tik teorinės onkologų paskaitos, sporto užsiėmimai, bet ir kulinarinės dirbtuvės, bus galima pasitikrinti sveikatą ir laimėti įvairių prizų.

Daugelį rizikos veiksnių galime lengvai pašalinti

Veikiausiai ne vienam teko girdėti ar net pačiam mintyse atsidusti – „jei jau lemta, ligos neišvengsi“. Visgi su tuo nesutinka NVI vadovė genetikė profesorė Sonata Jarmalaitė, kurios teigimu, deterministinis požiūris į vėžį labai žalingas.

„Kuomet tikima, kad genai, aplinka, sveikatos sistema atsakingi už mūsų sveikatą, pamirštama, kad tikrieji savo kūno ir sveikatos šeimininkai esame mes patys. Sąmoningai rinkdamiesi sveiką mitybą, fizinį ir socialinį aktyvumą mes pasirenkame aktyviai formuoti savo sveikatą, būti savo kūno šeimininkai. Net ir paveldimi vėžio sindromai, kurie lemia tik dešimtadalį onkologinių susirgimų, šiais laikais gali būti gerai kontroliuojami ir liga savo agresyviausia forma gali net ir nepasirekišti“, – sako ji.

Grėsmingiausi vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, maisto kancerogenai, fizinio aktyvumo stoka – yra mūsų pačių valdomi veiksniai.

Proveržis vėžio tyrimų, diagnostikos ir gydymo srityje įvyko tada, kai mokslininkai įrodė, jog vėžį sukelia genų mutacijos. Tačiau daugeliu atvejų jos nėra paveldimos, o sukaupiamos gyvenimo metu dėl aplinkos ir vidinių kancerogenų poveikio, natūralių genetinių ir ląstelinių procesų.

„Kuo daugiau žalingų veiksnių mus atakuoja, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu, bet tiesa yra ta, kad daugelį kancerogenų, net ir žinodami tai, mes vartojame patys. Grėsmingiausi vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, maisto kancerogenai, fizinio aktyvumo stoka – yra mūsų pačių valdomi veiksniai. Kiekvieno valioje pasirinkti gyventi sveikai, būti savo sveikatos šeimininku, puoselėti sveikus įpročius savo šeimoje, kolektyve“, – įsitikinusi NVI vadovė.

Pirmos konkrečios žinios apie vėžio genus ir jų mutacijas buvo sukauptos prieš 40 metų. Vėliau, suvokus ligos prigimtį, proveržis tiriant vėžį vyko labai greitai. Šio tūkstantmečio pradžioje jau žinojome daugelį vėžio genų. Šių genų tyrimus pradėjome atlikinėti klinikoje diagnozuojant šeiminį vėžį. Buvo sukurti naujos kartos ir visiškai naujos strategijos vaistai nuo vėžio, kurie ne žudė vėžinę ląstelę, o atrankiai blokavo pakitusius baltymus.

„Prabėgus dar 20 metų mes kalbame apie precizinę personalizuotą mediciną nustatant ir gydant vėžį ir šis mokslo proveržis reikšmingai pailgino daugelio sergančiųjų gyvenimo trukmę. Jei prieš dešimt metų, nustačius pažengusių stadijų melanomą, penkerių metų išgyvenamumo vidurkis tesiekė 5 procentus, šiuo metu, taikant inovatyvų gydymą, penkerius metus išgyvena daugiau nei pusė šia sunkia liga sergančių pacientų. Bet, aišku, precizinės genomo medicina grįstos onkologijos tikslas – vėžį nustatyti kuo anksčiau, tuo metu, kai liga ankstyvų stadijų ir pagydoma“, – kalbėjo profesorė S. Jarmalaitė.

Ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą

Renginio „Švęsk sveikatą“ tikslas – kalbėti apie ligų prevenciją – svarbiausią įrankį, kuris lemia iki pusės daugelio lėtinių ligų susirgimų, įskaitant ir onkologines ligas. Tai – ne gydytojų, o pačių žmonių rankose, vis dėlto formuojant sveikus įpročius šiek tiek pagalbos reikia.

„Moksliniai vėžio tyrimai, inovacijos ir naujos technologijos gali išgelbėti gyvybes, tačiau norint išgelbėti kuo daugiau gyvybių, reikia tuos mokslo pasiekimus suprantamai ir patraukliai pateikti visuomenei, kad žmonės taptų informuoti, sąmoningi savo sveikatos šeimininkai. Labai svarbu sveikos gyvensenos įpročius ugdyti nuo mažens, o žinias apie rizikos veiksnius, kancerogenus įdiegti dar mokyklos suole. Juk vėžio prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą. Ji kainuoja nedaug, o gelbėja gyvybes ir tausoja valstybės resursus. Apie 40 procentų vėžio atvejų galima išvengti aktyviai taikant prevencines priemones“, – duomenimis dalijasi profesorė S. Jarmalaitė.

Štai atsisakius tabako vartojimo galima būtų išvengti 9 iš 10 plaučių vėžio atvejų, o tai – didžiausiu mirtingumu pasižymintis onkologinis susirgimas. Naujoje ES Kovos su vėžiu plane yra gan ambicingas siekis – išugdyti kartą be tabako, pasiekti, kad iki 2040 m. ES tabaką vartotų mažiau nei 5 procentai gyventojų.

Alkoholio vartojimas yra daugelio ligų ir mirčių priežastis. Net trečdalis su alkoholio žalingu poveikiu siejamų mirčių yra dėl jo sukelto vėžio. Tik po jo rikiuojasi mirtys dėl kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei sužalojimų. Europos statistika rodo, kad alkoholio vartojimas lemia 10 procentų vyrų ir 3 procentus moterų onkologinių susirgimų. O štai apklausa, atlikta Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad tik kas dešimtas apklaustas žmogus žinojo, jog alkoholis didina vėžio riziką.

Genetikos profesorė tęsė, kad nutukimas padidina net 12 rūšių vėžio riziką. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena vėžio riziką sumažina beveik penktadaliu.

„Nors įtikinti žmones sveikai gyventi ir būti fiziškai aktyviems yra labai svarbu, mažinant išvengiamų onkologinių susirgimų skaičių, bet tai dar ne visos priemonės. Žmonių gyvenseną, sveikatą veikia socioekonominiai veiksniai, jų darbo ir gyvenamoji aplinka, todėl ES Kovos su vėžiu plane daug dėmesio skiriama sveikesnės darbo ir namų aplinkos kūrimui. Numatyti asbesto, radono kontrolės aplinkoje planai, bus siekiama dar labiau riboti pesticidų patekimą į maistą, toliau iš rinkos šalinamos rizikingos maisto pakavimo medžiagos ir pan.“, – vardijo NVI vadovė.

Svarbu žinoti, kad apie penktadalis onkologinių susirgimų yra sukelti infekcijų. COVID-19 pandemija mobilizavo pasaulio sveikatos sistemą efektyviai naujojo viruso diagnostikai, plitimo kontrolei. Panašių veiksmų reikia imtis ir kovojant su vėžį sukeliančiais virusais. Pagrindiniais vėžio sukėlėjais vis dar išlieka žmogaus papilomos virusas (ŽPV), atsakingas už gimdos kaklelio vėžio riziką. Hepatito B ir hepatito C virusinės infekcijos siejamos su padidinta kepenų vėžio rizika. Viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepai nuo ŽPV infekcijos. ES sieks iki 2030 metų paskiepyti bent 90 procentų tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtis. Lietuvoje gana sėkmingai vyksta ŽPV vakcinacija, tad tikėkimės, kad pavyks pasiekti ES numatytas apimtis ir ateityje pavyks sėkmingiau išvengti išvengiamų ligų.

Kuo jau galima pasinaudoti šiandien?

Sveikos gyvensenos įpročių ugdymas nuo mažumės, sveikatos stiprinimas sportuojant, rizikos veiksnių apribojimas – tai pirminė vėžio prevencijos grandis, kurioje aktyviai dalyvauti skatinama plačioji visuomenė. Antrinė prevencija skirta apsaugoti tam tikras padidintos rizikos grupes nuo dažniausių ligų ir šiame prevencijos etape svarbus gydymo įstaigų vaidmuo. Vėžio kontrolei bei ankstyvai diagnostikai daugelis ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, finansuoja atrankinės patikros programas tam tikros amžiaus grupės gyventojams. Nuo 50 metų, atsižvelgiant į lytį, galima nemokamai pasitikrinti dėl krūties ar prostatos vėžio, taip pat – dėl storosios žarnos vėžio. Gimdos kaklelio vėžio atrankinė patikra moterims pradedama nuo 25 metų. Aktyviai tikrinamų asmenų amžiaus grupės šiek tiek skiriasi įvairiose ES valstybėse, bet iš esmės šios programos siekia vėžį nustatyti anksti, kai dar yra daug galimybių jį įveikti ir išgelbėti gyvybes.

„Nors ribojimai dėl COVID-19 pandemijos sumažino prevencinių programų aktyvumą, bet ES naujasis Kovos su vėžiu planas ambicingai numato siekti, kad iki 2025 m. net 90 procentų ES tikslinės populiacijos būtų patikrinta dėl krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio. Bus svarstoma galimybė išplėsti patikros programas ir organizuoti patikrą dėl plaučių bei skrandžio vėžio. Džiugu, kad Lietuvoje jau vyksta patikra dėl prostatos vėžio, numatoma planinė burnos vėžio patikra.

Prevencija yra efektyvus ir pigus būdas užkirsti kelią vėžiui, ligos gydymas kainuoja žymiai brangiau. Tad švęskime sveikatą, būkime aktyvūs savo sveikatos šeimininkai“, – linkėjo profesorė S. Jarmalaitė.

Mažais žingsneliais didelių pokyčių link

Apie tai, kad visuomenė vis aktyviau domisi sveikatą ugdančiomis priemonėmis, liudija ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė. Jos teigimu, nedideli kasdieniai ritualai, tokie kaip rytinė mankšta ar meditacija, salotų dubenėlis pietums, pasivaikščiojimas po darbo gryname ore ar rutinos pakeitimas sudalyvaujant sveikatinimo veikloje, vis populiaresni.

„Džiaugiamės, kad „Vilnius sveikiau“ veikla pritraukia vis daugiau Vilniaus miesto gyventojų – tai reiškia, kad vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata ir siekia pokyčių. Džiugu, kad žmonės domisi ne tik sporto ir mitybos programomis („Ruoškis bėgti“, „Vilnius juda“ projektai, sveiko maisto gaminimo dirbtuvės), bet ir noriai jungiasi į seminarus, kuriuose kalbame ir diskutuojame sąmoningumo, streso, nerimo ir kitais psichikos sveikatinimo klausimais („Mindfulness“ projektas, seminarai „Mokausi valdyti stresą“, „Aš, mano kūnas ir ribos asmeniniame gyvenime“)“, – vardijo G. Ropaitė-Beigė. Tai liudija ir statistika, štai 2020 metais „Vilnius sveikiau“ suorganizavo du masinius renginius (Danskebank Vilniaus maratono 1 km „Vilnius sveikiau“ bėgimas ir Europos sveikos mitybos diena), kuriuose sudalyvavo per 3 000 Vilniaus miesto gyventojų. Taip pat buvo pravesti beveik 4 000 teorinių ir praktinių fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, psichikos sveikatos stiprinimo užsiėmimų, kuriuose sudalyvavo daugiau nei 10 000 Vilniaus miesto ir rajono gyventojų!

Apie sveiką gyvenseną ir nedidelius, tačiau svarbius pokyčius geresnės savijautos link bus kalbama ir birželio 29 d. renginyje „Švęsk sveikatą“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalysis praktiniais patarimais, kaip pasirengti sveikatai palankią priešpiečių dėžutę, rėmėja „Maxima“ pasirūpins reikiamu produktų krepšeliu ir renginio dalyviai pagal rekomendacijas galės pasiruošti savo kitos dienos priešpiečius. Tuo tarpu „Vilnius sveikiau“ mitybos specialistai padės vaikučiams sudėlioti didžiulę mitybos piramidę ir papasakos, kodėl svarbu kiekvieną dieną valgyti vaisius ir daržoves, o ledus pasilikti tik retkarčiais pasmaližiauti. Suksime ir laimės ratą – teisingai atsakę į UV spinduliuotės tema parengtus klausimus dalyviai galės laimėti apsaugos nuo saulės priemones. „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutai atliks kūno masės analizės ir pėdų analizės tyrimus bei trumpus funkcinius testus, kurių metu renginio dalyviai galės įsivertinti savo pusiausvyrą ir lankstumą. Na, o norinčius daugiau sužinoti praktinių patarimų apie fizinį aktyvumą, kviesime sudalyvauti paskaitoje apie dažniausiai daromas klaidas sportuojant. Išklausius šį pranešimą, praktines žinias pritaikyti kviesime į jogos užsiėmimą.

„Labai svarbu atminti, kad mažais žingsneliais didelius teigiamus pokyčius savo sveikatai gali pasiekti kiekvienas – tiek jaunas,  tiek vyresnio amžiaus žmogus. Sveikatą reikia saugoti, turtinti ir švęsti kiekvieną dieną!“ – įsitikinusi „Vilnius sveikiau“ direktorė.

Į Nacionalinį vėžio institutą atvyko Turkijos, Azerbaidžano ir Vengrijos ambasados, nešinos dovanomis ir skaniausiais savo nacionaliniais patiekalais.

Taip jos žymi musulmonų Naujuosius metus ir padeda mūsų medikams. Apie tai, kas čia vyksta, pasakoja laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė Sonata Jarmalaitė.

„Tai jau antras vizitas pas mus. Pirmą kartą tarp dviejų karantinų mes lauke su Turkijos ambasada virėme plovą. Visiems mūsų darbuotojams teko paragauti ir tai buvo labai smagu“, – prisiminė S.Jarmalaitė.

Anot jos, šį kartą darbuotojai buvo nustebinti, nes tai yra jau daugianacionalinis renginys.

„Ambasados atkeliavo su dovanomis – supakuotais maisto patiekalais, suvenyrais. Dovanomis vaišinosi Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai. Vaišės keliaus į įvairius klinikinius skyrius.

Žinoma, medikus džiugina toks dėmesys ir dovanos. Būdavo labai šilta ir miela, kai parama atkeliaudavo įvairiu maistu – salotomis, vaisiais“, – pasakojo S.Jarmalaitė.

Paklausta, kaip per šį pandemijos laikotarpį jaučiasi patys medikai, laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė atsakė: „Manau, kad medikai jaučiasi pavargę. Tą pastebi ir pacientai. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis mes stengiamės viską padaryti kaip galima geriau“.

Susisiekimo ministerijos auditoriai praėjusią savaitę pasiūlė kreiptis į teisėsaugą dėl įtartinų Vėžio institutui medicinos įrangą tiekiančios įmonės „Tradintek“ finansinių operacijų.

Auditoriai nustatė galimą vienos įmonės protegavimą, galimus finansinius pažeidimus su pirkimus laiminčia įmone, taip pat viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.

NVI vadovė: viskas pagal įstatymus

Audite teigiama, kad instituto viešuosiuose pirkimuose dominuodavo viena įmonė – medicinos įrangą tiekianti bendrovė „Tradintek“, su kuria per 2016-2018 metus buvo sudaryta sutarčių už daugiau nei 10 mln. eurų.

Nustatyta, kad Vėžio institute dominavo praktika, kai įvairių įrenginių dalių, remonto darbų ar techninės priežiūros paslaugų įsigijimui buvo organizuojami vienkartiniai, mažos vertės pirkimai, apklausiant tik „Tradintek“, tačiau vadovė teigia, kad tokios išvados neteisingos.

„Vien 2018 metais instituto įvairius viešuosius pirkimus laimėjo 270 skirtingų įmonių. Visus viešuosius pirkimus vykdome

laikydamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo. Protegavimą pirkimuose apriboja Viešųjų pirkimų įstatymas, kurio instituto vykdomuose pirkimuose griežtai laikomasi“, – BNS perduotame komentare cituojama S. Jarmalaitė.

Anot jos, auditoriams galėjo pasirodyti, kad proteguojama įmonė „Tradintek“ dėl įsigytų linijinių greitintuvų, skirtų spinduliniam pacientų gydymui.

„Tai, matyt, ir galėjo sudaryti nuomonę, jog instituto viešuosiuose pirkimuose dominuodavo išskirtinai tik bendrovė „Tradintek“. Reikia pažymėti, kad nusidėvėjusi radioterapinė įranga buvo atnaujinta ir kitose gydymo įstaigose, nes buvo pasiekusi avarinį stovį, praktiškai nebeleidusį teikti spindulinio gydymo vėžiu sergantiems pacientams“, – teigė NVI vadovė.

Tuo metu auditoriai pažymi, kad NVI 2017 ir 2018 metais pirkdama linijinius greitintuvus neskaidė tarptautinių pirkimų į dalis ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Pirkimo objektą šiais atvejais sudarė keturios dalys: medicinos įranga, jos programinė įranga, patalpų projektavimas ir statybos darbai, todėl pirkimas turėjo būti skaidomas į dalis, tačiau NVI auditoriams nepateikė argumentų, kodėl pirkimai nebuvo skaidyti.

Taip pat audite teigiama, kad apie kai kurios įsigytos medicininės įrangos egzistavimą netgi nėra duomenų. Auditoriai teigia, kad instituto atstovai tai įvardijo kaip techninę klaidą, tačiau dokumentų taip ir nepateikė. Šiuo metu NVI vadovaujanti S. Jarmalaitė teigia, kad visa medžiaga auditoriams buvo pateikta.

„Instituto veiklas nuolatos audituoja įvairios institucijos, su visomis puikiai bendradarbiaujame ir niekada nesame gavę oficialių pastabų tuo klausimu. Minimam auditui buvo pateikta visa prašyta medžiaga“, – sakė S. Jarmalaitė.

Auditoriams užkliuvo ir dar vienas atvejis, kai 2017 metais vykdytas medicininės įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimas buvo suskaidytas net į 333 smulkias dalis. O sutartys sudarytos tik 26 atvejais – visais jais su „Tradintek“, tačiau NVI vadovė teigia, kad pirkimas suskaidytas norint paskatinti konkurenciją.

„Pasiūlymus pateikė 26 skirtingos įmonės. Kiekvienai pirkimo daliai laimėtojas nustatytas pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Su 21 įmone buvo sudarytos sutartys, tarp kurių buvo ir UAB „Tradintek“. 4 įmonės nelaimėjo nė vienos pirkimų dalies, 1 pasiūlymas atmestas dėl kvalifikacijos neatitikimo, 7 pirkimų dalims niekas nepateikė pasiūlymų. Galėčiau vardinti kitas dvidešimt greta UAB „Tradintek“ konkursus laimėjusias firmas, bet, manau, ir taip akivaizdu, kad dominavimo fakto nėra“, – teigia NVI vadovė.

S. Jarmalaitė taip pat ginasi ir dėl audito metu gautos informacijos, kad vienas NVI darbuotojas dirba ir įmonėje „Tradintek“. Instituto vadovė teigia, kad tai – medicinos fizikas, kuris prie viešųjų pirkimų procedūrų neprieina.

Taip pat S. Jarmalaitė atmeta auditorių pastabas ir dėl institutui suteiktos labdaros. Audite teigiama, kad NVI gavo 1,8 mln. eurų labdaros (paramos), tuo metu 19 paramą suteikusių įmonių yra ir viešųjų pirkimų laimėtojai.

„Iš tiesų institutą daugeliu atvejų pasiekia tik vaistai, o ne pinigai. Per trejus metus buvo ir kitokio pobūdžio paramos iš labdaros fondų, privačių asmenų. Daugeliu atvejų nurodoma tikslinė rėmimo paskirtis ir pagal rėmėjo pageidavimą lėšos paskirstomos“, – sakė S. Jarmalaitė.

Buvęs vadovas pirkimų nekomentuoja

Tuo metu buvęs instituto direktorius, dabar Santaros klinikoms vadovaujantis Feliksas Jankevičius komentuoti galbūt neskaidrius viešuosius pirkimus atsisakė.

Susisiekti su F. Jankevičiumi nei telefonu, nei elektroniniu paštu BNS nepavyko. Santaros klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė perdavė jo poziciją, kad auditą turi komentuoti dabartinė Vėžio instituto vadovybė.

„Profesorė Sonata Jarmalaitė, dabar einanti direktoriaus pareigas, visą situaciją puikiai žino, orientuojasi ir apie tą laikotarpį, kas vyko ar nevyko, ji galės komentuoti“, – teigiama BNS perduotame atsakyme.

F. Jankevičius vėžio institutui vadovauti buvo paskirtas 2016 metų sausį ir pareigas ėjo šių metų kovo – įstaigai jis vadovavo visą laikotarpį, per kurį atliktus viešuosius pirkimus nagrinėjo auditoriai.

F. Jankevičius šiemet laimėjo Santaros klinikų vadovo konkursą ir kovo pabaigoje pradėjo eiti naujas pareigas.

„Tradintek“ vadovas apie išgrynintus pinigus: tai – nesąmonė

Audito metu metu gauta informacija, kad iš įmonės „Tradintek“ sąskaitos galėjo būti gryninamos didelės pinigų sumos po to, kai perkančiosios organizacijos, įskaitant institutą, atsiskaitydavo pagal viešųjų pirkimų sandorius.

Dėl to siūloma kreiptis į teisėsaugą, tačiau įmonės vadovas Vidas Morkūnas teigia, kad auditoriai nesupranta „šito reikalo specifikos“, nes pirkta unikali medicininė įranga.

„Aš tai vertinu normaliai. Gerai, kad žmonės domisi, žiūrisi. Jie išsiaiškins, kaip ten yra ir supras esmę bei specifiką viso šito reikalo“, – BNS sakė V. Morkūnas.

Jis tvirtino, kad jo įmonė yra vienintelė brangios ir vėžiui gydyti skirtos įrangos tiekėja ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Audite taip pat rašoma, kad bendrovės vadovas Vidas Morkūnas 2016-2017 metais deklaravo gautas 5,5 mln. eurų pajamas, iš kurių 5,4 mln. yra gauti dividendai, tačiau įmonės vadovas sako, kad tai neatitinka tikrovės.

„Čia tai man atrodo nesąmonė. Nežinau, iš kur čia ištraukė, patikrinkit gal. Man nežinomi tokie faktai. Aš nenoriu nieko komentuoti apie šitą. Čia ir baikime pokalbį“, – teigė įmonės vadovas.

Švietimo ministras A. Monkevičius praėjusią savaitę paprašė Specialiųjų tyrimų ir Viešųjų pirkimų tarnybų įvertinti ministerijai pavaldžiose įstaigose atlikto audito pažymą ir informuoti apie nustatytus viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus bei nusikalstamo korupcinio ir finansinio pobūdžio veikas.

Auditoriams sukėlė abejonių medicinos įrangą tiekiančios įmonės „Tradintek“ laimėti instituto pirkimai. Tiriamu laikotarpiu institutas su „Tradintek“ sudarė sutarčių už daugiau nei 10 mln. eurų. Auditoriai pabrėžia, kad kai kuriuose pirkimuose „Tradintek“ dalyvavo viena. Tačiau laikinoji instituto vadovė S. Jarmalaitė sako, kad dėl pirkinio sudėtingumo daugiau tiekėjų tiesiog nebuvo.

„Tų sutarčių sudėtis - nupirkti du linijiniai greitintuvai, kurių bendra kaina yra 9 mln. eurų. Linijinis greitintuvas yra jonizuojančios spinduliuotės prietaisas gydyti sergančiuosius vėžiu. Tai unikalus prietaisas, didžiulis, reikalaujantis didelės proto pažangos, kad būtų toks sukurtas. Be abejo, brangus prietaisas buvo perkamas viešojo tarptautinio konkurso būdu. Taip, pasiūlymų sulaukėme tik iš vieno gamintojo. Dabar pažiūrėkite į pasaulinę rinką, ir jūs sužinosite, kad gamintojų tokių unikalių prietaisų pasaulyje daugiau nėra. Ir dominuoja vienas gamintojas. (...) Iš savo pusės viešajame pirkime padarėme viską, ką galėjome padaryti. Pirkimas ne kartą buvo patikrintas ir pripažintas teisingu. Jokių teisiškai pagrįstų sprendimų toje pažymoje tikrai nėra“, - sakė S. Jarmalaitė.

Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad 2017 metais instituto vykdytas medicininės įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimas buvo suskaidytas net į smulkias 333 dalis. O sutartys sudarytos tik 26 atvejais - visais jais su „Tradintek“. O 2018 metais Nacionalinis vėžio institutas pirko tūrinės dozimetrijos sistemą. Atviro konkurso pirkimo paraiškoje buvo nurodoma, kad maksimali planuojamos sudaryti sutarties vertė siekia beveik 80 tūkst. eurų. Šiame pirkime dalyvavo tik „Tradintek“, pasiūlyme pateikęs identišką kainą. Auditas iškėlė prielaidą, kad institutas protegavo įmonę „Tradintek“.

„Dalių pirkimai, kaip jūs suprantate, unikaliam prietaisui, pakeitimui galimi tik iš identiškų prietaisų. Tai šitoje vietoje mes esame tikrai ramūs dėl viešųjų pirkimų“, - po susitikimo su ministru aiškino instituto vadovė S. Jarmalaitė.

Atliekant auditą, taip pat gauta informacija, kad vienas „Tradintek“ darbuotojas dirba ir NVI, šios informacijos laikinoji instituto vadovė nepaneigė, tačiau aiškino, kad tas darbuotojas yra medicinos inžinierius, dirbantis ne vadovaujamą darbą ir sprendimų nepriimantis. Instituto vadovė visgi žadėjo kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją išaiškinimo, ar šiuo atveju galimas interesų konfliktas.

Auditui taip pat kilo įtarimas, kad iš įmonės „Tradintek“ sąskaitos galėjo būti gryninamos didelės pinigų sumos po to, kai perkančiosios organizacijos, įskaitant institutą, atsiskaitydavo pagal viešųjų pirkimų sandorius.

Ministras A. Monkevičius sakė neturintis priežasčių nepasitikėti auditu ir laukiantis iš pavaldžių įstaigų, taip pat ir iš NVI, vadovų raštiško atsakymo į audito iškeltus klausimus.

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus prof. F. Jankevičiaus ir jo pavaduotojos medicinai prof. S. Jarmalaitės 15-os metų darbo rezultatas pristatytas Lietuvos mokslo premijai, kuri bus skelbiama po savaitės.

Kaip Eltai sakė prof. S. Jarmalaitė, naudojant naujos kartos vėžio žymenis, šlapime galima aptikti pakitusią DNR. „Tai - pavojaus signalas, kad žmogus gali sirgti vėžiu. Kita vertus, genetiniai testai - labai jautrūs, jie gali aptikti netgi vieną kitą ląstelę, kuri galėjo būti išmesta iš organizmo dėl sveiko imuninio atsako. Žmogui tai gali būti per ankstyvas įspėjimas ir stresas, todėl visuomenę turime paruošti naujos karto vėžio žymenims, pabrėždami, kad tai - motyvas tirtis toliau, atidžiau stebėti situaciją“, - sakė profesorė.

Pasak mokslininkės, prevencinių programų inicijavimui šitie testai ruošia gerą ateitį. „Pavyzdžiui, mes neturime prevencinės plaučių vėžio programos. Kodėl? Nes nėra paprasto metodo, kuriuo galėtume tirti. Tuo tarpu tyrimai parodė, kad seilėse, skrepliuose yra pakitusių DNR. Jei tokie metodai ateitų į visos populiacijos patikras, taptų ne tokie brangūs ir vėžys būtų diagnozuojamas anksčiau, tikrai galėtume galvoti apie didelį proveržį diagnozuojant ir gydant onkologines ligas“, - sakė prof. S. Jarmalaitė.

Ieškodami naudos pacientui mokslininkai siekė, kad vėžio žymenų testas būtų informatyvus, naudingas ir visiškai neskausmingas, galimas taikyti bet kada.

„Pasaulyje dominuoja skystoji biopsija - paimti kraują, atlikti genetinį tyrimą. Tačiau mes nusprendėme - esame Lietuvoje ir taikėme metodą Lietuvai. Paimti šlapimo visiškai neskausminga ir nebūtina tirti tūkstančius genų - ieškojome, kaip pigiai, greitai, patogiai galėtume atlikti tyrimą ir duoti kažkokią prognozę“, - pasakojo tyrėja.

Pasak prof. S. Jarmalaitės, žiniasklaidoje kalbant apie skysčių biopsiją paprastai omenyje turimas kraujas, imant jo tiriama daugybė žymenų. „Be abejo, tai ateina į kliniką, bet kaip komerciniai testai. Lietuva - maža šalis ir, mano nuomone, turėtume orientuotis ne į pasaulį, o ar būsime naudingi savo pacientams, nes patentuoti užsieniniai vėžio žymenų testai ne visada pasitvirtina. Mes esame patikrinę kelis vėžio žymenis, tačiau jie lietuvių populiacijoje nėra dažni. Norime sukurti savo, lietuvišką, testą“, - pabrėžė biologė.

Tam mokslininkai pasirinko vieną ligą - progresavusį prostatos vėžį, kuris yra labai specifinis, gydomas itin brangiais vaistais ir tikrai daug kainuoja šaliai.

„Nuo trečdalio iki pusės ligonių reaguoja labai puikiai, tačiau kitiems taikomas gydymas netinka, ir tai reiškia išmestus tūkstančius. Žinodami molekulinį prostatos vėžio profilį, iš ankstesnių savo tyrimų mes pritaikėme epigenetinius žymenis. Tiesiog ieškojome tų, kurie atspindėtų jautrumą gydymui. Ir tikrai matome, kad randame ir galime pritaikyti juos Lietuvoje“, - sakė mokslininkė.

Ar būtina siekti tyrimo pripažinimo pasaulyje, norint vėžio žymenis naudoti Lietuvos pacientams? Pasak profesorės, jei tikslas - komercija ir prekyba pasaulyje, - taip. Tačiau naudojimui Lietuvoje pakaktų akredituotoje laboratorijoje šį testą patvirtinti kaip veikiantį.

„Įrodymui reikia atlikti daug tyrimų, tačiau Nacionaliniame vėžio institute daug ligonių. Svarstėme, ar surinksime 50 pacientų, bet jau turime šimtą ir toliau tęsiame paiešką. Manau, mūsų studija - unikali ir, kai išpublikuosime, tikrai atitiks europinį lygį“, - sakė prof. S. Jarmalaitė.

Jau šiandien studija pasitarnautų pacientams, jei nebūtų vykdoma kaip mokslinis tyrimas.

„Pradėdami projektą mes įsipareigojame nekonsultuoti pacientų, nedaryti įtakos gydymui. Tai mus įpareigoja bioetikos reikalavimai. Tačiau kai tyrimas bus baigtas, išpublikuotas, akreditavimo tarnyba leis tuos vėžio žymenis naudoti, vaistus gaminančios farmacinės įmonės parodys interesą, - be abejo, jie galės būti naudojami praktikoje“, - neabejoja profesorė.

Pirmadienį pristatydamas kolegų atliktą tyrimą, Nacionalinio vėžio instituto mokslinis sekretorius dr. Ernestas Janulionis vėžį vadino viena didžiausių medicinos ir visuomenės problemų, paliečiančių tiek turtingus, tiek neturtingus, nepriklausomai nuo odos spalvos, išsilavinimo, kitų faktorių.

„Pasaulyje per metus vėžio diagnozė nustatoma 14 mln. žmonių, miršta 10 mln. Prognozuojama, kad 2030 m. vėžys taps pirmu pagal mirštamumą susirgimu, šiuo metu yra antras“, - priminė dr. E. Janulionis.

Diagnostika tobulėja, tačiau, dr. E. Janulionio žodžiais, ištirti visą žmogų - nerealu. „Vienas šios problemos sprendimo metodų - naujos kartos vėžio žymenys, kuriais būtų galima nustatyti visus vėžinius susirgimus. Tačiau kol kas to nėra“, - sakė Nacionalinio vėžio instituto mokslinis sekretorius.

Dr. E. Janulionis tikisi, kad kolegų atradimas bus proveržis, nes daugėja lokalizacijų, kurias galima nustatyti vėžio žymenimis.

„Prof. F. Jankevičius dirba urologijos srityje, jo disertacija irgi buvo susijusi su vėžio žymenimis diagnozuojant šlapimo pūslės vėžį. Prof. S. Jarmalaitė - biologė, savo veiklą skirianti genetikai“, - taip kolegas pristatė dr. E. Janulionis.

Pasak prof. F. Jankevičiaus, epidemiologinė situacija Lietuvoje prasta, gyvenimo trukmės vidurkis - žemiausias ES, ypač prasta vyrų sveikatos statistika. Priežasčių daug, tačiau trečdalį mirties priežasčių sudaro vėžinės ligos.

„Lietuvos vyrai pagal segamumą jomis pirmauja Europoje, ypač sergamumu prostatos, inkstų vėžiu. Moterys išsiskiria aukštu sergamumu gimdos kaklelio vėžiu. Lietuvoje turime visus svarbiausius gydymo būdus, net keturias prevencines vėžio programas. Kokios priežastys, kad gydymo rezultatai nėra labai geri? Pagrindinė - labai aukštas vėžio apleistumas, kurį mes fiksuojame“, - konstatavo prof. F. Jankevičius.

Jeigu galėtume anksčiau diagnozuoti vėžį, Nacionalinio vėžio instituto vadovo įsitikinimu, atsivertų keliai pacientų išgydymui.

Penkiolika metų vykusio mokslinio darbo tikslas ir buvo atrasti naujos kartos vėžio žymenis, kurie leistų ne tik anksti diagnozuoti ligą, bet ir veiksmingai ją gydyti.

„Naudojant skystąją biopsiją vėžinių ląstelių ieškoma laisvai cirkuliuojančiuose organizmo skysčiuose - kraujyje, šlapime, seilėse, spermoje. Tai leidžia patikrinti ne vieną , o šimtus žymenų“, - pristatydamas tyrimą sakė NVI vadovas.