Tarptautinę vaikų gynimo dieną G. Nausėda nuotolinėje konferencijoje problemas aptarė su įtraukiojo ugdymo ekspertais ir vaikus su negalia auginančius tėvus telkiančiomis organizacijomis.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiandien „švietimo tendencijos yra segreguojančios“, nes šalyje yra daug specialiųjų mokyklų ir mažai gerųjų įtraukiojo ugdymo pavyzdžių.
„Esamas įtraukusis ugdymas dažnai yra nepakankamos kokybės, augantis vaikų su negalia ugdymas namuose taip pat signalizuoja situacijos blogėjimą. Tuo metu bendrojo ugdymo šalies mokykloms dar leidžiama atsirinkti „patogius“ vaikus ir nepriimti nepageidautinų“, – sakė G. Nausėda Prezidentūros pranešime.
Anot jo, Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus diskriminaciją mažinančioms Švietimo įstatymo pataisoms, pastebimi „teigiami poslinkiai“, tačiau įgyvendinimui numatytas penkerių metų laikotarpis yra per ilgas. Jis išreiškė lūkestį, kad Seimas sprendimą priims pavasario sesiją.
„Per pastaruosius metus švietimo srityje nuveikta per mažai, tad ir dabartinė, ir būsimoji valdžia turi susitelkti ir priimti taip reikalingus sprendimus dėl įtraukiojo vaikų su negalia ugdymo. Lygias galimybes mokytis kartu su kitais vaikai turi turėti jau šiandien, kad ir kiek mums tai kainuotų“, – sakė šalies vadovas.
„Visų vaikų galimybės siekti visa ko gražiausio gyvenime yra ir privalo būti vienodos. Mano įsitikinimu, tai yra gerovės valstybės pamatinis principas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad ypač svarbu yra keisti ir įsigalėjusias neigiamas visuomenės nuostatas
Nuotoliniame susitikime dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Seimo, Jungtinių Tautų, įvairių neįgaliuosius ir jų tėvus vienijančių organizacijų atstovai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtose Švietimo įstatymo pataisose numatyta atsisakyti galimybės švietimo įstaigoms nepriimti mokinių su specialiaisiais ugdymo poreikiais. Taip pat numatyta įtvirtinti antrojo mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto etato galimybę, jei moksleiviui nustatyti dideli ar labai dideli ugdymosi poreikiai. Įstatymu būtų įtvirtinta ir neprigirdinčiųjų asmenų teisė visose ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose mokytis gimtosios gestų kalbos ir kiti neįgaliųjų teises užtikrinantys aspektai.
Vyriausybė pataisų įsigaliojimui pasiūlė Seimui nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį – 2025-ųjų gegužės 1-ąją.
